Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), teista

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį 76 MGL bauda,

kaltinama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bei vengė atlikti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

ji žinodama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 3 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 29 d.), žinodama, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės, vengė įsiteisėjusio teismo sprendimo, piktybiškai 2023 m. lapkričio 8 d., apie 20.44 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji R. Ž. nurodė, kad kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Dėl buvusios pandemijos, krizės patiria įtampą iki šiol, nes yra (duomenys neskelbtini), sunku išsilaikyti rinkoje, išlikti konkurencingiems, didelis psichologinis spaudimas, dėl ko pavartodavo alkoholio, kad nusiramintų. Iki nagrinėjamo įvykio jau du kartus buvo traukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad vairavo būdama neblaivi. Apie nagrinėjamą įvykį nurodė, kad tuo metu jau neturėjo teisės vairuoti, reikėjo skubiai važiuoti į darbą, nes sugedo vienas automobilis, o pas ją buvo laidai, reikalingi automobilio užvedimui. Paprašė, kad kaimynas padėtų. (duomenys neskelbtini) paskolino automobilį. Nuvažiavo į terminalą, automobilį vairavo kaimynas, užkūrė automobilį. Kaimynas nuvežė automobilį į autoservisą, o ji liko terminale. Apžiūrinėjo kitų automobilių kabinas. Vienoje iš jų rado butelį baltarusiško alkoholinio gėrimo. Gal tūris buvo 300 g. Buvo šalta, buvo įtampa – ar sutvarkys automobilį iki rytojaus, dėl ko ji išgėrė tą rastą alkoholinį gėrimą ir nutarė nuvažiuoti pas draugę. Suvokė, kad tuo metu yra neblaivi. Taip pat tuo metu žinojo, kad jos atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo be bausmės, jai buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Atsakydama į klausimus, kaltinamoji nurodė, kad supranta, kad savo elgesiu, kuomet vairavo automobilį būdama neblaivi, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, labai gailisi ir gėda, jog iš ankstesnių įvykių išvadų nepadarė ir kartojo savo elgesį. Šiuo metu išvadas yra pasidariusiu, yra užsikodavusi nuo alkoholio vartojimo, supranta, kad alkoholio vartojimas lėmė jos elgesį ir suvokė, kad jeigu neatsisakys jo – praras viską, dėl to ir kreipėsi pagalbos ir griežtai atsisakė alkoholio. Taip pat lankėsi pas psichologą.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji R. Ž. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą yra turėjusi, tačiau prarado dėl vairavimo išgėrus. 2023 m. lapkričio 8 d. jai būnant namuose, jai paskambino jos įmonės krovininio automobilio vairuotojas ir pasakė, kad įmonės krovininis automobilis sugedo, jis negali jo užvesti, todėl būtina atvežti specialius gnybtus, kad būtų galima užvesti automobilį, po ko automobilį nuvaryti į servisą remontui, kadangi sekančią dieną paruoštas krovinys, kurį reikia išvežti. Kadangi automobilį skubiai reikėjo sutaisyti, ji savo transporto priemonės neturi, taip pat yra praradusi vairuotojo pažymėjimą, ji paprašė savo (duomenys neskelbtini) G. R. paskolinti jai priklausantį automobilį, taip pat susitarė su kaimynu, kad jis ją su gnybtais nuveš iki krovininio automobilio, buvusio (duomenys neskelbtini). Ji pati tuo metu dar buvo blaivi. (duomenys neskelbtini) jai paskolino automobilį Toyota Corolla, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) automobiliu kaimynas nuvežė iki terminalo, kur stovėjo krovininis automobilis. Ten jie užvedė krovininį automobilį, tada ją atvežęs kaimynas sėdo už sunkvežimio vairo ir nuvarė jį į servisą, o ji liko terminale. Ten liko ir (duomenys neskelbtini) automobilis. Vėliau iš kaimyno sužinojo, kad laukti kol sutvarkys sunkvežimį reiks geras 3 valandas. Ji, apžiūrėdama kitus įmonės sunkvežimius, viename jų rado pilną 350 ml tūrio buteliuką trauktinės. Ji išgėrė beveik visą buteliuką šios trauktinės, po ko, toliau laukė, kol bus parvarytas sunkvežimis. Belaukdama pagalvojo, kad ten šalta, o netoliese, (duomenys neskelbtini) gyvena jos draugė, todėl nutarė nuvažiuoti pas ją (duomenys neskelbtini) automobiliu, kur lauktų grįžtančio sunkvežimio. Suprato, kad tuo metu buvo neblaivi, tiesiog neįvertino neblaivumo laipsnio, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jai bevažiuojant, (duomenys neskelbtini), galimai ties pastatu (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnų ekipažas, netrukus privažiavo ir antras ekipažas. Jai buvo patikrintas neblaivumas, tikrino du kartus, kiek atsimena, įpūtė virš 2 promilių. Dėl to buvo sulaikyta. Labai gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad visos problemos dėl neatsakingo alkoholio vartojimo, dėl to nusprendė kreiptis į gydymo įstaigas, siekiant nustoti vartoti alkoholį. Nori paminėti, kad (duomenys neskelbtini) nežinojo, kad ji vairavo jos automobilį būdama neblaivi, apie tai jai nesakė, (duomenys neskelbtini) to nežinojo ir tikrai nebūtų leidusi jai vairuoti neblaiviai. Dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę taip pat prisipažįsta. Paaiškina, kad yra supažindinta pasirašytinai su jos atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jai uždrausta 2 metus ir 3 mėnesius vairuoti transporto priemonę. Įvykio metu žinojo apie priimtą baudžiamąjį įsakymą. Žinojo, kadangi buvo gavusi tiek patį baudžiamąjį įsakymą, taip pat buvo tiek telefonu, tiek raštu supažindinta probacijos tarnybos darbuotojų su jai skirtais įpareigojimais, o būtent su uždraudimu vairuoti. Įvykio metu vairuodama automobilį neblaivi, kad jai yra uždrausta vairuoti (t. 1 b. l. 132-133, 148-150).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė D. K. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 8 d. patruliavo nustatytame maršrute, Vilniaus mieste, kartu su tyrėju G. G. 2023 m. lapkričio 8 d. apie 20:15 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu Toyota Corolla, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jam iš paskos važiavo pranešėjas, kuris vėliau pranešė, kad minėtas automobilis važiuoja iš (duomenys neskelbtini). Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) žiedo, ties (duomenys neskelbtini) pastatu pastabėjo važiuojantį automobilį Toyota Corolla, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kartu su ekipažu (duomenys neskelbtini) automobilį sustabdė. Jai priėjus prie automobilio, vairuotoja R. Ž. pateikė asmens tapatybės kortelę, teigė, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi. Vairuotojos pasiteiravo, ar ji pastaruoju metu vartojo alkoholį, R. Ž. atsakė, kad alkoholio nevartojo, vartojo tik širdies lašus. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, ji tai padaryti sutiko ir su alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas, o antruoju pūtimu jai buvo nustatytas 2,13 promilės girtumas. Per policijos informacinę sistemą POLIS II nustatė, kad R. Ž. atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones (t. 1 b. l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. R. nurodė, kad jis yra R. Ž. (duomenys neskelbtini). Automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai (liudytojai). Registruotas jis jos vardu, tačiau šių metų rugsėjo mėnesį ištekėjo ir pasikeitė pavardę iš P. į R. 2023 m. lapkričio 8 d., apie pietus, apie 12.00 val., jai paskambino mobiliuoju telefonu jos (duomenys neskelbtini) R. Ž. (duomenys neskelbtini) paprašė jos paskolinti automobilį, kadangi ji turėjo nuvažiuoti į sunkvežimių terminalą, nes vienas jos įmonės sunkvežimis sugedo, dėl to jai reikėjo nuvežti specialius laidus ir įrankius. (duomenys neskelbtini) mašinos neturi, dėl to sutiko jai paskolinti automobilį. Prieš 18.00 val. ji (duomenys neskelbtini) paliko automobilį. (duomenys neskelbtini) į mašiną sukrovė laidus ir įrankius ir su kaimynu išvažiavo, automobilį vairavo kaimynas. Jos (liudytojos) akimis jie abu buvo blaivūs, jeigu būtų kilęs koks nors įtarimas, nebūtų (duomenys neskelbtini) palikusi automobilio ir leidusi jį vairuoti. Pati ji pasiliko (duomenys neskelbtini) namuose, laukti, kol jie sugrįš. Jai būnant namuose, sulaukė (duomenys neskelbtini) skambučio, tai buvo prieš 21.00 val., (duomenys neskelbtini) pasakė, kad negrįš ir automobilio šiandien grąžinti negalės, pasakė, kad sulaikė policija, berods sakė, kad viršijo greitį ar kažkas panašaus, ji kalbėjo nervingai, pokalbis buvo labai trumpas, ji tiesiog greitai susakė ir tiek. Kad (duomenys neskelbtini) vairavo būdama neblaivi ji, tikrai nežinojo ir tikrai nebūtų leidusi vairuoti automobilį neblaiviam asmeniui. Tik kitą dieną susiskambinus su (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad įpūtė į alkotesterį. Ar ji vartojo alkoholį, kokiomis aplinkybėmis, ji nieko pasakyti negali, nes nieko apie tai nežino (t. 1 b. l. 20-22).

Iš 2023 m. lapkričio 8 d. Neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio rodmenų lapų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 8 d. iš automobilio vairuotojos R. Ž. burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, jos elgesys buvo neadekvatus. Pirmo tikrinimo metu 20.44 val. vairuotojai nustatytas 2.51 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 21.07 val. nustatyta 2.13 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 24-27).

Iš VĮ ,,Regitra“ bazės pažymos nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja – G. P. (pasikeitus pavardei - G. R. (t. 1, b. l. 37)) (t. 1, b. l. 36).

Iš 2023 m. lapkričio 8 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1 b. l. 28-34).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-2518-1155/2023 nustatyta, jog R. Ž. minėtu baudžiamuoju įsakymu pripažinta kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jai šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 29 d. (t. 1 b. l. 57-62).

Byloje esančiame Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus miesto skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo R. Ž. pagal BK 68 straipsnį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 metus ir 3 mėnesius. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2025 m. liepos 28 d. R. Ž. 2023 m. spalio 30 d. susisiekė telefonu su probacijos tarnybos specialistu ir buvo supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo sąlygomis, tvarka ir nevykdymo pasekmėmis, Lietuvos paštu 2023 m. spalio 25 d. buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, kurį R. Ž. žadėjo pasirašytinai susipažinti ir susipažinusi grąžinti į probacijos tarnybos Vilniaus skyrių, tačiau rašto negrąžino. 2023 m. lapkričio 16 d. atvykusi į Lietuvos probacijos Vilniaus skyrių pasirašė dokumentuose (t. 1 b. l. 78-79)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. Ž. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Pati kaltinamoji apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad prieš sėsdama už automobilio vairo buvo vartojusi alkoholį, žinojo, jog jai atimta teisė vairuoti ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas, tačiau, nepaisant to, nusprendė vairuoti dukters automobilį ir nuvažiuoti pas draugę. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisiamojo posėdžio metu ir pripažintina įrodymais – ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos policijos pareigūnės D. K., tiesiogiai mačiusios vairavimo faktą, parodymais, Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, jog 2023 m. lapkričio 8 d., 20.44 val. R. Ž. nustatytas 2.51 prom. girtumas, o 21.07 val. – 2.13 prom. girtumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, iš kurio nustatyta, jog minėtu baudžiamuoju įsakymu R. Ž. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 29 d., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. raštu, kuriame nurodoma, jog R. Ž. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, bei kita bylos medžiaga.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. Ž., žinodama, kad jai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, šios priemonės nevykdė, vairavo automobilį būdama neblaivi, kas teismo vertinimu, laikytina itin piktybišku teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad R. Ž. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 prom. neblaivumas ir taip vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, todėl šie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. Ž. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę: nusikalstamas veikas padarė būdama teista (t. 1, b. l. 158-160), bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 165), kaltinamoji yra dirbanti, gaunanti legalias pajamas. Kartu teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji už BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn yra traukiama trečiąjį kartą – primą kartą ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, antrąjį kartą jai teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bauda, tačiau, akivaizdu, kad kaltinamoji nepadarė išvadų dėl savo elgesio, savo priešingą elgesį kartojo, kas rodo, jog jai teismo paskirta bauda, taikytos turtinio pobūdžio priemonės – tiek konfiskuojant automobilį, kuriuo padaryta nusikalstama veika, tiek ir konfiskuojant automobilio, kuriuo padaryta antroji analogiška veika, vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamajai nebuvo pakankamos tam, kad ji pakeistų savo elgesį. Teismas įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytas nusikalstamas veikas, o būtent tai, kad ji visiškai ignoravo teismo ankstesniu sprendimu ja paskirtą draudimą vairuoti transporto priemonę, sprendžia, jog ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – bauda, jai nepadarė teigiamos įtakos, neprivertė keisti savo elgesio pozityvia linkme, nesustabdė jos priešingo teisei elgesio, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas šios bausmės, skiriamos tiek už baudžiamuosius nusižengimus, tiek už nusikaltimus, vidurkiui. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina viena trečdaliu.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamoji, kaip pati nurodė teisiamojo posėdžio metu, stengiasi keisti gyvenimo būdą, šiuo metu yra visiškai atsisakiusi alkoholio, nes supranta, kokią neigiamą įtaką jai daro alkoholio vartojimas, taip pat kaltinamoji pateikė pažymą, patvirtinančią, jog jai buvo taikyta priemonė, padedanti atsisakyti alkoholio – „kodavimas“. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. Ž. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti vienų metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros. Teismo įsitikinimu, būtent arešto bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė R. Ž., tokia bausmė užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų R. Ž. teisei priešingą elgesį, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, suteiktų realias galimybes keisti gyvenimo būdą ir įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu išsakyti ketinimai nėra tik tuščios deklaracijos, o kaltinamoji iš tikrųjų yra pakankamai apsvarsčiusi nusikalstamą savo elgesį ir padariusi aiškias išvadas dėl savo tolesnio gyvenimo būdo, laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. Ž. įpareigotina nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 8 d., 20.44 val. iki 2023 m. lapkričio 9 d., 11.26 val., t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 135-136), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

R. Ž. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad R. Ž. veiką padarė, kai jai nustatytas vidutinio neblaivumo laipsnis, tokios būklės automobilį vairavo vakaro metu itin judriose Vilniaus gatvėse, taip keldama didžiulį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, anksčiau buvo teista už vairavimą esant neblaiviai, prisipažino padariusi šioje byloje jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jai nustatytinas 4 metų draudimo naudotis specialia teise terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas, atitinka kaltinamosios asmenybę, jos padarytą veiką ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – G. R. Pagal baudžiamąjį kodeksą, turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „Toyota Corolla 1.6 Combi“ įvertintas (duomenys neskelbtini) Eur (su PVM) (t. 1 b. l. 38). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios R. Ž. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM –(duomenys neskelbtini) Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

R. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jai 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti R. Ž. subendrintą 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, R. Ž. paskirti galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 28 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. Ž. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 8 d., 20.44 val. iki 2023 m. lapkričio 9 d., 11.26 val., t. y. 1 parą.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

· turto konfiskavimą bei išieškoti iš R. Ž. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla“) vertę atitinkančią pinigų sumą – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)), į valstybės biudžetą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie R. Ž. taikytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.