- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-267-307/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00776-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Sigita Bieliauskienė, Linas Šiukšta
- Advokatai
- Adomas Liutvinskas
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. K. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
BUAB “F.“ bankroto administratoriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. K. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB “F.“ priklausantį turtą, o būtent:
1.1. jis, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės “F.“ pinigines lėšas, siekdamas pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs Rusijos įmonės “S.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“ rekvizitus, sutarčių blankus bei informaciją apie vykdomą veiklą, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus:
1.2. 2008 m. sausio 4 d. ir 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartis, neva sudarytas tarp UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“, neva šioji reklamuos UAB “F.“ paslaugas Rusijos Federacijoje, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; neva Rusijos įmonės “S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009 m. sausio 14 d. Nr. 3, 2009 m. sausio 30 d. Nr. 29, 2009 m. vasario 27 d. Nr. 43, 2009 m. kovo 30 d. Nr. 98, 2009 m. balandžio 30 d. Nr. 115, 2009 m. gegužės 29 d. Nr. 132, 2009 m. birželio 30 d. Nr. 149, 2009 m. liepos 31 d. Nr. 162, 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 178, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 196, neva patvirtinančias, kad įmonė “S.“ pardavė, o UAB “F.“ nupirko paslaugą už 269 318,40 Lt (78 000,00 Eur); UAB ”F.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. sausio 15 d. (be Nr.), 2009 m. sausio 20 d. Nr. 4, 2009 m. vasario 4 d. Nr. 7, 2009 m. kovo 9 d. Nr. 15, 2009 m. gegužės 7 d. Nr. 23, neva patvirtinančius, kad įmonei “S.“ už reklamos paslaugų teikimą iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 78 000,00 Eur (269 318,40 Lt); bei patvirtino juos savo parašu; 2009 m. sausio 8 d. tris išankstines nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis, neva sudarytas 2009 m. sausio 8 d. tarp UAB “F.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“, neva UAB ”F.“ pirks iš Bulgarijos įmonės “A.“ penkis butus, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; UAB ”F.“ kasos išlaidų orderį 2009 m. sausio 15 d. Nr. 2, neva patvirtinantį, jog Bulgarijos įmonei “A.“ pagal aukščiau minėtas 2009 m. sausio 8 d. sutartis iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur), bei patvirtino jį savo parašu. Šiuos suklastotus dokumentus jis perdavė UAB “F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu imituodamas, kad neva UAB “F.“ Rusijos įmonei “S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 269 318,40 Lt (78 000,00 Eur), bei neva Bulgarijos įmonei “A.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur) pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ”F.“ priklausantį turtą – viso 719 318,00 Lt (208 329,00 Eur).
2. S. K. išteisintas ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimo, kad jis pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:
2.1. jis, nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės “F.“ pinigines lėšas, siekdamas pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs Rusijos įmonės “S.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“ rekvizitus, sutarčių blankus bei informaciją apie vykdomą veiklą, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus: 2008 m. sausio 4 d. ir 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartis, neva sudarytas tarp UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“, neva ši reklamuos UAB ”F.“ paslaugas Rusijos Federacijoje, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; neva įmonės “S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009 m. sausio 14 d. Nr. 3 – 42 000,00 Eur sumai, 2009 m. sausio 30 d. Nr. 29 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. vasario 27 d. Nr. 43 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. kovo 30 d. Nr. 98 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. balandžio 30 d. Nr. 115 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. gegužės 29 d. Nr. 132 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. birželio 30 d. Nr. 149 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. liepos 31 d. Nr. 162 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 178 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 196 – 4 000,00 Eur sumai, neva patvirtinančias, kad įmonė “S.“ pardavė, o UAB “F.“ nupirko paslaugą už 269 318,40 Lt (78 000,00 Eur); UAB “F.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. sausio 15 d. (be Nr.), – 18 000,00 Eur sumai, 2009 m. sausio 20 d. Nr. 4 – 42 000,00 Lt sumai, 2009 m. vasario 7 d. Nr. 7 – 40 867,20 Lt sumai, 2009 m. kovo 9 d. Nr. 15 – 27 622,40 Lt sumai, 2009 m. gegužės 7 d. Nr. 23 – 27 622,40 Lt sumai, neva patvirtinančius, kad įmonei “S.“ už reklamos paslaugų teikimą iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta iš viso 78 000,00 Eur (269 318,40 Lt); bei patvirtino juos savo parašu; 2009 m. sausio 8 d. tris išankstines nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis, neva sudarytas 2009 m. sausio 8 d. tarp UAB “F.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“, neva UAB “F.“ pirks iš Bulgarijos įmonės “A.“ penkis butus, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; UAB “F.“ kasos išlaidų orderį 2009 m. sausio 15 d. Nr. 2, neva patvirtinantį, jog Bulgarijos įmonei “A.“ pagal aukščiau minėtas 2009 m. sausio 8 d. sutartis iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur), bei patvirtino jį savo parašu, bei, siekdamas pagrįsti neva UAB ”F.“ patirtas viso 719 318,00 Lt (208 329,00 Eur) išlaidas, 2009 metų sausio – spalio mėnesiais panaudojo šiuos savo paties suklastotus dokumentus perduodamas juos UAB “F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu, S. K. pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus ir tokiu būdu pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės UAB “F.“ priklausantį turtą – viso 719 318,00 Lt (208 329,00 Eur), UAB “F.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai.
3. S. K. taip pat išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
3.1. jis, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, – būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“, būdamas atsakingas už tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, siekdamas įmonės buhalterinėje apskaitoje melagingai parodyti, kad jo žinioje esantys įmonės pinigai – 78 000,00 Eur neva buvo išmokėti Rusijos įmonei “S.“ ir 130 329,00 Eur neva buvo išmokėti Bulgarijos įmonei “A.“ atstovui – ir tokiu būdu pasisavinti jo žinioje buvusias įmonės lėšas bei nuslėpti šį nusikaltimą, 2009 metų sausio – spalio mėnesiais perdavė UAB “F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą žinomai netikrus jo paties suklastotus dokumentus: neva Rusijos įmonės “S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2009 m. sausio 14 d. Nr. 3 (už 12 mėnesių) 42 000,00 Eur sumai, 2009 m. sausio 30 d. Nr. 29 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. vasario 27 d. Nr. 43 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. kovo 30 d. Nr. 98 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. balandžio 30 d. Nr. 115 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. gegužės 29 d. Nr. 132 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. birželio 30 d. Nr. 149 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. liepos 31 d. Nr. 162, – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 178 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 196 – 4 000,00 Eur sumai, neva UAB “F.“ Rusijos įmonei “S.“ išrašytus kasos išlaidų orderius: 2009 m. sausio 15 d. (be Nr.), – 18 000,00 Eur sumai, 2009 m. sausio 20 d. Nr. 4 – 42 000,00 Lt sumai, 2009 m. vasario 7 d. Nr. 7 – 40 867,20 Lt sumai, 2009 m. kovo 9 d. Nr. 15 – 27 622,40 Lt sumai, 2009 m. gegužės 7 d. Nr. 23 – 27 622,40 Lt sumai, neva UAB “F.“ Bulgarijos įmonei “A.“ išrašytą kasos išlaidų orderį 2009 m. sausio 15 d. Nr. 2 s – 450 000,00 Lt sumai. Buhalterė, sąžiningai klysdama, šiuos dokumentus kaip tikrus įtraukė į UAB “F.“ buhalterinę apskaitą, tuo iškreipdama tikrus įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, ir dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4. S. K. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis padėjo A. K. pasisavinti svetimą didelės vertės turtą, o būtent:
4.1. jis, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 metų liepos – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorei A. K., savo sutuoktinei, padėti pasisavinti jos žinioje esančias įmonės “R.“ pinigines lėšas bei pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės “S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su A. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus: UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. liepos 12 d. Nr. 09/10/12C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, jog UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB ”F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, dėl to UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė ir S. K., kaip UAB ”F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais. Šiuos dokumentus A. K., kartu su savo pačios suklastotais UAB “R.“ kasos išlaidų orderiais: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, melagingai patvirtinančiais, kad UAB “R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei “S.“ viso 20 000,00 Eur, siekdama pagrįsti neva UAB ”R.“ patirtas išlaidas 20 000,00 Eur, perdavė UAB ”R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu S. K., padėdamas A. K. imituoti, kad neva UAB “R.“ Rusijos įmonei “S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 20 000,00 Eur, padėjo A. K. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ turtą – 20 000,00 Eur.
5. S. K. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimo, kad jis pagamino netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:
5.1. jis, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 metų liepos – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorei A. K., savo sutuoktinei, padėti pasisavinti jos žinioje esančias įmonės “R.“ pinigines lėšas bei pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės “S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su A. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus:
5.2. UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 09/10/12C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB ”F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė, ir S. K., kaip UAB ”F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių antspaudais.
5.3. Šiuos netikrus dokumentus A. K., kartu su savo pačios suklastotais UAB ”R.“ kasos išlaidų orderiais: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, neva patvirtinančiais, kad UAB ”R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei “S.“ viso 20 000,00 Eur, siekdama pagrįsti neva UAB “R.“ patirtas išlaidas 20 000,00 Eur, panaudojo perduodama juos UAB “R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą.
5.4. Tokiu būdu, jam bendrai su A. K. pagaminus netikrus dokumentus ir taip padėjus A. K. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ turtą 20 000,00 Eur, įmonei UAB “R.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai.
6. A. K. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ priklausantį turtą, o būtent:
6.1. ji, nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. būdama UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, turėdama administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, pilnai disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 metų liepos – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje esančias įmonės “R.“ pinigines lėšas bei siekdama pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, padedant sutuoktiniui UAB ”F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriui S. K., nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės “S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su S. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus: UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 09/10/12 C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB “F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė ir S. K., kaip UAB “F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais, bei UAB “R.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. liepos 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad UAB ”R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei “S.“ viso 20 000,00 Eur, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė, patvirtino savo parašu; ir perdavė šiuos dokumentus UAB ”R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu A. K., S. K. padėjus imituoti, neva UAB “R.“ Rusijos įmonei “S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 20 000,00 Eur, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ turtą – 20 000,00 Eur.
7. A. K. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimo, kad ji pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:
7.1. ji, nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. būdama UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, 2009 metų liepos – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje esančias įmonės “R.“ pinigines lėšas bei siekdama pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, veikdama bendrai su sutuoktiniu UAB ”F.“ direktoriumi S. K., nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės “S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus:
7.2. UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 09/10/12C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB “F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė, ir S. K., kaip UAB “F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais, bei UAB “R.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad neva Rusijos įmonės “S.“ atstovei A. S. pagal tarpusavio skolų užskaitas buvo išmokėta atitinkamai 4 000,00 Eur, 8 000,00 Eur, 4 000,00 Eur, 4 000 Eur, t. y., viso 20 000,00 Eur, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė, patvirtino savo parašu; ir, siekdama pagrįsti neva UAB “R.“ patirtas išlaidas 20 000,00 Eur, 2009 metų liepos – 2010 metų sausio mėnesiais panaudojo šiuos savo pačios suklastotus dokumentus perduodama juos UAB “R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama, A. K., padedant S. K., pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB ”R.“ turtą – 20 000,00 Eur, dėl ko įmonei UAB “R.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai.
8. A. K. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad ji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
8.1. ji, nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. būdama UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, – būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“, būdama atsakinga už tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, nuostatas ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, siekdama įmonės buhalterinėje apskaitoje melagingai parodyti, kad neva vykdant UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio užskaitas kasoje esantys įmonės pinigai 20 000,00 Eur neva buvo išmokėti Rusijos įmonei “S.“, ir tokiu būdu pasisavinti jos žinioje buvusias įmonės lėšas bei nuslėpti šį nusikaltimą, 2009 metų liepos – 2010 metų sausio mėnesiais UAB “R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą perdavė žinomai netikrus dokumentus: UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 09/10/12C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, jog UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB “F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, dėl to UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, bei UAB “R.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad neva Rusijos įmonės “S.“ atstovei A. S. pagal tarpusavio skolų užskaitas buvo išmokėta atitinkamai 4 000,00 Eur, 8 000,00 Eur, 4 000,00 Eur, 4 000,00 Eur, t. y. viso 20 000,00 Eur. Buhalterė, sąžiningai klysdama, šiuos dokumentus kaip tikrus įtraukė į UAB “R.“ buhalterinę apskaitą, tuo iškreipdama tikrus įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, ir dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad UAB “F.“ ir Rusijos įmonė “S.“ bendradarbiavo, palaikė glaudžius ryšius vykdant pervežimus. Tarp jų buvo sudarytos 2008 m. sausio 4 d. ir 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartys, vyko atsiskaitymai pagal įmonės “S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Nors įmonės “S.“ direktorius R. R. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nustatyta, kad pirma sutartis tarp OOO “S.“ ir UAB “F.“ pasirašyta 2008 m. sausio 4 d., t. y. pastarajam dar esant gyvam. Be to, tyrimo metu nesiaiškinta ir netirta, kokios paslaugos buvo atliktos pagal įmonės “S.“ įsipareigojimus, kokie kroviniai ir transportas buvo naudojami vykdant UAB “F.“ veiklą krovinių pervežimo srityje. Bylos medžiaga nepaneigia kaltinamųjų parodymų, kad prasidėjus ekonominei krizei santykiai tarp įmonių pablogėjo, laiku neatsiskaičius už paslaugas kildavo rimtų problemų įmonės transporto ir darbuotojų grįžimui į Lietuvą. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB “F.“ patyrus finansinius sunkumus, buvo sudarytos sutartys dėl skolų užskaitymo ir mokėjimų nukreipimo OOO “S.“. Tokie skolos užskaitymai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reguliuojamiems santykiams. Taip pat nepaneigti kaltinamųjų S. K. ir A. K. aiškinimai, kad pinigai pagal šias užskaitas buvo sumokėti asmeniui, kuris prisistatė A. S. vardu. Apygardos teismo vertinimu, kaltinamųjų parodymų nepaneigia ir liudytojos A. S. aiškinimas, kad ji niekada nebuvo Lietuvoje ir jokių pinigų negavo. A. S. asmens duomenys dokumentuose įrašyti teisingai, jos parašo ekspertizė neatlikta. Be to, neatmetama galimybė, kad Rusijos įmonės “S.“ darbuotojai ar kiti asmenys pasinaudojo OOO “S.“ duomenimis. Pasak pirmosios instancijos teismo, nepaneigtas kaltinamųjų aiškinimas, kad išsiuntus krovinį į Rusiją, jie sulaukdavo telefoninių skambučių, kuriais jie gaudavo nurodymus sutartoje vietoje sumokėti nurodytą pinigų sumą ir iš moters paimti jau paruoštus dokumentus. Specialistų išvadose nurodyta aplinkybė, kad pagal valstybinės įmonės „Regitra“ duomenis bendrovė “F.“ savo vardu nebuvo registravusi transporto priemonių, todėl įmonei “R.“ negalėjo būti skolinga, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes UAB “F.“ transporto priemones – vilkikus ir priekabas buvo įsigijusi lizingu, o kol lizingas neišmokėtas, transporto priemonės registruojamos lizingo bendrovės vardu ir yra jos nuosavybė. Objektyvių duomenų, kad kaltinime minimos skolų užskaitų sutartys fiktyvios, byloje nėra. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. K. nepasisavino UAB “F.“ priklausančių, Rusijos įmonei “S.“ grynaisiais pinigais sumokėtų 269 318,40 Lt (78 000,00 Eur) bei nepadėjo A. K. pasisavinti UAB “R.“ priklausančių 20 000,00 Eur, o A. K., padedant S. K., nepasisavino UAB “R.“ priklausančių, jos žinioje buvusių 20 000,00 Eur, sumokėtų Rusijos įmonei “S.“ pagal tarpusavio skolų užskaitas.
9.1. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Bulgarijoje registruota lietuviško kapitalo įmonė “A.“ realiai veikė, statė ir pardavinėjo butus Bulgarijoje. Nustatyta, kad “A.“ akcininkai ir vadovai dėjo visas pastangas siekdami parduoti šiuos butus bei tam plačiai panaudodami ne tik įmonės darbuotojus. S. K. teigimu, prasidėjus krizei, užsakovams neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, jis ėmėsi visų priemonių gelbėti įmonės finansinę padėtį, todėl nutarė pirkti penkis butus iš minėtos įmonės. Jis pasirašė tris preliminarias sutartis su “A.“, tikėdamasis įgyjamą turtą pelningai parduoti, tačiau to padaryti nepavyko. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje S. K. prarado budrumą, todėl iš pardavėjo nepaėmė kasos pajamų orderio ir dokumentų, patvirtinančių pardavėjo asmenybę. Į teisėsaugos institucijas S. K. nesikreipė, nes neturėjo pinigų advokatų paslaugoms apmokėti. Tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nenustatyta, kas pasinaudojo UAB “F.“ direktoriaus S. K. patiklumu. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad S. K. pasisavino jo žinioje buvusį, UAB “F.“ priklausantį turtą – 450 000,00 Lt. Nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindinis svetimo turto pasisavinimo sudėties požymis – neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto pavertimas savo turtu.
9.2. Be to, kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenimis nenustatyta, kad S. K. pagamino jam pateiktame kaltinime nurodytus dokumentus bei žinojo, kad jam pateikiami suklastoti dokumentai. Nenustatyta S. K. veikos subjektyvioji pusė – tyčia panaudoti suklastotus dokumentus. S. K. buvo įsitikinęs buhalterei pateikiamų dokumentų tikrumu, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apygardos teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nenustatyta, kas pasirašė už “S.“ direktorių ir kas paėmė pinigus, taip pat nenustatyta, kad kaltinime nurodyti dokumentai buvo pagaminti ir suklastoti S. K. ir A. K. pastangomis. Sutartyse nurodytos paslaugos atliktos, todėl pinigai išmokėti už atliktus darbus. A. K. neturėjo jokio tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, jos įsitikinimu, buhalterei J. O. ji pateikė tikrus dokumentus, atspindinčius padarytus užskaitymus dėl 20 000,00 Eur. Taigi, nenustatyta, kad A. K. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes UAB “R.“ ūkinės-finansinės veiklos rezultatai buhalterinėje apskaitoje nebuvo iškraipyti ir specialistai nustatė UAB “R.“ laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Be to, apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu ši baudžiamoji byla prokuroro iniciatyva buvo ne kartą nutraukta.
Šalies argumentai
10. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
10.1. S. K. pripažinti kaltu ir nuteisti:
Žemesnės instancijos teismas
– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (208 329,00 Eur “F.“ turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (padėjimas pasisavinti 20 000,00 Eur iš UAB “R.“) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
10.2. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir S. K. skirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams.
10.3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
10.4. A. K. pripažinti kalta ir nuteisti:
– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (20 000,00 Eur “R.“ turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.
10.5. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. K. laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
10.7. BUAB bankroto administratoriaus UAB „D. p.“ civilinį ieškinį 208 329,00 Eur (719 318,40 Lt) sumai tenkinti.
10.8. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, valstybės naudai iš S. K. ir A. K. solidariai konfiskuoti 20 000,00 Eur, jų pasisavintų iš UAB “R.“.
Šalies argumentai
10.9. Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje nepagrįstai patikėjo išteisintųjų S. K. bei A. K. pateikta gynybine versija, jog S. K. pats buvo apgautas trečiųjų asmenų, dėl ko jo valdoma UAB “F.“ patyrė didelę turtinę žalą, ir priėmė neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad nesurinkta jokių įrodymų, įrodančių S. K. ir A. K. kaltę pasisavinus didelės vertės turtą. Pasak apeliantės, viena esminių aplinkybių šioje byloje yra ta, kad S. K. UAB “F.“ priklausančiomis didelėmis pinigų sumomis pradėjo disponuoti būtent 2009 metų pradžioje, iš esmės sumenkus įmonės mokumui. 2009 metų sausio mėnesį S. K. išmokėjo 104 150,40 Lt Rusijos įmonei “S.“ ir 450 000,00 Lt – Bulgarijos įmonei “A.“. Teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas UAB “F.“ direktoriaus pavaduotojas statybų reikalams V. M. parodė, kad UAB “F.“ jau 2008 metais pradėjo neatsiskaityti su kitomis įmonėmis. 2009 metų sausio mėnesį įmonė vertėsi prastai, neatsiskaitydavo su darbuotojais, motyvuojant tuo, jog nėra pinigų. Sudėtingą UAB “F.“ finansinę padėtį 2008 metų pabaigoje pagrindžia ir 2012 m. lapkričio 14 d. specialisto išvada Nr. 5-1/141 (ūkinės finansinės veiklos patikrinimas), kurioje nurodyta, kad 2009 m. sausio 1 d. UAB “F.“ einamojo mokumo rodiklis buvo 1,01, taigi, bendrovė 2009 m. sausio 1 d. buvo moki, nes einamojo mokumo rodiklis lygus 1 (jis parodo esminį įmonės gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto), tačiau priimta galvoti, kad patenkinamas einamojo mokumo rodiklis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Jeigu rodiklis nukrenta žemiau 1,2, tai gali būti signalas, kad įmonės galimybės padengti trumpalaikius įsipareigojimus greitai pasidarys mažos.
10.10. Prokurorė skunde nurodo, jog apygardos teismas itin didelę įrodomąją reikšmę suteikė S. K. parodymams apie tai, kad dėl penkių butų Bulgarijoje pirkimo jis buvo apgautas – nupirkdamas šiuos butus už 450 000,00 Lt jis tikėjosi pagerinti įmonės finansinę padėtį, tačiau sudarius preliminarias sutartis dėl butų pirkimo su įmonės “A.“ atstovu ir sumokėjus 450 000,00 Lt, šios įmonės atstovas sutartu laiku neatvyko į susitikimą. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog S. K. iš pardavėjo nepaėmė kasos pajamų orderio ir dokumentų, patvirtinančių pardavėjo asmenybę, dėl to, kad prarado budrumą, o į teisėsaugos institucijas S. K. nesikreipė, nes neturėjo pinigų advokatų paslaugoms apmokėti. Apeliantės nuomone, apygardos teismas, patikėdamas išteisintojo iškelta gynybine versija neįvertino aplinkybės, jog S. K. apklausų metu nurodė, kad Bulgarijos įmonės “A.“ atstovui pasirašius sutartyse ir rusų kalba patvirtinus, kad pinigus gavo, bei uždėjus įmonės antspaudą, jis (S. K.), nors ir pastebėjo, kad atstovas neparašė nei pareigų, nei savo vardo, nei pavardės, tačiau nepaprašė, kad atstovas jam pateiktų asmens dokumentą, įmonės registracijos pažymėjimą, neprašė jokio įmonės dokumento (kasos pajamų orderio), patvirtinančio, kad įmonė pinigus gavo. Išteisintasis apklausiamas teisme negalėjo atsakyti, kodėl nevažiavo apžiūrėti statomo komplekso į Bulgariją prieš pasirašant sutartį ar prieš mokant pinigus, ir kodėl, be viešai platintos reklaminės medžiagos, teismui negalėjo pateikti nei “A.“ atstovų telefonų numerių, elektroninio pašto adresų, nei pavardės bent vieno asmens, žinojusio apie S. K. domėjimąsi butais Bulgarijoje. Apeliantė pažymi, jog įmonės vadovo pareigose S. K. dirbo nuo 1993 metų iki 2010 metų. Tuo laikotarpiu ėjo ir įmonės kasininko pareigas. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad būdamas verslo dalyvis, ilgametis įmonės vadovas, suprasdamas visas galimas rizikas ir žinodamas įmonės einamojo mokumo rodiklį, be to, būdamas įmonės kasininkas, S. K. be jokių užtikrinimo priemonių ir garantijų perleido 450 000,00 Lt sumą antrą kartą gyvenime matomam asmeniui, kurio nei vardo nei pavardės nežinojo, ir kuris sutartyje neparašė nei savo pareigų, nei vardo, nei pavardės. Be to, S. K. nesiėmė jokių priemonių asmeniui, kuriam perdavė pinigus už butus Bulgarijoje, surasti. Nagrinėjamu atveju, S. K. pasiteisinimas, kad į policiją jis nesikreipė, nes neturėjo pinigų advokato paslaugoms apmokėti, yra nelogiškas.
10.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šioje byloje kaip liudytojai apklausti “A.“ atstovai – A. D., T. S. ir kiti – parodė, kad butai buvo siūlomi pardavimui Maskvoje, Sankt Peterburge, Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje. Apie UAB “F.“ jie nieko nežino. Vykdant teisinės pagalbos prašymą, Bulgarijoje kaip liudytoja apklausta I. P. G. parodė, kad 2008 – 2009 metais dirbo pagal darbo sutartį juriste įmonėje “A.“, kurios savininkas buvo Lietuvos įmonė UAB „P. M.“. Jai dirbant buvo sudaryta apartamentų pirkimo-pardavimo sutarčių, šiuo tikslu “A.“ ji atstovavo pagal įgaliojimą. Jai pateikus susipažinti su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktomis penkių apartamentų, kurių numeriai yra: 87, 88, 99, 92 ir 93 viešbučių komplekse B. mieste 2009 m. sausio 8 d. preliminariomis pirkimo-pardavimo sutartimis, ji nurodė, kad šios sutartys nei su jos žinia nei jos akivaizdoje pasirašytos nebuvo, o pardavėjo parašas, kuris yra uždėtas ant trijų preliminarių sutarčių, jai nežinomas. Be to, ir liudytojas V. M., dirbęs UAB “F.“ direktoriaus S. K. pavaduotoju statybų reikalams, apklausų metu nurodė nieko nežinojęs apie įmonės įsigijamus butus Bulgarijoje, nors sėdėjo su S. K. viename kabinete bei pakankamai artimai bendravo. Įmonės buhalterė J. O. parodė, kad 2009 metų sausio pabaigoje sutartis tarp UAB “F.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“ jai pateikė S. K., kuriam ji nurodė, kad sutartyse padaryti įrašai, kad pinigus gavo, jai (buhalterei) netinka ir iš šios Bulgarijos įmonės reikia gauti kasos pajamų orderius, o S. K. jai atsakė, kad įmonės “A.“ atstovas kasos pajamų orderio nedavė.
10.12. Apeliantės teigimu, apygardos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigta, jog UAB “F.“ su Rusijos įmone “S.“ palaikė dalykinius, sutartyse numatytus santykius. Priešingai – iš Rusijos Federacijos įvykdyto teisinės pagalbos prašymo medžiagos matyti, jog S. K. nurodyta kaip OOO “S.“ atstovė A. S. S., kuriai jis neva perdavinėjo pinigus už įmonės “S.“ teiktas paslaugas, šioje įmonėje niekada nedirbo, niekada nebuvo Lietuvoje ar prie jos sienos ir juo labiau nesudarinėjo jokių sandorių su UAB “F.“ ir neėmė pinigų iš S. K.. Nors S. K. ir A. K. apklausų metu nurodė, jog pinigus OOO “S.“ atstovei perdavinėjo pasienio zonoje, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštai, kurie patvirtino, jog nei S. K., nei A. K. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos nekirto, grynųjų pinigų sumų nedeklaravo. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte pranešama, kad Interpolo Baltarusijos nacionalinis biuras informavo, jog šios šalies sienos kirtimų duomenų bazėje nėra duomenų apie A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), sienos kirtimus (t. 5, b. l. 154). UAB “F.“ direktoriaus pavaduotojas statybų reikalams V. M. apklausos metu parodė, kad jam neteko girdėti ir matyti, kad UAB “F.“ būtų pasirašiusi sutartį su Maskvos įmone “S.“, nors visas sutartis jis laikė pas save ir jas segdavo į segtuvus bei dirbo tame pačiame kabinete kaip ir išteisintieji. Svarbi aplinkybė, kurios Vilniaus apygardos teismas nevertino – paties S. K. parodymai apie tai, kad jis neatsimena, kokiu pavidalu OOO “S.“ teikė paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas jis nurodė niekada nematęs OOO “S.“ direktoriaus, sutartį pasirašė, kai ją jam atvežė vienas Lietuvos vežėjas, kurio vardo ir pavardės jis neprisimena, reklaminės medžiagos, už kurią mokėjo, nematė, jokių A. S., kuriai neva perduodavo grynuosius pinigus, kontaktų neturi. Susitikdamas su A. S. jis jai duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderyje, o ji jam – kasos pajamų orderyje, jis jai sumokėdavo pinigus, kurių sumą iš anksto aptardavo su OOC “S.“ atstovu, tačiau šio kontaktų S. K. taip pat negalėjo nurodyti.
10.13. Pasak apeliantės, apygardos teismas nevertino ir 2012 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, kad nepaisant to, jog pirmoji reklamos paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“, datuota 2008 m. sausio 4 d., pirmoji ir vienintelė įmonės “S.“ PVM sąskaita faktūra už 2008 metus pateikta tik 2009 m. sausio 14 d. už praėjusius 12 mėnesių ir iš karto 42 000,00 Eur sumai, nors reklamos paslaugų teikimo sutartis buvo tipinė, nustatant 3 500,00 Eur mėnesinį mokestį, kuris turėjo būti sumokėtas per 3 dienas pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal antrąją, 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“, PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos ir apmokamos įprastai, t. y. kartą per mėnesį. Logiškai nepaaiškinama, kodėl bet kuris verslo subjektas sutiktų metus laiko teikti paslaugas iš esmės nemokamai, tikėdamasis gauti apmokėjimą tik po metų, ir ši aplinkybė, prokurorės vertinimu, laikytina dar vienu įrodymu, pagrindžiančiu melagingą UAB “F.“ piniginių lėšų panaudojimo pagrindimą, siekiant nuslėpti įvykdytą turto pasisavinimą.
10.14. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog tyrimo metu netirta, kokios paslaugos buvo atliktos pagal įmonės “S.“ įsipareigojimus. Prokurorė nurodo, kad pats S. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokias reklamos paslaugas jo vadovaujamai įmonei suteikė OOO “S.“. Liudytojas V. M. apklausų metu parodė, jog UAB “F.“ apskritai niekur nesireklamavo. Buhalterė J. O. taip pat parodė niekada nebendravusi su Rusijos įmonės “S.“ atstovais ir niekada nemačiusi jokios šios įmonės parengtos reklamos. 2012 m. gegužės 25 d. Rusijos Federacijos Mokesčių tarnybos Maskvos miesto valdybos pateiktame Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad Maskvos įmonės “S.“ generalinis direktorius – R. R. K., bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre nuo 2007 m. balandžio 12 d.; juridinio asmens buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Informacijos apie “S.“ vertimąsi reklamos paslaugų teikimu šiame išraše nėra. 2012 m. gegužės 21 d. Maskvos miesto Jugo – Vostočnyj administracinės apygardos Valstybinės unitarinės įmonės Liublino rajono Vieningo užsakovo direkcijos rašte Nr. 1542 taip pat nurodyta, kad Maskvos įmonė “S.“ Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše įrašytu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) patalpų neturėjo ir ūkinės finansinės veiklos nevykdė. 2009 m. sausio 8 d. Reklamos paslaugų teikimo sutartyje, susitarimuose (2009 m. liepos 10 d.; 2009 m. spalio 12 d.; 2009 m. lapkričio 12 d.; 2009 m. gruodžio 17 d.) ir 2009 m. sausio 8 d. įgaliojime A. S. atstovauti “S.“ nurodytas šiuos dokumentus pasirašantis asmuo – Maskvos įmonės “S.“ direktorius R. R. K. – mirė (duomenys neskelbtini), taigi 2009 metų sausio mėnesį jis objektyviai negalėjo pasirašyti jokių dokumentų. Be to, 2012 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog minėti faktai „paneigia vykdytų operacijų turinį, kaip vieną iš privalomų juridinę galią turinčio dokumento rekvizitų. Todėl OOO “S.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas UAB “F.“ už 269 318,40 Lt pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas neturi juridinės galios dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų“. Apeliantės vertinimu, ši specialisto išvada ir kiti bylos duomenys, paneigia skundžiamame teismo nuosprendyje padarytą išvadą, jog byloje yra surinkti įrodymai, kad UAB “F.“ ir Rusijos įmonė “S.“ bendradarbiavo, palaikė glaudžius ryšius vykdant pervežimus tarp Lietuvos ir Rusijos įmonių. Taigi, apygardos teismo padaryta išvada apie UAB “F.“ ir įmonės “S.“ santykius visiškai neatitinka byloje nustatytų objektyvių duomenų.
10.15. Nesutikdama su apygardos teismo nuosprendyje nurodytu teiginiu, jog susitarimai Nr. 09/07/10C, Nr. 09/10/12C, Nr. 09/11/12C, Nr. 09/12/17C dėl užskaitų, sudaryti tarp UAB “F.“ ir UAB “R.“, neprieštarauja CK ir CPK reguliuojamiems santykiams, apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju esminis yra šalių tikrosios valios, kuri pagal civilinę teisę turi viršenybę prieš susitarimo formą, aspektas. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp UAB “F.“ ir OOO “S.“ nevyko jokie realūs sandoriai, taigi, jokios fiktyvių sandorių pagrindu įformintos ūkinės operacijos, atitinkamai negali turėti teisinės reikšmės. Apeliantės teigimu, susitarimai dėl užskaitymų, sudaryti tarp UAB “F.“ ir UAB “R.“ buvo fiktyvūs, o A. K. pasienio ruože pagal juos neperdavinėjo jokių pinigų maskvietei A. S.. Šiuos apeliacinio skundo teiginius patvirtina ir specialisto išvada Nr. (4.65)-86-92, kurioje konstatuota, jog UAB “R.“ „atskaitingas asmuo A. K. neatliko mokėjimų Maskvos įmonės “S.“ atstovei A. S. Lavoriškių neutralioje zonoje, nes bendrovės apskaitoje nėra apskaityti Maskvos įmonės “S.“ vardu išrašyti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. <...> Ūkinė operacija įvyko ne tokiomis sąlygomis kaip įforminta dokumentuose. Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ūkinės veiklos finansinės būklės, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.<...> A. K., būdama bendrovės vadove neužtikrino apskaitos organizavimo pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir kasos išlaidų orderių surašymo pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo“ taisyklių reikalavimus. Tyrimui pateikti dokumentai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad tikrasis pinigų (69 056,00 Lt) gavėjas - Maskvos įmonė OOO “S.“. Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nėra apskaitytų Maskvos įmonės “S.“ išrašytų pinigų priėmimą iš UAB “R.“ patvirtinančių dokumentų – kasos pajamų orderio kvitų, pinigų priėmimo kvitų ar kitų dokumentų. Įvertinus UAB “R.“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kasos išlaidų orderiais (2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. liepos 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5) išmokėti 20 000,00 Eur (69 056,00 Lt) laikomi A. K. kitomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos išmokomis“.
Žemesnės instancijos teismas
10.16. Remdamasi pirmiau aptartų aplinkybių visuma prokurorė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai ir teikdamas pirmenybę kaltinamųjų gynybinei pozicijai, ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.
11. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintųjų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
12. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
12.1. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nesurinkta pakankamai išteisintųjų S. K. ir A. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų, bei prašo šiuos asmenis pripažinti kaltais ir nuteisti pagal jų padarytas nusikalstamas veikas atitinkančius BK straipsnius.
12.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai.
12.3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl S. K. ir A. K. nekaltumo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino išteisintųjų S. K. ir A. K. parodymus, neįvertino kitų teisingam bylos išnagrinėjimui itin reikšmingų ir teisėtai gautų duomenų – liudytojų V. M., G. V., J. O., A. D., J. V., H. S., T. S., A. R. parodymų, pagal Rusijos Federacijos ir Bulgarijos Respublikos teisėsaugos institucijų įvykdytus teisinės pagalbos prašymus gautos informacijos, specialistų išvadų, nešalino kilusių prieštaravimų. Šios aplinkybės lėmė nepagrįsto ir neteisėto S. K. ir A. K. išteisinančio nuosprendžio priėmimą. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendis naikinamas ir vadovaujantis BPK 329 straipsnio 2 punkto nuostatomis priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog išteisintieji S. K. ir A. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Išteisintieji S. K. ir A. K. viso proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teisiamajame posėdyje S. K. parodė, jog nuo 1993 m. jis dirbo UAB “F.“ direktoriumi. Pasak jo, 2009 m. prasidėjus finansinei krizei pablogėjo UAB “F.“ padėtis: kitos įmonės neatsiskaitydavo už UAB “F.“ paslaugas, sumažėjo darbų apimtys, didėjo įmonės skolos. S. K. teigimu, siekdamas išgelbėti žlungančią įmonę jis investavo UAB “F.“ priklausančias pinigines lėšas į Bulgarijoje statomus butus, tačiau buvo apgautas ir minėtas lėšas prarado. Dėl patirtos turtinės žalos S. K. į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes jautė didelį stresą. Sudarydamas sutartį su Bulgarijos įmonės, neva užsiimančios prekyba nekilnojamuoju turtu, atstovu, S. K. jo dokumentų netikrino, vardo ir pavardės ar kitų jo asmenybę identifikuojančių duomenų neklausė. Jis niekam neminėjo, jog ketina įsigyti butus Bulgarijoje. Teisiamajame posėdyje duodamas parodymus apie UAB “F.“ ir Rusijos Federacijoje registruotos įmonės “S.“ bendradarbiavimą, S. K. nurodė, jog pastaroji įmonė suteikė labai daug paslaugų įmonei “F.“. Įmonių bendradarbiavimas prasidėjo dar iki 2008 m. sausio 4 d. S. K. teigimu, jis bendraudavo su įmonės “S.“ atstove A. S., kuriai perduodavo grynuosius pinigus už suteiktas paslaugas. Kokias paslaugas įmonė “S.“ teikė UAB “F.“ S. K. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti. Jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 160-161).
12.5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. K. parodė, jog būdamas UAB “F.“ direktorius, jis per asmenis, kurių vardų ir pavardžių neatsimena, susipažino su Bulgarijos įmonės “A.“ atstovu ir gavo pasiūlymą investuoti į nekilnojamąjį turtą – butus Bulgarijoje. Minėtas asmuo prisistatė “A.“ direktoriaus pavaduotoju. Pasak S. K., jis neprisimena nei šio asmens vardo ir pavardės, nei kaip jis atrodė, neturi ir jo kontaktinių duomenų. Įmonės “A.“ atstovas jam pasiūlė investuoti į statomą kompleksą prie Varnos miesto ir įsigyti kotedžo tipo butus. S. K. teigimu, pirmojo susitikimo metu jis įmonės “A.“ atstovui nurodė UAB “F.“ duomenis ir paprašė, kad šis paruoštų tris sutartis dėl trijų butų pirkimo. Po pirmojo susitikimo praėjus dviem mėnesiams, S. K. vėl susitiko su tuo pačiu Bulgarijos įmonės “A.“ atstovu, kuris jam pateikė rusų ir bulgarų kalbomis surašytas sutartis dėl butų pirkimo, kurias jis perskaitė ir pasirašė po du kiekvienos sutarties egzempliorius. Po vieną kiekvienos sutarties egzempliorių jis pasiėmė sau. Minėto susitikimo metu pagal sutartis S. K. įmonės “A.“ atstovui sumokėjo virš keturių šimtų tūkstančių litų, kuriuos buvo paėmęs iš UAB “F.“ kasos niekam nedalyvaujant. “A.“ atstovas pasirašė sutartyse ir rusų kalba patvirtino, kad pinigus gavo, bei uždėjo įmonės antspaudą. S. K. pastebėjo, kad atstovas sutartyje neparašė nei savo vardo, nei pavardės, nei užimamų pareigų. Jis neprašė, kad atstovas jam pateiktų savo asmens dokumentą, įmonės registracijos pažymėjimą, taip pat neprašė iš jo įmonės dokumento, įrodančio, kad šis pinigus gavo. Antrojo susitikimo metu S. K. su “A.“ atstovu susitarė, kad susitiks po trijų mėnesių ir važiuos apžiūrėti statomo komplekso, bet atstovas sutartą dieną neatvyko. Pasak S. K., tada jis ieškojo Bulgarijos įmonės internete ir nerado. Jis suprato, kad liko apgautas. Dėl šio fakto S. K. nesikreipė nei į Lietuvos, nei į Bulgarijos teisėsaugos institucijas, nes neturėjo pinigų advokato paslaugoms apmokėti. 2008 metais S. K. kaip UAB “F.“ direktorius pasirašė reklamos paslaugų sutartį su Rusijos įmone “S.“, kuri turėjo reklamuoti jo vadovaujamą įmonę statybos ir pervežimų srityje Rusijoje, Kazachstane. S. K. neprisimena, kokiomis aplinkybėmis susipažino su įmonės “S.“ atstovais. Pasak jo, vienas Lietuvos vežėjas, kurio jis negali įvardyti, jam atvežė įmonės “S.“ atstovo pasirašytą sutartį su antspaudu. Jis pasirašė sutartį, uždėjo įmonės antspaudą ir nuvykęs į Lavoriškių pasienio postą paprašė vežėjo, kad nuvežtų ją į Maskvą. S. K. įmonės “S.“ direktoriaus nematė, tik bendravo telefonu, kurio numerio neturi. Jis įmonės “S.“ paruoštos reklaminės medžiagos nematė, bet kai jo įmonei skambindavo užsakovai dėl krovinių pervežimo, jie minėdavo, kad kreipiasi nuo “S.“. S. K. buvo susitikęs su “S.“ atstove A. S. Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų neutraliose pasienio zonose. Pirmo susitikimo metu jis pasienio zonoje pasidarė A. S. asmens paso kopiją. Susitikimų metu S. K. jai duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderyje, o ji atsiveždavo jau išrašytus kasos pajamų orderius su jos parašais (6 t., b.l. 72-74, 97-98, 103-105).
12.6. Išteisintoji A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. ji tapo įmonės “R.“ akcininke ir direktore. Šį įmonė teikė tarptautinių pervežimų paslaugas, o vilkikus nuomavosi iš UAB “F.“. Visi grynieji įmonės pinigai buvo A. K. žinioje. Prasidėjus pasaulinei finansų krizei, sumažėjo įmonės “R.“ gaunamas pelnas, ji turėjo įsiskolinimų įmonei “F.“, kurią spaudė verslo partneriai iš Rusijos. Pasak A. K., siekiant padengti dalį įmonės “R.“ skolų UAB “F.“, buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią UAB “R.“ išmokėjo tam tikrą pinigų sumą Rusijos įmonei “S.“, kuriai buvo skolinga UAB “F.“, o pastaroji įskaitė minėtą pinigų sumą į UAB “R.“ skolą. Pagal šią sutartį, A. K. teigimu, ji keletą kartų vežė pinigus į Lavoriškių neutraliąją zoną, kur juos pasiimdavo ta pati moteris – A. S.. Anot A. K., ji privalėjo vežti pinigus, nes priešingu atveju jos įmonės kroviniai nebūtų galėję laisvai pajudėti iš Rusijos. A. K. nieko nežinojo apie jos vyro ketinimus įsigyti nekilnojamojo turto Bulgarijoje. Ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 163-165).
12.7. Apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad UAB “R.“, kurios akcininke ir direktore ji buvo nuo 2008 metų, teikė tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. 2008-2009 metais UAB “R.“ gaudavo užsakymų iš UAB “F.“ dėl krovinių pervežimo ir už atliktas paslaugas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Pasak A. K., kadangi UAB “R.“ buvo skolinga UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, 2009 metų antroje pusėje buvo pasirašyti keturi trišaliai susitarimai tarp UAB “F.“, UAB “R.“ ir Rusijos įmonės “S.“. Jos pačios ir S. K. 2009 m. liepos mėnesio pasirašytą susitarimą dėl apmokėjimo ir 4000 Eur A. K. asmeniškai Lavoriškių neutralioje pasienio zonoje perdavė įmonės “S.“ atstovei A., kurios pavardės neatsimena. Už gautus pinigus A. pasirašė UAB “R.“ išrašytame kasos išlaidų orderyje. A. K. teigimu, 2009 m. rudenį ji su A. toje pačioje vietoje buvo susitikusi dar tris kartus. A. K. perduodavo A. pasirašytus kasos išlaidų orderius ir sumokėdavo pinigus, o A. pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. Pasak A. K., ji neturi jokių A. S. kontaktinių duomenų. Kasos išlaidų orderiai išrašyti ir pasirašyti jos bei A. S.. Iš viso jai išmokėta 20 000 Eur (t. 6., 120-122; 126-127).
12.8. Iš aptartų išteisintojo S. K. parodymų matyti, kad jis savo gynybinę poziciją grindžia tuo, jog jam nežinomi asmenys apgaulės būdu iš jo įgijo pinigines lėšas, kurias šis ketino investuoti į nekilnojamąjį turtą Bulgarijoje. Rusijos įmonė “S.“ jo vadovaujamai UAB “F.“ iš tiesų suteikė reklamos paslaugas, už kurias įmonė atsiskaitė. Pagal kitos išteisintosios – A. K. – gynybinę versiją, ši tiesiog vykdė trišalės sutarties, sudarytos tarp jos vadovaujamos UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ sąlygas, pagal kurias UAB “R.“ turėjo sumokėti tam tikrą pinigų sumą įmonei “S.“. Apygardos teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys šių S. K. ir A. K. gynybinių versijų nepaneigia. Tačiau priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija S. K. ir A. K. parodymus, kuriais jie neigia padarę nusikalstamas veikas, atmeta kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Išteisintųjų parodymai prieštarauja bylos duomenims – liudytojų parodymams ir kitai rašytinei bylos medžiagai.
12.9. 2012 m. spalio 26 d. – 2012 m. lapkričio 14 d. atliktas UAB “F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, dėl kurio pateikta 2012 m. lapkričio 14 d. specialisto išvada Nr. 5-1/141 (t. 4, b.l. 4-72). Šioje išvadoje nurodyta, jog tarp tyrimui pateiktų dokumentų yra ir 2009 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2, kuriame nurodyta išlaidų suma - 450 000,00 Lt, bei sutarčių su Bulgarijos įmone “A.“ kopijos, kurių paskutiniuose lapuose ranka padaryti įrašai apie grynųjų pinigų gavimą ir pasirašyta, tačiau nenurodytos pinigus gavusio asmens pareigos, vardas ir pavardė. Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad UAB “F.“ sumokėjo 450 000,00 Lt Bulgarijos įmonei “A.“, todėl nėra galimybės nustatyti ar UAB ”F.“ direktorius S. K. pinigus panaudojo atsiskaitymui su šia įmone.
12.10. Liudytoja J. O. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji dirbo UAB „F.” buhaltere. Įmonės finansinius reikalus tvarkė direktorius S. K., o ji ruošė įmonės deklaracijas ir ataskaitas. Pasak liudytojos, ji žinojo, kad su Bulgarijos įmone „A.” buvo sudaryta sutartis dėl butų pirkimo – pardavimo keliomis kalbomis, pagal šią sutartį sumokėtas avansas, tačiau nebuvo įformintas kasos pinigus neva gavusios įmonės pajamų orderis. J. O. kreipėsi į S. K., nurodydama jam, kad buhalterinei apskaitai tinkamai sutvarkyti reikalingas kasos pajamų orderis. S. K. pažadėjo jį pateikti, bet iki metų pabaigos taip ir neįvykdė šio pažado, todėl S. K. neva butų įsigijimui Bulgarijoje panaudotos piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į UAB „F.” sąnaudas. Liudytojos teigimu, savo darbą ji atliko tinkamai (t. 8, b.l. 47-48). Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, jog jis ne vienerius metus su pertraukomis (paskutinį kartą nuo 2005 m. spalio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d.) dirbo S. K. vadovaujamoje įmonėje „F.” pavaduotoju statybos reikalams. Jis sėdėjo viename kabinete su S. K., įmonės buhaltere J. O. ir A. K., kuri dirbo UAB „R.”. Liudytojo teigimu, jis žinojo apie įmonės sudarytas sutartis, jų sąlygas. Pasak liudytojo, jis kaip įmonės darbuotojas būtų žinojęs ir apie S. K. ketinimus UAB „F.” vardu įsigyti nekilnojamojo turto Bulgarijoje, tačiau šis jam apie tai nėra minėjęs (t. 7, b.l. 171-175). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. D., H. S., J. V., N. K., T. S. ir A. R., kurie kaip investuotojai ar laiduotojai buvo susiję su S. K. nurodyta Bulgarijos įmone „A.”, parodė, jog jie su S. K. ar įmone „F.” jokių ryšių neturėjo. Liudytojai teigė nežinantys apie butų Bulgarijoje pirkimo-pardavimo sutartis, kurias įmonė „A.” neva sudarė su S. K. ar UAB „F.”. Pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą kaip liudytoja apklausta I. P. G., parodė, kad 2008 metais ji pradėjo dirbti teisininke įmonėje „A.”. Jai dirbant buvo sudaryta dešimties apartamentų, esančių viešbučių komplekse „M. M.“, B. m., pirkimo-pardavimo sutarčių. Susipažinusi su pateiktomis penkių apartamentų, kurių numeriai 87, 88, 99, 92 ir 93, 2009 m. sausio 8 d. preliminariomis pirkimo-pardavimo sutartimis, liudytoja nurodė, kad šios sutartys nei su jos žinia, nei jos akivaizdoje nebuvo pasirašytos. Pasak liudytojos, pagal tris preliminarias sutartis mokėjimai nebuvo gauti nei per banką, nei į įmonės “A.“ kasą. Pardavėjo parašo, esančio sutartyse, ji neatpažįsta (t. 3, b.l. 181-183).
12.11. Aptartos UAB “F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados, nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys bei kitus bylos duomenis atitinkantys kartu su S. K. dirbusių liudytojų V. M. ir J. O. parodymai, taip pat su Bulgarijos įmone „A.” susijusių liudytojų parodymai leidžia daryti patikimą išvadą, jog trijose 2009 m. sausio 8 d. išankstinėse nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartyse, neva sudarytose tarp UAB “F.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“, pagal kurias UAB ”F.“ įsipareigojo nupirkti iš Bulgarijos įmonės “A.“ penkis butus, taip pat UAB ”F.“ 2009 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 2, neva patvirtinančiame, jog Bulgarijos įmonei “A.“ pagal minėtas sutartis iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur), nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Ilgametę verslo patirtį turinčio, vadovo pareigas einančio S. K. teisiamajame posėdyje pateikta versija, jog jis be jokių garantijų ir užtikrinimo priemonių perleido 450 000,00 Lt nežinomam asmeniui, neklausdamas nei jo pareigų, nei vardo ir pavardės, pasitikėdamas vien žodiniu susitarimu, neprašydamas jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog minėtas asmuo pinigus gavo, laikytina akivaizdžiai nepagrįsta ir neatitinkančia byloje surinktų įrodymų visumos. Nepagrįsta, elementariai logikai bei verslo principams prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. K. susiklosčiusioje situacijoje tiesiog prarado budrumą, todėl nesiėmė jokių priemonių prarastiems pinigams susigrąžinti. Pažymėtina, jog asmens, kaip įmonės vadovo pagrindinė pareiga yra veikti atsakingai, rūpestingai, kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė veiktų laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2007), tuo tarpu S. K. tyčia apie neva patirtą apgaulę ir įmonei “F.“ padarytą turtinę žalą nepranešė ne tik savo vadovaujamos įmonės darbuotojams, bet ir, turėdamas pareigą saugoti įmonės turtą, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl prieš įmonę neva padarytos nusikalstamos veikos. Apie neva iš UAB “F.“ apgaule įgytą didelės vertės turtą ir įmonės patirtą turtinę žalą S. K. pradėjo kalbėti tik ikiteisminio tyrimo metu, po to, kai 2011 m. gegužės 5 d. į Vilniaus miesto prokuratūrą kreipėsi UAB “F.“ bankroto administratorius, prašydamas ištirti galimai paties S. K. padarytas nusikalstamas veikas.
12.12. Priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga taip pat paneigia ir S. K. bei A. K. teisiamajame posėdyje pateiktas versijas apie jų vadovaujamų įmonių “F.“ ir “R.“ sutartis su įmone “S.“ ir pagal šias sutartis atliktus mokėjimus.
12.13. 2012 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/141 (t. 4, b.l. 4-72) nurodoma, kad tarp tyrimui atlikti gautų UAB “F.“ dokumentų yra dvi reklamos paslaugų teikimo sutartys, 2008 m. sausio 4 d. ir 2009 m. sausio 8 d. sudarytos tarp UAB “F.“ ir įmonės “S.“. Remiantis minėtomis sutartimis, 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu įmonė “S.“ išrašė 10 sąskaitų faktūrų UAB ”F.“ už reklamos paslaugų teikimą iš viso už 78 000,00 Eur (269 318,40 Lt). Specialisto išvadoje nurodoma, kad joje aptarti duomenys paneigia vykdytų operacijų turinį, kaip vieną iš privalomų juridinę galią turinčio dokumento rekvizitų, todėl įmonės “S.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas UAB “F.“ už 269 318,40 Lt pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas neturi juridinės galios dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų. Be to, specialisto išvadoje taip pat nurodoma, jog UAB “F.“ 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu įtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras iš viso už 78 000,00 Eur (269 318,40 Lt) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, pagal kurį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal UAB “F.“ dokumentus bendrovė tiriamuoju laikotarpiu įmonei “S.“ iš įmonės kasos išlaidavo 138 112,00 Lt ir 18 000,00 Eur (iš viso 200 262,40 Lt).
12.14. S. K. teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti, kokias konkrečias reklamos paslaugas UAB “F.“ suteikė įmonė “S.“. Liudytojas UAB “F.“ darbuotojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog įmonė niekur nesireklamavo, jam nežinoma apie įmonės sutartis dėl reklamos su Rusijos įmone “S.“. Liudytojo teigimu, sutarčių su įmone “S.“ sudarymo metu UAB “F.“ jau negalėjo visiškai atsiskaityti su įmonės darbuotojais, todėl aplinkybė, kad už reklamą neva sumokėta 269 000 Lt suma, jam kelia abejonių (t. 7, b.l. 172-173).
12.15. Išteisintojo S. K. gynybinę versiją paneigia ir kiti bylos duomenys. 2012 m. gegužės 25 d. pagal teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos Mokesčių tarnybos Maskvos miesto valdybos pateiktame Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad Maskvos įmonės ”S.“ generalinis direktorius – R. R. K.; bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre nuo 2007 m. balandžio 12 d.; juridinio asmens buveinės adresas – (duomenys neskelbtini); pagrindinė ekonominė veiklos rūšis, kuria verčiasi juridinis asmuo – didmeninė prekyba kitomis prekėmis; papildomos ekonominės veiklos rūšys – leidyba, baldų gamyba, pastatų ir statinių statyba, didmeninė prekyba maisto produktais, tarp jų – gėrimais ir tabako gaminiais, didmeninė prekyba ne maisto plačiai vartojamomis prekėmis, didmeninė prekyba mašinomis ir įranga, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, mažmeninė prekyba kitomis prekėmis specializuotose parduotuvėse, mažmeninė prekyba ne parduotuvėse. Informacijos apie įmonės “S.“ vertimasi reklamos paslaugomis Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nėra (t. 5, b.l. 126-135).
12.16. 2012 m. gegužės 21 d. Maskvos miesto Jugo – Vostočnyj administracinės apygardos Valstybinė unitarinė įmonė Liublino rajono Vieningo užsakovo direkcija raštu Nr. 1542 informavo Rusijos VRM Maskvos m. Vyriausiosios valdybos Jugo – Vostočnyj administracinės apygardos Vidaus reikalų valdybos Tardymo valdybos tardytoją, kad įmonė “S.“ Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodytu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) patalpų neturėjo ir ūkinės finansinės veiklos nevykdė (t. 5, b.l. 137).
12.17. 2009 m. sausio 8 d. tarp UAB “F.“ ir įmonės “S.“ sudarytą reklamos paslaugų teikimo sutartį savo parašu neva patvirtino įmonės “S.“ direktorius R. R. K., tačiau remiantis 2012 m. birželio 19 d. Maskvos miesto Civilinės būklės aktų įrašų valdybos CMS Tverskoj skyriaus raštu Nr. 08/6-2774, R. R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 5, b.l. 144-145), todėl jis objektyviai negalėjo pasirašyti šioje sutartyje.
12.18. Aptarti duomenys visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje daromas išvadas ir S. K. pateiktą versiją, kad UAB “F.“ su įmone “S.“ iš tiesų sudarė reklamos paslaugų teikimo sutartis ir pagal šias sutartis buvo suteiktos realios reklamos teikimo paslaugos. Pats minėtas sutartis neva sudaręs S. K. negalėjo paaiškinti, kokios reklamos paslaugos buvo suteiktos UAB “F.“, ilgametis įmonės darbuotojas V. M. nurodė, kad apie tokias paslaugas nieko nežinojo, įmonė niekur nesireklamavo, o pagal Rusijos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis įmonė “S.“ apskritai niekada neteikė reklamos paslaugų. Be to, 2009 m. sausio 8 d. tarp UAB “F.“ ir įmonės “S.“ sudaryta reklamos paslaugų teikimo sutartis turi formalių klastojimo požymių, pasirašyta asmens, kuris sutarties sudarymo metu buvo miręs, vardu.
Žemesnės instancijos teismas
12.19. Abu išteisintieji teisiamajame posėdyje tvirtino, jog už įmonės “S.“ suteiktas paslaugas atsiskaitydavo Lavoriškių pasienio posto neutralioje zonoje perduodami pinigus įmonės įgaliotai atstovei A. S., tačiau 2012 m. gegužės 21 d. pagal teisinės pagalbos prašymą apklausta kaip liudytoja ši tokius išteisintųjų parodymus paneigė. Ji nurodė, kad įmonėje “S.“ nėra dirbusi ir ši įmonė jai niekuomet nebuvo išdavusi jokių įgaliojimų. Liudytoja taip pat parodė, kad nėra buvusi nei Baltarusijos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikoje ir nesilankė šiose valstybėse nei vykdama tranzitu, nei kitokiu būdu. Pasak liudytojos, ji negavo jokių pinigų iš UAB “F.“ ar UAB ”R.“ atstovų. Apie kasos išlaidų orderius jai nėra žinoma, ji niekuomet negavo juose nurodytų pinigų sumų. Liudytojos teigimu, kasos išlaidų orderių skiltyje „Gavėjas“ esantys parašai labai panašūs į jos, tačiau tai nėra jos ranka rašyti parašai. Ji niekam nėra perleidusi teisės disponuoti savo paso duomenimis (t. 5, b.l. 138). Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktais duomenimis, S. K. ir A. K. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos sienos nekirto, o neutralios pasienio zonos sienos perėjimo punktuose neegzistuoja (t. 6, b.l. 200). Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, jog Interpolo Baltarusijos nacionalinis biuras informavo, kad šios valstybės sienos kirtimų duomenų bazėje nėra įrašų apie A. S. sienos kirtimus (t. 5, b.l. 154).
12.20. Atlikus UAB “R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad tarp tyrimui pateiktų UAB “R.“ dokumentų yra keturi (2009 m. liepos 10 d., 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. gruodžio 17 d.) susitarimai, pasirašyti UAB ”R.“, atstovaujamos direktorės A. K., UAB “F.“, atstovaujamos direktoriaus S. K. ir įmonės “S.“, atstovaujamos R. R. K.. Remiantis šiais susitarimais, UAB “R.“ įformino grynųjų pinigų išmokėjimą įmonės “S.“ atstovei A. S. iš viso už 20 000,00 Eur (69 056,00 Lt), kaip užskaitą su UAB ”F.“. Šių dokumentų pagrindu UAB ”R.“ skola UAB “F.“ sumažėjo 20 000,00 Eur (69 056,00 Lt) sumai. Taip pat tyrimui pateikti 2009 m. liepos 10 d., 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderiai Nr. 2, 3, 4, 5, pagal kuriuos A. S. iš viso išmokėta 20 000,00 Eur (69 056,00 Lt). Kartu su minėtais kasos išlaidų orderiais tyrimui pateikta A. S. paso kopija ir įmonės “S.“ direktoriaus R. R. K. vardu pasirašyto 2009 m. sausio 8 d. įgaliojimo kopija, suteikianti teisę A. S. atstovauti įmonei ”S.“ klausimais, susijusiais su UAB „F.” įsiskolinimų apmokėjimu, bei priimti pinigus pagal pateiktas sąskaitas iš UAB “F.“ iki 2009 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b.l. 136-159). Pažymėtina, jog trišaliai 2009 m. liepos 10 d., 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. gruodžio 17 d. susitarimai bei 2009 m. sausio 8 d. įgaliojimas A. S. neva buvo pasirašyti R. R. K. vardu, tačiau bylos duomenimis šis asmuo (duomenys neskelbtini) mirė, todėl darytina išvada, kad šie dokumentai yra suklastoti. Be to, 2014 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-92 dėl UAB “R.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog įvertinus įmonės dokumentus už 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, nenustatyta, kad UAB „R.” buvo skolinga UAB „F.” už transporto priemonių nuomą. UAB „R.” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateiktos UAB „R.” su UAB “F.“ sudarytos sutartys ir sąskaitos dėl transporto priemonių nuomos (t. 2, b.l. 136-159).
Žemesnės instancijos teismas
12.21. Minėtoje 2014 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-92 taip pat konstatuota, jog tam, kad įmonės vadovė galėtų netrikdomai vykdyti mokėjimus įmonės vardu Lavoriškių neutralioje zonoje, jai, kaip atskaitingam asmeniui iš UAB „R.” kasos turėjo būti išmokėti avansai. A. K., kaip atskaitingas asmuo atlikusi mokėjimus UAB „R.” vardu, turėjo gauti iš įmonės “S.“ pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, juos įtraukti į avansų apyskaitas ir perduoti buhalterijai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. liepos 10 d., 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderiais Nr. 2, 3, 4, 5 įforminti pinigų išmokėjimai iš įmonės kasos tiesiogiai įmonės “S.“ atstovei A. S.. A. K., kaip atskaitingam asmeniui iš įmonės kasos nebuvo išmokėti grynieji pinigai - avansai, nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. UAB „R.” buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra apskaitytų monės “S.“ vardu išrašytų pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, todėl darytina išvada, kad įmonės atskaitingas asmuo A. K. neatliko mokėjimų įmonės “S.“ atstovei A. S. Lavoriškių neutralioje zonoje.
12.22. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė išteisintieji, pirmuosius mokėjimus pagal UAB “F.“ reklamos paslaugų teikimo sutartį su įmone “S.“ atliko pats S. K., kuris susitiko su įmonės atstove A. S. neutraliose pasienio zonose. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pirmoji ir vienintelė įmonės “S.“ PVM sąskaita-faktūra už neva 2008 metais suteiktas reklamos paslaugas pateikta tik 2009 m. sausio 14 d. 42 000,00 Eur sumai (t. 1, b.l. 60). Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. S. K. Lietuvos Respublikos sienos nekirto, gabenamų piniginių lėšų nedeklaravo, todėl objektyviai negalėjo perduoti A. S. minėtos pinigų sumos.
12.23. Apibendrindama aptartų įrodymų visumą, kolegija konstatuoja, jog pagal 2008 m. sausio 4 d. ir 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp UAB “F.“ ir įmonės “S.“ bei 2009 m. liepos 10 d., 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. gruodžio 17 d. trišalius susitarimus, tarp UAB “R.“, UAB “F.“ ir įmonės “S.“ jokie piniginiai mokėjimai nebuvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog objektyvių duomenų, kad minėtos sutartys ir susitarimai yra fiktyvūs, byloje nėra.
12.24. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009).
12.25. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog UAB “F.“ piniginių lėšų S. K. įmonės reikmėms nepanaudojo, o išlaidos, patirtos neva įsigijant butus Bulgarijoje iš įmonės “A.“ ir sudarant reklamos paslaugų teikimo sutartis su įmone “S.“, pagrįstos jo paties pagamintais žinomai netikrais dokumentais. S. K. veiksmais UAB “F.“ padaryta didelė turtinė žala, byloje pareikštas UAB “F.“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens civilinis ieškinys 208 329,00 Eur sumai. S. K., kurio žinioje buvo svetimas turtas – įmonės “F.“ piniginės lėšos, šį turtą paimdamas siekė jį paversti savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita, todėl veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12.26. Taip pat vertintini S. K. veiksmai padedant pasisavinti ir A. K. veiksmai pasisavinant svetimą didelės vertės UAB “R.“ turtą. A. K. bendrai su S. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus - UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas. Siekdama pagrįsti UAB “R.“ patirtas 20 000 Eur išlaidas A. K. pati pagamino žinomai netikrus kasos išlaidų orderius, neva patvirtinančius, kad UAB “R.“ šią pinigų sumą sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei “S.“ ir panaudojo juos perduodama UAB “R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. A. K., pasisavindama didelės vertės UAB “R.“ turtą, o S. K. padėdamas jai atlikti šiuos nusikalstamus veiksmus, suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad UAB “R.“ atstovai baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinio ieškinio, nerodo, jog nebuvo padaryta turtinė žala, ir nešalina padarytos veikos baudžiamumo. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nesiejama su tuo, ar patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos asmuo pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2010).
12.27. S. K. ir A. K. inkriminuotos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų ir aptartų, vienas kitą papildančių, įrodymų visuma sudaro logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę, patvirtinančią S. K. ir A. K. kaltę dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.
12.28. Kaltės turinys dokumentų suklastojimo ir panaudojimo baudžiamojoje byloje atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą. Įvertinus ne tik abiejų išteisintųjų parodymus, bet ir kitų įrodymų visumą, matyti, kad šie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad dokumentuose įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. S. K. pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus bei tokiu būdu pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės UAB “F.“ priklausantį turtą – viso 719 318,00 Lt (208 329,00 Eur), UAB “F.“ padaryta didelė turtinė žala. Tuo tarpu pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama, A. K., padedant S. K., pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ turtą - 20 000 Eur, dėl ko įmonei UAB “R.“ padaryta didelė turtinė žala.
12.29. BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė apgaulingai tvarkydamas apskaitą.
12.30. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog S. K. būdamas UAB “F.“ direktoriumi ir vykdydamas kasininko pareigas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
12.31. Įvertinus bylos duomenis taip pat darytina išvada, jog A. K. būdama UAB “R.“ direktore bei vykdydama kasininko pareigas, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
12.32. S. K. ir A. K., žinodami buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jų vadovaujamų įmonių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.
12.33. S. K. vieninga tyčia buvo nukreipta į didelės vertės UAB “F.“ priklausančio turto pasisavinimą (BK 183 straipsnio 2 dalis), o visi kiti jo veiksmai (dokumentų klastojimas, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo tik priemonė pasiekti pirmiau minėtą tikslą, todėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Analogiškai kaip sudarančios idealią nusikaltimų sudėtį vertintinos ir A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos.
12.34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias S. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes:
12.35. S. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB “F.“ priklausantį turtą, o būtent: jis, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės “F.“ pinigines lėšas, siekdamas pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs Rusijos įmonės “S.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“ rekvizitus, sutarčių blankus bei informaciją apie vykdomą veiklą, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus:
12.36. 2008 m. sausio 4 d. ir 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartis, neva sudarytas tarp UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“, neva šioji reklamuos UAB “F.“ paslaugas Rusijos Federacijoje, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; neva Rusijos įmonės “S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009 m. sausio 14 d. Nr. 3, 2009 m. sausio 30 d. Nr. 29, 2009 m. vasario 27 d. Nr. 43, 2009 m. kovo 30 d. Nr. 98, 2009 m. balandžio 30 d. Nr. 115, 2009 m. gegužės 29 d. Nr. 132, 2009 m. birželio 30 d. Nr. 149, 2009 m. liepos 31 d. Nr. 162, 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 178, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 196, neva patvirtinančias, kad įmonė “S.“ pardavė, o UAB “F.“ nupirko paslaugą už 269 318,40 Lt (78 000,00 Eur); UAB ”F.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. sausio 15 d. (be Nr.), 2009 m. sausio 20 d. Nr. 4, 2009 m. vasario 4 d. Nr. 7, 2009 m. kovo 9 d. Nr. 15, 2009 m. gegužės 7 d. Nr. 23, neva patvirtinančius, kad įmonei “S.“ už reklamos paslaugų teikimą iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 78 000,00 Eur (269 318,40 Lt); bei patvirtino juos savo parašu; 2009 m. sausio 8 d. tris išankstines nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis, neva sudarytas 2009 m. sausio 8 d. tarp UAB “F.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“, neva UAB ”F.“ pirks iš Bulgarijos įmonės “A.“ penkis butus, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; UAB ”F.“ kasos išlaidų orderį 2009 m. sausio 15 d. Nr. 2, neva patvirtinantį, jog Bulgarijos įmonei “A.“ pagal aukščiau minėtas 2009 m. sausio 8 d. sutartis iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur), bei patvirtino jį savo parašu. Šiuos suklastotus dokumentus jis perdavė UAB “F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu imituodamas, kad neva UAB “F.“ Rusijos įmonei “S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 269 318,40 Lt (78 000,00 Eur), bei neva Bulgarijos įmonei “A.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur) pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ”F.“ priklausantį turtą – viso 719 318,00 Lt (208 329,00 Eur). Ši S. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
12.37. S. K. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent: jis, nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, 2009 metų sausio – rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės “F.“ pinigines lėšas, siekdamas pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs Rusijos įmonės “S.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“ rekvizitus, sutarčių blankus bei informaciją apie vykdomą veiklą, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus: 2008 m. sausio 4 d. ir 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartis, neva sudarytas tarp UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“, neva ši reklamuos UAB ”F.“ paslaugas Rusijos Federacijoje, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; neva įmonės “S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009 m. sausio 14 d. Nr. 3 – 42 000,00 Eur sumai, 2009 m. sausio 30 d. Nr. 29 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. vasario 27 d. Nr. 43 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. kovo 30 d. Nr. 98 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. balandžio 30 d. Nr. 115 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. gegužės 29 d. Nr. 132 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. birželio 30 d. Nr. 149 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. liepos 31 d. Nr. 162 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 178 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 196 – 4 000,00 Eur sumai, neva patvirtinančias, kad įmonė “S.“ pardavė, o UAB “F.“ nupirko paslaugą už 269 318,40 Lt (78 000,00 Eur); UAB “F.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. sausio 15 d. (be Nr.), – 18 000,00 Eur sumai, 2009 m. sausio 20 d. Nr. 4 – 42 000,00 Lt sumai, 2009 m. vasario 7 d. Nr. 7 – 40 867,20 Lt sumai, 2009 m. kovo 9 d. Nr. 15 – 27 622,40 Lt sumai, 2009 m. gegužės 7 d. Nr. 23 – 27 622,40 Lt sumai, neva patvirtinančius, kad įmonei “S.“ už reklamos paslaugų teikimą iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta iš viso 78 000,00 Eur (269 318,40 Lt); bei patvirtino juos savo parašu; 2009 m. sausio 8 d. tris išankstines nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis, neva sudarytas 2009 m. sausio 8 d. tarp UAB “F.“ ir Bulgarijos įmonės “A.“, neva UAB “F.“ pirks iš Bulgarijos įmonės “A.“ penkis butus, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; UAB “F.“ kasos išlaidų orderį 2009 m. sausio 15 d. Nr. 2, neva patvirtinantį, jog Bulgarijos įmonei “A.“ pagal aukščiau minėtas 2009 m. sausio 8 d. sutartis iš UAB “F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur), bei patvirtino jį savo parašu, bei, siekdamas pagrįsti neva UAB ”F.“ patirtas viso 719 318,00 Lt (208 329,00 Eur) išlaidas, 2009 metų sausio – spalio mėnesiais panaudojo šiuos savo paties suklastotus dokumentus perduodamas juos UAB “F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu, S. K. pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus ir tokiu būdu pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės UAB “F.“ priklausantį turtą – viso 719 318,00 Lt (208 329,00 Eur), UAB “F.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai. Ši S. K. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
12.38. S. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, – būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“, būdamas atsakingas už tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, siekdamas įmonės buhalterinėje apskaitoje melagingai parodyti, kad jo žinioje esantys įmonės pinigai – 78 000,00 Eur neva buvo išmokėti Rusijos įmonei “S.“ ir 130 329,00 Eur neva buvo išmokėti Bulgarijos įmonei “A.“ atstovui – ir tokiu būdu pasisavinti jo žinioje buvusias įmonės lėšas bei nuslėpti šį nusikaltimą, 2009 metų sausio – spalio mėnesiais perdavė UAB “F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą žinomai netikrus jo paties suklastotus dokumentus: neva Rusijos įmonės “S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2009 m. sausio 14 d. Nr. 3 (už 12 mėnesių) 42 000,00 Eur sumai, 2009 m. sausio 30 d. Nr. 29 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. vasario 27 d. Nr. 43 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. kovo 30 d. Nr. 98 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. balandžio 30 d. Nr. 115 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. gegužės 29 d. Nr. 132 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. birželio 30 d. Nr. 149 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. liepos 31 d. Nr. 162, – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 178 – 4 000,00 Eur sumai, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 196 – 4 000,00 Eur sumai, neva UAB “F.“ Rusijos įmonei “S.“ išrašytus kasos išlaidų orderius: 2009 m. sausio 15 d. (be Nr.), – 18 000,00 Eur sumai, 2009 m. sausio 20 d. Nr. 4 – 42 000,00 Lt sumai, 2009 m. vasario 7 d. Nr. 7 – 40 867,20 Lt sumai, 2009 m. kovo 9 d. Nr. 15 – 27 622,40 Lt sumai, 2009 m. gegužės 7 d. Nr. 23 – 27 622,40 Lt sumai, neva UAB “F.“ Bulgarijos įmonei “A.“ išrašytą kasos išlaidų orderį 2009 m. sausio 15 d. Nr. 2 s – 450 000,00 Lt sumai. Buhalterė, sąžiningai klysdama, šiuos dokumentus kaip tikrus įtraukė į UAB “F.“ buhalterinę apskaitą, tuo iškreipdama tikrus įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, ir dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši S. K. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
12.39. S. K. padėjo A. K. pasisavinti svetimą didelės vertės turtą, o būtent: jis, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 metų liepos – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorei A. K., savo sutuoktinei, padėti pasisavinti jos žinioje esančias įmonės “R.“ pinigines lėšas bei pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės “S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su A. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus: UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. liepos 12 d. Nr. 09/10/12C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, jog UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB ”F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, dėl to UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė ir S. K., kaip UAB ”F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais. Šiuos dokumentus A. K., kartu su savo pačios suklastotais UAB “R.“ kasos išlaidų orderiais: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, melagingai patvirtinančiais, kad UAB “R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei “S.“ viso 20 000,00 Eur, siekdama pagrįsti neva UAB ”R.“ patirtas išlaidas 20 000,00 Eur, perdavė UAB ”R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu S. K., padėdamas A. K. imituoti, kad neva UAB “R.“ Rusijos įmonei “S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 20 000,00 Eur, padėjo A. K. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ turtą – 20 000,00 Eur. Ši S. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
12.40. S. K. pagamino netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent: jis, nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. būdamas UAB “F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 metų liepos – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorei A. K., savo sutuoktinei, padėti pasisavinti jos žinioje esančias įmonės “R.“ pinigines lėšas bei pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės “S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su A. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus:
12.41. UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 09/10/12C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB ”F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė, ir S. K., kaip UAB ”F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių antspaudais.
12.42. Šiuos netikrus dokumentus A. K., kartu su savo pačios suklastotais UAB ”R.“ kasos išlaidų orderiais: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, neva patvirtinančiais, kad UAB ”R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei “S.“ viso 20 000,00 Eur, siekdama pagrįsti neva UAB “R.“ patirtas išlaidas 20 000,00 Eur, panaudojo perduodama juos UAB “R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą.
12.43. Tokiu būdu, jam bendrai su A. K. pagaminus netikrus dokumentus ir taip padėjus A. K. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ turtą 20 000,00 Eur, įmonei UAB “R.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai. Ši S. K. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
12.44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias A. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes:
12.45. A. K. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ priklausantį turtą, o būtent: ji, nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. būdama UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, turėdama administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, pilnai disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 metų liepos – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje esančias įmonės “R.“ pinigines lėšas bei siekdama pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, padedant sutuoktiniui UAB ”F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriui S. K., nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės “S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su S. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus: UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 09/10/12 C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB “F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė ir S. K., kaip UAB “F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais, bei UAB “R.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. liepos 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad UAB ”R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei “S.“ viso 20 000,00 Eur, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė, patvirtino savo parašu; ir perdavė šiuos dokumentus UAB ”R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu A. K., S. K. padėjus imituoti, neva UAB “R.“ Rusijos įmonei “S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 20 000,00 Eur, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “R.“ turtą – 20 000,00 Eur. Ši A. K. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
12.46. A. K. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent: ji, nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. būdama UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, 2009 metų liepos – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje esančias įmonės “R.“ pinigines lėšas bei siekdama pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, veikdama bendrai su sutuoktiniu UAB ”F.“ direktoriumi S. K., nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės “S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus:
12.47. UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 09/10/12C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB “F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė, ir S. K., kaip UAB “F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais, bei UAB “R.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad neva Rusijos įmonės “S.“ atstovei A. S. pagal tarpusavio skolų užskaitas buvo išmokėta atitinkamai 4 000,00 Eur, 8 000,00 Eur, 4 000,00 Eur, 4 000 Eur, t. y., viso 20 000,00 Eur, kuriuos ji, kaip UAB “R.“ direktorė, patvirtino savo parašu; ir, siekdama pagrįsti neva UAB “R.“ patirtas išlaidas 20 000,00 Eur, 2009 metų liepos – 2010 metų sausio mėnesiais panaudojo šiuos savo pačios suklastotus dokumentus perduodama juos UAB “R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama, A. K., padedant S. K., pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB ”R.“ turtą – 20 000,00 Eur, dėl ko įmonei UAB “R.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai. Ši A. K. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
12.48. A. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. būdama UAB “R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, – būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“, būdama atsakinga už tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, nuostatas ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, siekdama įmonės buhalterinėje apskaitoje melagingai parodyti, kad neva vykdant UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio užskaitas kasoje esantys įmonės pinigai 20 000,00 Eur neva buvo išmokėti Rusijos įmonei “S.“, ir tokiu būdu pasisavinti jos žinioje buvusias įmonės lėšas bei nuslėpti šį nusikaltimą, 2009 metų liepos – 2010 metų sausio mėnesiais UAB “R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą perdavė žinomai netikrus dokumentus: UAB “R.“, UAB “F.“ ir Rusijos įmonės “S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 09/07/10C, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 09/10/12C, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 09/11/12 C, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, jog UAB “R.“ skolinga įmonei UAB “F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB “F.“ neva skolinga Rusijos įmonei “S.“ pagal 2009 m. sausio 8 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, dėl to UAB “R.“ padengia įmonės “F.“ skolas Rusijos įmonei “S.“, bei UAB “R.“ kasos išlaidų orderius: 2009 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2009 m. spalio 12 d. Nr. 3, 2009 m. lapkričio 12 d. Nr. 4, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad neva Rusijos įmonės “S.“ atstovei A. S. pagal tarpusavio skolų užskaitas buvo išmokėta atitinkamai 4 000,00 Eur, 8 000,00 Eur, 4 000,00 Eur, 4 000,00 Eur, t. y. viso 20 000,00 Eur. Buhalterė, sąžiningai klysdama, šiuos dokumentus kaip tikrus įtraukė į UAB “R.“ buhalterinę apskaitą, tuo iškreipdama tikrus įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, ir dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši A. K. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
12.49. Skiriant bausmę S. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną sunkų ir keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, šie nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos, tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog šioje byloje nuo S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo gan nemažai laiko (veikos padarytos dar 2009 metais). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. K. praeityje neteistas, dirba. Įvertinusi šias aplinkybes, BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo tikslus, tai, kad nėra sąlygų BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies taikymui, teisėjų kolegija sprendžia, jog už atskiras nusikalstamas veikas S. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės už BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nustatytų sankcijų vidurkius. Šios laisvės atėmimo bausmės bendrintinos, taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus.
12.50. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
12.51. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. K. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos padarytos 2009 metais, tačiau naujų nusikalstamų veikų S. K. nepadarė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad jis daugiau nenusikals, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
12.52. Skiriant bausmę A. K. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė vieną sunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, šie nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos, tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog šioje byloje nuo A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo gan nemažai laiko (veikos padarytos dar 2009 metais). Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. praeityje neteista, nedirba. Įvertinusi šias aplinkybes, BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo tikslus, tai, kad nėra sąlygų BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies taikymui, teisėjų kolegija sprendžia, jog už atskiras nusikalstamas veikas A. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės už BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nustatytų sankcijų vidurkius. Šios laisvės atėmimo bausmės bendrintinos, taikant apėmimo būdą.
12.53. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. praeityje neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos padarytos 2009 metais, tačiau naujų nusikalstamų veikų A. K. nepadarė. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad ji daugiau nenusikals, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
12.54. Daiktinių įrodymų klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. 2009 m. UAB “F.“ kasa (litais) - 159 lapai; 2009 m. UAB “F.“ kasa (valiuta) - 5 lapai, paliekami prie baudžiamosios bylos medžiagos.
12.55. Šioje byloje BUAB “F.“ bankroto administratoriaus UAB „D. p.“ įgaliotas asmuo G. V. pareiškė civilinį ieškinį 719 318,40 Lt (208 329,00 Eur) sumai (t. 1, b.l. 162-164, 161). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog įmonei “F.“ padarytos turtinės žalos dydį pagrindžia kartu su BUAB “F.“ bankroto administratoriaus 2011 m. gegužės 25 d. pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai: UAB “F.“ sutartys su Bulgarijos įmone “A.“, pagal kurias iš įmonės kasos buvo sumokėtas 450 000 Lt pradinis įnašas už 5 butus; taip pat sutartys su Rusijos įmone “S.“, pagal kurias 2009 metais už reklamos paslaugas išmokėta 269 318,40 Lt, bei kiti dokumentai.
12.56. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
12.57. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
12.58. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
12.59. Bylos duomenimis nustatyta, jog didelė turtinė žala UAB “F.“ padaryta S. K. nusikalstamomis veikomis, įmonės patirta turtinė žala ir jos dydis yra realūs ir pagrįsti bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl BUAB “F.“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgalioto asmens G. V. civilinis ieškinys 719 318,40 Lt (208 329,00 Eur) sumai tenkintinas visiškai ir nurodyta pinigų suma priteistina iš S. K. BUAB “F.“ naudai.
12.60. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 72 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje UAB “R.“ civilinis ieškinys nepareikštas ir nenustatyta, kad užvaldytas turtas šiai įmonei būtų grąžintas. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustatyta, kur yra pasisavintas turtas, valstybės naudai iš S. K. ir A. K. solidariai priteistina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 20 000,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausmėmis:
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB “F.“ atžvilgiu padaryta nusikalstama veika) – vieneriems metams;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – devyniems mėnesiams;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams;
- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB “R.“ atžvilgiu padaryta nusikalstama veika) – šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams.
Nuteistajam S. K. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, S. K. paskirti pareigą - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją laisvės atėmimo bausmėmis:
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – devyniems mėnesiams;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Nuteistajai A. K. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. K. paskirti pareigą - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuteistiesiems S. K. ir A. K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BUAB “F.“ bankroto administratoriaus UAB „D. p.“ įgalioto asmens G. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. K. BUAB “F.“ naudai priteisti 208 329,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) valstybės naudai iš S. K. ir A. K. solidariai priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 000,00 Eur.
Daiktus, turinčius teikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2009 m. UAB “F.“ kasą (litais) - 159 lapai; 2009 m. UAB “F.“ kasą (valiuta) - 5 lapai - palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.