Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2023 m. balandžio 28 d. apie 17.40 val., ties Gariūnų g. 45, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai 2023 m. balandžio 28 d. 18.20 val. jos kraujyje pagal specialisto išvadą Nr. T‑A 2229/2023(01) buvo nustatyta mažiausia 2,90 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. Ž. 2023 m. balandžio 28 d. apie 18.25 val. policijos pareigūnų pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, neblaivumo patikrinimui, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) P. K. laikant rankomis jai už rankų ir taip bandant nuraminti, neleisti iš kito (duomenys neskelbtini) paimti spec. priemonių, nenusiramino, rėkė, priešinosi, stangrino rankas, taip pat įkando į P. K. dešinės plaštakos trečiąjį pirštą, tuo nukentėjusiajai P. K. padarydama tris odos nubrozdinimus dešinės plaštakos 3-iame piršte – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji R. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. balandžio 28 d. dienos metu vartojo vaistus (Gudobėlės tinktūrą, valerijoną, valakardiną), nes patiria stresą dėl darbo, be to, kitą dieną turėjo vykti į laidotuves, nes mirė artimas asmuo. Laidotuvėms ji buvo nupirkusi gėlių puokštę, kuri buvo jos automobilyje „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 28 d. apie 17.00 val. ji buvo prie Gariūnų turgavietės, Vilniuje, „Depo“ parduotuvėje. Atvažiavo su savo automobiliu „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji, išvažiavusi iš minėtos parduotuvės, nutarė važiuoti pro Gariūnų turgavietę, per viršų, t. y. nepagrindiniu keliu, nes ten buvo automobilių spūstis. Netoli šviesoforo prieš ją važiavo automobilis „Škoda“, kuris staigiai stabdė, o ji nespėjo sustoti ir atsitrenkė į minėto automobilio galą. Po eismo įvykio, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jai liepė pasitikrinti blaivumą, bet ji atsisakė, nes negėrė alkoholio. Tuo metu jai buvo šokas, pradėjo skaudėti širdį, labai susinervino. Vėliau ji buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę paimti kraujo, nes ji atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu. Ligoninėje iš jos buvo paimtas kraujas. Tada ligoninėje tarp jos ir (duomenys neskelbtini) įvyko apsistumdymas, nes (duomenys neskelbtini) jai uždėjo antrankius. Nepamena, ar konflikto metu įkando (duomenys neskelbtini) į pirštą. Labai gailisi dėl savo poelgio. Su vaistais gėrė ir konjaką.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Be R. Ž. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios P. K. parodymais, liudytojų A. R. (A. R.), Y. K. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. gegužės 3 d. specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. Ž. 2023 m. balandžio 28 d. apie 17.40 val., ties Gariūnų g. 45, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai 2023 m. balandžio 28 d. 18.20 val. jos kraujyje pagal specialisto išvadą Nr. T‑A 2229/2023(01) buvo nustatyta mažiausia 2,90 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Taip pat aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. Ž.2023 m. balandžio 28 d. apie 18.25 val. policijos pareigūnų pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, neblaivumo patikrinimui, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) P. K. laikant rankomis jai už rankų ir taip bandant nuraminti, neleisti iš kito (duomenys neskelbtini) paimti spec. priemonių, ji nenusiramino, rėkė, priešinosi, stangrino rankas, taip pat įkando P. K. į dešinės plaštakos trečiąjį pirštą, tuo nukentėjusiajai P. K. padarydama tris odos nubrozdinimus dešinės plaštakos 3-iame piršte – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

Paskelbus R. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo leisti sumokėti baudą per metus.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę R. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skiriant bausmes R. Ž., atsižvelgiama į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, taip pat vienas baigtas nesunkus nusikaltimas valstybės tarnautojo veiklai, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad yra nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją R. Ž. – neteista, bausta administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), dirbanti. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliam dydžiui, nustatytam už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. Ž. skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Ž. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 28 d. 17.40 val. iki 2023 m. balandžio 29 d. 13.41 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviejų MGL dydžio baudai.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

Šiuo atveju kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. nusikalstamą veiką padarė būdama sunkaus neblaivumo laipsnio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, bausta administracine tvarka, taip pat prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi, jai nustatytinas 2 metų 3 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2023 m. balandžio 29 d.

Kaltinamajai taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo R. Ž., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra R. Ž. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamosios R. Ž. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaltinamajai neskirtina, nes jai skirtina baudos bausmė (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4‑ojo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nukentėjusioji P. K. pareiškė 400 Eur dydžio civilinį ieškinį. 2023 m. birželio 2 d. susitaikymo protokole kaltinamoji R. Ž. ir nukentėjusioji P. K. susitarė, kad R. Ž. padarė P. K. turtinę ir neturtinę žalą, lygią 200 Eur, ir sumokėjo ją į P. K. sąskaitą. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 32,67 Eur dydžio civilinį ieškinį. Iš byloje pateikto „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo nustatyta, kad R. Ž. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 69,67 Eur dydžio civilinį ieškinį. Iš byloje pateikto „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo nustatyta, kad R. Ž. atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl nukentėjusiosios P. K., Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių nutrauktinas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 64 MGL, t. y. 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) Eur, dydžio baudą.

Pripažinti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jai 64 MGL, t. y. 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. Ž. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jai subendrintą 114 MGL, t. y. 5700 (penkių tūkstančių septynių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 76 MGL, t. y. 3800 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 28 d. 17.40 val. iki 2023 m. balandžio 29 d. 13.41 val. (vieną dieną), jį prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinį baudos dydį – 74 MGL, t. y. 3700 (tris tūkstančius septynis šimtus) Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl P. K., Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių nutraukti.

1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Asmuo, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.