Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Piesliako, ir pranešėjo Gintaro Godos,

Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendis pakeistas. G. Č. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl specialiajai mokyklai priklausančio turto sugadinimo, perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirtas areštas dvidešimčiai parų. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Iš G. Č. Kaišiadorių specialiajai mokyklai priteista suma turtinei žalai atlyginti sumažinta iki 175 Lt. Iš nuosprendžio pašalinta G. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje (už specialiajai mokyklai priklausančių daiktų vagystę), BK 302 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (UAB „Baltisches Haus‘‘ turto sugadinimą), BK 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ( už UAB „Versmė“ priklausančio turto sugadinimą), jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad G. Č. įsibrovė į Kaišiadorių specialiajai mokyklai priklausantį automobilį ,,Ford Transit‘‘ (valst. Nr (duomenys neskelbtini) stovėjusį šios mokyklos kieme Kaišiadoryse, Gedimino g. 118, išlauždamas vairuotojo durelių spynelę, ir kad sugadino šią bei užvedimo spyneles. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. nuteistas už tai, kad: 2010 m. vasario 12 d., apie 17.30 val., Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini) namo kieme, apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius J. S. į veidą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

2010 m. gegužės 25 d., apie 16.50 val., Kaišiadoryse, Gedimino g. 118, įsibrovė į Jaunimo ir suaugusių mokyklos mokytojų kambarį ir slapta iš L. N. M. rankinuko pagrobė 400 Lt vertės jos mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 2600 clasic” su SIM kortele;

2010 m. birželio 22 d., apie 22.40 val., viešoje vietoje Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini) namo kieme, elgdamasis įžūliai, A. G. akivaizdoje, metaliniu strypu sudavė E. K. į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą, taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

2010 m. birželio 23 d., apie 2.10 val., Kaišiadoryse, Gedimino g. 118, specialiosios mokyklos kieme įsibrovė į šios mokyklos automobilį „,Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė 20 Lt vertės bėgių perjungimo svirties antgalį, šio automobilio transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini) , be to, sudaužė nedidelės 175 Lt vertės mokyklos langų stiklus;

2010 m. birželio 23 d., apie 2.50 val., Kaišiadoryse, Gedimino g. 116, plyta išdaužė UAB “Baltisches haus” pastato 1725 Lt vertės lango stiklą;

2010 m. birželio 23 d., apie 03.05 val., Kaišiadoryse, Gedimino g. 107, išdaužė A. S. pastato 200 Lt vertės durų stiklą;

2010 m. birželio 23 d., apie 4.40 val., Kaišiadoryse, Gedimino g. 85, išdaužė UAB „Versmė” pastato lango stiklą, išlaužė vidines duris, įsibrovė į pastato vidų ir slapta pasikėsino pagrobti 670 Lt vertės įvairių maisto produktų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip pat šiais veiksmais tyčia sugadino 890 Lt vertės UAB „Versmė” turto.

Kasatorius taip pat nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kuri apima ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, nes šioje byloje nėra E. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą ar fizinio skausmo sukėlimą patvirtinančio dokumento, o nenustačius būtino nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio, veika turėjo būti kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas.

Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad jo veikos buvo atsitiktinės, padarytos dėl susidariusios sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, o dalis jų net neturi nusikaltimo požymių, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus ir atnaujinti įrodymų tyrimą: išreikalauti ir ištirti dokumentus, patvirtinančius jo veikos kvalifikavimui svarbius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, reikšmingas švelnesnės bausmės skyrimui.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į teismo posėdį buvo nutarta iškviesti ir apklausti kaip liudytoją A. V., tačiau šiam liudytojui neatvykus, teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių nuomonę, nutarė bylą nagrinėti iš esmės liudytojui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu apklausiant kaip liudytoją J. B., kaltinamasis dar kartą pareiškė prašymą iškviesti liudytoją A. V., tačiau teismas šį prašymą atmetė. Ši aplinkybė neduoda pagrindo teiginiams apie suvaržytas kasatoriaus teises į gynybą ir rungimosi principo pažeidimą, nes, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, kasatorius pageidavo, kad liudytojas A. V. būtų apklaustas ne dėl esminių bylos aplinkybių, o tik dėl tų, kurių negalėjo patvirtinti liudytoja J. B., t.y. dėl kaltinamojo skambučio policijai.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nukentėjusiosios L. N. M. mobiliojo ryšio telefoną pavogė iš mokytojų kambario - patalpos, skirtos mokytojams dirbti ir ilsėtis. Byloje nustatyta, kad G. Č. pirmą kartą į mokytojų kambarį pasiimti užduočių įėjo kartu su mokytoja T. L. Pasiėmęs užduotis G. Č. išėjo, o mokytoja grįžo į biblioteką. Pastebėjęs, kad mokytojų kambarys nerakinamas ir jame nėra darbuotojų, nuteistasis sugrįžo jau niekieno nelydimas ir, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė telefoną. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009). Nors į mokytojų kambarį nuteistasis pateko neįveikdamas jokių kliūčių, laisvai, tačiau teismas teisingai konstatavo, kad buvo įsibrauta į patalpas, nes įėjimas į mokytojų kambarį pašaliniams asmenims yra apribotas. Kasatoriaus veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas nustatė, kad pagrobto mobiliojo ryšio telefono vertė vagystės dieną buvo 400 Lt, remdamasis nukentėjusiosios parodymais. Be to, pripažinus, kad svetimas turtas pagrobtas įsibraunant į patalpas, pagrobto turto vertė ir vieta, iš kurios jis buvo pagrobtas (rankinės ar nuo jos viršaus), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajai E. K. smūgį į veidą nuteistasis sudavė viešoje vietoje - Kaišiadoryse, prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur bet kuriuo momentu gali vaikščioti pašaliniai asmenys be jokios pateisinamos priežasties, nukentėjusiosios draugės ir pašalinio asmens akivaizdoje. Kadangi nukentėjusiajai kūno sužalojimai nebuvo padaryti, teismas teisingai konstatavo, kad G. Č., suduodamas metaliniu strypu jai į veidą, sukėlė fizinį skausmą. Teismas G. Č. veiksmus pripažino įžūliais, nukreiptais į visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, padarytais dėl chuliganiškų paskatų ir teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes G. Č. už padarytus nusikaltimus, atsižvelgė į teisiškai reikšmingas aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę, tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kad jis teistas šešis kartus, nusikalto neišnykus teistumams, taigi teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką, tarp jų ir už vagystę iš automobilio, parinko tinkamas bausmes.

Nustatyta, kad kasatorius yra darbingo amžiaus, galintis dirbti, tačiau niekur nedirba ir pasirinko neteisėtą, didelio pavojingumo pragyvenimo šaltinį. Teismas nenustatė jokių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad G. Č. turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki ar kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti dėl beviltiškos savo padėties, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę pripažinti lengvinančia nuteistojo atsakomybę už pasikėsinimą pagrobti UAB „Versmė“ maisto produktus nebuvo pagrindo.

Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažino, kad jame padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, jos yra pagrįstos išsamiai ir tinkamai įvertintais įrodymais, atsakė į visus esminius apelianto argumentus, motyvuotai paaiškino, kodėl nuteistojo skundas atmetamas, todėl BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, nepažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nes visos apeliaciniame skunde ginčytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos pirmosios instancijos teisme, todėl jas tirti dar kartą nebuvo pagrindo. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl jo padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, nereiškia, kad jos neteisingos ir kad padaryti BPK pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Faktinių aplinkybių nustatymas, bylos įrodymų tyrimas ir vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija nusikalstamų veikų kvalifikaciją, nurodydamas savo versiją apie svetimo turto pagrobimo iš Kaišiadorių rajono specialiajai mokyklai priklausančio automobilio aplinkybes ir maisto produktų iš UAB „Versmė“ galimumą vartoti po pasikėsinimo juos pagrobti, paliktini nenagrinėti.

Dėl BPK nuostatų taikymo

Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. S. sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas pagal neblaivaus nukentėjusiojo nepatikimus parodymus. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl J. S. sumušimo pradėtas, kaip nustatyta BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal policijos pareigūnų 2010 m. vasario 12 d. tarnybinį pranešimą, surašytą po A. N. iškvietimo į įvykio vietą Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini). Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad sužalojimo dieną apklaustas nukentėjusysis J. S. buvo neblaivus, teisinga, bet nesudaro pagrindo abejoti šių parodymų leistinumu. Šie parodymai gauti teisėtais būdais ir jų patikimumas patikrintas BPK priemonėmis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Ar duomenys patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės išspręsti bylą, sprendžia teismas ir tai atlieka ne tik juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, bet ir spręsdamas proceso dalyvių prašymus atlikti vieną ar kitą veiksmą. Jeigu prašymai atmetami tinkamai motyvuota teismo nutartimi, nėra pagrindo konstatuoti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Be to, svarbu laikytis BPK nustatytos prašymų pateikimo tvarkos. Iš pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes kaltinamojo prašymu nutarta iškviesti ir apklausti neatvykusį liudytoją A. V., teismas priėmė nutartį dėl jo atvesdinimo. Į 2011 m. vasario 18 d. vykusį teisiamąjį posėdį liudytojas A. V. nebuvo atvesdintas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių nuomonę, nutarė bylą nagrinėti iš esmės šiam liudytojui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu apklausiant liudytoją J. B., kaltinamasis dar kartą pareiškė prašymą iškviesti liudytoją A. V. dėl aplinkybės, kad G. Č. skambino policijai, kurios ši liudytoja negalėjo patvirtinti. Teismas šį prašymą atmetė, paaiškinęs, kad sprendimas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės jau priimtas. Šuo atveju teismas motyvuotai paaiškino sprendimą netenkinti kaltinamojo prašymo. Be to, pažymėtina, kad, ištyrus byloje esančius įrodymus, teisiamojo posėdžio pirmininkas, laikydamasis BPK 292 straipsnio 1 dalies reikalavimų, klausė proceso dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą, bet prašymų proceso dalyviai nepareiškė. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuoto kasatoriaus prašymo išreikalauti papildomų įrodymų dėl liudytojos A. N. nepatikimumo. BPK 261 straipsnio 6 dalyje nustatyta nagrinėjimo teisme dalyvių teisė per tris dienas su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas. Pažymėtina, kad nuteistasis G. Č. pastabų dėl 2011 m. vasario 7 d. ir 18 d. teisiamojo posėdžio protokolų nereiškė, nenurodė ir kasaciniame skunde nenurodo jo neteisingumo ar neišsamumo.

BPK 79 straipsnyje nustatyta, kad liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų. Teismai nenustatė tokių požymių, dėl kurių L. Č. nesugebėtų teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas būtent kasatoriaus iniciatyva šią liudytoją iškvietė į teismo posėdį ir, jai atsisakius pasinaudoti išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus, ją apklausė. Nesutikimą dėl L. Č. apklausos galimumo ir jos parodymų patikimumo, kasatorius ėmė reikšti po to, kai liudytoja patvirtino bylai reikšmingą aplinkybę, kad jos sūnus G. Č. naudojo fizinį smurtą prieš J. S.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, paliko jį galioti, nutartyje atsakė į visus esminius apelianto argumentus, motyvuotai paaiškino, kodėl nuteistojo skundas atmetamas, todėl BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė, nes pirmosios instancijos teisme visos apeliaciniame skunde ginčytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos.

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistasis G. Č. nukentėjusiosios L. N.M. mobiliojo ryšio telefoną pavogė iš mokytojų kambario, skirto mokytojams dirbti ir ilsėtis. Pirmą kartą į mokytojų kambarį pasiimti užduočių G. Č. įėjo kartu su mokytoja T. L., pasiėmęs užduotis G. Č. išėjo, o mokytoja grįžo į biblioteką. Pastebėjęs, kad mokytojų kambarys nerakinamas ir jame nėra darbuotojų, nuteistasis sugrįžo jau niekieno nelydimas ir pagrobė telefoną. Nors į mokytojų kambarį nuteistasis pateko neįveikdamas fizinių kliūčių, tačiau patekimas į šias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas, o tai yra svarbu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti (kasacinė nutartis 2K-403/2009). Pagrobto telefono vertę teismas nustatė remdamasis nukentėjusiosios parodymais, bet pripažinus, kad svetimas turtas pagrobtas įsibrovus į patalpas, pagrobto turto vertė ir vieta, iš kurios jis buvo pagrobtas (rankinės ar nuo jos viršaus), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajai E. K. smūgį į veidą nuteistasis be jokios pateisinamos priežasties nukentėjusiosios draugės ir pašalinio asmens akivaizdoje sudavė viešoje vietoje – Kaišiadoryse, prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Nukentėjusiajai kūno sužalojimai nebuvo padaryti, todėl teismas teisingai konstatavo, kad G. Č., suduodamas metaliniu strypu jai į veidą, sukėlė fizinį skausmą. Teismas G. Č. veiksmus ne dėl padaryto sužalojimo, bet pripažinęs įžūliais, nukreiptais į visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, padarytais dėl chuliganiškų paskatų, teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. Č. už padarytus nusikaltimus bausmes, atsižvelgė į teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kad jis teistas šešis kartus, nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus, darbingo amžiaus, galintis dirbti, tačiau niekur nedirba ir pasirinko neteisėtą, didelio pavojingumo pragyvenimo šaltinį. Teismas nenustatė jokių duomenų, kad G. Č. nusikalto dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos savo padėties, todėl ir nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės lengvinančia nuteistojo atsakomybę dėl pasikėsinimą pagrobti UAB „Versmė“ maisto produktus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. Č. kasacinį skundą.