Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) A. J. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams A. J., B. J. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei atsakovų A. J., B. J. priešieškinį ieškovei J. G. dėl pagal 2017 m. balandžio 4 d. preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį sumokėto 10 500 Eur avanso pripažinimo netesybomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad yra jaunas, darbingas, todėl tvirtina, kad ras galimybę ir teismo sprendimą įvykdys, tačiau tai padaryti iš karto įsiteisėjus teismo sprendimui ir visa apimtimi šiuo metu jis finansiškai nėra pajėgus, o darbo ir pajamų laikinai neteko dėl pasaulinės covid-19 pandemijos. Pasikeitus situacijai ir įsidarbinęs teismo sprendimą įvykdys greičiau nei per trejus metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Apeliantui argumentuojant pirmosios instancijos teismo padarytais procesinių teisės normų pažeidimais, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs informacinės teismų sistemos LITEKO nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2VP-1937-999/2021 proceso duomenis, su apelianto argumentais nesutinka. Iš civilinės bylos proceso duomenų matyti, kad į atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 2021 m. gegužės 27d. gautas ieškovės atsiliepimas, kuris buvo priimtas 2021 m. birželio 1 d. teisėjos rezoliucija. Taip pat 2021 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovo prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėti paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, nutartyje taip pat nurodyta, kad yra gautas ieškovės atsiliepimas į prašymą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo apelianto teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi vertino atsiliepimą, kurio byloje nebuvo ir kuris neprijungtas prie bylos.

Be to, atsakovui atstovavo advokatas, kuris dalyvavo ir 2021 m. birželio 28 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu pirmosios instancijos teismas, garsindamas byloje esančią medžiagą, taip pat nurodė, kad byloje yra pateiktas ieškovės J. G. atsiliepimas, teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo advokatas dėl atsiliepimo neišreiškė jokių pastabų ar prašymų. Pažymėtina, jog civilinė byla Nr. e2VP-1937-999/2021 yra elektroninė, atsakovo atstovas advokatas yra EPP vartotojas, taigi, turėjo ir galėjo laiku susipažinti su ieškovės pateiktu atsiliepimu (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

Apelianto teigimu, jis neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimo taip, kaip nustatyta skundžiama nutartimi, tačiau siekia teismo sprendimą įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo išdėstytus argumentus vertina kaip nesudarančius teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkas. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas neturi piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, paprastai nėra pagrindas išdėstyti, juolab ilgam terminui, teismo sprendimo vykdymą, ypač tais atvejais, kai skolininkas turi kito likvidaus turto, kurį realizavęs galėtų atsiskaityti su išieškotoju.

Nagrinėjamu atveju atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, taip pat nekilnojamasis turtas, kuris gali būti realizuotas ir atsiskaityta su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nedėjo pastangų kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, neieškojo kitų galimybių, pavyzdžiui, rasti darbą, gauti kreditą, kreiptis pagalbos į šeimos narius ar draugus ir pan. Priešingai, atsakovas atskirajame skunde iš naujo kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas ir įvertintas aplinkybes, dėsto teiginius apie tai, kad siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą su ieškove, nors ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kaip minėta, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Nors atsakovas teigia, kad sieks įvykdyti teismo sprendimą, jo elgesys ir nenuosekli procesinė pozicija leidžia manyti, kad jis siekia vilkinti sprendimo vykdymą, o sprendimo vykdymo išdėstymas nemotyvuotų atsakovo ieškoti galimybių kuo greičiau atsiskaityti su ieškove. Įvertinus šios nutarties priėmimo datą, matyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo jau yra praėję 6 mėnesiai, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie pastangas bent pradėti vykdyti sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad atsakovas nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Tokią išvadą patvirtina paties apelianto atskirąjame skunde dėstomos aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad trejus metus ieškovei būtų pajėgus mokėti po 371,66 Eur, tačiau aplinkybė, kad šiuo metu yra bedarbis, paneigia jo teiginius. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad apelianto turtinė padėtis galėtų pagerėti ateityje (CPK 178 straipsnis).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, kurios naudai priteistos sumos, ilgą laiką nevykdant sprendimo ar išdėsčius jo vykdymą toliau patirs nuostolius, taigi, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui suteikti pranašumą prieš ieškovę išdėstant sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, sumenkintas pats teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad nesiekia sprendimo vykdymo vilkinimo. Kaip minėta, nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo pusė metų, o atsakovas net nepradėjo vykdyti teismo sprendimo ir, teigdamas, kad neturi pakankamai lėšų jį įvykdyti, akivaizdžiai net ir nesiruošė sprendimo vykdymui. Pažymėtina, jog teismo sprendimo nevykdymas nėra savo turtinių interesų apsaugojimas ir negali būti laikomas rūpinimusi teisėtais interesais.

Konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog atsakovo prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pažymėtina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis vykdymo procese.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Ieškovė J. G. prašo priteisti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtų išlaidų atlyginimą ir pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės J. G. naudai.