- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2K-95/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Antanas Klimavičius, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- A. E., A. Š.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. E. (A. E. ) ir A. Š. (A. Š. ) kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. E. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 2 MGL (250 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria A. E. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjo, prašiusio jo ginamųjų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. ir A. Š. nuteisti už tai, kad jie 2006 m. lapkričio 13 d., apie 16.10 val., veikdami bendrininkų grupe, Kaune, V. Krėvės pr. 43, individualios D. E. P. įmonės „Aukso žiedelis“ parduotuvėje, nenustatytu daiktu atrakinę vitrinos užraktą, iš vitrinos pagrobė svetimą turtą – individualiai D. E. P. įmonei „Aukso žiedelis“ priklausančias 20 vnt. auksinių apyrankių bendros 4660, 55 Lt vertės.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo: perduoti bylą iš nauji nagrinėti apeliacine tvarka arba skundžiamus teismų sprendimus pakeisti – perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti – perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Abiejų nuteistųjų kasacinių skundų argumentai iš esmės yra analogiški, todėl kasacinės instancijos teismo nutartyje jie nurodomi bendrai. Savo prašymus nuteistieji motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Anot nuteistųjų, teismas nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio, BPK 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio nuostatų. Teigdami, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nepašalino prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų, kasatoriai pažymi, kad: A. E. parodė, kad pastebėjęs pravertas vitrinos dureles, nusprendė įvykdyti juvelyrinių dirbinių vagystę, pasakė apie tai A. Š., ranka pravėręs vitrinos dureles iš jos paėmė vieną apyrankę, įsidėjo į striukės kišenę ir kartu su A. Š. išėjo iš parduotuvės; A. Š. parodė, kad apžiūrinėdamas vitrinas sugalvojo pabandyti vieną iš jų atidaryti, tai pavykus padaryti, sugalvojo pagrobti juvelyrinius dirbinius; vaizdo įraše užfiksuota tik tai, kaip A. E. kažką deda į kišenę. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkto nuostatomis, nuteistieji teigia, kad jų veiksmuose nėra esminio BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – įsibrovimo į saugyklą. Kasatorių nuomone, vitrina nelaikytina saugykla, nes ji naudojama ne prekėms saugoti, o joms demonstruoti. Anot nuteistųjų, vitrina nelaikytina saugykla dar ir dėl to, kad jos užraktas neatitinka saugyklos reikalavimų. Teigdami, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nesilaikė BPK 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies nuostatų, kasatoriai pažymi, kad vitrinos užraktas buvo paimtas iš įvykio vietos, buvo atliktas jo trasologinis tyrimas, tačiau teismas šios tyrimo išvados netyrė ir ja nesirėmė. Nuteistųjų nuomone, trasologinio tyrimo išvados būtų patvirtinę, kad vitrinos užraktas buvo sugadintas dar prieš vagystę.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
Nuteistųjų teiginys, jog jų veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte yra išaiškinta, kad įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kuomet kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, paminėtame senato nutarimo punkte yra išaiškinta, kad įsibrovimas yra ne tik tuomet, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tuomet, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Iš bylos duomenų matyti, kad juvelyriniai dirbiniai, kuriuos pagrobė kasatoriai, buvo laikomi užrakinamoje vitrinoje, priėjimas prie jos buvo ribojamas, t. y. prekes iš jos turėjo teisę paimti tik pardavėjas. Todėl kasatorių argumentai apie tai, kad vitrina nelaikytina saugykla, kad jų veikos kvalifikavimui gali turėti įtakos vitrinos užrakto būklė, jo savybės, yra nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų A. E. ir A. Š. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl kasacinių skundų kitų argumentų
Nuteistieji kasaciniuose skunduose Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pažeidimą nurodė deklaratyviai, nemotyvuotai. Deklaratyvaus teiginio pagrįstumo nėra galimybės patikrinti, todėl tas teiginys paliekamas nenagrinėtas. Kasatoriai savo teiginius apie BPK 20 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą sieja su neva netinkamu bylos aplinkybių ištyrimu, įrodymų įvertinimu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tie teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Iš teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Duodami parodymus abu nuteistieji savo kaltę pripažino visiškai. Nors kasatoriai skunduose ir nurodo kai kuriuos prieštaravimus tarp jų parodymų, o taip pat tai, kad ne visi jų veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo medžiagoje, tačiau šie prieštaravimai nėra esminiai. Tiek nuteistųjų parodymai, tiek vaizdo medžiaga patvirtino tas pačias esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad veikdami kartu nuteistieji slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugyklą (į parduotuvės vitriną). Tokios kasatorių ginčijamos aplinkybės, kaip jų veiksmų eiliškumas, vitrinos atrakto būklė prieš jų padarytą nusikaltimą ir po jo ir pan., nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei kasatorių atsakomybės apimčiai įtakos neturi. Nuteistųjų kasacinių skundų teiginys, kad teismas netyrė vitrinos užrakto trasologinio tyrimo išvados, taip pat nepagrįstas. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. JS1-280 konstatuota, kad tyrimui pateiktas atraktas yra tvarkingas. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad ši išvada buvo ištirta kartu su kitais rašytiniais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutarties turinys patvirtina, kad visi nuteistųjų A. E. ir A. Š. apeliacinių skundų esminiai argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistųjų A. E. ir A. Š. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų A. E. ir A. Š. kasacinius skundus atmesti.