Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

S. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ direktoriumi, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 300 str. 3 d.;

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „O.“ aptarnavimo linijų specialiste, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „F.“ priklausantį turtą, o būtent: jis, nuo 1993-09-01 iki 2010-10-25 būdamas UAB „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 m. sausio – rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės „F.“ pinigines lėšas, siekdamas pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs Rusijos įmonės „S.“ ir Bulgarijos įmonės „A.“ rekvizitus, sutarčių blankus bei informaciją apie vykdomą veiklą, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus:

2008-01-04 d. ir 2009-01-08 d. reklamos paslaugų teikimo sutartis, neva sudarytas tarp UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“, neva šioji reklamuos UAB „F.“ paslaugas Rusijos Federacijoje, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės anspaudu; Neva Rusijos įmonės „S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009-01-14 Nr. 3, 2009-01-30 Nr. 29, 2009-02-27 Nr. 43, 2009-03-30 Nr. 98, 2009-04-30 Nr. 115, 2009-05-29 Nr. 132, 2009-06-30 Nr. 149, 2009-07-31 Nr. 162, 2009-08-31 Nr. 178, 2009-09-30 Nr. 196, neva patvirtinančias, kad įmonė „S.“ pardavė, o UAB „F.“ nupirko paslaugą už 269 318,40 Lt (78 000 Eurų); UAB „F.“ kasos išlaidų orderius: 2009-01-15 (be Nr.), 2009-01-20 Nr. 4, 2009-02-04 Nr. 7, 2009-03-09 Nr. 15, 2009-05-07 Nr. 23, neva patvirtinančius, kad įmonei „S.“ už reklamos paslaugų teikimą iš UAB „F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 78 000 Eur (269 318,40 Lt); bei patvirtino juos savo parašu; 2009-01-08 d. tris išankstines nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis, neva sudarytas 2009-01-08 tarp UAB „F.“ ir Bulgarijos įmonės „A.“, neva UAB „F.“ pirks iš Bulgarijos įmonės „A.“ penkis butus, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės anspaudu; UAB „F.“ kasos išlaidų orderį 2009-01-15 Nr. 2, neva patvirtinantį, jog Bulgarijos įmonei „A.“ pagal aukščiau minėtas 2009-01-08 d. sutartis iš UAB „F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 450 000 Lt (130 329 Eur), bei patvirtino jį savo parašu. Šiuos suklastotus dokumentus jis perdavė UAB „F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu imituodamas, kad neva UAB „F.“ Rusijos įmonei „S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 269 318,40 Lt (78 000 Eurų), bei neva Bulgarijos įmonei „A.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 450 000 Lt (130 329 Eur),, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „F.“ priklausantį turtą – viso 719 318,0 Lt (208 329 Eur).

Šiais veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

S. K. kaltinamas ir tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent: jis, nuo 1993-09-01 iki 2010-10-25 būdamas UAB „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, 2009 m. sausio – rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės „F.“ pinigines lėšas, siekdamas pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs Rusijos įmonės „S.“ ir Bulgarijos įmonės „A.“ rekvizitus, sutarčių blankus bei informaciją apie vykdomą veiklą, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus: 2008-01-04 d. ir 2009-01-08 d. reklamos paslaugų teikimo sutartis, neva sudarytas tarp UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“, neva šioji reklamuos UAB „F.“ paslaugas Rusijos Federacijoje, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės anspaudu; neva įmonės „S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009-01-14 Nr. 3 - 42 000 Eur sumai, 2009-01-30 Nr. 29 - 4 000 Eur sumai, 2009-02-27 Nr. 43 - 4 000 Eur sumai, 2009-03-30 Nr. 98 - 4 000 Eur sumai, 2009-04-30 Nr. 115 - 4 000 Eur sumai, 2009-05-29 Nr. 132 - 4 000 Eur sumai, 2009-06-30 Nr. 149 - 4 000 Eur sumai, 2009-07-31 Nr. 162 - 4 000 Eur sumai, 2009-08-31 Nr. 178 - 4 000 Eur sumai, 2009-09-30 Nr. 196 - 4 000 Eur sumai, neva patvirtinančias, kad įmonė „S.“ pardavė, o UAB „F.“ nupirko paslaugą už 269 318,40 Lt (78 000 Eurų); UAB „F.“ kasos išlaidų orderius: 2009-01-15 ( be Nr.), - 18 000 Eur sumai, 2009-01-20 Nr. 4 - 42 000 Lt sumai, 2009-02-07 Nr. 7- 40 867, 20 Lt sumai, 2009-03-09 Nr. 15 - 27 622,40 Lt sumai, 2009-05-07 Nr. 23- 27 622,40 Lt sumai, neva patvirtinančius, kad įmonei „S.“ už reklamos paslaugų teikimą iš UAB „F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta iš viso 78 000 Eur (269 318,40 Lt); bei patvirtino juos savo parašu; 2009-01-08 d. tris išankstines nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis, neva sudarytas 2009-01-08 tarp UAB „F.“ ir Bulgarijos įmonės „A.“, neva UAB „F.“ pirks iš Bulgarijos įmonės „A.“ penkis butus, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės anspaudu; UAB „F.“ kasos išlaidų orderį 2009-01-15 Nr. 2, neva patvirtinantį, jog Bulgarijos įmonei „A.“ pagal aukščiau minėtas 2009-01-08 d. sutartis iš UAB „F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 450 000 Lt (130 329 Eur), bei patvirtino jį savo parašu, bei, siekdamas pagrįsti neva UAB „F.“ patirtas viso 719 318,0 Lt (208 329 Eur) išlaidas, 2009 m. sausio – spalio mėn. panaudojo šiuos savo paties suklastotus dokumentus perduodamas juos UAB „F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu, S. K. pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus ir tokiu būdu pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „F.“ priklausantį turtą – viso 719 318,0 Lt (208 329 Eur), UAB „F.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai.

Šiais savo veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d.

S. K. kaltinamas ir tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 1993-09-01 iki 2010-10-25 būdamas UAB „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, 21 str. straipsnio nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“, - būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą; vadovaujantis LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintomis “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“, būdamas atsakingas už tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeisdamas LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimą “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, siekdamas įmonės buhalterinėje apskaitoje melagingai parodyti, kad jo žinioje esantys įmonės pinigai - 78 000 Eurų neva buvo išmokėti Rusijos įmonei „S.“ ir 130 329 Eurų neva buvo išmokėti Bulgarijos įmonei „A.“ atstovui - ir tokiu būdu pasisavinti jo žinioje buvusias įmonės lėšas bei nuslėpti šį nusikaltimą, 2009 m. sausio – spalio mėn. perdavė UAB „F.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą perdavė žinomai netikrus jo paties suklastotus dokumentus: neva Rusijos įmonės „S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2009-01-14 Nr. 3 (už 12 mėnesių) 42 000 Eur sumai, 2009-01-30 Nr. 29 - 4 000 Eur sumai, 2009-02-27 Nr. 43 - 4 000 Eur sumai, 2009-03-30 Nr. 98 - 4 000 Eur sumai, 2009-04-30 Nr. 115 - 4 000 Eur sumai, 2009-05-29 Nr. 132 - 4 000 Eur sumai, 2009-06-30 Nr. 149 - 4 000 Eur sumai, 2009-07-31 Nr. 162, - 4 000 Eur sumai, 2009-08-31 Nr. 178 - 4 000 Eur sumai, 2009-09-30 Nr. 196- 4 000 Eur sumai, neva UAB „F.“ Rusijos įmonei „S.“ išrašytus kasos išlaidų orderius: 2009-01-15 ( be Nr.), - 18 000 Eur sumai, 2009-01-20 Nr. 4- 42 000 Lt sumai, 2009-02-07 Nr. 7- 40 867, 20 Lt sumai, 2009-03-09 Nr. 15 - 27 622,40 Lt sumai, 2009-05-07 Nr. 23 - 27 622,40 Lt sumai, neva UAB „F.“ Bulgarijos įmonei „A.“ išrašytą kasos išlaidų orderį 2009-01-15 Nr. 2 - 450 000 Lt sumai. Buhalterė, sąžiningai klysdama, šiuos dokumentus kaip tikrus įtraukė į UAB „F.“ buhalterinę apskaitą, tuo iškreipdama tikrus įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, ir dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

S. K. kaltinamas ir tuo, kad padėjo A. K. pasisavinti svetimą didelės vertės turtą, o būtent: jis, nuo 1993-09-01 iki 2010-10-25 būdamas UAB „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 m. liepos - gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas UAB „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorei A. K., savo sutuoktinei, padėti pasisavinti jos žinioje esančias įmonės „R.“ pinigines lėšas bei pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės „S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su S. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus: UAB „R.“, UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009-07-10 Nr. 09/07/10C, 2009-10-12 Nr. 09/10/12C, 2009-11-12 Nr. 09/11/12 C, 2009-12-17 Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB „R.“ skolinga įmonei UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB „F.“ neva skolinga Rusijos įmonei „S.“ pagal 2009-01-08 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB „R.“ padengia įmonės „F.“ skolas Rusijos įmonei „S.“, kuriuos ji, kaip UAB „R.“ direktorė ir S. K., kaip UAB „F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais. Šiuos dokumentus A. K., kartu su savo pačios suklastotais UAB „R.“ kasos išlaidų orderiais: 2009-07-10 Nr.2, 2009-10-12 Nr. 3, 2009-11-12 Nr. 4, 2009-12-17 Nr. 5, melagingai patvirtinančiais, kad UAB „R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei „S.“ viso 20 000 Eurų, siekdama pagrįsti neva UAB „R.“ patirtas išlaidas 20 000 Eurų, perdavė UAB „R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu S. K., padėdamas A. K. imituoti, kad neva UAB „R.“ Rusijos įmonei „S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 20 000 Eurų, padėjo A. K. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „R.“ turtą - 20 000 Eurų.

Šiais veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d.

S. K. kaltinamas ir tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent: jis, nuo 1993-09-01 iki 2010-10-25 būdamas UAB „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 m. liepos - gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas UAB „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorei A. K., savo sutuoktinei, padėti pasisavinti jos žinioje esančias įmonės „R.“ pinigines lėšas bei pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės „S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su A. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus:

- UAB „R.“, UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009-07-10 Nr. 09/07/10C, 2009-10-12 Nr. 09/10/12C, 2009-11-12 Nr. 09/11/12 C, 2009-12-17 Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB „R.“ skolinga įmonei UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB „F.“ neva skolinga Rusijos įmonei „S.“ pagal 2009-01-08 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB „R.“ padengia įmonės „F.“ skolas Rusijos įmonei „S.“, kuriuos ji, kaip UAB „R.“ direktorė, ir S. K., kaip UAB „F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais.

Šiuos netikrus dokumentus A. K., kartu su savo pačios suklastotais UAB „R.“ kasos išlaidų orderiais: 2009-07-10 Nr.2, 2009-10-12 Nr. 3, 2009-11-12 Nr. 4, 2009-12-17 Nr. 5, neva patvirtinančiais, kad UAB „R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei „S.“ viso 20 000 Eurų, siekdama pagrįsti neva UAB „R.“ patirtas išlaidas 20 000 Eurų, panaudojo perduodama juos UAB „R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, jam bendrai su A. K. pagaminus netikrus dokumentus ir taip padėjus A. K. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „R.“ turtą 20 000 Eur, įmonei UAB „R.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai.

Šiais savo veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d.

A. K. kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „R.“ priklausantį turtą, o būtent: ji, nuo 2008-06-04 iki 2013-11-19 būdama UAB „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, turėdama administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, pilnai disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, 2009 m. liepos - gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje esančias įmonės „R.“ pinigines lėšas bei siekdama pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, padedant sutuoktiniui UAB „F.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriui S. K., nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės „S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bendrai su S. K. pagamino žinomai netikrus dokumentus: UAB „R.“, UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009-07-10 Nr. 09/07/10C, 2009-10-12 Nr. 09/10/12C, 2009-11-12 Nr. 09/11/12 C, 2009-12-17 Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB „R.“ skolinga įmonei UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB „F.“ neva skolinga Rusijos įmonei „S.“ pagal 2009-01-08 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB „R.“ padengia įmonės „F.“ skolas Rusijos įmonei „S.“, kuriuos ji, kaip UAB „R.“ direktorė ir S. K., kaip UAB „F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais, bei UAB „R.“ kasos išlaidų orderius: 2009-07-10 Nr.2, 2009-10-12 Nr. 3, 2009-11-12 Nr. 4, 2009-12-17 Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad UAB „R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitas Rusijos įmonei „S.“ viso 20 000 Eur, kuriuos ji, kaip UAB „R.“ direktorė, patvirtino savo parašu; ir perdavė šiuos dokumentus UAB „R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu A. K., S. K. padėjus imituoti, neva UAB „R.“ Rusijos įmonei „S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 20 000 Eur, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „R.“ turtą - 20 000 Eurų.

Šiais veiksmais A. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

A. K. kaltinama ir tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent: ji, nuo 2008-06-04 iki 2013-11-19 būdama UAB „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, 2009 m. liepos - gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje esančias įmonės „R.“ pinigines lėšas bei siekdama pateisinti tų lėšų išėmimą iš įmonės kasos, veikdama bendrai su sutuoktiniu UAB „F.“ direktoriumi S. K., nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės „S.“ rekvizitus, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pagamino žinomai netikrus dokumentus:

UAB „R.“, UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009-07-10 Nr. 09/07/10C, 2009-10-12 Nr. 09/10/12C, 2009-11-12 Nr. 09/11/12 C, 2009-12-17 Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB „R.“ skolinga įmonei UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB „F.“ neva skolinga Rusijos įmonei „S.“ pagal 2009-01-08 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB „R.“ padengia įmonės „F.“ skolas Rusijos įmonei „S.“, kuriuos ji, kaip UAB „R.“ direktorė, ir S. K., kaip UAB „F.“ direktorius, patvirtino savo parašais ir įmonių anspaudais, bei UAB „R.“ kasos išlaidų orderius: 2009-07-10 Nr.2, 2009-10-12 Nr. 3, 2009-11-12 Nr. 4, 2009-12-17 Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad neva Rusijos įmonės „S.“ atstovei A. S. pagal tarpusavio skolų užskaitas buvo išmokėta atitinkamai 4 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur, t.y., viso 20 000 Eur, kuriuos ji, kaip UAB „R.“ direktorė, patvirtino savo parašu; ir, siekdama pagrįsti neva UAB „R.“ patirtas išlaidas 20 000 Eurų, 2009 m. liepos – 2010 m. sausio mėn. panaudojo šiuos savo pačios suklastotus dokumentus perduodama juos UAB „R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri, sąžiningai klysdama, įtraukė aukščiau nurodytus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama, A. K., padedant S. K., pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „R.“ turtą - 20 000 Eur, dėl ko įmonei UAB „R.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai.

Šiais savo veiksmais A. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d.

A. K. kaltinama ir tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, nuo 2008-06-04 iki 2013-11-19 būdama UAB „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore bei vykdydama kasininko pareigas, vadovaujantis LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, 21 str. straipsnio nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“, - būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą; vadovaujantis LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintomis “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“, būdama atsakinga už tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeisdama LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 1 d., nuostatas ir 12 str. 1 dalies nuostatas “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, siekdama įmonės buhalterinėje apskaitoje melagingai parodyti, kad neva vykdant UAB „R.“, UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“ tarpusavio užskaitas kasoje esantys įmonės pinigai 20 000 Eurų neva buvo išmokėti Rusijos įmonei „S.“, ir tokiu būdu pasisavinti jos žinioje buvusias įmonės lėšas bei nuslėpti šį nusikaltimą, 2009 m. liepos – 2010 m. sausio mėn. UAB „R.“ buhalterei J. O., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą perdavė žinomai netikrus dokumentus: UAB „R.“, UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“ tarpusavio skolų užskaitas: 2009-07-10 Nr. 09/07/10C, 2009-10-12 Nr. 09/10/12C, 2009-11-12 Nr. 09/11/12 C, 2009-12-17 Nr. 09/12/17 C, melagingai patvirtinančias, kad kadangi UAB „R.“ skolinga įmonei UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB „F.“ neva skolinga Rusijos įmonei „S.“ pagal 2009-01-08 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB „R.“ padengia įmonės „F.“ skolas Rusijos įmonei „S.“, bei UAB „R.“ kasos išlaidų orderius: 2009-07-10 Nr.2, 2009-10-12 Nr. 3, 2009-11-12 Nr. 4, 2009-12-17 Nr. 5, melagingai patvirtinančius, kad neva Rusijos įmonės „S.“ atstovei A. S. pagal tarpusavio skolų užskaitas buvo išmokėta atitinkamai 4 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur, t.y., viso 20 000 Eur. Buhalterė, sąžiningai klysdama, šiuos dokumentus kaip tikrus įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, tuo iškreipdama tikrus įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, ir dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis S. K. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino, teigia, kad jokių nusikaltimų nepadarė ir parodė, kad dirbo UAB “F.” direktoriumi nuo 1993 m, iš viso 17 metų. Viskas vyko gerai, dirbo sklandžiai, buvo mokami mokesčiai laiku, tada atsirado krizė, pradėjo neatsiskaitinėti su jais. UAB “F.” transportą nuomodavo UAB “R.”, vykdė pervežimus, taip pat UAB “F.” užsiimdavo statybomis – stogais. UAB “F.” neturėjo tarptautinio pervežimo licencijos, dėl to nuomavo. 2009 m. po Naujųjų metų prasidėjo sąskaitų blokavimas, nebuvo jokio atsiskaitymo, sustojo visos statybos, transportas gal kažkiek judėjo. Pradėjo atiminėti transportą, užblokavo nekilnojamąjį turtą. Galvojo dar išsigelbėti, nutarė investuoti į Bulgariškus butus, papuolė ant aferistų, už tai, kad, kai viską atima – mąstymas sutriko, nežinojo ką daryti, iš jo viską atėmė. Jis kalba apie Bulgarijos įmonę, dėl Rusijos irgi mokėjimai vyko, jie jiems daug metų tiekė tą informaciją, jie 80 % dirbo su Rusija. Paprasčiausiai, taip kaip yra, taip ir buvo. Kaltu neprisipažįsta, pinigus atidavė, tikrai jų nepasisavino. Jeigu pasisavintų, ne taip gyventų. Viskas atiduota, yra dokumentai suforminti, kurie tai patvirtina. Tikrai neapgaulingai tvarkė buhalteriją, kurią konkrečiai tvarkė J. O., ji buvo vyr. buhalterė. Ji turėjo universitetinį išsilavinimą, visus dokumentus jai atiduodavo. Paskui perdavė bankroto administratoriui. Nieko žmonai nepadėjo, ji buvo atsakinga už “R.”, ji viską tvarkė, jis nesikišo ten. Tikrai nepadėjo jai nieko pasisavinti, visi dokumentai yra įforminti, procesas buvo vykdomas. Direktoriumi dirbo, kasą valdė taip pat direktorius, tai jis. Viskas kas susiję su piniginiais reikalais, tai jis tvarkė. Ne buhalteriją, o jis tvarkė kasą, pavedimai, grynieji. O. iš vis neturėjo teisės smulkiems pavedimams, visus smulkius pavedimams jis tvarkė. Sąrašą duodavo jis, pasakydavo kam apmokėti. Kas liečia pinigus, mokesčius ji vykdė, visą laiką elektroniniu būdu mokesčius deklaravo. Kaip kasininkas jis pasirašydavo kasos orderius, kuriuos išrašydavo O. jo nurodymu, ji domėdavosi, klausdavo, aiškino ką darė. Ji neturėjo priėmimo prie kasos, tik jis raktą turėjo. Banko sąskaitą tik jis turėjo, tik jis nurodydavo, o ji padarydavo. Ji neturėjo priėjimo prie banko sąskaitos kada panorėjusi. Prisijungimo nematydavo, generatorių duodavo, ji prie jo viską atlikdavo. 2008 m. gruodžio pabaigoje pradėjo jaustis krizė. Atėjo 2009 m. atrodo niekas nevyksta, niekas medžiagų neduoda. Sausio mėnesis praėjo, prasidėjo reikalavimai, antstoliai, pradėjo kreditoriai spausti, suprato, kad reikia kažką daryti. Neatsimena, kada pirmieji kreditoriniai reikalavimai prasidėjo, negali pasakyti, greitai, kažkur sausio pabaigoje 2009 m. Antstoliai iš karto užblokavo sąskaitas, dar nebuvo teismo sprendimų, paskui teismo sprendimas išėjo vėliau dėl bankrotų, sumų nepamena. Reikalavimas buvo ir dėl 1000 Lt, bet daugiausiai tai pradėjo UAB “Re.” reikalauti dėl 5000 Lt. Sąskaitos visos buvo areštuotos, 200-300 Lt buvo privačioje sąskaitoje. Su UAB “R.” neatsiskaitinėjo, nes buvo užblokuota. 2009-01-01 negali pasakyti kiek kasoje buvo pinigų, turėjo kažkiek. Neatsimena ar 10 000 Lt galėjo būti. Sunkiai jo kreditoriai su juo atsiskaitinėjo. Buvo kažkiek tokių skolininkų, kurie grynais atsiskaitinėjo ir jis grynais, tais laikais buvo tokia praktika, dabar jau kitaip su grynais. Dėl Bulgarijos - neatsimena kaip sužinojo dėl Bulgarijos butų. Pats nebuvo nuvykęs į Bulgariją. Niekas iš labai gerai pažįstamų nežinojo apie tų butų pirkimą, žmona irgi nežinojo. Sumokėjo Bulgarijos atstovui grynais didžiulę pinigų sumą, neprisimena, ar litais, ar eurais, parodymuose užfiksuota, tuo laiku galva nedirbo. Neatsimena, ar paprašė kasos orderio, reikia spėlioti. Sutartyje parašyta, kad pinigus gavo. Dokumento nepatikrino. Nėra kam reikšti pretenzijų, dingo viskas ir žiūri, kad jis apgautas. Nesikreipė nei į policiją, nei į prokuratūrą. Patarimų pažįstamų klausė tik tada, kai jau jį apgavo. Tada niekas nesiūlė eiti į policiją, ir jis nėjo, todėl, kad galva nedirbo, stresas buvo didelis, viską atėmė. Bankas atėmė 6 vilkikus, nekilnojamąjį turtą, sąskaita užblokuota ir viskas, jis nežino kur eiti. Dėl „S.o“ - asmeniškai bendravo su A. S., nuneši, paduodi, pasirašai, o kaip jie ten darė – jis nežino. Ne jis juos rado, o jie jį rado, neprisimena, kaip jie susipažino. Parašyta kur su ja susitikdavo. Nežino, gal Maskvoje ji gyveno. Davė parodymus keturis kartus. Nežino, kiek jinai važiuodavo pinigų paimti, jie susitikdavo, paduodavo ir viskas. Pirmą sutartį sudarė gal 2008 m., neatsimena. Labai daug nuo 2008-01-04 suteikė paslaugų, ir dar be sutarties suteikdavo. Ir iki 2008-01-04 įmonė “S.as” suteikdavo paslaugų, nebuvo apie tai užsiminęs ikiteisminio tyrimo metu, nes niekas neklausė. Su įmone “S.as” atsiskaitydavo grynais, pagal kasos pajamų orderius parašyta kaip dažnai, tiksliai neprisimena, yra dokumentai. Gali būti, kad 2009-01-14 pirmą kartą su įmone “S.as” atsiskaitė už metus ir didele pinigų suma. Jie jiems nedirbo už ačiū vienerius metus. Per tuos metus A. S., įmonė “S.as”, jos vadovas ir kiti asmenys nesikreipė dėl atsiskaitymo kas mėnesį. Neatsimena kokiu pavidalu jie teikė paslaugas. Negali išvardinti įmonių nuo „S.o” ir neatsimena, kiek jų kreipėsi. Taip pat neatsimena, ar buvo su tomis įmonėmis sudarytos rašytinės sutartys, ar jos išrašė sąskaitų faktūrų. Jo žmona tuo metu buvo įmonės “R.” direktorė, kas buvo kasininkas – nežino. Direktorė atsakys, ar J. O. tvarkė tik jų buhalteriją, ar ir “R.”, jis neatsimena, jis už “F.” gali atsakyti. “F.” administratorius pasiėmė jo nekilnojamąjį turtą ir dykai pardavė, kodėl jis pardavė už 280 000 Lt ir per pusę metų perpardavė už 500 000 Lt, galima buvo už 800 000 Lt, nes tokia rinkos kaina Liepkalnio gatvėje, beveik centre, kodėl jis taip pigiai pardavė? Sako, kad niekas nepirko, perpardavė po 1,5 - 2 metų, dabar tiksliai neatsimena, labai greitai perpardavė. Jis jokios žalos nėra padaręs. Buvo turto, buvo automobiliai, bankas pasiėmė automobilius, kai kurie jau išpirkti beveik buvo, pas jį turto buvo apie 1500 000 Lt.

Kaltinamoji A. K. kalta dėl jai pareikštų kaltinimų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino, neigė padariusi nusikalstamas veikas, parodė, kad 2008 m. įsigijo UAB “R.” akcijas, tapo akcininke ir įmonės direktore. Kadangi pati įmonė buvo “L.” narė, tai pakankamai galėjo vykdyti visus tarptautinius pervežimus, bet neturėjo darbo priemonių, kadangi neturėjo savo kapitalo, nuomavosi mašinas iš UAB “F.”, tiesiog taip dirbo tuo metu, kažką reikėjo daryti, savo verslą turint buvo pakankamai galimybės gerai dirbti, žmones išlaikyti, save išsilaikyti, bet 2008 metų gale prasidėjo krizė, pakankamai paveikė, labai krito apmokėjimas už pervežimus, nors įmonė visą laiką dirbo be nuostolių, stengėsi, kad dirbtų be nuostolių, atsiskaitydavo su žmonėmis. Labai sudėtinga buvo, laiku negalėjo atsikaityti ir su “F.”, kadangi čia pašonėje, tai vis prašydavo atidėti, kol galų gale “F.” pačią pradėjo smaugti Rusija, pradėjo blokuoti krovinius, o su Rusija dirbti buvo pakankamai pelninga, teko arba atsiskaityti, arba mesti verslą, kadangi “F.” sąskaitos buvo užblokuotos, darė trišalę sutartį, tiesiogiai atsiskaitė keletą įmokų su “S.o” kažkokiu tai žmogum atsiųstu, sakė, kad prašome privažiuoti ir atiduoti pinigus tokiam tai žmogui, atvažiavo į neutralią zoną, įėjo, atidavė pinigus ir tiek, ir atsiskaitė. Tiesiog privalėjo atsiskaityti, ji atsiskaitė už “F.” su “S.u”, kadangi “R.” buvo skolinga “F.i”, ji neturėjo kitos išeities, jai reikėjo dirbti, negali numesti, visko palikti likimo valiai. Tas verslas ėjo pakankamai, neįmanoma buvo vėliau dirbti su Rusija, prasidėjo labai didelė blokada, čia jau politiniai dalykai, ir pardavė tą įmonę, septynis metus išdirbo. 2012 metais pardavė. Be Rusijos, į Europą, kadangi neteko tų mašinų “F.”, pasiėmė Vilniaus banko lizingas. Tada “R.” įsigijo savo pusiau “gyvas” tokias mašinas, jos netinkamos buvo dirbti Europoje, kadangi yra tam tikri reikalavimai, tai yra labai specifinis verslas, labai reikalavimai ypatingi. Rytuose vieni reikalavimai Rusijoje, vakaruose kiti. Jeigu į rytus gali važiuoti su vilkiku, kuris dūmus leidžia vienaip, tai su tokia mašina į Europą neįvažiuosi. Teko atsisakyti. Perdavė UAB “F.” skolą “S.ui”, ji “F.i” buvo skolinga, ji privalėjo, tai padaryti, o kad čia klasta, tai čia yra nesąmonė. Jos išsilavinimas yra aukštesnysis, neuniversitetinis aukštasis. Tikrai jokio nusikaltimo nepadarė, ji atsiskaitė, kokį ji galėjo pasidaryti nusikaltimą, ji kaip tik gerai padarė, kur buvo tempiama atsiskaitymas su “S.u” gal metus laiko ir jie jiems davė krovinius, jų dėka jie galėjo dirbti ir pakankamai gerą atlyginimą gauti. Jos įmonėje buvo 9-12 darbuotojų, 4 mašinos, vairuotojai, jie buvo įforminti pagal sutartį, gavo atlyginimus, visi džiaugėsi, mokami mokesčiai buvo. J. O. tvarkė buhalteriją, ji puiki buhalterė, viską sugebėjo, niekada niekas jokių machinacijų nedarė ir nesuinteresuoti buvo tą daryti. Neprisimena, kiek vyro įmonėje buvo darbuotojų, ji mano virš 10, 15, 20 – įvairiai buvo. Irgi žiūrint, kiek brigadų dirbo. 2010 m. oficialiai išsiskyrė su vyru. Ji kalta tikrai neprisipažįsta, ji kaip tik atsiskaitė su žmonėmis, nenorėjo likti skolinga. Jai yra žinoma, kad jos atžvilgiu anksčiau buvo nutraukta baudžiamoji byla su ankstesniu prokuroru. Kadangi jų vilkikai išveždavo krovinius ir rusai pradėjo jiems pretenzijas reikšti, jeigu nebus atsiskaityta, neišvažiavo iš Rusijos. Su rusais kitų žaidimų niekas nežaidžia, ji buvo priversta staigiai, kaip jai buvo pasakyta, tada ir tada prašė staigiai važiuoti ir atiduoti pinigus, o iš kur, kaip, ką, koks kieno reikalas. Buvo skambutis iš Rusijos. Ji buvo ir direktorė ir kasininkė, visi grynieji pinigai buvo jos žinioje, o buhalteriją tvarkė buhalterė. Visus pavedimus, visus pinigus, viską ji pati darė. Su skolom, su užsakovais dirbo, viską dirbo pati. Dar Stasys dviem valandom buvo įformintas kaip ekspeditorius, irgi su kroviniais, su užsakymais, reikėdavo mašinas pakrauti, koordinuoti vairuotojus, tai buvo labai sudėtingas darbas. Jie automobilius nuomavo iš vyro bendrovės, niekada nebuvo su kontrabanda įkliuvę vilkikai. UAB “R.” dirbo nuo 2008 m. birželio iki 2012 ar 2013 m. spalio. Iki 2008 m. birželio dirbo “E.” draudimo kompanijoje vadybininke. Iki 2008 m. birželio su vyro įmone nieko bendro neturėjo. “R.” įsikūrė gal 1991-1992 m., ji ją pirko iš D. R., akcijas nusipirko ir tapo akcininke ir pradėjo dirbti “R.”. Ji tik nuo 2008 m. nusipirko akcijas. “R.” visiškai atskiras UAB, niekaip nesusijusi. UAB “F.” dirbo porą valandų, neatsimena, gali būti, kad nuo 2007 m. balandžio iki 2009 m. gruodžio. Porą valandų dirbo kaip vadybininkė, užsiėmė pagrinde turto, transporto draudimais. Vienu metu dirbo dvejose įmonėse trumpą laiką. Vyras kažkiek ir pas ją dirbo kaip ekspeditorius. Jų santykiai pradėjo blogėti, kai po vienu stogu pradėjo dirbti, tai maždaug 2008-2009 metais. Vyko į Lavoriškes ir neatsiskaitė tiesiai su vyru, nes buvo užblokuota sąskaita. O grynaisiais negalėjo, nes negalėjo išvažiuoti iš Rusijos, jeigu neatiduos “S.as” pinigų, o “F.” negalėjo atiduoti. Jų mašinos tuo metu važiavo į Rusiją, čia įmonės, ne asmeniniai dalykai, ne asmenybės kažkokios, bet tai yra įmonės, įmonių atsiskaitymai, o jeigu įmonė viena kitą spaudžia ir prašo atsiskaityti – jai vienodai rodo iš kur tu gausi ir kaip ir ką, staigiai atsiskaityk čia ir dabar, nes mašina neišvažiuos iš Rusijos, jos nepaleidžia niekas, kol tu neatiduosi tam žmogui pinigų. Galbūt negalėjo jos vyras tuo metu nuvežti pinigų, nežino. Kadangi “R.” buvo skolinga “F.i”, tai tuo pačiu metu padarė trišalę sutartį, “R.” atsiskaitė “S.ui”, kadangi reikėjo išlaisvinti mašinas, kad išvažiuotų iš Rusijos. Kadangi, tai jos atsakomybė mašinos, tai ką nori, tą daryk, ir viskas. Pinigus veždavo žmogui, kokį pasiųsdavo. Kažkokią moterį buvo pasiuntę. Visą laiką buvo ta pati moteris, tokia šviesiais trumpais plaukais. Jos asmens duomenų tikrai netikrino, ji jai padavė dokumentą, ji jai orderį ir pasirašė, pinigus gavo ir viso gero. Ir ji buvo labai laiminga, kad gavo parašą ir galėjo atsiskaityti su žmogumi, kad jie gavo jos pinigus ir, kad jos mašiną išleis iš Rusijos. Nesistebi, kad A. S. neigia bet kokius važiavimus ir atsiskaitymus, todėl kad Rusija stebuklų šalis. Nėra susipažinusi su specialisto išvada “F.” ūkinės finansinės veiklos, neprisimena, jai tai nebuvo aktualu ir neįdomu. Dėl UAB “R.” specialisto išvados ją informavo, kad koeficientas 1, kad viskas gerai, ir ji daugiau nieko neprisimena. Nežino, kad nebuvo apskaityti Maskvos įmonės “S.” pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, jie turėjo būti įtraukti, negali pakomentuoti, visi dokumentai yra bylose ir specialistai pasiėmė juos ir darė ekspertizes. Kažkiek paviršutiniškai domėjosi “F.” reikalais, nes šiaip nebuvo laiko ir galimybių. Tiesiog paviršutiniškai, tai galbūt, bet šiaip neįmanoma buvo viską žinoti ir domėtis ir taip toliau. Tikrai negalėjo ji to padaryti. Ji savo įmone domėjosi ir savo įmonę tvarkė. Žinojo, kad “F.” turėjo problemų su atsiskaitymais. Nežinojo apie nekilnojamojo turto pirkimą Bulgarijoje, jų santykiai su vyru buvo nelabai kokie. Nemano, kad J. apie tai žinojo, jie tokiomis informacijomis nesidalino. Neprisimena, kada sužinojo apie Bulgarišką turtą. Iš ikiteisminio tyrimo sužinojo, anksčiau nežinojo. Neprisimena kiek kartų buvo susitikusi su A. S.. Negali pakomentuoti, kodėl ji sako, kad ant kasos pajamų orderių yra ne jos parašai ir, kad ji Lietuvoje gyvenime nėra buvusi. Tiesiog ji tų “S.o” žmonių nepažįsta ir nebuvo mačiusi. Ką „S.as“ pasiuntė tam ir atidavė, tai buvo „S.o“ žmogus. Ji nieko neparodydavo, jokio dokumento. Kadangi buvo tokia situacija labai karšta, stovėjo mašinos Rusijoje ir jų neišleido tas užsakovas, kur krovinius gauna, ir pasakė, kol neatsiskaitysite, tai nepaleisim mašinų ir labai staigiai teko veikti. Ji atvažiavo, pasakė, kad atvažiuos žmogus, prieis, paduos jums dokumentą ir atiduokit pinigus, ji pasirašys. Ji atėjo į neutralią zoną, mašinų ten nebuvo, nebuvo daug žmonių, didelė aikštė ir nieko ten nebuvo daugiau. Ji priėjo, pamojavo, pasakė jūs tokia, aš tokia, padavė jai dokumentą – ji pasirašė, padavė jai dokumentą, pinigus, viso gero ir išėjo. Tai buvo minučių reikalas ir niekas ten nesigilino, tai buvo savaime aišku viskas. Jai asmeniškai buvo savaime aišku. Negali nieko pakomentuoti, paaiškinti, kodėl A. S. nieko nežino apie pinigų perdavimus, apie UAB “F.”, UAB “S.”, UAB “R.”. Jokių nei baudų, nei pretenzijų VMI jai niekada neišrašė.

Liudytojas G. V. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, jis yra bankroto administratorius. Jų santykiai normalūs, darbiniai. Įmonei 2010-05-11 buvo paskelbtas bankrotas, bet sprendimas įsiteisėjo tik tų pačių metų rugsėjo 30 d. Liudytojas buvo paskirtas bankroto administratoriumi, perėmė įmonės turtą, sušaukė kreditorių susirinkimą, informavo juos, patvirtino jų sąrašą teisme, tikslino sąrašą kelis kartus. Viename iš kreditorių susirinkime buvo nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina. Pagal LR Vyriausybės patvirtintus įstatymus, jei nekilnojamo turto vertė viršija 50 MGL, privaloma turtą bent 2 kartus pardavinėti iš varžytinių, o po to kaip nuspręs kreditorių susirinkimas. Buvo pardavinėjama iš varžytinių, 2011-08-09 ir 2011-08-20 buvo skelbtos varžytinės, kaina buvo 650000 Lt - 660000 Lt, antrose - 312 000 Lt. Informacija buvo atspausdinta ir bankroto departamento puslapyje internete, ir informaciniuose pranešimuose prieš mėnesį 2011-07-13. Varžytinės vyko po mėnesio. Neįvyko, nes nedalyvavo pirkėjai. To nepavykus padaryti dvejose varžytinėse, neperėmus įkaito turėtojo, G. V. vėl turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nustatyta tolimesnė turto pardavimo tvarka ir kaina. Buvo nutarta skelbti viešai, parduoti laisvame pardavime, mažinant kainą 15 proc., bet ne mažiau nei už 285000 Lt, t. y. 82 000 eurų. Skelbimai apie tai buvo internete domusplius.lt ir aruodas.lt, bet niekas nesusidomėjo. Tada liudytojas gavo pasiūlymą iš SEB banko dukterinės įmonės „L.“, kuri buvo įkurta visokioms probleminėms skoloms supirkti, atsiuntė pasiūlymą, informavo kreditorius, aukštesnė kaina nebuvo pasiūlyta ir 2012-02-28 turtas buvo parduotas šiai įmonei už 285 000 Lt. Buvo atsiskaityta iš šios sumos su banku 234000 Lt - įkaito turėtoju, tuomet teismas banką iš kreditorių sąrašo išbraukė, nes buvo atsiskaityta, o likusi suma buvo palikta už administravimo išlaidas. Automobiliai liudytojui buvo grąžinti ir jis juos perdavė SEB bankui. Vienas automobilis GAZ buvo nevažiuojantis ir priduotas į metalo laužą už 500 Lt. Visi dokumentai buvo nurodyti pareiškime policijai. Buvo keli kreditoriai, kurie irgi užkliuvo ir liudytojas jų įpareigotas kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Dokumentų buvo ir be parašų, nors su spaudais, kasos išlaidų orderių trūko. Buvo taip, kad lyg pinigai sumokėti, o daiktų nėra. Liudytojas klausė K., kodėl taip yra, pastarasis atsakė, kad nėra tų dokumentų ir viskas. K. sakė, kad sumokėjo avansą ir nebeturi pinigų, bet jis netvirtino, kad įsigijo turtą. Sakė, kad sumokėjo Maskvai už reklamą ir avansą, bet neturi turto. Turtą įsigijo SEB banko dukterinė įmonė, o už kiek buvo perparduotas turtas G. V. nežino. Jis taip pat negali pasakyti, kodėl toks didelis kainų skirtumas. Teigė, kad turtas buvo reklamuojamas, pirkėjų tikrai nebuvo, keli žmonės skambino, bet nieko konkrečiai. Žmonių pavardžių liudytojas nepamena, gali būti, kad tarp besidominčių galimai buvo V. D.. 450000 Lt buvo panaudoti butų pirkimui Bulgarijoje, 269318,40 Lt - iš Rusijos įmonei už reklamos paslaugas. Dėl „S.“ reklamos nieko pasakyti negali. Ieškinys surašytas pagal dokumentus. Trūko kasos išlaidų orderių. Dėl „S.“ buvo kliūčių, nes trūko parašų ant dokumentų.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, seniai nebendrauja. Kartu dirbo UAB “F.” su kaltinamaisiais, du kartus dirbo nuo 1996 m. iki 2000 m. ar 2001 m., o paskui nuo 2005 m. spalio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. S. K. buvo jo direktorius, o jis buvo pavaduotojas statybų reikalams, darbų vadovas. Daugiau be jo pavaduotojų nebuvo, buvo tik paprasti darbininkai. Struktūra jų: direktorius, jis buvo, finansininkė, buhalterė ir daugiau viskas. Viename kambaryje ir sėdėjo. UAB “F.” pagrinde užsiima statybomis - stogų remontas, įrengimas, įvairių pastatų, su subranga dirbo. Platus profilis darbo buvo, su mechanizmų aprūpinimu objektui, „A.“ ar dar kas nors, paskui su medžiagų pardavėjais būdavo skambučiai, čia bendrai – vienas nespėja būdavo, tai Stasys tada su tiekėjais. S. K. bendraudavo daugiau, statybos sąmatų sudarinėjimas, paruošimas, skolininkams skambinėjo, kad atsiskaitytų. Direktorius atsiskaitymais užsiiminėjo, buhalterė. Direktoriaus žmona dirbo tam pačiam kabinete, buvo UAB “R.” direktorė. Jų UAB turėjo reikalų su direktoriaus žmonos firma, subrangos sutartys buvo daromos, nes dalis dalininkų buvo tenai, ten įforminti ir čia, “R.” sutartys būdavo dėl statybų. Direktorius pasirašinėjo sutartis, čia jo kompetencija ir pagal įstatus. Jis žinojo apie visas sutartis, kurios yra, gal ko nors ir nežinojo, bet tų, kuriuos objektus vykdė, kuriuose jis dalyvavo kaip darbų vadovas, tas sutartis jis žinojo, kad jie ten vykdė darbus, kas ten rangovas, užsakovas, subrangovas, koks objektas. Kas liečia paviršutinius dalykus, kurie čia su statybomis, su tai dalykais susiję, tai žino, o kas ten vyko su transportu ar dar kas nors, tai nelabai. Įvairiai būdavo, jeigu buvo kokių nesklandumų, tai į jį kreipdavosi, bet pagrinde viską tvarkė S. K. – direktorius, jo žodis visada visur buvo lemiamas. Pirmą kartą girdi apie tai, kad Bulgarijoje butus pirko. Mano, kad būtų žinojęs kaip direktoriaus pavaduotojas apie tokius dalykus, jeigu būtų pirkęs K. butus. Čia ne kokią automobilio padangą nusipirkt, ir apie tai buvo žinoma vienas kitam. Už kokius pinigus pirks ar čia savo, jeigu įmonės vardu – aišku įmonės. Viename kabinete, vienas priešais kitą sėdėjo. Dėl ko nebendravo – jie ir gerai bendravo, ir po darbo būdavo, ir išeiginėm dienom, kuriam problema būdavo, tai padėdavo visada. Bet įvyko taip, kad čia ta “F.” pradėjo sunkiai verstis, link bankroto 2008 m. “F.” teisiškai skolinga neliko. Paprašė S. K., jis pasirašė, kad atlyginimą gavo už praeitą mėnesį, paskutinį, žadėjo, kad atsiskaitys, bet neatsiskaitė. Čia gavosi kaip jo įžeidimas, už tai, kad jis “F.i” daug atidavė, ir sveikatos, ir laiko. Dirbo ir jo sūnus ir su sūnumi neatsiskaitė. Jis nieko nekaltina, jam liko labai didelė nuoskauda dėl šitų neatsiskaitymų, kur neatsiskaitė ir “R.”, atlyginimą pervedinėdavo kaip avansinę apyskaitą jam 3000 Lt, dabar tiksliai neatsimena, bet jis turi visus banko išrašus, nes jis buvo į teismą padavęs. Paskui sutvarkė su buhaltere taip dokumentus, kad jis kaltas liko, skolingas liko dar. Sumokėjo 1000 Lt viršaus dar, kad labai imlus darbas buvo surink čekiukus kažkokius buhalterijoj. „F.“ niekur nesireklamavo, net ant automobilių nerašydavo, nežino kodėl. Labiau gal ne dėl kainos, reklama tai kapeikas kainuoja kur užklijuot reikia. Buvo ant vienos mašinos padaryta, po to nuėmė. Nežino, ar 2009 m. „F.“ sumokėjo už reklamą 269 000 Lt. Kaip galėjo sumokėti, jeigu jam tais pačiais metais neatsiskaitė su juo, pinigų neturi sakė, kai bus, atsiskaitys. Nežino apie sutartį su „S.“. 450 000 Lt apie tokias sumas jis iš vis negirdėjo, didžiausia suma kuri būdavo pervedama jiems už objektą, kuris per visą mėnesį dirba, tai užaktuota kažkur 220 000 Lt, o pervedė tai dalimis. Nežino kas buvo kasininkas „F.“, jis prie kasos neprieidavo. S. K. sakydavo, kad aš aukščiau kaip dangus – jis čia vienas tvarko. Buvo, kad nepilnas sumas atsiskaitė, Alytaus viena įmonei neatsiskaitė, nežino, neatsiskaitė oficialiai. Paskui vykdomas objektas buvo Klaipėdoje, už tą objektą irgi ten pretenzijas pareiškė, kad vėliau pradėjo, nusitempė, laiku nepabaigė irgi pilnai neatsiskaitė, dabar sumų neatsimena. Jau nuo 2008 metų pradėjo neatsiskaitinėti, kurie greičiau pagavo tą bankroto bangą, pradėjo tempt. Pradėjo neatsiskaitinėti, nutempė iki bankroto, visi pradėjo žaisti ant bankroto. 2009 m. sausio mėnesį prastai įmonė vertėsi, už tai, kad už 2008 m. vykdytą objektą Klaipėdoje, su juo už tą objektą atsiskaitinėjo, nežino, gal truputį kaišiojo ten. Su buhalterija jokių reikalų neturėjo, nebuvo įpareigotas. Vienos sutartys buvo UAB „R.“, o kitos UAB „F.“. Jis transportu neužsiminėjo. Tik tai, kas jam priklausė. Įmonė užsiėmė pervežimais, viskuo užsiėmė S. K., jis tvarkė tuos visus reikalus, ir su vairuotojais bendravo, jis nesikišo, jis tik su statybomis. Turėjo bendrų reikalų K., viskas vyko viename kambaryje. Nežino ką veikdavo K.ė, ne kavą darydavo, su vairuotojais bendraudavo K. pastoviai. O K.ė, kai grįždavo, vietoj čia būdavo, nes kai būdavo reise vairuotojai išvažiavę, tai Stasys vesdavo visus reikalus. K.ė kažką rašydavo, daug pildymų dokumentų transporto reikalais, jis pats tuo neužsiiminėjo. Tvarkė žodinius dalykus K.ė, o pasirašinėjo direktorius, arba pagal įgaliojimą asmuo kažkoks tai, pagal įstatus UAB. „R.“ direktorė skaitosi K.ė. Gal K.ė iš pradžių pusę įmonės nusipirko, paskui toliau nežino kaip buvo. Dar anksčiau pati „F.“ pervežimus užsakinėjo, taip ir tęsėsi tas, kad vadovavo S. K.. Mano, kad žinotų K.ė apie tokias sumas kaip 400 000 Lt.

Liudytojas A. D. parodė, kad jam nėra nieko žinoma šioje byloje, skambino, teiravosi, kaip jis čia liudytojas yra šioje byloje. Po to pradėjo prisiminti, kad kvietė ekonominė policija dėl kažkokios įmonės, dėl butų Bulgarijoje. Kaltinamųjų nepažįsta, jam nėra nieko žinoma. 2007-2008 m. neatsimena kur dirbo, tai buvo labai seniai. Buvo kažkas, kad Justas pasiūlė pirkti butus, jie pirko tenai butus, jis su Justu, jų įmonė pirko, “A.”. Važiavo, pirko, aplamai dar nebuvo namo pastatyto. Pažiūrėjo vietą, kaip atrodys, parodė bukletus, kaip viskas atrodys ir tiek. Pirko tam, kad parduoti, užsidirbti. Varnos miestas Bialo priemiestis. Namai buvo ant jūros kranto, po to pastatė ir po kurio laiko, tai jie labai gražiai atrodė, su baseinu, su viskuo. „A.“ pirko butus. Kuo K. dėti, jis nežino. Jam kaip ekonominė policija aiškino, kad ar pirko jie, ar nepirko, jis sako, iš kur jis žino, tai jie pardavinėjo visiems tuos butus, ne jie, o „A.“ pardavinėjo, visiems siūlė: ir Kaliningradui, ir Latvijai, ir Maskvoje, nes kadangi norėjo užsidirbti. Nežino, kam tie butai paskui buvo parduoti. Kadangi sako, Bulgarai pardavinėjo, Latviai pardavinėjo, Peterburgas pardavinėjo, Maskva pardavinėjo, daug kam buvo padaryti dokumentai, įgaliojimai, kad jie galėtų pardavinėti. Kadangi tuo metu buvo bumas, paklausa didelė butų ir viskas. Buvo visur reklamuojama iš tikrųjų, ir bukletai buvo. Buvo pagaminta labai daug bukletų. Spalvoti bukletai buvo, formato neatsimena, tik atsimena, kad jie buvo siūlomi visur, kadangi tuo metu kainos augo ir jiems buvo interesas, kad parduoti. Buvo labai daug išdalinta bukletų. Bulgarijoje labai daug buvo išdalinta, Vilniaus mieste buvo labai daug išdalinta.

Liudytojas H. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nieko apie bylą nepamena, seniai buvo apklausa. Dirbo UAB „P. M.“ įmonėje, tuo metu keitėsi jo pareigos, nepamena tuo metu kokios buvo, tai buvo prieš dešimt metų. Pirko butus Bulgarijoje su banko paskolomis ir parduodavo. Bulgarijos įmonė bankrutavo per visuotinę krizę ir turtas atiteko bankams. Buvo nuvykęs vieną kartą į Bulgariją, butus matė. Pirkimo pardavimo metu butai, kiek pamena, buvo pastatyti. Gal ne visiškai. Butus Bulgarijoje pirko įmonė „A.“. Šios įmonės akcininkai buvo lietuviai, nepamena gerai. Bulgarijoje įmonę atstovavo J. V.. Nėra girdėjęs, kad būtų apgavę lietuvius parduodant butus. Jis butų lietuviams Bulgarijoje nėra pardavęs. Jis buvo akcininkas.

Liudytoja J. O. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jų santykiai normalūs. Liudytoja dirbo UAB ,,F.“ buhaltere, tvarkė buhalteriją. Bendrovė buvo (duomenys neskelbtini). Direktoriumi buvo K., jis ir kasininku buvo tuo pačiu metu, ar taip galima pagal įstatymus, jai nežinoma. Piniginius reikalus, pavedimus darė K., liudytoja tik suvesdavo pirminę informaciją, paruošdavo deklaracijas, ataskaitas. Prisijungimą prie banko turėjo tik K., J. O. tokių teisių neturėjo. Ji tik galėjo paruošti sąrašą. Piniginių reikalų netvarkė, tik teikė deklaracijas ,,Sodrai“ ir valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl Bulgarijos įmonės, žino, kad buvo dvi arba trys sutartys surašytos keliomis kalbomis, buvo duotas avansas, bet neįformintas kasos pajamų orderis. Liudytoja sakė K., kad tai privalomai turi būti padaryta, nes neturėjo šaknelės ir negalėjo užpajamuoti. K. žadėjo, kad bandys surasti, skambinti ir pateikti, bet metų pabaigoje ta šaknelė taip ir neatsirado, tų lėšų į sąnaudas neįtraukė. K. jai yra rodęs nuotraukas tų kotedžų, bet ar kompiuteryje, ar iš el. pašto, nepamena. Jis sakė, kad bus pastatyti ar butai, ar kotedžai ir įmonė užsidirbs, taip viskas ir baigėsi, nes neatsirado jokie reikalingi dokumentai. Įmonė ,,S.“ buvo iš Rusijos. Įmonė ,,R.“ užsiiminėjo tarptautinių krovinių gabenimu, direktorė buvo K.ė, liudytoja buvo ir šios įmonės buhalterė. Jai jokių priekaištų neturėjo nei ,,Sodra“, nei mokesčių inspekcija. Iš J. O. pusės viskas buvo paskaičiuota teisingai, ji tik tvarkė popierius, prie pinigų priėjimo neturėjo. Kas nutiko su K. bendrovės patalpomis žino, jie patalpas įdavė bankui už kredito limitą, turtas buvo įkeistas. Prieš bankrotą baigėsi įkeitimo rašto galiojimas ir reikėjo susitvarkyti, bet sąskaitos jau buvo areštuotos. Patalpos buvo perduotos bankroto administratoriui, kuris po to pardavė patalpas labai pigiai, o vėliau jos buvo perparduotos dvigubai brangiau. Lizinginiai automobiliai buvo įmonėje, vos tik pakeitė autoparką, investavo pinigine išraiška virš 1000000 lt. į vilkikus ir puspriekabes, dalies lizingas buvo išmokėtas, dalis likę buvo apie 30 proc., lizingas iš jų viską paėmė, nedavė sutikimo už rinkos kainą parduoti tų automobilių ir atsiskaityti su lizingu ir dar būtų likę atsiskaityti su tiekėjais, o jie pardavė pusvelčiui ir dar tą skirtumą pakabino įmonei kaip skolą. Iki tol įmonė jokių skolų neturėjo. Dviems vilkikams buvo likę tik du mokėjimus padaryti, buvo sakykim investuota 1600000 lt., o liko sumokėti 3500 lt., tai faktiškai visi įmonės investuoti pinigai buvo prarasti - 1 100 000 lt. Kam buvo perparduotas transportas, nežino.

Liudytojas J. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Liudytojas turėjo įmonę Bulgarijoje, pirko butus, sklypus. Neatsimenu kuo dirbo 2007-2008 m., turėjo įmones, vienu momentu buvo įmonės „A.“ direktoriumi, Lietuvoje buvo UAB „P. M., įmonė užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu, buvo tų bulgariškų įmonių 100% akcininkė, liudytojas buvo UAB „P. M.“ akcininkas ir konsultantas, patarėjas. Jų įmonė Lietuvoje pirko įmones Bulgarijoje, jos jau buvo įsteigtos, ji buvo tų įmonių 100% akcininke. Vienu metu J. V. buvo abiejų Bulgarijos įmonių direktoriumi, akcininkai jį paskyrė būti direktoriumi, įmonė užsiėmė nekilnojamojo turto vystamu, pirko sklypus, darydavo detalius planus, paskui juos parduodavo investuotojams, estams, arabams. Tą verslą pradėjome prieš pakilimą, toje įmonėje dirbo apie 6-7 darbuotojai. Samdydavo architektus, turto vertintojus, reikėjo tik vadybininkų, kurie vykdė tuos projektus. Su kaltinamaisiais liudytojas jokių ryšių neturėjo. Įmonės „F.“, „S.“ nieko jam nesako. Dėl Bulgarijos nekilnojamojo turo pirkimo jam pasiūlė Konstantinas, Lietuvoje „P. M.“ pirko senamiestyje statinį, Konstantinas ankščiau turėjo tą nekilnojamąjį turtą, kurį jie nusipirko. Tuomet jie pasižiūrėjo, kad jis buvo vienas iš savininkų, susisiekė su juo, norėjo pasikalbėti kaip renovuoti, pradėjo šnekėti apie nekilnojamąjį turtą, jis pasakė, kad Bulgarijoje turi nekilnojamojo turto, paklausė ar juo tai domina. Tuo metu viskas buvo ant pačio pakilimo, kainos pradėjo siekti piką, jiems buvo labai įdomu, jis pradėjo jiems pristatinėti skirtingus projektus Bulgarijoje. Jie nuskrido keletą kartų į Bulgariją. Taip ir susidomėjo investuoti ten pinigus. Jis turėjo Bulgarijoje įmonių prisipirkęs, jie įvertino savo galimybes, pasišnekėjo su bankais, galu gale nusipirko tas įmones, tuos projektus, žemės sklypus 2-3 ir 9-10 butų su banko pagalba, 50% investavo savo, 50% finansavo bankas, viskas kainavo milijonas du šimtai eurų. Liudytojas su partneriu važiavo ten, namas buvo pastatytas prie jūros, dauguma butų buvo jau parduota, jie susidėjo iš kelių kompleksų. Jie galvojo nusipirkti kelis butus, susitiko su savininkais, pasakė pirkti visą aukštą, jie pasidarė vertinimus, susitiko su bankais Bulgarijoje, šie sutiko finansuoti. Atėjo krizė, bankams reikėjo paskolas grąžinti, pinigų nebuvo, parduoti buvo neįmanoma, jie už 700-900 eurų kvadratą pirko; bandė pardavinėti ir už 500 eurų už kvadratą, niekas nepirko, bankas perėme tuos butus, įmones jie pardavė už nominalią vertę kai liudytojas jau nebuvo direktoriumi, Bulgarijos įmonė buvo skolinga įmonei Lietuvoje. 2009-01-30 krizė jau buvo prasidėjusi, priklauso kokį turtą reikėjo realizuoti, J. V. nežino ar buvo neįmanoma to padaryti, „P. M.“ reklamavo Lietuvoje Bulgarijoje esančius butus, jie kreipėsi į nekilnojamojo turo agentūras, turėjo bukletus, dalino juos, buvo padarytas internetinis puslapis. Reklaminė dalis buvo A4 formato dydžio, buvo mažesni bukletukai, spalvoti, jiems jų niekam nepavyko parduoti . Teoriškai įmanoma, kad fizinis asmuo susisiektų su „A.“, o ne su „P. M.“, bet tame komplekse buvo pilnai išparduoti visi butai. Bukletus dalino pasamdyti žmonės, patys platino susitikimų metu, galėjo patekti ir nežinomiems asmenis. Preliminarios sutartys buvo sudaromos, su kokiais asmenimis jos buvo sudaromos reikėtų klausti direktoriaus A. R.. Liudytojas atpažino reklaminius bukletus ir parodė, kad juose pavaizduoti butų planai, šita informacija buvo ir jų puslapyje, ir pas statytoją; tą pačią medžiagą naudojo. Internete ją lengvai galima buvo pasiekti ir atsispausdinti. Vykdavo šnekos dėl butų per pažįstamus, didžiuliai pinigai investuoti buvo, visais būdais bandė parduoti.

Liudytojas N. K. parodė, kad 2005 metais, tiksliai neatsimena, per bendrus pažįstamus jis susipažino su H. S., ir po kurio laiko jis sužinojo, kad jis užsiima nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu Bulgarijoje. Vieno susitikimo metu H. jam pasiūlė investuoti Bulgarijoje į nekilnojamąjį turtą, kadangi tuo metu ir dabar jis užsiminėja statybinėmis medžiagomis. H. pasakė, kad Bulgarijoje galima statyti, investuoti į kotedžus, butus, kadangi tuo metu buvo jų didelė paklausa. Kadangi jis ir pats užsiiminėjo statybinėmis medžiagomis jis sutiko nuvažiuoti į Bulgariją pasižiūrėti. Dabar tiksliai neatsimena kada, tačiau kartu su H., dar vienu pažįstamu Justu jie automobiliu nuvyko į Bulgariją į Varnos miestą. Bulgarijoje, Varnos mieste, jį H. nusivežė ir parodė vietą, kur turėjo statytis kotedžai. Vieta buvo nuostabi, ant jūros kranto ir jis pasakė, kad galima būtų pabandyti, su sąlyga jeigu jam bus perrašyta 20 procentų akcijų dalių; kas buvo pagrindinis akcininkas, jis neatsimena. H. sutiko perrašyti jam 20 procentų akcijų. Po dokumentų pasirašymo sugrįžo namo. Po kurio laiko jis kreipėsi į H., tikslu perrašyti įmonės „A.“ akcijas atgal, kadangi apie tris mėnesius jis neturėjo jokios informacijos, jam niekas nieko nepranešdavo dėl statybų, pirkimų Bulgarijoje. Paskui jau pasidarė nebeaktualu, ir jis su H. daugiau ta tema nekalbėjo. Šiai dienai jis apie kotedžus Bulgarijoje nieko pasakyti negali, jis nežino, ar jie buvo pastatyti ir parduoti, tuo labiau, kam jie buvo parduoti. Apie UAB „F.“ jis nieko negali irgi pasakyti, UAB „F.“ direktoriaus S. K. nepažįsta.

Liudytojas T. S. parodė, kad buvo pažįstamas su H. S., kuris patarė investuoti į nekilnojamą turtą ir jų įmonė, kurios direktorium liudytojas buvo, laidavo bankui už paskolą. Jie skolino pinigus įmonei ,,P. M.“ ir šiems buvo pervesti banko pinigai, o jie buvo laiduotojai. Jų įmonė bankrutavo, nes bankas reikalavo pinigų, kaip iš laiduotojų. Kur buvo investuoti pinigai, jie nesidomėjo. Liudytojas nežino, kas nutiko su ,,P. M.“ įmone, nesidomėjo, nepalaikė santykių su H. S., per piniginius reikalus jų draugystė nutrūko. Kitus akcininkus matė, pasitikėjo jais. Jų įmonė prarado virš 1 000 000 lt., bet tiksliau pasakytų jų bankroto administratorius. 1 000 000 lt. ir kabo ant jų, nes jie juos skolino ,,P. M.“ kaip laiduotojai, ši įmonė negrąžino pinigų, o jie bankrutavo. Kiek liudytojas pamena, jų B. S. įmonė yra paskutinėje jos uždarymo stadijoje.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2007-2008 m. buvo „P. M.“ įmonės direktorius, įmonėje dirbo 3-5 žmonės, įmonė užsiėmė nekilnojamojo turto vystymusi, tai turto pirkimas, pardavimas, pagrindiniai tikslai buvo pradėti nuo žemesnės fazės, nuo sklypo pirkimo, pastatymo, pardavimo. Tai investicinė įmonė. Bulgarijoje buvo nupirkta 10 butų, 2 sklypai. Įmonės buvo Bulgarijoje, butai buvo per banką pirkti, sklypai buvo nupirkti iš įmonės lėšų. Bulgarijoje buvo įmonė „A.“. Jos vadovu buvo J. V., dėl 1 buto buvo sudaryta preliminari sutartis, paimtas avansas, bet butas nebuvo parduotas. Bankas pasiėmė butus, jie prarado pinigus. Likučio bankas jiems negrąžino. Vieną preliminarią sutartį jie buvo sudarę su R. Š.; „A.“ tol, kol liudytojas buvo vadovu, nebuvo pardavusi butų Lietuvos piliečiams. Buvo reklama internete, brošūros, ji buvo dalinama per asmenis.

2012 m. lapkričio 14 d. UAB „F.“ specialisto išvadoje Nr. 5-1/141 (ūkinės finansinės veiklos patikrinimas) nurodyta:

Kiek ir už ką sumokėjo UAB „F.“ 2009 m. Bulgarijos įmonei „A.“ ir Maskvos įmonei „Saturtn“ Ar pagrįstai išmokėti pinigai?

Tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų buvo trys 2009 m. sausio 8 d. išankstinės nekilnojamojo turto ir pardavimo sutartys. Remiantis šių sutarčių duomenimis UAB „F.“ ketino įsigyti 5 nekilnojamojo turto objektus (butus) iš Bulgarijos įmonės „A.“ OOD iš viso už 521 739,133 EUR (1 801 460,88 Lt), tame skaičiuje PVM. Pagal sutarties sąlygas UAB „F.“ per penkias dienas nuo šių sutarčių pasirašymo, t.y. iki 2009-01-13 turėjo sumokėti 25 % visos sutartos kainos už nekilnojamąjį turtą, o būtent 130 434,783 EUR (450 365,22 Lt).

Tyrimui pateiktų UAB „F.“ kasos dokumentų duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 15 d. buvo išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 2, kuriame nurodyta išlaidų suma 450 000,00 Lt. Minėtame kasos išlaidų orderyje nurodytas pinigų gavėjas S. K., skliausteliuose nurodyta „A.“. Pinigų išmokėjimo pagrindas – „avansas p/l sut. 2009 01 08 but. Nr. 87 - 48750 EUR, Nr. 88 ir Nr. 99 – 41143,17 EUR, Nr. 92 ir“. Kartu su 2009-01-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 2 buvo anksčiau minėtų sutarčių su Bulgarijos įmone „A.“ OOD kopijos, kurių paskutiniuose lapuose yra ranka rašyti įrašai apie grynųjų pinigų gavimą ir parašai, tačiau nenurodyta pinigus gavusio asmens pareigos, vardas ir pavardė. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys grynų pinigų sumokėjimą Bulgarijos įmonei „A.“ OOD.

Tarp tyrimui atlikti gautų UAB „F.“ dokumentų buvo 2009 m. sausio 31 d. S. K. avanso apyskaita Nr. 929, kurioje nurodyta, kad 2009 m. sausio mėn. materialiai atskaitingas asmuo S. K. gavo 5 614,11 Lt, kuriais buvo atsiskaityta su UAB „Ž.“, UAB „S.“, UAB „V.“ ir D. D. komercine firma už statybines medžiagas, ūkines prekes, kurą ir kt. Avansinės apyskaitos likutis sausio mėn. pradžioje ir sausio mėn. pabaigoje – 0,00 Lt. Remiantis 2009 m. sausio 31 d. S. K. avanso apyskaitos Nr. 929 duomenimis, galima teigti, kad S. K. išmokėti pinigai (iš viso 450 000,00 Lt), pagal 2009 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2, nebuvo įtraukti į materialiai atskaitingo asmens S. K. 2009 m. sausio mėn. avansinę apyskaitą. Remiantis 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto nuostata „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“

Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys 450 000,00 Lt sumokėjimą Bulgarijos įmonei „A.“ OOD, todėl nėra galimybės nustatyti ar UAB „F.“ direktorius S. K. pinigus panaudojo atsiskaitymui su Bulgarijos įmone „A.“ OOD. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimu „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei to paties straipsnio 2 dalies reikalavimu „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“.

Tyrimo metu patikrinus UAB „F.“ 2009 m. sausio mėn. - gruodžio mėn. laikotarpio kasą, atsiskaitomąsias sąskaitas AB SEB ir AB Swedbank nustatyta, kad daugiau atsiskaitymų grynais pinigais arba bankiniais pavedimais su Bulgarijos įmone „A.“ OOD pagal tris 2009-01-08 išankstines nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis Bendrovė nevykdė.

Tarp tyrimui atlikti gautų UAB „F.“ dokumentų buvo dvi reklamos paslaugų teikimo sutartys, pasirašytos tarp UAB „F.“ ir OOO „S.“. Remiantis minėtomis sutartimis, 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpiu Maskvos įmonė OOO „S.“ išrašė 10 sąskaitų faktūrų UAB „F.“ už reklamos paslaugų teikimą iš viso už 78 000,00 EUR (269 318,40 Lt).

2012-05-25 Rusijos Federacijos Mokesčių tarnybos Maskvos miesto valdybos pateiktame Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad: Maskvos įmonės OOO „S.“ generalinis direktorius – R. R. K.; bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre nuo 2007-04-12; juridinio asmens buveinės adresas – (duomenys neskelbtini); pagrindinė ekonominė veiklos rūšis, kuria verčiasi juridinis asmuo – didmeninė prekyba kitomis prekėmis; papildomos ekonominės veiklos rūšys – leidyba, baldų gamyba, pastatų ir statinių statyba, didmeninė prekyba maisto produktais, tarp jų – gėrimais ir tabako gaminiais, didmeninė prekyba ne maisto plačiai vartojamomis prekėmis, didmeninė prekyba mašinomis ir įranga, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, mažmeninė prekyba kitomis prekėmis specializuotose parduotuvėse, mažmeninė prekyba ne parduotuvėse. Informacijos apie OOO „S.“ vertimasi reklamos paslaugomis Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nėra.

2012-05-21 Maskvos miesto Jugo – Vostočnyj administracinės apygardos Valstybinė unitarinė įmonė Liublino rajono Vieningo užsakovo direkcija raštu Nr. 1542 informavo Rusijos VRM Maskvos m. Vyriausiosios valdybos Jugo – Vostočnyj administracinės apygardos Vidaus reikalų valdybos Tardymo valdybos tardytoją, kad Maskvos įmonė OOO „S.“ Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodytu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) patalpų neturėjo ir ūkinės finansinės veiklos nevykdė.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2012-06-19 Maskvos miesto Civilinės būklės aktų įrašų valdybos CMS Tverskoj skyriaus raštas Nr. 08/6-2774, kuriame nurodyta, kad R. R. K. mirė 2008-03-20.

Tyrimo metu išvardinti faktai paneigia vykdytų operacijų turinį, kaip vieną iš privalomų juridinę galią turinčio dokumento rekvizitų. Todėl OOO „S.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas UAB „F.“ už 269 318,40 Lt pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas neturi juridinės galios dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies nuostata „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“ bei to paties įstatymo 13 str. 3 d. nuostata „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“.

UAB „F.“ 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpiu įtraukusi į Bendrovės buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras iš viso už 78 000,00 EUR (269 318,40 Lt) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

UAB „F.“ dokumentų duomenimis Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu Maskvos įmonei OOO „S.“ iš įmonės kasos išlaidavo 138 112,00 Lt ir 18 000,00 EUR (iš viso 200 262,40 Lt).

Tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų buvo keturi susitarimai, pasirašyti UAB „R.“ atstovaujamos direktorės A. K. , UAB „F.“ atstovaujamos direktoriaus S. K. ir OOO „S.“ atstovaujamos R. R. K.. Remiantis šiais susitarimais UAB „R.“ iš įmonės kasos sumokėjo OOO „S.“ atstovei A. S. S. iš viso 20 000,00 EUR (69 056,00 Lt), kaip užskaitą su UAB „F.“, o UAB „R.“ skola UAB „F.“ sumažėjo 69 056,00 Lt.

Tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų duomenimis, 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpiu Maskvos įmonei OOO „S.“ buvo išlaiduota iš UAB „F.“ kasos 200 262,40 Lt ir iš UAB „R.“ kasos - 69 056,00 Lt, kaip UAB „F.“ skolos padengimas (iš viso 269 318,40 Lt). Bendrovių išlaidų orderiuose pinigų gavėjas nurodytas – OOO „S.“ įgaliotas asmuo A. S. S..

2012-05-21 apklausos protokole liudininkė A. S. S. teigė, kad „OOO „S.“ nesu dirbusi ir ši įmonė man niekuomet nebuvo išdavusi jokių įgaliojimų<...>. Aš nesu buvusi nei Baltarusijos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikoje, nesu ten apsilankiusi nei tranzitu, nei jokiais kitokiais atvejais ir nebuvau gavusi jokių pinigų iš UAB „F.“ ar UAB „R.“ atstovų. Kasos išlaidų orderiai man nėra žinomi, aš niekuomet nebuvau gavusi juose nurodytų pinigų, skiltyje „Gavėjas“ esantis parašas labai panašus į mano, tačiau nėra mano“.

UAB „F.“ 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpiu įtraukusi į Bendrovės buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras iš viso už 78 000,00 EUR (269 318,40 Lt) ir atlikusi grynųjų pinigų mokėjimus iš UAB „F.“ kasos iš viso 200 262,40 Lt, bei atlikusi buhalterinių sąskaitų sudengimus 69 056,00 Lt sumai pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 dalies nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”.

Ar sudarant sandorius su Bulgarijos įmone „A.“ OOD ir Maskvos įmone OOO „S.“ UAB „F.“ turėjo pakankamai lėšų ir ar ji buvo moki? Kiek įmonė turėjo įsipareigojimų sutarčių sudarymo metu?

UAB „F.“ 2009 m. balanse, grafoje „praėję finansiniai metai“ nurodyta, kad 2008-12-31 Bendrovė turėjo turto iš viso 3 784 687,00 Lt, nuosavas kapitalas sudarė 647 584,00 Lt, nepaskirstytas pelnas – 408 062,00 Lt (21 priedas).

- 2009-01-01 UAB „F.“ trumpalaikis turtas sudarė – 1 944 743,00 Lt.

- 2009-01-01 UAB „F.“ trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 926 577,00 Lt.

- 2009-01-01 UAB „F.“ einamojo mokumo rodiklis buvo 1,01.

Remiantis atliktu skaičiavimu, galima teigti, kad Bendrovė 2009-01-01 buvo moki, nes einamojo mokumo rodiklis lygus 1 (jis parodo esminį įmonės gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto), tačiau priimta galvoti, kad patenkinamas einamojo mokumo rodiklis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Jeigu rodiklis nukrenta žemiau 1,2, tai gali būti signalas, kad įmonės galimybės padengti trumpalaikius įsipareigojimus greitai pasidarys mažos.

Tarp tyrimui atlikti gautų UAB „F.“ dokumentų buvo 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų apyvartų registras (22 priedas). Remiantis minėto registro duomenimis Bendrovė 2009-01-01 turėjo ilgalaikių įsipareigojimų - išperkamosios nuomos ir panašių įsipareigojimų iš viso 1 210 525,94 Lt, trumpalaikių įsipareigojimų: skolų kreditinėms institucijoms – 249 995,32 Lt, Lietuvos tiekėjams - 1 105 795,63 Lt ir užsienio tiekėjams – 6 350,86 Lt.

Ar laikantis norminių aktų reikalavimų buvo atliekamos piniginės operacijos UAB „F.“ 2009 m.? Jei ne – kas už tai atsakingas?

Išvada: Tyrimui pateiktų UAB „F.“ kasos dokumentų duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 15 d. buvo išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 2, kuriame nurodyta išlaidų suma 450 000,00 Lt. Minėtame kasos išlaidų orderyje nurodytas pinigų gavėjas S. K., skliausteliuose nurodyta „A.“. Pinigų išmokėjimo pagrindas – „avansas p/l sut. 2009 01 08 but. Nr. 87 - 48750 EUR, Nr. 88 ir Nr. 99 – 41143,17 EUR, Nr. 92 ir“. Kasos išlaidų orderio grafose „Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“ ir „Išdavė kasininkas“ yra UAB „F.“ direktoriaus S. K. parašai, grafa „Vyriausiasis (vyresnysis) finansininkas“ - nepasirašyta. Vadovaujantis 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimu „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“.

Kartu su 2009-01-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 2 buvo anksčiau minėtų sutarčių su Bulgarijos įmone „A.“ OOD kopijos, kurių paskutiniuose lapuose yra ranka rašyti įrašai apie grynųjų pinigų gavimą ir parašai, tačiau nenurodyta pinigus gavusio asmens pareigos, vardas ir pavardė. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti dokumentai pagrindžiantys grynų pinigų sumokėjimą Bulgarijos įmonei „A.“ OOD.

Tarp tyrimui atlikti gautų UAB „F.“ dokumentų buvo 2009 m. sausio 31 d. S. K. avanso apyskaita Nr. 929. Minėtoje avanso apyskaitoje nurodyta, kad 2009 m. sausio mėn. materialiai atskaitingas asmuo S. K. gavo 5 614,11 Lt, kuriais buvo atsiskaityta su UAB „Ž.“, UAB „S.“, UAB „V.“ ir D. D. komercine firma už statybines medžiagas, ūkines prekes, kurą ir kt. Avansinės apyskaitos likutis sausio mėn. pradžioje ir sausio mėn. pabaigoje – 0,00 Lt. Remiantis 2009 m. sausio 31 d. S. K. avanso apyskaitos Nr. 929 duomenimis, galima teigti, kad S. K. išmokėti pinigai (iš viso 450 000,00 Lt), pagal 2009 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2, nebuvo įtraukti į materialiai atskaitingo asmens S. K. 2009 m. sausio mėn. avansinę apyskaitą. Remiantis 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto nuostata „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“

UAB „F.“ 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio buhalterinės sąskaitos Nr. 221 (išankstiniai apmokėjimai užsienio įmonėms) registre yra atvaizduota 2009-01-15 skolos apmokėjimas grynais (A.) iš viso 450 000,00 Lt. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimu „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei to paties straipsnio 2 dalies reikalavimu „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“. Pagal 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punkto nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai pagrindžiantys 450 000,00 Lt sumokėjimą Bulgarijos įmonei „A.“ OOD, todėl nėra galimybės nustatyti ar UAB „F.“ direktorius S. K. pinigus panaudojo atsiskaitymui su Bulgarijos įmone „A.“ OOD.

Tarp tyrimui atlikti gautų UAB „F.“ dokumentų buvo dvi reklamos paslaugų teikimo sutartys pasirašytos tarp UAB „F.“ ir OOO „S.“. Remiantis minėtomis sutartimis, 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpiu Maskvos įmonė OOO „S.“ išrašė 10 sąskaitų faktūrų UAB „F.“ už reklamos paslaugų teikimą iš viso už 78 000,00 EUR (269 318,40 Lt).

2012-05-25 Rusijos Federacijos Mokesčių tarnybos Maskvos miesto valdybos pateiktame Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad: Maskvos įmonės OOO „S.“ generalinis direktorius – R. R. K.; bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre nuo 2007-04-12; juridinio asmens buveinės adresas – (duomenys neskelbtini); pagrindinė ekonominė veiklos rūšis, kuria verčiasi juridinis asmuo – didmeninė prekyba kitomis prekėmis; papildomos ekonominės veiklos rūšys – leidyba, baldų gamyba, pastatų ir statinių statyba, didmeninė prekyba maisto produktais, tarp jų – gėrimais ir tabako gaminiais, didmeninė prekyba ne maisto plačiai vartojamomis prekėmis, didmeninė prekyba mašinomis ir įranga, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, mažmeninė prekyba kitomis prekėmis specializuotose parduotuvėse, mažmeninė prekyba ne parduotuvėse. Informacijos apie OOO „S.“ vertimasi reklamos paslaugomis Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nėra.

2012-05-21 Maskvos miesto Jugo – Vostočnyj administracinės apygardos Valstybinė unitarinė įmonė Liublino rajono Vieningo užsakovo direkcija raštu Nr. 1542 informavo Rusijos VRM Maskvos m. Vyriausiosios valdybos Jugo – Vostočnyj administracinės apygardos Vidaus reikalų valdybos Tardymo valdybos tardytoją, kad Maskvos įmonė OOO „S.“ Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodytu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) patalpų neturėjo ir ūkinės finansinės veiklos nevykdė.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2012-06-19 Maskvos miesto Civilinės būklės aktų įrašų valdybos CMS Tverskoj skyriaus raštas Nr. 08/6-2774, kuriame nurodyta, kad R. R. K. mirė 2008-03-20.

Remiantis gautais duomenimis apie Maskvos įmonę OOO „S.“ (juridinis asmuo nesivertė reklamos paslaugų teikimu; nurodytu buveinės adresu įmonė veiklos nevykdė, įmonės direktorius R. R. K. mirė 2008-03-20) galima teigti, kad UAB „F.“ 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpiu įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras iš viso už 78 000,00 EUR (269 318,40 Lt). Tuo UAB „F.“ pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies reikalvimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Tyrimo metu gautų dokumentų duomenimis Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu Maskvos įmonei OOO „S.“ iš įmonės kasos išlaidavo 138 112,00 Lt ir 18 000,00 EUR (iš viso 200 262,40 Lt).

2009 m. sausio 20 d. ir 2009 m. vasario 4 d. kasos išlaidų orderiuose nėra nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas. Remiantis 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punkto reikalavimu „Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai“.

Minėtų UAB „F.“ kasos išlaidų orderių grafose „Įmonės vadovas“ ir „Išdavė kasininkas“ yra Bendrovės direktoriaus S. K. parašai, grafa „Vyriausiasis (vyresnysis) finansininkas“ - nepasirašyta. Vadovaujantis 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimu „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“.

Tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų buvo keturi susitarimai, pasirašyti UAB „R.“, atstovaujamos direktorės A. K., UAB „F.“, atstovaujamos direktoriaus S. K. ir OOO „S.“, atstovaujamos R. R. K.. Remiantis šiais susitarimais UAB „R.“ iformino grynųjų pinigų išmokėjimą OOO „S.“ atstovei A. S. S. iš viso 20 000,00 EUR (69 056,00 Lt), kaip užskaitą su UAB „F.“. Šių dokumentų pagrindu UAB „R.“ skola UAB „F.“ sumažėjo 69 056,00 Lt sumai.

Tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų duomenimis 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpiu Maskvos įmonei OOO „S.“ buvo įformintas grynųjų pinigų išmokėjimas iš UAB „F.“ kasos 200 262,40 Lt ir iš UAB „R.“ kasos - 69 056,00 Lt, kaip UAB „F.“ skolos padengimas (iš viso 269 318,40 Lt). Bendrovių išlaidų orderiuose pinigų gavėjas nurodytas – OOO „S.“ įgaliotas asmuo A. S. S..

2012-05-21 apklausos protokole liudininkė A. S. S. teigė, kad „OOO „S.“ nesu dirbusi ir ši įmonė man niekuomet nebuvo išdavusi jokių įgaliojimų<...>. Aš nesu buvusi nei Baltarusijos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikoje, nesu ten apsilankiusi nei tranzitu, nei jokiais kitokiais atvejais ir nebuvau gavusi jokių pinigų iš UAB „F.“ ar UAB „R.“ atstovų. Kasos išlaidų orderiai man nėra žinomi, aš niekuomet nebuvau gavusi juose nurodytų pinigų, skiltyje „Gavėjas“ esantis parašas labai panašus į mano, tačiau nėra mano“ (apklausos protokolas yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje).

UAB „F.“ 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpiu įtraukusi į Bendrovės buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras iš viso už 78 000,00 EUR (269 318,40 Lt) ir atlikusi grynųjų pinigų mokėjimus iš UAB „F.“ kasos iš viso 200 262,40 Lt, bei atlikusi buhalterinių sąskaitų sudengimus 69 056,00 Lt sumai pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 dalies nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”(t. 2; b. l. 4-72).

Specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-92 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos dėl mokėjimų Maskvos įmonei „S.“ pateiktos išvados:

Kiek piniginių lėšų ir už ką sumokėjo UAB „R.“ 2009 m. Maskvos įmonei OOO “S.“?

Tyrimo metu išanalizavus Bendrovės 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio kasos knygų (litais ir eurais) duomenis nustatyta, kad iš Bendrovės kasos (eurais) pagal kasos išlaidų orderius išmokėta iš viso 20000 eurų (69 056 Lt), iš jų:

DataKasos išlaidų orderisKam išduotaIšmokėta suma eurais Išmokėjimo pagrindasKasos išlaidų orderiuose įrašytas gavėjo asmenį liudijančio dokumento pavadinimas, Nr. 2009-07-10Nr. 2OOO “S.”4000Užskaita pagal susit. Nr. 09/07/10CPasas Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. S.2009-10-12Nr. 3OOO “S.”8000Užskaita pagal susit. Nr. 09/10/12CPasas Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. S.2009-11-12Nr. 4 OOO “S.”4000Užskaita pagal susit. Nr. 09/11/12CPasas Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. S.2009-12-17Nr. 5OOO “S.”4000Užskaita pagal susit. Nr. 09/12/17CPasas Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. S.Iš viso:20000

Tyrimui pateikti keturi (4) Susitarimai sudaryti tarp UAB „R.“, UAB „F.“ ir Maskvos įmonės OOO „S.“:

Eil. Nr.DataSusitarimo Nr.TurinysSumaSusitarime nurodyti duomenys ir pasirašantys asmenys1.2009-07-1009/07/10CUAB „R.“ skolinga UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą; UAB „F.“ skolinga OOO „S.“ pagal 2009-01-08 sutartį4000 eurų/ 13811,20 LtUAB „R.“ spaudas; direktorė A. K., yra parašas; UAB „F.“ spaudas; direktorius S. K., yra parašas; OOO „S.“ spaudas; direktorius R. R. K., yra parašas.2.2009-10-1209/10/12CUAB „R.“ skolinga UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą; UAB „F.“ skolinga OOO „S.“ pagal 2009-01-08 sutartį8000 eurų/27622,40 LtUAB „R.“ spaudas; direktorė A. K., yra parašas; UAB „F.“ spaudas; direktorius S. K., yra parašas; OOO „S.“ spaudas; direktorius R. R. K., yra parašas.3.2009-11-1209/11/12CUAB „R.“ skolinga UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą; UAB „F.“ skolinga OOO „S.“ pagal 2009-01-08 sutartį4000 eurų/13811,20 LtUAB „R.“ spaudas; direktorė A. K., yra parašas; UAB „F.“ spaudas; direktorius S. K., yra parašas; OOO „S.“ spaudas; direktorius R. R. K., yra parašas.4.2009-12-1709/12/17CUAB „R.“ skolinga UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą; UAB „F.“ skolinga OOO „S.“ pagal 2009-01-08 sutartį4000 eurų/13811,20 LtUAB „R.“ spaudas; direktorė A. K., yra parašas; UAB „F.“ spaudas; direktorius S. K., yra parašas; OOO „S.“ spaudas; direktorius R. R. K., yra parašas.Iš viso:20000 eurų/ 69056 Lt

Pagal Bendrovės balansinės sąskaitos 4432 “Skolos tiekėjams Lietuvos įmonėms” registro duomenis nustatyta, kad Bendrovė užskaitomis pagal Susitarimus (2009-07-10 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/07/10C; 2009-10-12 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/10/12C; 2009-11-12 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/11/12C; 2009-12-17 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/12/17C) sumažino 69 056 Lt Bendrovės įsiskolinimą UAB “F.”. Bendrovės skolos likutis UAB “F.” 2009-01-01 sudarė 145 012,31 Lt, 2009-12-31 sudarė 121 529,79 Lt, 2010-12-31 skolos likučio nebuvo. Įvertinus Bendrovės dokumentus už laikotarpį 2009-01-01 – 2010-12-31, nenustatyta, kad UAB “R.” buvo skolinga UAB “F.” už transporto priemonių nuomą. UAB „R.” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateiktos UAB „R.” su UAB „F.“ sudarytos sutartys ir sąskaitos dėl transporto priemonių nuomos. Valstybės įmonės REGITRA kelių eismo transporto priemonių registro duomenimis, UAB „F.“ vardu laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 nebuvo įregistruotos transporto priemonės.

Tyrimui pateikti dokumentai ir nustatytos aplinkybės, nepatvirtina, kad tikrasis pinigų 69 056 Lt gavėjas Maskvos įmonė OOO “S.”.

Ar laikantis norminių aktų reikalavimų buvo atliekamos piniginės operacijos UAB “R.“ 2009 m.? Jei ne, kas už tai atsakingas?

Tyrimo metu nustatyti pažeidimai taisyklių nuostatų patvirtintų 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“. Minėtų taisyklių 4 punkte nurodyta: „ Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį”; 4¹ punkte nurodyta: “Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“; 5 punkte nurodyta: „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“; 6 punkte nurodyta: „Išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui. Jeigu pinigai išmokami pagal įgaliojimą, kasos išlaidų orderio tekste nurodomas (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotinio vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje duomenų ar buvo Bendrovės vadovo A. K. paskirtas darbuotojas atlikti kasos operacijas (kasininkas) nėra.

UAB „R.“ vardu įformintų kasos išlaidų orderių (Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5) grafose „Įmonės vadovas“ ir „Išdavė kasininkas“ yra parašai, grafoje „Vyriausiasis (vyresnysis) finansininkas“ - nepasirašyta. Kasos išlaidų orderiuose nėra pinigus išmokėjusio asmens ir pinigus priėmusio asmens vardo ir pavardės.

UAB „R.“ kasos išlaidų orderiuose nurodytas, gavėjo asmenį liudijantis dokumentas pasas Nr. 4509 Nr. 914561, S. A. S., išduotas 2008-07-28, išdavimo vieta – Maskva, ties įrašu yra parašas, kuris vizualiai skyriasi nuo parašo grafoje “Gavėjo parašas”. Kartu su minėtais UAB „R.“ kasos išlaidų orderiais tyrimui pateikta A. S. S. paso kopija ir Maskvos įmonės OOO „S.“ direktoriaus R. R. K. vardu pasirašyto 2009-01-08 Įgaliojimo kopija, suteikianti teisę A. S. S. atstovauti Maskvos įmonę OOO „S.“ klausimais, susijusiais su UAB “F.” įsiskolinimų apmokėjimu bei priimti pinigus pagal pateiktus invoicus (sąskaitas) iš UAB „F.“ iki 2009-12-31.

2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punkte nurodyta, kad “Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“.

Bendrovės direktorės A. K. Įtariamojo apklausos protokole teigiama, kad “…aš asmeniškai Lavoriškių neutralioje zonoje perdaviau įmonės “S.” atstovei A.i, kurios pavardės neprisimenu ir taip pat perdaviau keturis tūkstančius eurų. Už gautus pinigus A. pasirašė UAB “R.” išrašytame kasos išlaidų orderyje. Taip pat su A. 2009 m. rudenį toje pačioje vietoje kaip ir liepos mėnesį buvau susitikusi gal tris kartus kur jai perduodavau pasirašytus kasos išlaidų orderius ir sumokėdavau pinigus kurių sumų dabar tiksliai neprisimenu, o ji pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose...”.

2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte nurodyta, kad “Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu”.

Bendrovės vadovės A. K. įtariamojo 2014-05-12 apklausos protokole užfiksuoti teiginiai nepatvirtinti apskaitos dokumentais. Tam, kad Bendrovės vadovė galėtų netrikdomai vykdyti mokėjimus Bendrovės vardu Lavoriškių neutralioje zonoje, jai, kaip atskaitingam asmeniui iš UAB “R.” kasos turėjo būti išmokėti avansai. A. K., kaip atskaitingas asmuo atlikusi mokėjimus Bendrovės vardu, turėjo gauti iš Maskvos įmonės „S.“, pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, juos įtraukti į avansų apyskaitas ir perduoti buhalterijai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad kasos išlaidų orderiais (2009-07-10 Nr. 2; 2009-10-12 Nr. 3; 2009-12-12 Nr. 4; 2009-12-17 Nr. 5) įforminti pinigų išmokėjimai iš Bendrovės kasos tiesiogiai Maskvos įmonės „S.“ atstovei A. S.. A. K., kaip atskaitingam asmeniui iš Bendrovės kasos (eurais) nebuvo išmokėti grynieji pinigai - avansai, nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra apskaitytų Maskvos įmonės „S.“ vardu išrašytų pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Darytina išvada, kad Bendrovės atskaitingas asmuo A. K. neatliko mokėjimų Maskvos įmonės „S.“ atstovei A. S. Lavoriškių neutralioje zonoje, nes Bendrovės apskaitoje nėra apskaityti Maskvos įmonės „S.“ vardu išrašyti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai.

A. S. S. 2012-05-21 Liudytojo apklausos protokole teigiama, kad “… “OOO “S.” nesu dirbusi. UAB “F.” man negirdėta ir ši įmonė niekuomet nebuvo man išdavusi jokių įgaliojimų. Nieko nežinau apie OOO “S.” ir UAB “F.” veiklą. Aš nesu buvusi nei Baltarusijos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikoje, nesu ten apsilankiusi nei tranzitu, nei jokiais kitokiais atvejais ir nebuvau gavusi jokių pinigų iš UAB “F.” ar UAB “R.” atstovų. Šie dokumentai man nėra žinomi, aš niekuomet nebuvau gavusi juose nurodytų pinigų. Skiltyje “Gavėjas” esantis parašas (A. S. S. vardu) labiau panašus į mano, tačiau nėra mano. Norėčiau pažymėti, kad minėtuose dokumentuose nurodyto paso serija atitinka mano tikrąjį pasą, tačiau aš niekam nesu perleidusi teisės disponuoti mano paso duomenimis, tuo labiau – nurodyti juos šiuose dokumentuose…”.

Pagal Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenų bazę nustatyta, kad A. S. S. (gim. 1987-09-03) ir Bendrovės direktorė A. K. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 Lietuvos Respublikos sienos nekirto.

Bendrovės finansininkės J. O. 2011-08-24 Liudytojo apklausos protokole teigiama, kad “… UAB “R.” įmonei “S.” mokėjo grynais pinigais, bet kam A. K. mokėjo ir kur, aš nežinojau ir dabar nežinau. Aš taip pat nepasirašiau kasos išlaidų orderiuose, kad įmonės “S.” atstovas gavo pinigus. Aš nemačiau, kada ir kur buvo pasirašinėjami 2009 metais susitarimai tarp UAB “R.”, UAB “F.” ir įmonės “S.”.

Tyrimo metu pateiktuose dokumentuose: 2009-01-08 Reklamos paslaugų teikimo sutartyje, Susitarimuose (2009-07-10; 2009-10-12; 2009-11-12; 2009-12-17) ir įgaliojime 2009-01-08 A. S. S. atstovauti OOO „S.“ nurodytas pasirašantis asmuo R. R. K.. Tyrimo metu pateiktų dokumentų duomenimis, Maskvos įmonės OOO “S.” direktorius R. R. K. mirė 2008-03-20. Darytina išvada, kad jis vėlesniais laikotarpiais negalėjo atstovauti OOO „S.“, negalėjo pasirašyti minėtų dokumentų. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra duomenų kas veikė R. R. K. vardu.

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr.99-3515, toliau – BAĮ) 13 straipsnio 1 dalį vienas iš apskaitos dokumentų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys. Aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) 10 straipsnis, kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, kuris reiškia, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Sprendžiant dėl pinigų išmokėjimo lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri.

Tyrimo metu įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, tyrimui pateiktus UAB “R.” buhalterinės apskaitos dokumentus ir kitus dokumentus, darytina išvada, kad ūkinė operacija įvyko ne tokiomis sąlygomis kaip įforminta dokumentuose. Dėl to iš dalies negalima nustatyti Bendrovės laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 ūkinės veiklos finansinės būklės, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „R.“ pagal kasos išlaidų orderius (2009-07-10, Nr. 2; 2009-10-12, Nr. 3; 2009-11-12, Nr. 4; 2009-12-17, Nr. 5) įforminusi Maskvos įmonei OOO „S.“ mokėjimus iš viso 20000 eurų (69 056 Lt), bei sumažinusi UAB “R.”, UAB “F.” ir OOO “S.” tarpusavio skolas užskaitos būdu 69056 Lt sumai, pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 12 str. 1 dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Tyrimui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad tikrasis pinigų 69 056 Lt gavėjas Maskvos įmonė OOO “S.”. Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nėra apskaitytų Maskvos įmonės „S.“ išrašytų pinigų priėmimą iš UAB „R.“ patvirtinančių dokumentų - kasos pajamų orderio kvitų, pinigų priėmimo kvitų ar kitų dokumentų.

Pagal BAĮ 11 str. 1 dalies nuostatas „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.

Pagal BAĮ 14 str. 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Pagal šio įstatymo 21 str. 1 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”.

Mokesčių mokėtojų registro duomenimis tiriamuoju laikotarpiu UAB „R.“ vadovas nuo 2008-06-04 iki 2013-10-04 buvo A. K..

A. K. būdama Bendrovės vadove neužtikrino apskaitos organizavimo pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir kasos išlaidų orderių surašymą pagal 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo” taisyklių reikalavimus. Tyrimui pateikti dokumentai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad tikrasis pinigų 69 056 Lt gavėjas Maskvos įmonė OOO “S.”. Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nėra apskaitytų Maskvos įmonės „S.“ išrašytų pinigų priėmimą iš UAB „R.“ patvirtinančių dokumentų - kasos pajamų orderio kvitų, pinigų priėmimo kvitų ar kitų dokumentų. Įvertinus UAB „R.“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kasos išlaidų orderiais (2009-07-10 Nr. 2, 2009-10-12 Nr. 3, 2009-11-12 Nr. 4, 2009-12-17 Nr. 5) išmokėtos 20000 eurų (69 056 Lt) laikomos A. K. kitomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos išmokomis. Pagal UAB „R.“ dokumentus nustatyta, kad Bendrovė nebuvo skolinga A. K., Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neįregistruotas Bendrovės direktorės A. K. įsiskolinimas Bendrovei (t. 2; b. l. 136-159).

Bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotas asmuo G. V. su 2011-05-25 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė:

2008-01-04 UAB „F.“ ir OOO „S.“ sutartį dėl reklamos paslaugų teikimo (kopiją); 2009-01-08 UAB „F.“ ir OOO „S.“ sutartį dėl reklamos paslaugų teikimo (originalą);2009-01-14 OOO „S.“ Sąskaitą –faktūrą Nr. 03, 42000,00 sumai (kopiją);2009-01-08 UAB „F.“ ir OOO „A.“ tris išankstines nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis (originalus);2009-07-10 UAB „F.“, UAB „R.“ ir OOO „S.“ susitarimą Nr. 09/07/10C (kopiją);2009-10-12 UAB „F.“, UAB „R.“ ir OOO „S.“ susitarimą Nr. 09/10/12C (kopiją);2009-11-12 UAB „F.“, UAB „R.“ ir OOO „S.“ susitarimą Nr. 09/11/12C (kopiją);2009-12-17 UAB „F.“, UAB „R.“ ir OOO „S.“ susitarimą Nr. 09/12/17C(kopiją) ;2009-01-15 UAB „F.“ kasos išlaidų orderį Nr. 2, 450000 Lt sumai (kopiją);2009-01-20 UAB „F.“ kasos išlaidų orderį Nr. 4, 42000 Lt sumai (kopiją);2009-02-04 UAB „F.“ kasos išlaidų orderį Nr.7, 40867,20 Lt sumai (kopiją);2009-03-09 UAB „F.“ kasos išlaidų orderį Nr.15, 27622,40 Lt sumai (kopiją);2009-05-07 UAB „F.“ kasos išlaidų orderį Nr.23, 27622,40 Lt sumai (kopiją) (1 t., b.l. 33-129).

Bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotas asmuo G. V. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2015-11-24 pateikė ikiteisminiam tyrimui UAB „F.“ 2009 m. kasą litais ir kasą valiuta. Reikšmingi bylai kasos išlaidų originalai yra „Kasa litais“ lapuose Nr. 88, 112, 132, 141, 147; „Kasa valiuta“ lape Nr. 1 (t. 7, b. l. 89-91, siunčiama teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskiru tomu )

2009-07-10 UAB „R.“ kasos išlaidų orderį Nr.2, 4000 Eur sumai (originalą);2009-10-12 UAB „R.“ kasos išlaidų orderį Nr.3, 8000 Eur sumai (originalą);2009-11-12 UAB „R.“ kasos išlaidų orderį Nr.4, 4000 Eur sumai (originalą);2009-12-17 UAB „R.“ kasos išlaidų orderį Nr.5, 4000 Eur sumai (originalą) (t. 2, b. l. 172; t. 3, b. l. 1-4).

Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos, vykdydamos Lietuvos teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos prašymą, pateikė Mirties akto įrašo Nr. 1838 (kopiją), kuriame nurodyta, kad R. K. mirė 2008-03-20 (t. 5, b. l. 122, 145).

LKPB Tarptautinių ryšių valdyba pranešė, kad Interpolo Baltarusijos nacionalinis biuras informavo, jog šios šalies sienos kirtimų duomenų bazėje nėra įrašų apie A. S., gim. 1987-09-03, kirtimus. (t. 5, b. l. 154).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnį

S. K. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „F.“ direktoriumi ir vykdydamas kasininko pareigas, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, vykdydamas 2008-01-04 ir 2009-01-08 reklamos paslaugų sutartis tarp UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“, pagal neva įmonės „S.“ išrašytas 10 PVM sąskaitų-faktūrų, neva patvirtinančias, kad įmonė „S.“ pardavė, o UAB „F.“ nupirko paslaugų už 269318,40 Lt (78000 eurų), pagal 5 UAB „F.“ kasos išlaidų orderius grynais pinigais apmokėjo minėtą sumą pinigų įmonei „S.“ už suteiktas reklamos paslaugas. Be to, pagal tris 2009-01-08 išankstines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp AUB „F.“ ir Bulgarijos įmonės „A.“, neva UAB „F.“ pirks iš „A.“ 5 butus, pagal 2009-01-15 kasos išlaidų orderį Nr. 2 sumokėta grynais pinigais 450000 Lt (130329 eurus). Tokiu būdu imituodamas, kad neva UAB „F.“ Rusijos įmonei „S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 269318,40 Lt (78000 eurų), o Bulgarijos įmonei „A.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 450000 Lt (130329 eurus), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „F.“ priklausantį turtą – viso 719318 Lt (208329 eurus). S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, direktoriumi dirbo nuo 1993 m., iš viso 17 metų. UAB „F.“ vykdė pervežimus, užsiimdavo statybomis – stogais. Neturėjo tarptautinio pervežimo licencijos, todėl nuomavo. Visą buhalteriją tvarkė buhalterė J. O., kuri turi aukštąjį išsilavinimą. Su UAB „S.“ dalykiniai santykiai prasidėjo dar prieš 2008 metus, jie surasdavo jam klientų, vyko pastovus bendradarbiavimas, atsiskaitydavo ir anksčiau grynaisiais pinigais, o nuo 2008 m. sausio mėnesio buvo sudarytos dvi sutartys: 2008 ir 2009 metais. Dėl „S.“ asmeniškai bendraudavo su A. S., ji atvykdavo ir su juo palaikydavo santykius, jis jai paduodavo pinigų tiek, kiek jam būdavo pasakyta telefonu. Dėl pinigų sumokėjimo sumos paskambindavo vyras, o pinigų pasiimti atvažiuodavo moteris. Su įmone „S.“ atsiskaitydavo grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius, kurie yra byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad 2008 metais jis pasirašė sutartį su Rusijos įmone „S.“, kuri turėjo reklamuoti jų įmonę statybos, pervežimų srityje Rusijoje ir Kazachstane. Kiek prisimena, vienas Lietuvos vežėjas jam atvežė įmonės „S.“ atstovo pasirašytą sutartį su antspaudu, parašu. Jis pasirašė sutartį, uždėjo įmonės antspaudą ir nuvykęs į Lavoriškių pasienio postą paprašė, kad nuvežtų į Maskvą. Jis įmonės „S.“ direktoriaus nematė, tik bendravo telefonu. Užsakovai dėl krovinių pervežimo skambindavo ir sakydavo, kad nuo „S.“. Vieną kartą jam paskambino iš Maskvos ir pasakė, kad atvažiuos įmonės vadybininkė A. S. ir jam paduos sąskaitą, o jis turės jai sumokėti pinigus. Jis neprisimena, kiek kartų ir kokiomis datomis buvo susitikęs su A. S., o su ja susitikdavo Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų neutraliose pasienio zonose. Pirmo susitikimo metu jis pasienio zonoje pasidarė A. S. asmens paso kopiją. Susitikimo metu jis jai duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderyje, o ji atsiveždavo jau išrašytus kasos pajamų orderius su jos parašais. Visi įmonės „S.“ išrašyti kasos pajamų orderiai yra tarp UAB „F.“ buhalterinių dokumentų. Mokėjimo sumos iš anksto būdavo aptariamos telefonu (t. 6, b. l. 72-74, 97-98, 103-105). Teisiamajame posėdyje S. K. šiuos parodymus patvirtino.

Kad pinigus perduodavo „S.“ įmonės atstovei A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje patvirtino ir kaltinamoji A. K. (t. 6, b. l. 120-127). Susitikdavo su A. S. pasienio neutralioje zonoje, A. pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. Pinigų būdavo perduodama tiek, kiek užrašyta kasos išlaidų orderiuose.

Liudytoja J. O. parodė, kad dirbo UAB „F.“ buhaltere, tvarkė buhalteriją. Direktoriumi buvo S. K.. Ji piniginių reikalų netvarkė. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad S. K. jai pasakė, jog įmonė „S.“ Rusijos tinklalapiuose reklamuoja UAB „F.“ kaip statybinę ir transporto įmonę. Ji įmonei „S.“ 2009 metais išrašė penkis kasos išlaidų orderius, bet kur ir kam jis mokėjo pinigus, nežino. S. K. duodavo kasos išlaidų orderius su gavėjo parašais, bet ji pati tuose orderiuose nepasirašydavo, kadangi nematė pinigų perdavimo fakto, asmens, gavusio pinigus. Ji šiuos penkis kasos pajamų orderius apskaitė UAB „F.“ kasos knygoje (t. 6, b. l. 20-23).

Liudytojas V. M. parodė, kad UAB „F.“ dirbo direktoriaus pavaduotoju statybos reikalams, darbų vadovas. Buvo platus profilis darbų: stogų remontas, įrengimas, subranga, medžiagų tiekimas. Direktorius užsiiminėjo atsiskaitymais. Tik direktorius pasirašinėjo sutartis, čia buvo direktoriaus kompetencija pagal įstatus. Jis pagal pareigas žinojo apie visas sutartis dėl atliekamų darbų, tačiau dėl transporto ir kitokio pobūdžio sutarčių jam nebuvo žinoma, viską tvarkė S. K.. Nežino, ar UAB „F.“ sumokėjo 269000 Lt už reklamą. Nuo 2008 metų įmonės pradėjo neatsiskaitinėti už atliktus darbus, tempė iki bankroto, o tai atsiliepė UAB „F.“ finansiniams reikalams. Visais pervežimais užsiiminėjo direktorius S. K..

Liudytojas G. V. parodė, kad UAB „F.“ 2010-05-11 buvo paskelbtas bankrotas, kuris įsigaliojo tų pačių metų rugsėjo 30 d. Liudytojas buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Susipažinęs su dokumentais nustatė, kad už reklamą Rusijos įmonei „S.“ sumokėta 269318,40 Lt, trūko kasos išlaidų orderių. Dėl išsiaiškinimo kreipėsi į teisėsaugos organus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam įtarimų sukėlė sutartis su Maskvos įmone „S.“, internete rado, kad Maskvoje yra 3 įmonės „S.“, bet adresu, nurodytu sutartyje, tokios įmonės nerado. Nerado iš įmonės „S.“ dokumento, kad pinigus gavo. Liudytojas kalbėjo su S. K., kuris pasakė, kad tokios sutartys buvo ir pinigai sumokėti, tačiau jis pats dėl sudarytų sutarčių teisėtumo abejoja.

Specialisto 2012-11-14 išvadoje Nr. 5-1/141 dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo nurodyta, kad tarp tyrimui atlikti gautų UAB „F.“ dokumentų buvo dvi reklamos paslaugų teikimo sutartys, pasirašytos tarp UAB „F.“ ir OOO „S.“. Remiantis minėtomis sutartimis, 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpiu Maskvos įmonė OOO „S.“ išrašė 10 sąskaitų faktūrų UAB „F.“ už reklamos paslaugų teikimą iš viso už 78 000,00 EUR (269 318,40 Lt).

2012-05-25 Rusijos Federacijos Mokesčių tarnybos Maskvos miesto valdybos pateiktame Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad: Maskvos įmonės OOO „S.“ generalinis direktorius – R. R. K.; bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre nuo 2007-04-12; juridinio asmens buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Informacijos apie OOO „S.“ vertimasi reklamos paslaugomis Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nėra. Maskvos įmonė OOO „S.“ Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro išraše nurodytu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) patalpų neturėjo ir ūkinės finansinės veiklos nevykdė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2012-06-19 Maskvos miesto Civilinės būklės aktų įrašų valdybos CMS Tverskoj skyriaus raštas Nr. 08/6-2774, kuriame nurodyta, kad R. R. K. mirė 2008-03-20. UAB „F.“ dokumentų duomenimis Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu Maskvos įmonei OOO „S.“ iš įmonės kasos išlaidavo 138 112,00 Lt ir 18 000,00 EUR (iš viso 200 262,40 Lt) (t. 2, b. l. 136-159).

Nagrinėjant kaltinimus, susijusius su Rusijos įmone „S.“, S. K. kaltinamas ir tuo, kad jis, padėdamas A. K. imituoti, jog neva UAB „R.“ Rusijos įmonei „S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 20000 eurų, padėjo A. K. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „R.“ turtą – 20000 eurų. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., o A. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

Kaltinamasis S. K. šį kaltinimą neigia ir teigia, kad už suteikiamas paslaugas su „S.“ atstove A. S. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, paslaugos buvo realiai suteikiamos. Jo žmona tuo metu buvo įmonės „R.“ direktorė, ji tvarkė visus įmonės reikalus, o buhalteriją tvarkė J. O.. Kiek prisimena, dėl tarpusavio skolų užskaitymo buvo pasirašytos sutartys su UAB „R.“ ir Rusijos įmone „S.“, pagal šias sutartis mokėjo UAB „R.“.

Kaltinamoji A. K. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. neprisipažino, neigia pinigų pasisavinimo faktą ir parodė, kad 2008 m. įsigijo UAB “R.” akcijas, tapo akcininke ir įmonės direktore. Kadangi pati įmonė buvo “L.” narė, tai pakankamai galėjo vykdyti visus tarptautinius pervežimus, bet neturėjo darbo priemonių, kadangi neturėjo savo kapitalo, nuomavosi mašinas iš UAB “F.”, tiesiog taip dirbo tuo metu, kažką reikėjo daryti, savo verslą turint buvo pakankamai galimybės gerai dirbti, žmones išlaikyti, save išsilaikyti, bet 2008 metų gale prasidėjo krizė, pakankamai paveikė, labai krito apmokėjimas už pervežimus, nors įmonė visą laiką dirbo be nuostolių, stengėsi, kad dirbtų be nuostolių, atsiskaitydavo su žmonėmis. Labai sudėtinga buvo, laiku negalėjo atsikaityti ir su “F.”, kadangi čia pašonėje, tai vis prašydavo atidėti, kol galų gale “F.” pačią pradėjo smaugti Rusija, pradėjo blokuoti krovinius, o su Rusija dirbti buvo pakankamai pelninga, teko arba atsiskaityti, arba mesti verslą, kadangi “F.” sąskaitos buvo užblokuotos, darė trišalę sutartį, tiesiogiai atsiskaitė keletą įmokų su “S.o” kažkokiu tai žmogumi atsiųstu, sakė, kad prašome privažiuoti ir atiduoti pinigus tokiam tai žmogui, atvažiavo į neutralią zoną, įėjo, atidavė pinigus ir tiek, ir atsiskaitė. Tiesiog privalėjo atsiskaityti, ji atsiskaitė už “F.” su “S.u”, kadangi “R.” buvo skolinga “F.i”, ji neturėjo kitos išeities, jai reikėjo dirbti, negali numesti, visko palikti likimo valiai. Tas verslas ėjo pakankamai, neįmanoma buvo vėliau dirbti su Rusija, prasidėjo labai didelė blokada, čia jau politiniai dalykai, ir pardavė tą įmonę, septynis metus išdirbo. Perdavė UAB “F.” skolą “S.ui”, ji “F.i” buvo skolinga, ji privalėjo, tai padaryti, o kad čia klasta, tai čia yra nesąmonė. Jos išsilavinimas yra aukštesnysis, neuniversitetinis aukštasis. Tikrai jokio nusikaltimo nepadarė, ji atsiskaitė, kokį ji galėjo pasidaryti nusikaltimą, ji kaip tik gerai padarė, kur buvo tempiama atsiskaitymas su “S.u” gal metus laiko ir jie jiems davė krovinius, jų dėka jie galėjo dirbti ir pakankamai gerą atlyginimą gauti. Jos įmonėje buvo 9-12 darbuotojų, 4 mašinos, vairuotojai, jie buvo įforminti pagal sutartį, gavo atlyginimus, visi džiaugėsi, mokami mokesčiai buvo. J. O. tvarkė buhalteriją, ji puiki buhalterė, viską sugebėjo, niekada niekas jokių machinacijų nedarė ir nesuinteresuoti buvo tą daryti. Kadangi jų vilkikai išveždavo krovinius ir rusai pradėjo jiems pretenzijas reikšti, jeigu nebus atsiskaityta, neišvažiuos iš Rusijos. Su rusais kitų žaidimų niekas nežaidžia, ji buvo priversta staigiai, kaip jai buvo pasakyta, tada ir tada prašė staigiai važiuoti ir atiduoti pinigus, o iš kur, kaip, ką, koks kieno reikalas. Buvo skambutis iš Rusijos. Ji buvo ir direktorė ir kasininkė, visi grynieji pinigai buvo jos žinioje, o buhalteriją tvarkė buhalterė. Visus pavedimus, visus pinigus, viską ji pati darė. Ji tik nuo 2008 m. nusipirko akcijas. “R.” visiškai atskiras UAB, niekaip nesusijusi. Kadangi “R.” buvo skolinga “F.i”, tai tuo pačiu metu padarė trišalę sutartį, “R.” atsiskaitė “S.ui”, kadangi reikėjo išlaisvinti mašinas, kad išvažiuotų iš Rusijos. Kadangi, tai jos atsakomybė mašinos, tai ką nori, tą daryk, ir viskas. Pinigus veždavo žmogui, kokį pasiųsdavo. Kažkokią moterį buvo pasiuntę. Visą laiką buvo ta pati moteris, tokia šviesiais trumpais plaukais. Jos asmens duomenų tikrai netikrino, ji jai padavė dokumentą, ji jai orderį ir pasirašė, pinigus gavo ir viso gero. Ir ji buvo labai laiminga, kad gavo parašą ir galėjo atsiskaityti su žmogumi, kad jie gavo jos pinigus ir, kad jos mašiną išleis iš Rusijos. Nesistebi, kad A. S. neigia bet kokius važiavimus ir atsiskaitymus, todėl kad Rusija stebuklų šalis. Neprisimena kiek kartų buvo susitikusi su A. S.. Negali pakomentuoti, kodėl ji sako, kad ant kasos pajamų orderių yra ne jos parašai ir kad ji Lietuvoje nėra buvusi. Tiesiog ji tų “S.o” žmonių nepažįsta ir nebuvo mačiusi. Ką „S.as“ pasiuntė tam ir atidavė, tai buvo „S.o“ žmogus. Ji nieko neparodydavo, jokio dokumento. Kadangi buvo tokia situacija labai karšta, stovėjo mašinos Rusijoje ir jų neišleido tas užsakovas, kur krovinius gauna, ir pasakė, kol neatsiskaitysite, tai nepaleisim mašinų ir labai staigiai teko veikti. Ji atvažiavo, pasakė, kad atvažiuos žmogus, prieis, paduos jums dokumentą ir atiduokit pinigus, ji pasirašys. Ji atėjo į neutralią zoną, mašinų ten nebuvo, nebuvo daug žmonių, didelė aikštė ir nieko ten nebuvo daugiau. Ji priėjo, pamojavo, pasakė jūs tokia, aš tokia, padavė jai dokumentą – ji pasirašė, padavė jai dokumentą, pinigus, viso gero ir išėjo. Tai buvo minučių reikalas ir niekas ten nesigilino, tai buvo savaime aišku viskas. Jai asmeniškai buvo savaime aišku. Negali nieko pakomentuoti, paaiškinti, kodėl A. S. nieko nežino apie pinigų perdavimus, apie UAB “F.”, UAB “S.”, UAB “R.”. Jokių nei baudų, nei pretenzijų VMI jai niekada neišrašė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad UAB „R." direktorės pareigose dirbo nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2013 m. spalio 3 d. Šioje bendrovėje turėjo 49 procentus akcijų, o likusios akcijos priklausė D. R.. Nuo 2013 spalio 4 d. įmonės direktoriaus pareigas eina D. Š., kuris nupirko iš jos minėtą įmonę. UAB „R." pagrindinė veikla buvo tarptautiniai krovinių pervežimai autotransportu. Bendrovės buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini), ir šias patalpas nuo 2008 metų bendrovė nuomojosi iš UAB „F.", o šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, jos bendrovės patalpas nuomojasi iš bankroto administratoriaus. Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2008 m. birželio mėnesio tvarkė J. O.. 2008-2009 metais UAB „R." gaudavo užsakymų iš UAB „F." dėl krovinių pervežimo ir už atliktas paslaugas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. UAB „F." ne pilnu etatu vadybininkės pareigose dirbo nuo 2007 m. balandžio iki 2009 m. gruodžio pradžios. Ji užsiėmė įmonės draudimo sutarčių sudarymu, sąskaitų išvežiojimu klientams, darbu su skolininkais. Kadangi UAB „R." buvo skolinga UAB „F." už transporto priemonių nuomą, 2009 metų antroje pusėje buvo pasirašyti gal keturi trišaliai susitarimai tarp UAB „F.", UAB „R." ir „S.". Kiek ji prisimena, kad jos ir S. K. 2009 m. liepos mėnesio pasirašytą susitarimą dėl apmokėjimo, ji asmeniškai Lavoriškių neutralioje pasienio zonoje perdavė įmonės „S.“ atstovei A.i, kurios pavardės neprisimena, ir taip pat perdavė keturis tūkstančius eurų. Už gautus pinigus A. pasirašė UAB „R.“ išrašytame kasos išlaidų orderyje. Taip pat su A. 2009 m. rudenį toje pačioje vietoje kaip ir liepos mėnesį buvo susitikusi gal tris kartus, kur jai perduodavo pasirašytus kasos išlaidų orderius ir sumokėdavo pinigus, kurių sumų tiksliai neprisimena, o A. pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. Patvirtina, kad kasos išlaidų orderis Nr. 2, išrašytas 2009-07-10, kasos išlaidų orderis Nr. 3, išrašytas 2009-10-12, kasos išlaidų orderis Nr. 4, 2009-11-12, kasos išlaidų orderis Nr. 5, išrašytas 2009-12-17, kurie yra inkriminuoti jai pranešime apie įtarimą yra pasirašyti jos ranka, taip pat yra pasirašyti „S.“ atstovės A. S. vardu. Ji asmeniškai įmonės „S." direktoriaus nepažinojo, su juo telefonu nebendravo. A. S. jokių kontaktų neturi. Kasos išlaidų orderiai išrašyti ir pasirašyti jos bei A. S. ranka, taip pat perduoti A. S. pinigai bendroje sumoje - 20 000 eurų (t. 6, b. l. 120-122, 126-127). Šiuos parodymus teisiamajame posėdyje ji patvirtino.

Liudytoja J. O., dirbanti ir UAB „R.“ buhalterės pareigose, parodė, kad nuo 2009 metų liepos mėnesio UAB „R.“ pradėjo įmonei „S.“ mokėti už UAB „F.“, nes pastarosios pablogėjo finansinė padėtis. UAB „R.“ įmonei „S.“ mokėjo grynaisiais pinigais, bet kam A. K. mokėjo ir kur, ji nežino. Ji taip pat nepasirašė kasos išlaidų orderių. Ji nematė, kada ir kur buvo pasirašinėjami 2009 metais susitarimai tarp UAB „R.“, UAB „F.“ ir įmonės „S.“ vadovų.

Liudytoja A. S., kuri buvo apklausta Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pareigūnų vykdant teisinės pagalbos prašymus, parodė, kad RAB „S.“ nėra dirbusi, UAB „F.“ ir „R.“ jai negirdėtos, nėra buvusi nei Baltarusijos, nei Lietuvos Respublikose. Niekada nėra gavusi pinigų pagal jai pateiktus dokumentus. Skiltyje „Gavėjas“ esantis parašas panašus į jos, tačiau ne jos. Minėtuose dokumentuose paso serija ir numeris atitinka jos tikrąjį pasą, tačiau ji niekam nėra davusi savo paso ar savo paso duomenų (t. 5, b. l. 80-83, 114-116, 138-140).

Specialisto 2012-11-14 išvadoje Nr. 5-1/141 (dėl ūkinės finansinės UAB „F.“ patikrinimo) nurodyta, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų buvo keturi susitarimai, pasirašyti UAB „R.“ atstovaujamos direktorės A. K. , UAB „F.“ atstovaujamos direktoriaus S. K. ir OOO „S.“ atstovaujamos R. R. K.. Remiantis šiais susitarimais UAB „R.“ iš įmonės kasos sumokėjo OOO „S.“ atstovei A. S. S. iš viso 20 000,00 EUR (69 056,00 Lt), kaip užskaitą su UAB „F.“, o UAB „R.“ skola UAB „F.“ sumažėjo 69 056,00 Lt.

Tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų duomenimis, 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpiu Maskvos įmonei OOO „S.“ buvo išlaiduota iš UAB „F.“ kasos 200 262,40 Lt ir iš UAB „R.“ kasos - 69 056,00 Lt, kaip UAB „F.“ skolos padengimas (iš viso 269 318,40 Lt). Bendrovių išlaidų orderiuose pinigų gavėjas nurodytas – OOO „S.“ įgaliotas asmuo A. S. S.. UAB „F.“ 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpiu įtraukusi į Bendrovės buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras iš viso už 78 000,00 EUR (269 318,40 Lt) ir atlikusi grynųjų pinigų mokėjimus iš UAB „F.“ kasos iš viso 200 262,40 Lt, bei atlikusi buhalterinių sąskaitų sudengimus 69 056,00 Lt sumai pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 dalies nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”.

Specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-92 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos dėl mokėjimų Maskvos įmonei „S.“ nurodyta, kad išanalizavus Bendrovės 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį kasos knygų (litais ir eurais) duomenis, nustatyta, kad iš Bendrovės kasos (eurais) pagal 4 kasos išlaidų orderius vykdant užskaitas pagal susitarimus OOO „S.“ įgaliotam gavėjui A. A. S. išmokėta 20 000 eurų. Pagal Bendrovės balansinės sąskaitos 4432 “Skolos tiekėjams Lietuvos įmonėms” registro duomenis nustatyta, kad Bendrovė užskaitomis pagal Susitarimus (2009-07-10 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/07/10C; 2009-10-12 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/10/12C; 2009-11-12 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/11/12C; 2009-12-17 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/12/17C) sumažino 69 056 Lt Bendrovės įsiskolinimą UAB “F.”. Bendrovės skolos likutis UAB “F.” 2009-01-01 sudarė 145 012,31 Lt, 2009-12-31 sudarė 121 529,79 Lt, 2010-12-31 skolos likučio nebuvo. Įvertinus Bendrovės dokumentus už laikotarpį 2009-01-01 – 2010-12-31, nenustatyta, kad UAB “R.” buvo skolinga UAB “F.” už transporto priemonių nuomą. UAB „R.” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateiktos UAB „R.” su UAB „F.“ sudarytos sutartys ir sąskaitos dėl transporto priemonių nuomos. Valstybės įmonės REGITRA kelių eismo transporto priemonių registro duomenimis, UAB „F.“ vardu laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 nebuvo įregistruotos transporto priemonės.

Tyrimui pateikti dokumentai ir nustatytos aplinkybės, nepatvirtina, kad tikrasis pinigų 69 056 Lt gavėjas Maskvos įmonė OOO “S.”.

UAB „R.“ vardu įformintų kasos išlaidų orderių (Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5) grafose „Įmonės vadovas“ ir „Išdavė kasininkas“ yra parašai, grafoje „Vyriausiasis (vyresnysis) finansininkas“ - nepasirašyta. Kasos išlaidų orderiuose nėra pinigus išmokėjusio asmens ir pinigus priėmusio asmens vardo ir pavardės.

UAB „R.“ kasos išlaidų orderiuose nurodytas, gavėjo asmenį liudijantis dokumentas pasas Nr. 4509 Nr. 914561, S. A. S., išduotas 2008-07-28, išdavimo vieta – Maskva, ties įrašu yra parašas, kuris vizualiai skyriasi nuo parašo grafoje “Gavėjo parašas”. Kartu su minėtais UAB „R.“ kasos išlaidų orderiais tyrimui pateikta A. S. S. paso kopija ir Maskvos įmonės OOO „S.“ direktoriaus R. R. K. vardu pasirašyto 2009-01-08 Įgaliojimo kopija, suteikianti teisę A. S. S. atstovauti Maskvos įmonę OOO „S.“ klausimais, susijusiais su UAB “F.” įsiskolinimų apmokėjimu bei priimti pinigus pagal pateiktus invoicus (sąskaitas) iš UAB „F.“ iki 2009-12-31.

Bendrovės vadovės A. K. įtariamojo 2014-05-12 apklausos protokole užfiksuoti teiginiai nepatvirtinti apskaitos dokumentais. Tam, kad Bendrovės vadovė galėtų netrikdomai vykdyti mokėjimus Bendrovės vardu Lavoriškių neutralioje zonoje, jai, kaip atskaitingam asmeniui iš UAB “R.” kasos turėjo būti išmokėti avansai. A. K., kaip atskaitingas asmuo atlikusi mokėjimus Bendrovės vardu, turėjo gauti iš Maskvos įmonės „S.“, pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, juos įtraukti į avansų apyskaitas ir perduoti buhalterijai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad kasos išlaidų orderiais (2009-07-10 Nr. 2; 2009-10-12 Nr. 3; 2009-12-12 Nr. 4; 2009-12-17 Nr. 5) įforminti pinigų išmokėjimai iš Bendrovės kasos tiesiogiai Maskvos įmonės „S.“ atstovei A. S.. A. K., kaip atskaitingam asmeniui iš Bendrovės kasos (eurais) nebuvo išmokėti grynieji pinigai - avansai, nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra apskaitytų Maskvos įmonės „S.“ vardu išrašytų pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Darytina išvada, kad Bendrovės atskaitingas asmuo A. K. neatliko mokėjimų Maskvos įmonės „S.“ atstovei A. S. Lavoriškių neutralioje zonoje, nes Bendrovės apskaitoje nėra apskaityti Maskvos įmonės „S.“ vardu išrašyti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai.

Tyrimo metu pateiktuose dokumentuose: 2009-01-08 Reklamos paslaugų teikimo sutartyje, Susitarimuose (2009-07-10; 2009-10-12; 2009-11-12; 2009-12-17) ir įgaliojime 2009-01-08 A. S. S. atstovauti OOO „S.“ nurodytas pasirašantis asmuo R. R. K.. Tyrimo metu pateiktų dokumentų duomenimis, Maskvos įmonės OOO “S.” direktorius R. R. K. mirė 2008-03-20. Darytina išvada, kad jis vėlesniais laikotarpiais negalėjo atstovauti OOO „S.“, negalėjo pasirašyti minėtų dokumentų. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra duomenų kas veikė R. R. K. vardu.

UAB „R.“ pagal kasos išlaidų orderius (2009-07-10, Nr. 2; 2009-10-12, Nr. 3; 2009-11-12, Nr. 4; 2009-12-17, Nr. 5) įforminusi Maskvos įmonei OOO „S.“ mokėjimus iš viso 20000 eurų (69 056 Lt), bei sumažinusi UAB “R.”, UAB “F.” ir OOO “S.” tarpusavio skolas užskaitos būdu 69056 Lt sumai, pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 12 str. 1 dalies nuostatas. Tyrimui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad tikrasis pinigų 69 056 Lt gavėjas Maskvos įmonė OOO “S.”. Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nėra apskaitytų Maskvos įmonės „S.“ išrašytų pinigų priėmimą iš UAB „R.“ patvirtinančių dokumentų - kasos pajamų orderio kvitų, pinigų priėmimo kvitų ar kitų dokumentų.

Mokesčių mokėtojų registro duomenimis tiriamuoju laikotarpiu UAB „R.“ vadovas nuo 2008-06-04 iki 2013-10-04 buvo A. K..

Dėl kaltinimo S. K. pasisavinus neva UAB „F.“ pirktus 5 butus iš Bulgarijos įmonės „A.“ sumoje 450 000 Lt (130 329 eurus).

Kaltinamasis S. K. neigia pasisavinęs šiuos pinigus ir parodė, kad 2009 m. po Naujųjų metų prasidėjo sąskaitų blokavimas, nebuvo jokio atsiskaitymo, sustojo visos statybos, transportas gal kažkiek judėjo. Pradėjo atiminėti transportą, užblokavo nekilnojamąjį turtą. Galvojo dar išsigelbėti, nutarė investuoti į Bulgariškus butus, papuolė ant aferistų, už tai, kad, kai viską atima – mąstymas sutriko, nežinojo ką daryti, iš jo viską atėmė. Jis kalba apie Bulgarijos įmonę. 2008 m. gruodžio pabaigoje pradėjo jaustis krizė. Atėjo 2009 m. atrodo niekas nevyksta, niekas medžiagų neduoda. Sausio mėnesis praėjo, prasidėjo reikalavimai, antstoliai, pradėjo kreditoriai spausti, suprato, kad reikia kažką daryti. Neatsimena, kada pirmieji kreditoriniai reikalavimai prasidėjo, negali pasakyti, greitai, kažkur sausio pabaigoje 2009 m. Antstoliai iš karto užblokavo sąskaitas, dar nebuvo teismo sprendimų, paskui teismo sprendimas išėjo vėliau dėl bankrotų, sumų nepamena. Reikalavimas buvo ir dėl 1000 Lt, bet daugiausiai tai pradėjo UAB “Re.” reikalauti dėl 5000 Lt. Sąskaitos visos buvo areštuotos, 200-300 Lt buvo privačioje sąskaitoje. Su UAB “R.” neatsiskaitinėjo, nes buvo užblokuota. 2009-01-01 negali pasakyti kiek kasoje buvo pinigų, turėjo kažkiek. Neatsimena ar 10 000 Lt galėjo būti. Sunkiai jo kreditoriai su juo atsiskaitinėjo. Buvo kažkiek tokių skolininkų, kurie grynais atsiskaitinėjo ir jis grynais, tais laikais buvo tokia praktika, dabar jau kitaip su grynais. Dėl Bulgarijos - neatsimena kaip sužinojo dėl Bulgarijos butų. Pats nebuvo nuvykęs į Bulgariją. Niekas iš labai gerai pažįstamų nežinojo apie tų butų pirkimą, žmona irgi nežinojo. Sumokėjo Bulgarijos atstovui grynais didžiulę pinigų sumą, neprisimena, ar litais, ar eurais, parodymuose užfiksuota, tuo laiku galva nedirbo. Neatsimena, ar paprašė kasos orderio, reikia spėlioti. Sutartyje parašyta, kad pinigus gavo. Dokumento nepatikrino. Nėra kam reikšti pretenzijų, dingo viskas ir žiūri, kad jis apgautas. Nesikreipė nei į policiją, nei į prokuratūrą. Patarimų pažįstamų klausė tik tada, kai jau jį apgavo. Tada niekas nesiūlė eiti į policiją, ir jis nėjo, todėl, kad galva nedirbo, stresas buvo didelis, viską atėmė. Bankas atėmė 6 vilkikus, nekilnojamąjį turtą, sąskaita užblokuota ir viskas, jis nežino kur eiti.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad 2008 metų pabaigoje vienos įmonės atstovas supažindino jį su Bulgarijos įmonės „A.“ atstovu, kuris prisistatė šios įmonės direktoriaus pavaduotoju. Susitikimas vyko komplekse „Europa“ aštuntame ar devintame aukšte, jam pasiūlė investuoti į statymą kompleksą prie Varnos miesto ir įsigyti buto tipo kotedžus. Jam buvo parodytos nuotraukos statomo komplekso, pastatas prie jūros. Jam parodė būtų eskizus. Pirmojo susitikimo metu jis įmonės „A.“ atstovui davė UAB „F.“ duomenis ir paprašė, kad paruoštų tris sutartis dėl trijų butų pirkimo. Po dviejų mėnesių susitiko su tuo pačiu atstovu toje pačioje vietoje. Atstovas jam pateikė rusų ir bulgarų kalbomis sutartis dėl butų pirkimo, kurias perskaitė ir pasirašė po du egzempliorius kiekvienos sutarties, kur po vieną pasiėmė sau. Antro susitikimo metu pagal sutartis jis šiam atstovui sumokėjo virš keturių šimtų tūkstančių litų, kuriuos buvo paėmęs iš kasos niekam nedalyvaujant. Kasos išlaidų orderį išrašė buhalterė J. O. ir jis jame pasirašė. Atstovas pasirašė sutartyse ir rusų kalba parašė, kad pinigus gavo ir uždėjo įmonės antspaudą. Jis pastebėjo, kad atstovas neparašė nei pareigų, nei savo vardo ir pavardės. Neprašė, kad atstovas jam pateiktų dokumentą, įmonės registracijos pažymėjimą, neprašė jo įmonės dokumento, kad pinigus gavo. Antro susitikimo metu buvo susitarę, kad susitiks po trijų mėnesių ir važiuos apžiūrėti statomo komplekso, bet atstovas neatvyko. Jis tada suprato, kad liko apgautas. Jis dėl šio įvykio nesikreipė nei į Lietuvos, nei į Bulgarijos teisėsaugos institucijas, nes neturėjo pinigų advokatų paslaugoms apmokėti (t. 6, b. l. 72-74, 97-98, 103-105). Šiuos parodymus S. K. teisiamajame posėdyje patvirtino.

Kaltinamoji A. K. parodė, kad dėl butų pirkimo Bulgarijoje ji nieko nežino, vyras jai apie tai nieko nepasakojo.

Liudytoja J. O., UAB „F.“ buhalterė, parodė, kad ji piniginių reikalų netvarkė, visus tuos reikalus tvarkė direktorius S. K.. Dėl Bulgarijos įmonės, žino, kad buvo dvi arba trys sutartys surašytos keliomis kalbomis, buvo duotas avansas, bet neįformintas kasos pajamų orderis. Liudytoja sakė S. K., kad tai privalomai turi būti padaryta, nes neturėjo šaknelės ir negalėjo užpajamuoti. S. K. žadėjo, kad bandys surasti, skambinti ir pateikti, bet metų pabaigoje ta šaknelė taip ir neatsirado, tų lėšų į sąnaudas neįtraukė. S. K. jai yra rodęs nuotraukas tų kotedžų, bet ar kompiuteryje, ar iš el. pašto, nepamena. Jis sakė, kad bus pastatyti ar butai, ar kotedžai ir įmonė užsidirbs, taip viskas ir baigėsi, nes neatsirado jokie reikalingi dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. O. parodė, kad 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje pamatė sutartis tarp UAB „F.“ ir Bulgarijos įmonės „A.“, kurias jai pateikė S. K.. Ji, peržiūrėjusi sutartis, S. K. pasakė, kad padaryti įrašai sutartyse, kad pinigus gavo, jai netinka, ir iš šios Bulgarijos įmonės reikia gauti kasos pajamų orderius. Tačiau S. K. jai atsakė, kad įmonės „A.“ atstovas kasos pajamų orderio nedavė ir pažadėjo paskambinti atstovui dėl orderio. Praėjus savaitei ji S. K. priminė dėl kasos pajamų orderio, į ką jai S. K. atsakė, kad kalbėjo su įmonės „A.“ atstovu, kad viskas tvarkoje. Tada ji pasakė S. K., kad sumokėtų sumų įmonei „A.“ neįtrauks į sąnaudas, o UAB „F.“ buhalterinėje apskaitoje parodys kaip išlaidas nemažinančios apmokestinamojo pelno. Kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos ir pasirašytos sutartys su Bulgarijos įmone „A.“, kur, kada ir kam S. K. mokėjo įmonės „A.“ atstovui pinigus, ji nežino ir nematė šios įmonės atstovų. Ji neprisimena, ar jai S. K. rodė katalogus, ar nuotraukas, ar kompiuteryje rodė statomus Bulgarijoje gyvenamųjų namų kompleksus ir ar sakė, kad šiame komplekse bus UAB „F.“ perkami butai (t. 6, b. l. 20-23). Šiuos parodymus ji patvirtino teisme.

Iš specialisto 2012-11-14 išvados Nr. 5-1/141 dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo matyti, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų buvo trys 2009 m. sausio 8 d. išankstinės nekilnojamojo turto ir pardavimo sutartys. Remiantis šių sutarčių duomenimis UAB „F.“ ketino įsigyti 5 nekilnojamojo turto objektus (butus) iš Bulgarijos įmonės „A.“ OOD iš viso už 521 739,133 EUR (1 801 460,88 Lt), tame skaičiuje PVM. Pagal sutarties sąlygas UAB „F.“ per penkias dienas nuo šių sutarčių pasirašymo, t. y. iki 2009-01-13 turėjo sumokėti 25 % visos sutartos kainos už nekilnojamąjį turtą, o būtent 130 434,783 EUR (450 365,22 Lt).

Tyrimui pateiktų UAB „F.“ kasos dokumentų duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 15 d. buvo išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 2, kuriame nurodyta išlaidų suma 450 000,00 Lt. Minėtame kasos išlaidų orderyje nurodytas pinigų gavėjas S. K., skliausteliuose nurodyta „A.“. Pinigų išmokėjimo pagrindas – „avansas p/l sut. 2009-01-08 but. Nr. 87 - 48750 EUR, Nr. 88 ir Nr. 99 – 41143,17 EUR, Nr. 92 ir“. Kartu su 2009-01-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 2 buvo anksčiau minėtų sutarčių su Bulgarijos įmone „A.“ OOD kopijos, kurių paskutiniuose lapuose yra ranka rašyti įrašai apie grynųjų pinigų gavimą ir parašai, tačiau nenurodyta pinigus gavusio asmens pareigos, vardas ir pavardė. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys grynų pinigų sumokėjimą Bulgarijos įmonei „A.“ OOD.

Remiantis 2009 m. sausio 31 d. S. K. avanso apyskaitos Nr. 929 duomenimis, galima teigti, kad S. K. išmokėti pinigai (iš viso 450 000,00 Lt), pagal 2009 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2, nebuvo įtraukti į materialiai atskaitingo asmens S. K. 2009 m. sausio mėn. avansinę apyskaitą. Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys 450 000,00 Lt sumokėjimą Bulgarijos įmonei „A.“ OOD, todėl nėra galimybės nustatyti ar UAB „F.“ direktorius S. K. pinigus panaudojo atsiskaitymui su Bulgarijos įmone „A.“ OOD.

Liudytojas V. M., kuris dirbo direktoriaus S. K. pavaduotoju, parodė, kad jis buvo pavaduotoju statybos reikalams, visus finansinius dokumentus tvarkė direktorius S. K., jis tvarkė ir sutartis, apie butų pirkimą Bulgarijoje jam nieko nežinoma.

Liudytojai A. D., H. S., J. V., N. K., T. S., A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad Lietuvos įmonė „R. M.“ 2007-2008 metais, kilus butų pardavimo bumui ir paklausai, nutarė įsteigti Bulgarijoje įmonę „A.“, užsiimti butų pirkimu ir jų pardavimu, tuo užsidirbti gerą pelną. UAB „R. M.“ užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu, buvo bulgariškos įmonės „A.“ 100 % akcininkė. Butų pirkimui Bulgarijoje „A.“ naudojo savo akcininkų pinigus ir 50 % reikiamų sumų skolinosi iš Bulgarijos bankų. Nupirkti butai jiems kainavo 1 200 000 eurų. Prasidėjus krizei, kritus kainoms, įmonės bankrutavo, Bulgarijos bankai butus pasiėmė, lietuviai akcininkai prarado visus savo įdėtus pinigus, rizika nepasiteisino. Butai buvo siūlomi estams, lietuviams, rusams, arabams, tačiau tuo metu jų niekas nepirko. Buvo plačiau išvystyta butų prie jūros Bulgarijoje pardavimo reklama, paruošti bukletai, kuriuos platino pasamdyti žmonės, bet bukletus platino ir „A.“ darbuotojai. Liudytojai kaltinamojo S. K. nepažįsta, su UAB „F.“ jokių reikalų neturėjo. Motininė ir dukterinė įmonės bankrutavo, buvo pradėtos bankroto procedūros, bet dėl prarastų savo santaupų niekas nesibylinėjo, nes sumanytas verslas žlugo.

Dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

S. K. kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „F.“ priklausantį turtą – viso 719 318 Lt (208 329 Eur), t. y. imituodamas, kad neva UAB „F.“ Rusijos įmonei „S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 269 318,40 Lt (78 000 Eur), bei neva Bulgarijos įmonei „A.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 450 000 Lt (130 329 Eur) ir šiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d. Be to, jis kaltinamas tuo, kad padėjo A. K. pasisavinti UAB „R.“ priklausantį didelės vertės turtą – grynaisiais pinigais 20 000 Eur, t. y. S. K. padėjo A. K. imituoti, kad neva UAB „R.“ Rusijos įmonei „S.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 20 000 Eur, šiais veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., o A. K. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d.

Nustatyta, kad inkriminuojamas turtas – pinigai buvo UAB „F.“ direktoriaus S. K. ir UAB „R.“ direktorės A. K., tuo pačiu atliekančių ir kasininko funkcijas, žinioje. Jie disponavo jiems patikėtu turtu ir buvo už jį atsakingi.

Turto pasisavinimas – tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Svetimo turto pasisavinimas suponuoja kaltininko neteisėtą praturtėjimą, tačiau toks praturtėjimas nėra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Vien patikėto ar esamo kaltininko žinioje turto trūkumas dar nereiškia, kad jis yra pasisavintas. Jis gali būti pavogtas kitų asmenų sukčiavimo būdu, jų užvaldytas apgaulės būdu, kitaip prarastas. Pasisavinimo faktą privalo įrodyti tyrimo organai, o ne patys kaltinamieji, kad jie to turto nepasiėmė. S. K. ir A. K. kaltinami sunkaus nusikaltimo – didelės vertės jų žinioje esančio turto pasisavinimu, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų tokiai išvadai padaryti.

Byloje surinkti įrodymai, kad UAB „F.“ ir Rusijos įmonė „S.“ bendradarbiavo, palaikė glaudžius ryšius vykdant pervežimus tarp Lietuvos ir Rusijos įmonių. Tarp jų buvo sudarytos 2008-01-04 ir 2009-01-08 reklamos paslaugų sutartys, buvo atsiskaitoma pagal įmonės „S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2009-01-14 Nr. 3, 2009-01-30 Nr. 29, 2009-02-27 Nr. 43, 2009-03-30 Nr. 98, 2009-04-30 Nr. 115, 2009-05-29 Nr. 132, 2009-06-30 Nr. 149, 2009-07-31 Nr. 162, 2009-08-31 Nr. 178, 2009-09-30 Nr. 196, neva patvirtinančias, kad įmonė „S.“ pardavė, o UAB „F.“ nupirko paslaugą už 269 318,40 Lt (78 000 Eurų); UAB „F.“ kasos išlaidų orderius: 2009-01-15 (be Nr.), 2009-01-20 Nr. 4, 2009-02-04 Nr. 7, 2009-03-09 Nr. 15, 2009-05-07 Nr. 23, neva patvirtinančius, kad įmonei „S.“ už reklamos paslaugų teikimą iš UAB „F.“ kasos grynaisiais pinigais sumokėta 78 000 Eur (269 318,40 Lt).

Ikiteisminio tyrimo metu nepaneigta, kad su Rusijos įmone „S.“ vyko dalykiniai, sutartyse numatyti santykiai. Vienas iš argumentų yra tai, kad įmonės „S.“ direktorius R. R. K. mirė 2008-03-20. Specialistai daro išvadą, kad R.R. K. vėlesniais laikotarpiais negalėjo atstovauti OOO „S.“, negalėjo pasirašyti kaltinamajame akte nurodytų dokumentų. Tačiau byloje nustatyta, kad pirma sutartis tarp OOO „S.“ ir UAB „F.“ pasirašyta 2008-01-04, t. y. „S.“ direktoriui R.R. K. dar esant gyvam. Tyrimo metu visiškai nesiaiškinta ir netirta, kokios paslaugos buvo atliktos pagal įmonės „S.“ įsipareigojimus, kokie kroviniai ir transportas buvo naudojami vykdant UAB „F.“ veiklą krovinių pervežimo srityje. Nepaneigti kaltinamųjų parodymai, kad prasidėjus ekonominei krizei tarp įmonių pablogėjo santykiai ir su įmonėmis neatsiskaičius kiltų rimtų problemų vairuotojų grįžimui su transportu į Lietuvą.

UAB „F.“ ir UAB „R.“ glaudžiai bendradarbiavo. UAB „F.“ patyrus finansinius sunkumus, buvo sudarytos sutartys dėl skolų užskaitymo ir mokėjimų nukreipimo OOO „S.“.

Pagal specialistų išvadas, UAB „F.“ dokumentų duomenimis, bendrovė tiriamuoju laikotarpiu Maskvos įmonei OOO „S.“ iš įmonės kasos išlaidavo 138 112 Lt ir 18 000 Eur (iš viso 200 262,40 Lt).

Tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų buvo keturi susitarimai, pasirašyti UAB „R.“ atstovaujamos direktorės A. K., UAB „F.“ atstovaujamos direktoriaus S. K. ir OOO „S.“ atstovaujamos R. R. K.. Remiantis šiais susitarimais UAB „R.“ iš įmonės kasos sumokėjo OOO „S.“ atstovei A. S. S. iš viso 20 000 Eur (69 056 Lt), kaip užskaitą su UAB „F.“, o UAB „R.“ skola UAB „F.“ sumažėjo 69 056 Lt.

Tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų duomenimis, 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpiu Maskvos įmonei OOO „S.“ buvo išlaiduota iš UAB „F.“ kasos 200 262,40 Lt ir iš UAB „R.“ kasos - 69 056 Lt, kaip UAB „F.“ skolos padengimas (iš viso 269 318,40 Lt). Bendrovių išlaidų orderiuose pinigų gavėjas nurodytas – OOO „S.“ įgaliotas asmuo A. S. S..

Pagal bendrovės balansinės sąskaitos 4432 „Skolos tiekėjams Lietuvos įmonėms“ registro duomenis nustatyta, kad bendrovė užskaitomis pagal Susitarimus (2009-07-10 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/07/10C; 2009-10-12 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/10/12C; 2009-11-12 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/11/12C; 2009-12-17 užskaita pagal Susitarimą Nr. 09/12/17C) sumažino 69 056 Lt bendrovės įsiskolinimą UAB „F.“. Bendrovės skolos likutis UAB „F.“ 2009-01-01 sudarė 145 012,31 Lt, 2009-12-31 sudarė 121 529,79 Lt, 2010-12-31 skolos likučio nebuvo.

Tokie skolos užskaitymai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso reguliuojamiems santykiams. Nepaneigti kaltinamųjų S. K. ir A. K. aiškinimai, kad pinigai buvo sumokėti asmeniui, kuris prisistatė A. S. vardu. A. S. aiškinimas, kad ji niekada nebuvo Lietuvoje ir jokių pinigų negavo, nepaneigia kaltinamųjų aiškinimų. A. S. paso kopija ir asmens duomenys dokumentuose įrašyti teisingai, jos parašo ekspertizė neatlikta. Neatmetama galimybė, kad Rusijos įmonės „S.“ darbuotojai ar kiti asmenys pasinaudojo OOO „S.“ duomenimis. Nepaneigtas kaltinamųjų aiškinimas, kad išsiuntus krovinį į Rusiją, iš ten paskambindavo ir liepdavo nurodytoje vietoje sumokėti nurodytą pinigų sumą ir iš moters paimti jau paruoštus dokumentus.

Specialistų išvadose nurodyta aplinkybė, kad pagal valstybinės įmonės „Regitra“ duomenis bendrovė „F.“ savo vardu nebuvo registravusi transporto priemonių, todėl įmonei „R.“ negalėjo būti skolinga, neatitinka bylos faktinėms aplinkybėms, nes UAB „F.“ transporto priemones – vilkikus ir priekabas buvo įsigijusi lizingo pagrindu, o kol lizingas neišmokėtas, transporto priemonės registruojamos lizingo bendrovės vardu ir yra jos nuosavybė. Šiuo atveju lizingo bendrovės ir pasiėmė visus UAB „F.“ pirktus vilkikus ir priekabas, už kuriuos UAB „F.“ mokėjo lizingo įmokas.

Objektyvių duomenų, kad kaltinime minimos skolų užskaitų sutartys fiktyvios, byloje nėra. Kad sutarčių negalėjo pasirašyti OOO „S.“ direktorius R.R. K., kuris tuo metu buvo miręs, neįrodo, kad kaltinamieji apie tai žinojo, o dokumentus pasirašė už suteiktas paslaugas. Šių užskaitų pagrindą sudaro tarp bendrovių „F.“ ir „R.“ sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys.

Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, juos patikrinus teisiamajame posėdyje, teismas neturi pagrindo teigti, kad S. K. ir A. K. pasisavino jiems kaltinime inkriminuotas pinigų sumas, o S. K. padėjo A. K. pasisavinti UAB ‚R.“ priklausantį turtą – 20 000 Eur. Nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis, kad S. K. ir A. K. pasinaudojo OOO „S.“, kaip priedanga, pasisavinti jų žinioje buvusį atitinkamai UAB „F.“ ir UAB „R.“ turtą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste.

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus ne kiekvieną atskirai, o jų visumą, teismui nėra pagrindo teigti, kad S. K. pasisavino UAB „F.“ priklausančius, neva Rusijos įmonei „S.“ grynaisiais pinigais sumokėtus 269 318,40 Lt (78 000 Eur) bei padėjo A. K. pasisavinti UAB „R.“ priklausančius 20 000 Eur, o A. K., padedant S. K., pasisavino UAB „R.“ priklausančius jos žinioje buvusius 20 000 Eur, neva sumokėtus Rusijos įmonei „S.“ pagal tarpusavio skolų užskaitus.

Šioje dalyje S. K. išteisinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, o A. K. išteisinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis S. K. kaltinamas pasisavinęs UAB „F.“ priklausančius 450 000 Lt (130 329 Eur), neva sumokėtus grynaisiais pinigais Bulgarijos įmonei „A.“ pagal tris išankstines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis už penkis butus. Šios sutartys bei kasos išlaidų orderis šiai sumai aprašyti anksčiau šiame nuosprendyje.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Bulgarijoje registruota lietuviško kapitalo įmonė „A.“ realiai veikė, statė ir pardavinėjo butus prie jūros Bulgarijoje. Tai patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. D., H. S., J. V., N. K., T. S., A. R.. Įmonė „A.“ būtų pirkimui naudojo savo akcininkų pinigus ir 50 % reikiamų pinigų skolinosi iš Bulgarijos bankų. Prasidėjus krizei, kritus kainoms, įmonės bankrutavo, Bulgarijos bankai butus pasiėmė. Akcininkai prarado visus savo pinigus, įmonė „A.“ bankrutavo. Nustatyta, kad „A.“ akcininkai ir vadovai dėjo visas pastangas siekdami parduoti Bulgarijoje prie jūros statomus ir jau pastatytus butus, tam plačiai panaudodami ir ne įmonės darbuotojus. Tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nenustatyta, kas pasinaudojo UAB „F.“ direktoriaus S. K. patiklumu. Daug metų UAB „F.“ dirbo pelningai, turėjo nekilnojamo ir kitokio turto, finansinių problemų neturėjo, mokesčius ir darbo užmokestį darbuotojams mokėjo laiku. Prasidėjus krizei, užsakovams neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, S. K. teigimu, jis ėmėsi visų priemonių gelbėti įmonės finansinę padėtį ir nutarė pirkti 5 butus Bulgarijoje prie jūros. Jis, kaip vienasmenis UAB „F.“ valdymo organas, turėjo teisę disponuoti įmonės pinigais ir turtu, pasirašė tris preliminarias sutartis su „A.“, kurios sudarytos kvalifikuotai, aptartos visos sąlygos, o avansiniai mokėjimai, 25 % nuo objekto vertės, apskaičiuoti pagal perkamų butų plotus. Kaltinamasis S. K. tikėjosi vėliau šiuos butus pelningai parduoti, tačiau to padaryti nepavyko. Susiklosčiusioje situacijoje S. K. prarado budrumą ir iš pardavėjo nepaėmė kasos pajamų orderio ir dokumentų, patvirtinančių pardavėjo asmenybę. Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo teigti, kad S. K. pasisavino jo žinioje buvusį, UAB „F.“ priklausantį turtą – 450 000 Lt. Nenustatytas pagrindinis svetimo turto pasisavinimo sudėties požymis – neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto pavertimas savo turtu. Kas užvaldė šiuos pinigus tyrimo metu nenustatyta, o kaltinamasis neprivalo įrodyti, kad jis šių pinigų nepasisavino. Dėl išdėstyto, S. K. išteisinamas ir pagal šį kaltinimą, nes nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimų klastojus dokumentus ir apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklaustojo tikrą dokumentą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeugu dėl to buvo padaryta didelės žalos (nagrinėjamu atveju).

S. K. kaltinamas pagaminęs ir panaudojęs žinomai netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala: 2008-01-04 ir 2009-01-08 reklamos paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“, bei patvirtino jas savo parašu ir įmonės antspaudu; įmonės „S.“ išrašytas 10 PVM sąskaitų-faktūrų, patvirtinančias, kad įmonė „S.“ pardavė, o UAB „F.“ nupirko paslaugų už 269 318,40 Lt (78 000 Eur); 5 UAB „F.“ kasos išlaidų orderius, patvirtinančius minėtų sumų išmokėjimą įmonei „S.“ grynaisiais pinigais, orderius patvirtino savo parašu; tris 2009-01-08 išankstines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „F.“ ir Bulgarijos įmonės „A.“ dėl 5 butų pirkimo, jas patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu; UAB „F.“ 2009-01-15 kasos išlaidų orderį Nr. 2, kad Bulgarijos įmonei „A.“ grynaisiais pinigais sumokėta 450 000 Lt (130 329 Eur), jį patvirtino savo parašu. Siekdamas pagrįsti UAB „F.“ patirtas viso 719 318 Lt (208 329 Eur) išlaidas, 2009 m. sausio – spalio mėnesiais panaudojo šiuos savo paties suklastotus dokumentus perduodamas juos UAB „F.“ buhalterei J. O., įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Kaltinime teigiama, kad „tokiu būdu, S. K. pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus ir tokiu būdu pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „F.“ priklausantį turtą – viso 719 318 Lt (208 329 Eur), UAB „F.“ padaryta didelė turtinė žala minėtai sumai“.

Dėl turto pasisavinimo jau pasisakyta. Nenustatyta, kad S. K. pagamino minėtus dokumentus (išskyrus 5 kasos išlaidų orderius), žinojo, kad dokumentai jam pateikiami suklastoti. Nenustatyta S. K. subjektyvioji pusė – tyčia panaudoti suklastotus dokumentus, apie ką anksčiau jau pasisakyta, todėl S. K. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. K. kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą (BK 222 str. 1 d.).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

S. K. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą nuslėpti padarytą nusikaltimą – UAB „F.“ priklausančio turto 719 318 Lt (208 329 Eur) pasisavinimą, perdavė buhalterei J. O. jau anksčiau išvardintus jo suklastotus dokumentus, kuri sąžiningai klysdama, šiuos dokumentus kaip tikrus įtraukė į UAB „F.“ buhalterinę apskaitą, tuo iškreipdama tikrus įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nustatyta, kad UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. O., kuri turi didelę darbo patirtį ir pateiktų dokumentų, neatitinkančių norminių aktų reikalavimų, į apskaitą neįtraukė, apie tai informuodama direktorių S. K.. Pats kaltinamasis S. K. buvo įsitikinęs pateikiamų dokumentų tikrumu, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., sudėties.

S. K. kaltinamas pagal BK 300 str. 3 d. dėl to, kad kartu su A. K. pagamino netikrus dokumentus, padėdamas A. K. pasisavinti jos žinioje esančius UAB „R.“ pinigines lėšas sumoje 20 000 Eur. A. K. kaltinama pagal BK 300 str. 3 d. Šis kaltinimas anksčiau išsamiai aprašytas. Tarp UAB „R., UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“ pasirašytos 4 tarpusavio skolų užskaitos, o A. K. pagal UAB „R.“ 4 kasos išlaidų orderius viso Rusijos įmonei „S.“ išmokėjo 20 000 Eur, už kuriuos pasirašė įmonės „S.“ atstovė A. S..

Dėl pinigų pasisavinimo jau pasisakyta, šis kaltinimas nepasitvirtino. Nenustatyta, kas pasirašė už „S.“ direktorių ir kas paėmė pinigus, taip pat nenustatyta, kad šie dokumentai buvo pagaminti ir suklastoti S. K. ir A. K., paslaugos atliktos, todėl pinigai išmokėti už atliktus darbus. S. K. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d., A. K. pagal BK 300 str. 3 d. išteisinami nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. K. kaltinama ir pagal BK 222 str. 1 d. dėl to, kad 2009 m. liepos – gruodžio mėnesiais, padedant sutuoktiniui UAB „F.“ direktoriui S. K., nenustatytomis aplinkybėmis įgijus Rusijos įmonės „S.“ rekvizitus, bendrai su S. K. pagamino netikrus dokumentus: UAB „R.“, UAB „F.“ ir Rusijos įmonės „S.“ 4 tarpusavio skolų užskaitus, melagingai patvirtinančius, kad UAB „R.“ skolinga UAB „F.“ už transporto priemonių nuomą, o UAB „F.“ skolinga Rusijos įmonei „S.“ pagal 2009-01-08 reklamos paslaugų teikimo sutartį, UAB „R.“ padengia įmonės „F.“ skolas Rusijos įmonei „S.“, kuriuos S. K. ir A. K., kaip įmonių direktoriai, patvirtino savo parašais ir įmonių antspaudais, bei UAB „R.“ 4 kasos išlaidų orderius, patvirtinančius, kad UAB „R.“ sumokėjo pagal tarpusavio skolų užskaitus Rusijos įmonei „S.“ viso 20 000 Eur, kuriuos ji, kaip UAB „R.“ direktorė, patvirtino savo parašu ir perdavė šiuos dokumentus UAB „R.“ buhalterei J. O. įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą. Buhalterė, sąžiningai klysdama, šiuos dokumentus, kaip tikrus, įtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, tuo iškreipdama tikrus įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šias išvadas patvirtino specialistas.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nustatyta, kad tokie sandoriai iš tikrųjų įvyko, paslaugos buvo atliktos, minima pinigų suma už atliktas paslaugas sumokėta, tik tyrimo organai nenustatė, kas pasirašė už įmonės „S.“ direktorių ir paėmė per 4 kartus iš A. K. 20 000 Eur. Kaltinamųjų S. K. ir A. K. paaiškinimai dėl šių sutarčių ir apmokėjimą už atliktą darbą nepaneigti. Dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 2 d. jau pasisakyta, pinigai pasisavinti nebuvo, buhalterinėje apskaitoje apskaityti pagrįstai. A. K. neturėjo jokio tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, jos įsitikinimu, buhalterei J. O. pateikė tikrus dokumentus, atspindinčius padarytus užskaitymus sumoje 20 000 Eur. Nesumokėjus įmonės „S.“ atstovei reikalaujamų pinigų, transportas Rusijoje buvo sulaikomas, kol nebus atsiskaityta, todėl A. K. nuveždavo reikalaujamą pinigų sumą į telefonu nurodytą vietą ir pinigus atiduodavo asmeniui, prisistačiusiam A. S. vardu. Po to automobiliai buvo išleidžiami vykti į Lietuvą. Dėl išdėstyto nenustatyta, kad A. K. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes UAB „R.“ ūkinės-finansinės veiklos rezultatai buhalterinėje apskaitoje nebuvo iškraipyti ir specialistai nustatė UAB „R.“ laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. S. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties, dėl to ji išteisinama (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoji byla prokuroro buvo ne kartą nutraukta. 2013-01-09 S. K. pareikštas įtarimas pagal BK 183 str. 2 d. dėl 450 000 Lt pinigų pasisavinimo dėl 5 butų pirkimo Bulgarijoje ir 269 318,14 Lt pasisavinimo, apmokant Maskvos OOO „S.“ už reklamos paslaugas (t. 6, b. l. 63). 2014-03-12 S. K. surašytas pranešimas apie įtarimą iššvaisčius UAB „F.“ 130 434,78 Eur (450 365,21 Lt) perkant butus iš „A.“ pagal BK 184 str. 2 d.; dėl A. S., OOO „S.“ atstovu pasivadinusiam asmeniui, 78 000 Eur (269 318,40 Lt) perleidimo ir taip iššvaisčius UAB „F.“ priklausantį didelės vertės turtą; dėl šių veikų pareikšti įtarimai S. K. ir pagal BK 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. (t. 6, b. l. 88-90). 2014-12-04 pranešimu apie įtarimą S. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 2 d. ir 223 str. 1 d., pakeičiant 2014-03-12 pranešimą apie įtarimą (t. 6, b. l. 101-102). 2014-04-29 A. K. surašomas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 3 d. ir 184 str. 2 d. dėl OOO „S.“ išmokėtų 69 056 Lt UAB „R.“ priklausančių pinigų bei dėl kartu su S. K. pagamintų netikrų 4 trišalių susitarimų dėl užskaitų pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 2 d. (t. 6, b. l. 113-114). 2014-12-04 A. K. pakeičiamas ankstesnis įtarimas ir jai pateikiamas įtarimas tik pagal BK 182 str. 2 d. (t. 6, b. l. 125).

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-12-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. įtariamiesiems S. K. ir A. K. nutrauktas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintas (t. 6, b. l. 152-172). Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015-02-12 nutarimu prokuroro 2014-12-31 nutarimas panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas (t. 6, b. l. 177-179). Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2015-03-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas, atliktas pagal BK 184 str. 2 d. ir 223 str. 1 d., nutrauktas, įtariamiesiems S. K. ir A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintas. Nutarime konstatuojama, kad ikiteisminis tyrimas įtariamųjų S. K. ir A. K. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 2 d., nutrauktinas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių šių dviejų įtariamųjų kaltę. Stasiui ir A. K. įteiktuose pranešimuose apie įtarimą dalyje dėl turto iššvaistymo (pagal BK 184 str. 2 d.) yra nurodyta, kad jie atitinkamas UAB „F.“ ir UAB „R.“ pinigines lėšas perdavė tyrimo nenustatytiems asmenims, vienas kurių prisistatė Bulgarijoje veikiančios bendrovės „A.“, o kitas Rusijoje veikiančios bendrovės „S.“ atstovu. Įtariamieji išreiškė prielaidą, jog jie patys yra tapę sukčių aukomis. Nors toks suaugusių, brandaus amžiaus ir gyvenimišką patirtį turinčių asmenų pasirinktas gynybos būdas, atsižvelgiant į pinigų kiekį, ribojasi su sveiko proto sąvoka, nepaisant to, tokia yra pasirinkta gynybinė pozicija ir ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi pareigą surinkti pakankamai duomenų, kurie paneigtų arba patvirtintų įtariamųjų parodymus. Faktas, kad S. K. ir A. K. iki šiol nesikreipė į Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės pareigūnus dėl jų galimai patirtos žalos, negali būti vertinamas kaip jų kaltumą išvaisčius turtą patvirtinimas. Faktas, kad UAB „F.“ ir UAB „R.“ trūksta atskirų asmenų duomenų ar parašų, ir prielaida, kad bendrovių apskaita buvo galimai aplaidžiai vedama, negali būti vertinamas kaip Stasio ir A. K. kaltumo išvaisčius turtą patvirtinimas. Nurodoma, kad faktai, jog Bulgarijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje nėra nustatyti asmenys, kurie patvirtintų iš S. K. ir A. K. gavę pinigus, kaip ir tai, kad nėra rasti iš bendrovių „F.“ ir „R.“ sąskaitų išimti pinigai, negali būtų vertinami kaip įtariamųjų Stasio ir A. K. kaltumo išvaisčius turtą patvirtinimas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 93 str., 94 str., 170 str., 216 str. 1 p., 2 p., 214 str. (t. 7, b. l. 2-21).

Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės, laikinai einančios skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, 2015-06-18 nutarimu panaikinti prokuroro 2014-03-12 nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d.; 2014-12-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d. ir 25 str. 2 d., 300 str. 2 d.; 2015-03-31 nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d. nutarime nurodoma, kad „įvertinus tiek pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas šiuo metu nėra atliktas pakankamai išsamiai, darytina išvada, jog prokuroro šioje byloje priimti nutarimai (išvardijami), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, bei skundžiamas 2015-03-31 nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., yra nepagrįsti, todėl tose dalyse naikintini (t. 7, b. l. 25-31). Neatlikus jokių papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo papildomai apklaustas bankroto administratoriaus atstovas G. V., klausimu, kodėl, jo manymu, atsiskaitymai vyko su įmone „S.“ ir Bulgarijos įmone „A.“ grynaisiais pinigais. G. V. atsakė, kad, jo manymu, todėl, kad UAB „F.“ kasoje buvo grynųjų pinigų. Toks papildomas tyrimas kaltinamųjų kaltės nei patvirtino, nei paneigė (t. 7, b. l. 58-59). Atliekant papildomą tyrimą prie bylos prijungtos Vilniaus apygardos teismo nutartys UAB „F.“ bankroto byloje (t. 7, b. l. 61-92).

2015-12-04 pranešimu apie įtarimą S. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 300 str. 3 d. (t. 7, b. l. 95-99). 2015-12-04 pranešimu apie įtarimą A. K. įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. (t. 7, b. l. 108). Panaikinus prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę, baudžiamoji byla 2016-01-14 perduodama nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui. Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje, S. K. ir A. K. pareikti kaltinimai nepasitvirtino.

Dėl civilinio ieškinio

BUAB „F.“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotas asmuo G. V. pareiškė civilinį ieškinį 719 318,40 Lt (t. 1, b. l. 162-164).

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BUAB „F.“ bankroto administratoriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

S. K. ir A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: kasa litais 2009 m. ir kasa valiuta 2009 m. (UAB „F.“), kurie susiūti į atskirą tomą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti bankroto administratoriui UAB „Draugo petys“ (Konstitucijos pr. 12, Vilnius).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2016-12-30 dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.