- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- 1-2377-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08134-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. A.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, nevedęs, neturintis išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme su 1/3 dalies turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant atlikti 200 valandų nemokamų darbų;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi nesumokėta bauda pakeista į 2 paras arešto;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, - 4 mėnesių laisvės atėmimu;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi šio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pakeista bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė - 4 metų 8 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimas; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-03-13 17.00 val. iki 2016-03-15 14.44 val. (2 paros), nuo 2016-04-20 iki 2016-10-06, taip pat bausmė, atlikta pagal 2016-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. A. 2016 m. vasario 17 d., apie 12.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai įsibrovė į neužrakintas UAB (duomenys neskelbtini) serviso patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „HP Probook 405 G2“ 806,02 eurų vertės, su kompiuteryje buvusia programine įranga 1694 eurų vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą – 2500,02 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. A. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad draugai jam pasakė, kad ofise galima susirasti darbą. Jis užėjo į patalpas ir paklausė dėl darbo, tačiau jam darbo nepasiūlė. Jis nemoka nei skaityti, nei rašyti. Tada jam užėjus į patalpą ir niekam nematant pavogė kompiuterį. Viskas įvyko ekspromtu. Pagrobtą kompiuterį pardavė už 80 eurų tabore. Pinigus išleido maistui, kitom reikmėm. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, pataisos namuose nori įsidarbinti ir po truputį mokės. Įvykio metu turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, buvo apsvaigęs. Neatsimena kur buvo kompiuteris ir kokios tai buvo patalpos. Jis ėjo ieškotis darbo, o pavogti kompiuterį sugalvojo jį pamatęs. Kompiuteris buvo padėtas ant stalo ir išeidamas paėmė nešiojamąjį kompiuterį ir paslėpė po striuke. Žalos nė dalies neatlygino. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prašo griežtai nebausti.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) gamybos ir remonto vadovas. Įmonės serviso patalpos yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 17 d., apie 16.45 val. įmonės darbuotojai pastebėjo, kad nuo darbo stalo, esančio serviso patalpose, dingo nešiojamas kompiuteris „HP Probook 450“ su programine įranga. Jis nusprendė peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Peržiūrint įrašus pastebėjo, kad laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val., pro neužrakintas serviso duris į vidų užeina nepažįstamas, romų tautybės vyras ir pradeda vaikščioti po serviso patalpas, bandydamas atidaryti kabinetų duris bei pagrobęs nuo darbo stalo nešiojamą kompiuterį, pasikiša jį po striuke ir išeina iš serviso patalpų. Kompiuteris buvo ant darbastalio netoli krovininio automobilio. Minėtą vyriškį jis matė pirmą kartą. Siekiant nustatyti šio asmens duomenis jis nuėjo į šalimais esančias įmones, kurių darbuotojai nurodė, kad tą dieną pas juos taip pat lankėsi romų tautybės vyriškis, tačiau minėtų įmonių patalpos nefilmuojamos. Jam pavyko išsiaiškinti, kad tas vyras ieškodamas darbo, buvo užėjęs ir į jų įmonės administracinį pastatą. Vyras prisistatė A. vardu ir nurodė savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Serviso programinę įrangą sudaro kompiuterinė diagnostinė programa skirta „Volvo“ ir „Scania“ krovininių automobilių diagnostikai ir programavimui. Programinė įranga buvo pagrobtame kompiuteryje „HP Probook 450“. Kituose kompiuteriuose minėtos programinės įrangos nėra galimybės instaliuoti, nes programą įrašo pardavėjas ir jos nukopijuoti negalima. Po vagystės peržiūrėdamas vaizdo įrašus jis matė, kaip minėtas vyras paima kompiuterį ir išeidamas iš serviso patalpų po savo striuke pasitaiso pagrobtą kompiuterį „HP Probook 450‘ (b. l. 40, 44-46).
Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2016 m. kovo mėnesio, ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. Jos darbas buvo priimti į įmonę atvykstančius žmones. 2016 m. vasario mėnesį pastebėjo, kad įmonės patalpose, netoli jos darbo vietos, stovi nepažįstamas romų tautybės, apie 30 metų amžiaus, tamsių, trumpų plaukų, su barzda, tvarkingai apsirengęs vyras. Jis pasirodė įtartinas, kadangi apžiūrinėjo patalpas ir atrodė, kad kažko ieško. Vyras jai pasakė, kad ieško darbo. Tuo metu jų įmonei buvo reikalingi pagalbiniai darbuotojai, todėl ji paskambino gamybos vadovui V. T., o vyriškiui pasakė nueiti pasikalbėti dėl darbo pas vadovą V. T.. Vyras išėjo. Vėliau ji sužinojo, kad šis vyras buvo nuėjęs pas V. T., su juo bendravo bei paliko savo kontaktinį telefono numerį. Po 10-15 min., įmonės patalpose vėl pastebėjo tą patį vyrą, kuris jai pasirodė dar labiau įtartinas, nes vėl apžiūrinėjo patalpas. Vyras jai pasakė, kad niekas jam nepasiūlė darbo. Ji vyrą išprašė lauk. Po poros valandų iš A. M. sužinojo, kad dingo nešiojamasis kompiuteris. Visi peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė, kad įmonės patalpose vaikščiojo būtent tas pats vyras, kuris buvo atėjęs pasiteirauti dėl darbo. Suprato, kad kompiuterį galėjo pavogti būtent šis vyras (b. l. 53).
Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) krovininio transporto inžinerijos vadovu. Dirbdamas kabinete išgirdo, kad koridoriuje kažkas vaikšto. Tuo metu įmonėje buvo pietų metas, visi darbuotojai buvo palikę įmonės patalpas. Šie garsai jam sukėlė įtarimą, todėl jis išėjo pasižiūrėti į koridorių. Koridoriuje pamatė romų tautybės vyrą, kuris buvo su barzda, po akimi turėjo mėlynę. Vyras atrodė pasimetęs, buvo matyti, kad jis nori kažką pavogti. Vyras jam pasakė, kad ieško darbo. Jis vyriškiui mandagiai paaiškino, kad jų įmonėje yra reikalingi pagalbiniai darbuotojai, paaiškino įsidarbinimo sąlygas. Vyras jam padiktavo savo telefono numerį, tačiau koks tai buvo numeris negali pasakyti. Po pokalbio matė kaip vyras išėjo iš įmonės patalpų. Kur jis toliau nuėjo pasakyti negali. Apie tai, kad iš jų įmonės buvo pavogtas nešiojamas kompiuteris, sužinojo kitą dieną. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, pamatė, kad jų įmonės patalpose vaikščiojo nepažįstamas vyras. Vaizdo stebėjimo įrašų kokybė buvo prasta, tačiau pagal aprangos požymius, jis prisiminė, kad tai tas pats vyras, kuris buvo atėjęs pasikalbėti dėl darbo. Patalpos, iš kurių buvo pavogtas kompiuteris, yra atskirame korpuse. Kaip suprato iki jų pokalbio, vyras dar nebuvo spėjęs pavogti kompiuterio (b. l. 55).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenų išrašas patvirtina, kad 2016 m. vasario 17 d. 17.04 val. įregistruotas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), per pietų pertrauką iš serviso vyras pavogė nešiojamą kompiuterį. Durys buvo neužrakintos, yra vaizdo įrašas (b. l. 3).
2016 m. vasario 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2016 m. vasario 17 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val., iš serviso patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas nešiojamas kompiuteris „HP Probook 450 G2“ su programine įranga (b. l. 4).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. A. atpažino kaltinamąjį G. A. kaip asmenį, kuris 2016 m. vasario mėnesį buvo užėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas ir teiravosi dėl darbo, o vėliau per vaizdo kameras jį atpažino, kaip asmenį pagrobusį gamybos vadovo nešiojamąjį kompiuterį (b. l. 56-58).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. T. atpažino kaltinamąjį G. A., kaip asmenį 2016 m. vasario mėnesį, buvusį UAB (duomenys neskelbtini) patalpose ir su juo bendravusį dėl darbo (b. l. 59-61).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta UAB (duomenys neskelbtini) pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti po biuro patalpas vaikštantis G. A. (b. l. 64-69).
Tarnybinis pranešimas ir administracinių teisės pažeidimų registro duomenys patvirtina, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi G. A. (b. l. 74-75).
2017 m. liepos 22 d. prašyme G. A. nurodė, kad jis gavo pranešimą apie įtarimą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08134-16 byloje, t. y., kad jis 2016 m. vasario 17 d., apie 12.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai pateko į UAB (duomenys neskelbtini) serviso patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „HP Probook 450 G2“ – 806,02 eurų vertės su kompiuteryje buvusia programine įranga – 1694 eurų vertės. Su visais jam pareikštais kaltinimais sutinka ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Pradžioje neprisipažino, nes galvojo, kad teisme viską papasakos. Dėl išsilavinimo stokos nelabai suprato teisinius aspektus, bet dabar prisipažįsta pilnai ir prašo šį prašymą prijungti prie bylos (b. l. 170).
Kaltinamojo G. A. kaltė dėl nusikaltimo padarymo įrodyta UAB „(duomenys neskelbtini) pareiškimu, policijos registruojamų įvykių registro išrašu, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo G. A. rašytiniu paaiškinimu ir teisme duotais parodymais.
Gynėja kelia klausimą, kad G. A. veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jokio įsibrovimo nebuvo, kaltinamasis užėjo į patalpas ne tikslu kažką pavogti, o ieškojo darbo. Mintis pavogti kompiuterį kilo staiga, kai jį pamatė. Tai, kad kaltinamasis ieškojo darbo patvirtino ir liudytojai. Prašo perkvalifikuoti veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 1 dalį, kaip paprastą vagystę.
Iš bylos duomenų matyti, kad G. A. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį kompiuterį su programine įranga pavogė iš įmonės serviso patalpų, kurios skirtos įmonės darbui ir kuriose lankosi tik įmonės darbuotojai bei jų klientai. Byloje nustatyta, kad G. A. atėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) pirmas nesikreipė dėl darbo. Liudytoja J. A. netoli savo darbo vietos pastebėjo G. A., kuris jai pasirodė įtartinas, nes apžiūrinėjo patalpas, atrodė kažko ieško. Jai pirmai pasiteiravus G. A. paaiškino, kad ieško darbo. Ji nusiuntė vyrą pasikalbėti pas vadovą. Liudytojas V. T. nurodė, kad išgirdo kažką vaikštant ir tai jam sukėlė įtarimą, nes buvo pietų pertrauka ir visi darbuotojai buvo palikę įmonės patalpas. Išėjęs į koridorių pamatė G. A., kuris jam paaiškino, kad ieško darbo ir paliko savo kontaktinį telefono numerį. Po 10-15 minučių liudytoja J. A. vėl pastebėjo G. A., kuris vėl apžiūrinėjo patalpas. Vyras liudytojai paaiškino, kad darbo negavo, liudytoja išprašė G. A. išeiti iš patalpų. Įmonės vadovas A. M. išsiaiškino, kad G. A. buvo užėjęs ir į įmonės administracinį pastatą, kur sekretorei prisistatė A. vardu, nurodė savo telefono numerį. Pastebėjus, kad įvykdyta vagystė ir peržiūrint vaizdo įrašus, nustatyta, jog G. A. vaikšto po serviso patalpas, bando atidaryti neužrakintas kabinetų duris, o pagrobęs nuo stalo nešiojamą kompiuterį, pasikiša jį po striuke ir išeina iš serviso patalpų. Kaltinamasis biure prisistatė ne savo vardu, kas parodo jo norą nuslėpti savo tikrąją tapatybę, o ieškant darbo to tikrai nedarytų. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisme paaiškino, jog tuo metu turėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir buvo apsvaigęs. Mažai tikėtina, kad apsvaigęs žmogus eitų ieškoti darbo ir dar tokiu metu, kai įmonėje pietų pertrauka. Be to, kaip matyti liudytoja prašė jį išeiti, tačiau jis pasišalino tik pavogęs kompiuterį su programine įranga.
Pagal teismų praktiką įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus patenkama be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-526/2007, 2K-95/2008, 2K-592/2011, 2K-418/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte yra išaiškinta, kad įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kuomet kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama arba patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinės patalpos, vitrinos, daiktų saugyklos ir pan.). Nors į įmonės tarnybines patalpas kaltinamasis pateko neįveikdamas jokių kliūčių, laisvai, tačiau teismas konstatuoja, kad šiuo atveju buvo įsibrauta į patalpas, nes vaikščiojimas po įmonės tarnybines patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas, tuo labiau, kad buvo pietų metas, kai daugelis darbuotojų buvo palikę savo darbo vietas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamojo G. A. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpas, todėl perkvalifikuoti jo veiką nėra pagrindo.
G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę G. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į padarytos žalos dydį (2500,02 Eur), kuri nėra atlyginta, pagrobtas kompiuteris su specialia programine įranga buvo labai svarbus įmonės darbui, automobilių diagnostikai, į kaltinamojo asmenybę (teistas 6 kartus, iš jų vieną kartą už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirba ir nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. A. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis, nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje tokios bausmės vidurkis. Skirti kaltinamajam švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, iš ankstesnių teistumų nepasimoko, nesistengia pasitaisyti.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. A. savo kaltę pripažino, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė jam mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹str.).
G. A. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi subendrintos – 4 metų 8 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi nustatyta bausme. Į bausmės laiką įskaitytini laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai ir bausmė atlikta bei įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį.
Ikiteisminio tyrimo metu G. A. laikinai sulaikytas nebuvo, jam kardomoji priemonė nepaskirta, nauja neskirtina, nes jis yra įkalinimo įstaigoje.
Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) byloje pareiškė 2500,02 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 48-50). Pateiktas ieškinys yra pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų G. A. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baudžiamojoje byloje esančios trys CD laikmenos su vaizdo įrašais iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, supakuotos į voką, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 273, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi nustatyta 4 metų 8 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. rugsėjo 29 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ir bausmės dalį, atliktą bei įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį.
Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš G. A. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 2500,02 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 02 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam G. A. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.