Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1354-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-20Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-20
Bylos Nr.
e2S-1354-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01997-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „Axinet“
Atsakovas
M. S. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1354-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01997-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Axinet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo ir atsisakyta priimti ieškinį atsakovui M. S. R. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Axinet“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. R., prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-6814, priimtą individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-21844/2017.

2. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, remdamasis tuo, kad įmonės direktorius nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 22 d. (imtinai) buvo išvykęs į komandiruotę, todėl neturėjo galimybės iki 2018 m. sausio 19 d. pasirašyti ir pateikti teismui ieškinio. Įmonė nėra sudariusi atstovavimo sutarčių su advokatu ar advokato padėjėju, taip pat įmonėje nėra kitų darbo ar kitais teisiniais santykiais su įmone susijusių asmenų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, įmonė savo teises ir pareigas gali įgyvendinti tik per vienasmenį valdymo organą – direktorių, todėl 2018 m. sausio 22 d. buvo pirmoji diena, kai įmonės direktorius galėjo pasirašyti ir pateikti ieškinį teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė prašymą dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo, ieškovo UAB „Axinet“ ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas nustatė, kad ieškinys pateiktas ieškovui nesutinkant su 2017 m. gruodžio 19 d. priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, ieškovas ieškinį galėjo pareikšti teismui iki 2018 m. sausio 19 d. imtinai. Ieškinys teisme gautas 2018 m. sausio 23 d., elektroninių paslaugų portale (EPP) elektroniniu parašu pasirašytas ir į sistemą įkeltas 2018 m. sausio 22 d. 23:21:37 val. Taigi ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą.

5. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškovo direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 6/17/K matyti, jog įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 22 d. buvo siunčiamas į komandiruotę Vokietijoje, tačiau įsakyme nenurodyta, kas šiuo laikotarpiu ėjo įmonės vadovo pareigas, tuo tarpu likti be vadovo įmonė negalėjo. Ieškovas žinojo apie skundžiamo sprendimo priėmimą, nesutikdamas su juo turėjo visas galimybes pateikti teismui ieškinį iki įmonės vadovo komandiruotės pradžios (t. y. iki 2018 m. sausio 12 d.). Be to, įmonės vadovas ieškinį teismui pateikė per elektroninių paslaugų portalą (EPP), t. y. nuotoliniu būdu, kuris galimas fiziškai nebūnant Lietuvoje, taigi tokią galimybę įmonės vadovas turėjo ir būdamas komandiruotėje. Ieškovas, net ir klaidingai manydamas, kad komandiruotės metu įmonės vadovas ieškinio pasirašyti ir pateikti negalės, dar iki komandiruotės pradžios galėjo pasirūpinti tinkamu įmonės interesų atstovavimu, kreipdamasis į profesionalius teisininkus, tačiau to nedarė.

6. Teismas pabrėžė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, todėl tokiam asmeniui taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ieškovo pasyvus elgesys sprendimo apskundimo laikotarpiu laikomas jo aplaidumu, ginant galbūt pažeistas savo teises, tokiais veiksmais ieškovas prisiėmė galinčių kilti neigiamų padarinių riziką. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytas termino atnaujinimo motyvas negali būti laikomas tinkama, pagrįsta ir svarbia priežastimi terminui atnaujinti, todėl prašymą atnaujinti apskundimo terminą atmetė.

7. Atmetęs prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas UAB „Axinet“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį, atnaujinti terminą ieškiniui paduoti ir priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie priimtą skundžiamą sprendimą. Darbo ginčų komisija sprendimą išsiuntė tik 2017 m. gruodžio 27 d. ir tik 2017 m. gruodžio 29 d. pašto siunta perduota kurjeriui, kuris ją turėjo įteikti ieškovui. Ieškovui pašto siunta buvo įteikta tik 2018 m. sausio 25 d., t. y. po to, kai teismui jau buvo pateiktas ieškinys. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo direktorius, išvykdamas į komandiruotę, nežinojo apie ieškovo atžvilgiu priimtą sprendimą ir negalėjo iki komandiruotės parengti bei pateikti teismui ieškinio arba kreiptis į advokatus dėl ieškovo teisių atstovavimo. Apie sprendimo priėmimo datą iki sprendimo priėmimo ieškovas taip pat nebuvo informuotas. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad jis iki direktoriaus komandiruotės nebuvo informuotas ir nežinojo apie priimtą sprendimą, turėtų būtų pripažinta svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas terminas ieškiniui pateikti.

8.2. Priešingai nei nurodo teismas, ieškovui nebuvo žinoma apie darbo ginčo nagrinėjimo laiką ir ieškovas neteikė jokių rašytinių įrodymų Darbo ginčų komisijai. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovui nebuvo žinomos aplinkybės, kad atsakovas pakeitė reikalavimą, todėl jam turėjo būtų sudarytos galimybės susipažinti su pakeistais reikalavimais ir į juos atsikirsti.

8.3. Ieškovo direktoriui grįžus iš komandiruotės, nedelsiant, tą pačią dieną buvo imtasi aktyvių veiksmų, siekiant sužinoti kokioje stadijoje yra Darbo ginčų komisijoje nagrinėjamas ginčas. Kai tik buvo sužinota apie priimtą sprendimą, ieškovas parengė ir pateikė teismui ieškinį. Pasak ieškovo, toks skubus ieškinio parengimas ir pateikimas patvirtina, kad jis nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir nevilkino proceso, priešingai – dėjo maksimalias pastangas kuo skubiau pateikti ieškinį, elgėsi sąžiningai bei apdairiai, o ieškinio pateikimo terminas praleistas tik vieną darbo dieną.

8.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad svarbu atsižvelgti ir į tai kokia yra termino praleidimo trukmė. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Ieškovo teigimu, termino ieškiniui pateikti praleidimas vieną darbo dieną neužvilkino proceso, nepažeidė CPK nustatytų principų bei kitų ginčo šalių teisių.

8.5. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas praleisto termino ieškiniui dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo pareikšti atnaujinimo klausimą, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1993-730/2017, pasisakė, jog termino praleidimas septynias dienas nepažeidžia CPK nustatytų tikslų ir principų. Tuo tarpu šioje byloje terminas praleistas tik vieną darbo dieną, t. y. termino praleidimo trukmė yra gerokai trumpesnė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

10. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus – voko, kuriame ieškovui atsiųstas Darbo ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kopiją ir Lietuvos pašto siuntų paieškos internetinio puslapio išrašą. Ieškovas nurodė, kad ieškinio pateikimo metu jis dar nebuvo gavęs pašto siuntos, todėl negalėjo pateikti šių įrodymų kartu su ieškiniu.

11. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į apelianto (ieškovo) įvardytą aplinkybę, dėl kurios įrodymai nebuvo pateikti kartu su ieškiniu, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos priima.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ieškiniui paduoti ir dėl to ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino atnaujinimą šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teismas, spręsdamas asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių ieškiniui priimti. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Axinet“ kreipėsi į teismą, skųsdamas Darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

15. Nustatyta, kad ieškovo UAB „Axinet“ siekiamą apskųsti sprendimą Darbo ginčų komisija priėmė 2017 m. gruodžio 19 d., taigi terminas ieškiniui pareikšti baigėsi po mėnesio nuo skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. 2018 m. sausio 19 d. Ieškinys, pateiktas per elektroninių paslaugų portalą, teisme užregistruotas 2018 m. sausio 23 d. Ieškovas kartu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti.

16. DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai pažymėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio DK 296 straipsnyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 231 straipsnio 1 dalyje) nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio DK 29 straipsnis); pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

17. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

18. Teikdamas ieškinį, ieškovas svarbia termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad įmonės direktorius nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 22 d. buvo išvykęs į komandiruotę, įmonė nėra sudariusi atstovavimo sutarčių su advokatu ar advokato padėjėju, taip pat įmonėje nėra kitų darbo ar kitais teisiniais santykiais su įmone susijusių asmenų, kurie atitiktų CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, taigi įmonė savo teises ir pareigas gali realizuoti tik per vienasmenį valdymo organą – direktorių. Atskirajame skunde apeliantas (ieškovas) taip pat nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie priimtą skundžiamą sprendimą, nes šis ieškovui išsiųstas tik 2017 m. gruodžio 27 d.

19. Dėl apelianto (ieškovo) teiginių, kad Darbo ginčų komisija tinkamai neinformavo jo apie priimtą sprendimą, pažymėtina tai, jog sprendimo kopija įteikiama darbo ginčo šalims per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (DK 228 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Darbo ginčų komisija tinkamai laikėsi nurodyto termino, todėl pirmiau nurodyti apelianto (ieškovo) argumentai nėra pagrįsti.

20. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodomos termino praleidimo priežastys šiuo konkrečiu atveju turėtų būti laikomos pakankamomis atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas itin nedaug. Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovui atstovaujantis direktorius R. S. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 22 d. buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje. Ieškinys elektroninių paslaugų sistemoje įkeltas ir pasirašytas elektroniniu parašu 2018 m. sausio 22 d. 23.21 val., t. y. tą pačią dieną, kai ieškovo vadovas grįžo iš komandiruotės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl apelianto (ieškovo) vadovo komandiruotės į užsienį realiai buvo apsunkinta galimybė pateikti ieškinį. Be to, ieškovo vadovas, vos tik grįžęs iš komandiruotės, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad sužinotų apie ginčo darbo byloje eigą, tą pačią dieną parengė ir pateikė ieškinį teismui. Nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvados, kad ieškovas nesąžiningai ir netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ar pažeidė kitus civilinio proceso įstatyme įtvirtintus principus. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę, kuri šiuo atveju yra tik viena darbo diena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pernelyg formaliai išspręstas prašymas dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo. Teismui atsisakius atnaujinti terminą, ieškovui atimta galimybė išdėstyti savo argumentus ir įrodinėti aplinkybes, dėl kurių ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Nagrinėjamu atveju ieškovo teisė skųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą neturėtų būti ribojama vien tik formaliu pagrindu, dėl viena darbo diena praleisto termino ieškiniui pateikti, įvertinus priežastis, dėl kurių ieškovas praleido terminą, ir ieškovo aktyvius veiksmus, kurių jis ėmėsi, siekdamas kuo skubiau pateikti teismui ieškinį (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

21. Atsižvelgdamas į ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti (DK 231 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti (DK 231 straipsnio 2 dalis; CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį.

Atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti.

Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Laima Ribokaitė