Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Zvin Logistics“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbu susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti bei atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4 punkto pagrindu.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo ginčų inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2017-09-13 sprendimu Nr. DGKS-4659 nusprendė patvirtinti tarp ieškovo I. N. ir UAB „Zvin Logistics“ sudarytą taikos sutartį ir darbo bylą Nr. APS-3-14195 nutraukti. Ieškovas su ieškiniu dėl minėto Darbo ginčų komisijos sprendimo 2017-10-30 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniu pateikti.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, atsisakė priimti ieškovo ieškinį.Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad iš esmės ieškovas įstatymo nustatytų terminų nepraleido, nes ieškinys buvo pateiktas nustatytu terminu, tačiau pažeidžiant teismingumo taisykles, o tai yra svarbi aplinkybė terminui atnaujinti.Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka numatyta DK 231 straipsnyje (iki 2017-07-01 redakcijos įsigaliojimo – DK 296 straipsnis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog DK 296 straipsnyje (šioje byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojančio DK 231 straipsnyje) nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 135–149). CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Darbo kodeksas taip pat numato, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Darbo ginčų komisijoje sprendimas priimtas 2017-09-13, taigi terminas pateikti ieškinį teismui dėl minėto sprendimo baigėsi 2017-10-13 imtinai. Pirmosios instancijos teisme ieškovas ieškinį pateikė 2017-10-30. Taigi, darytina išvada, jog terminas ieškiniui pateikti, vadovaujantis DK 231 straipsniu, yra praleistas.Tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas su ieškiniu 2017-10-12 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-23 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, konstatuodamas, jog ieškovas ieškinį pateikė pažeisdamas teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis), todėl pasiūlė su ieškiniu kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Išrašo iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenys patvirtina, jog minėta nutartis ieškovo atstovei įteikta 2017-10-25. Ieškinys Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktas 2017-10-30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog ieškovas per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą pasinaudojo įstatyme nustatyta teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, nors ir pažeisdamas teismingumo taisykles, laikytinos svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio pateikimo termino. Be to, matyti, jog terminas praleistas tik 7 dienas. Taip pat matyti, jog ieškovui tik 2017-10-25 tapo aišku, jog jo ieškinys pateiktas pažeidžiant teismingumo tiesykles, ir išaiškinta, kuriam teismui ieškovas turėtų pateikti ieškinį. Ieškovas po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-23 nutarties gavimo iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi Klaipėdos rajono apylinkės teismą.Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas termino praleidimo priežasčių svarbumas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), siekiant nepažeisti ieškovo teisių įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės bei interesai (CPK 5 straipsnis), leidžia daryti išvadą, jog ieškovo nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis atnaujinti ieškinio pateikimo terminą (CPK 78 straipsnis, DK 231 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovas sąmoningai ieškinį pateikė teismui, kuriam nėra teismingas tarp ieškovo ir atsakovės kilęs ginčas, nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kuriems esant būtų galima padaryti išvadą, jog ieškovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis teisėmis.Atskirasis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktais, kadangi nėra įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat nėra teismo nutartimi priimto ieškovo atsisakymo nuo ieškinio bei teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties.Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.Kaip jau minėta, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu DK 231 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu. Kaip jau minėta, DK 231 straipsnis numato darbo ginčo šaliai teisę, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teise, vadovaujantis CPK nuostatomis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį taip pat CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimą reglamentuoja DK 229 straipsnis, kuriame nurodyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (DK 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 230 straipsnio 2 dalis).Kadangi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas, nepraleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ieškiniui pareikšti teisme, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, ir šia nutartimi konstatavus, jog yra pagrindas patenkinti ieškovo prašymą dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo, darytina išvada, jog Darbo ginčų komisijos 2017-09-13 sprendimas, vadovaujantis DK 229 straipsnio 1 dalimi, neįsiteisėjo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, kadangi ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai), procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, Darbo kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio pareiškimo termino atnaujinimą (DK 231 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą ir atnaujinti ieškovui I. N. terminą ieškiniui atsakovei UAB „Zvin Logistics“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, neteisėto atleidimo, neišmokėto darbo užmokesčio, nesumokėtų dienpinigių, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pateikti.

Ieškovo I. N. ieškinio atsakovei UAB „Zvin Logistics“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, neteisėto atleidimo, neišmokėto darbo užmokesčio, nesumokėtų dienpinigių, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.