Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „LitCon“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FIMA“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovo negautas pajamas (nuostolius) sudaro 512 803 Eur. Ši suma paskaičiuota remiantis ieškovo užsakymu atliktu tyrimu, kurį atliko UAB „Auditas ir konsultacijos“. UAB „Auditas ir konsultacijos“ Specialiosios išvados Nr. 5/2917(VIL):20 lentelėje Nr. 4 pateikta veiklos pelno iš Statybos rangos sutarties Nr. MS-309 „Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose, statybos pirkimo.“

6. Tarp tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 str.) ir atitinkamai atsakovo kaltės (CK 6.248 str.), kadangi MRSA Sutartį nutraukė dėl finansavimo netekimo, MRSA kiti nurodyti motyvai, įskaitant atsakovo pasitikėjimo ieškovui praradimą, neturėjo esminės reikšmės nutraukiant Sutartį. Ne atsakovo ir ieškovo subrangos sutarties sudarymas ar nesudarymas, o visiškai kitos priežastys lėmė Sutarties nutraukimą ir atitinkamai žalos atsiradimą ieškovui.

7. Ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos dydžio, kadangi pateiktoje specialisto išvadoje remiamasi bendrais aritmetiniais vidurkiais, o ne konkrečios sutarties vykdymo kaštais. Net jeigu būtų vertinama, kad viena iš žalos atsiradimo priežasčių buvo atsakovo išreikšta nuomonė MRSA (su kuo atsakovas nesutinka), tai pagal CK 6.259 str. atsakovas nuo atsakomybės turi būti atleistas, kadangi ieškovas žymiai labiau prisidėjo prie žalos atsiradimo negu atsakovas.

8. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., 95 str.), ieškovo tikslas ginčo civilinėje byloje nėra išsireikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau užtikrinti, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas, pateiktas restruktūrizavimo byloje, būtų panaikintas.

9. Ieškovui atsakovo atsiliepimo į ieškinį su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9-10 dalyse įtvirtinta tvarka 2020-02-17.

10. Ieškovas teismo nustatytu terminu dubliko nepateikė. Apie dubliko nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei ieškovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

11. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018-06-07 atsakovas UAB „Fima“ surašė deklaraciją, kuria nurodė, kad jis, kaip ieškovo UAB „LitCon“ subrangovas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atliekamame pirkime „Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose, statyba“, sutinka/pasižada kartu su ieškovu vykdyti darbų sutartį ir bus prieinamas sutarties vykdymo metu.

13. 2018-06-08 ieškovas pateikė pasiūlymą pirkime „Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose, statyba“. Pasiūlyme, be kita ko, nurodė, kad pagal pirkimo dokumentus atliktiniems statyboms darbams atlikti bus pasitelktas subrangovas UAB „Fima“.

14. Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ieškovo pasiūlymą pripažinus laimėjusiu, 2018-10-08 Mažeikių rajono savivaldybės administracija su ieškovu sudarė Statybos rangos sutartį Nr. MS-309 dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose, statybos darbų pirkimo. Sutartimi buvo susitarta, kad sutarties vertė 14 330 039,78 Eur (sutarties 3.4 p.).

15. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/2019 ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019-09-12 nutartimi palikus nurodytą nutartį nepakeistą, ji įsiteisėjo 2019-09-12.

16. 2019-12-11 pranešimu Nr. R8-2.33-4530 Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija negavo darbams, numatytiems sutartyje, reikalingo finansavimo; ėmė aiškėti aplinkybės apie ieškovą – 2019-06-17 Viešųjų pirkimų tarnyba ieškovą įtraukė į nepatikimų tiekėjų sąrašą, daugėjo blogų atsiliepimų apie ieškovo vykdomus projektus; ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla; ieškovas pradėjo sistemingai nevykdyti įsipareigojimų kitiems užsakovams; ieškovo darbuotojų skaičius dramatiškai sumažėjo; ieškovas veikė nesąžiningai Mažeikių rajono savivaldybės atžvilgiu; ieškovu nepasitiki jo paties subrangovai – UAB „Fima“ informavo administraciją, kad su ieškovu netęs bendradarbiavimo dėl jo įsipareigojimų nevykdymo ir ieškovu nepasitiki; dėl nurodytų priežasčių Mažeikių rajono savivaldybės administracija neturi pagrindo tikėtis, kad ieškovas įvykdys sutartį ir nuo 2020-02-12 vienašališkai nutraukia su ieškovu sudarytą sutartį.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

17. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 str.)

18. Ieškovo manymu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kadangi nebendradarbiavęs su ieškovu, kreipėsi į pirkimo sutarties šalį - Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir nurodė, kad su ieškovu netęs bendradarbiavimo dėl jo įsipareigojimų nevykdymo ir ieškovu nepasitiki. Ieškovo manymu, tokie atsakovo veiksmai lėmė tai, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija vienašališkai nutraukė su juo sudarytą pirkimo sutartį. Pasak ieškovo, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas neteko pagal sutartį planuoto gauti pelno – 512 803 Eur.

19. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

20. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

21. Ieškovo manymu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis su ieškovu nebendradarbiavo, nesiekė išsiaiškinti kilusių abejonių abipusio bendradarbiavimo būdu, tačiau pateikė raštą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir nurodė, kad nepasitiki ieškovu.

22. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė ikisutartiniuose santykiuose taikytiną pareigą nenutraukti derybų su ieškovu dėl subrangos sutarties sudarymo be pakankamos priežasties. Ieškovas remiasi CK 6.163 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Iš ieškinio turinio taip pat darytina išvada, kad ieškovas mano, jog atsakovas nepagrįstai vengė sudaryti subrangos sutartį, dėl ko privalo atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.).

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų; pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta; jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta; tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).

24. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

25. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Taigi, šalis, kuri teigia konkrečių aplinkybių egzistavimą, turi pareigą įrodyti šias faktines aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

26. Teismas pažymi, kad ieškovas vien deklaratyviai nurodė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas pradėjo bendradarbiavimą su ieškovu dėl subrangos sutarties sudarymo, neturėdamas realių ketinimų tokią sutartį sudaryti (CPK 178 str.). Be to, byloje esantys įrodymai (atsakovo 2018-10-17 raštas Nr. SP/18/1394) patvirtina tai, kad atsakovas kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, siekdamas, jog būtų sudaryta užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su atsakovu galimybė. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai rodė atsakovo siekį neatsisakyti savo įsipareigojimų ieškovui bei imtis veiksmų, kad pirkimo sutartis būtų šalių vykdoma, nevengti subrangos sutarties sudarymo.

27. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pats ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl subrangos sutarties sudarymo, dėl ko atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu pareigą sudaryti subrangos sutartį po išreikšto sutikimo dalyvauti vykdant pirkimo sutartį ieškovo subrangovo statusu. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, taigi, neįrodė, kad atsakovui buvo siūloma sudaryti subrangos sutartį, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti (CPK 178 str.).

28. Atsakovas nurodė, kad subrangos sutartis buvo nesudaryta taip pat ir dėl to, kad atsakovui iškilo pagrįstos abejonės ieškovo finansinėmis galimybės tinkamai vykdyti savo piniginius įsipareigojimus, t. y. iškilo abejonės ieškovo patikimumu. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/2019 ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartimi teismas pripažino, kad ieškovas turi finansinių sunkumų, atitinka restruktūrizuojamai įmonei keliamas sąlygas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties matyti, kad UAB „LitCon“ įsipareigojo sudaryti taikos sutartį ir sumokėti UAB „Fima“ 218 956,40 Eur skolą, 4 691,53 Eur delspinigių, 691,25 Eur žyminio mokesčio pagal UAB „Fima“ pareikštą ieškinį UAB „LitCon“ dėl skolos priteisimo.

29. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės apie ieškovo finansinius sunkumus ir netinkamą piniginių įsipareigojimų atsakovui vykdymą sudarė pagrįstą pagrindą atsakovui abejoti ieškovo galimybėmis tinkamai vykdyti piniginius įsipareigojimus atsakovui pagal teisinius santykius, susiklosčiusius dėl pirkimo sutarties vykdymo. Aptartos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsakovui pateikti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai raštą apie tai, kad atsakovui kyla abejonių ieškovo patikimumu. Tokie atsakovo veiksmai atitiko atsakovui taikytiną sąžiningumo standartą, kadangi atsakovas, priimdamas sprendimą kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, rėmėsi objektyviais teismų civilinėse byloje nustatytais duomenimis apie ieškovo finansinę būklę, taigi, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, siekė informuoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją apie su pirkimo sutarties vykdymu reikšmingas faktines aplinkybes.

30. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas elgėsi sąžiningai, nepažeidė savo pareigų ikisutartiniuose santykiuose, taigi, neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, dėl ko pripažintina, kad neegzistuoja CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtinoji atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga.

31. Vadovaujantis CK 6.247 straipsnio nuostatomis, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad priežastimis, lėmusiomis tai, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija nutraukė pirkimo sutartį, buvo tai, jog administracija negavo darbams, numatytiems pirkimo sutartyje, reikalingo finansavimo; ėmė aiškėti aplinkybės apie ieškovą – 2019-06-17 Viešųjų pirkimų tarnyba ieškovą įtraukė į nepatikimų tiekėjų sąrašą, daugėjo blogų atsiliepimų apie ieškovo vykdomus projektus; ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla; ieškovas pradėjo sistemingai nevykdyti įsipareigojimų kitiems užsakovams; ieškovo darbuotojų skaičius dramatiškai sumažėjo; ieškovas veikė nesąžiningai Mažeikių rajono savivaldybės atžvilgiu; ieškovu nepasitiki jo paties subrangovai – UAB „Fima“ informavo administraciją, kad su ieškovu netęs bendradarbiavimo dėl jo įsipareigojimų nevykdymo ir ieškovu nepasitiki.

34. Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodytų teisinių pasekmių (sutarties nutraukimo ir dėl to patirtos žalos – negauto pelno) neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys dėl šių priežasčių. Visų pirma, kaip minėta, šiuo sprendimu konstatuota, jog atsakovas atliko teisėtus veiksmus ieškovo atžvilgu, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad priežastiniame ryšyje su žala yra atsakovo neteisėti veiksmai. Antra, atsakovo teisėti veiksmai net negali būti laikomi susijusiais faktiniu priežastiniu ryšiu su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimu nutraukti pirkimo sutartį su ieškovu ir iš to kilusiomis teisinėmis pasekmėmis, kadangi, kaip matyti iš administracijos rašto, pagrindine pirkimo sutarties nutraukimo priežastimi buvo tai, kad administracija negavo planuoto finansavimo sutarčiai, taigi, net atsakovui neteikus aptarto rašto, pirkimo sutartis būtų buvusi nutraukta dėl negauto finansavimo. Kitomis svarbiomis sutarties nutraukimo priežastimis taip pat buvo duomenys apie ieškovo finansinę būklę, jo galimybės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus kitiems užsakovams, Viešųjų pirkimo tarnybos sprendimas įtraukti ieškovą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovo veiksmai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu. Teismo vertinimu, atsakovo rašto pateikimas buvo tik sąlyginai nereikšminga, papildoma, tačiau ne lemiama priežastis, paskatinusi Mažeikių rajono savivaldybės administraciją nutraukti pirkimo sutartį su ieškovu.

35. Nustačius, kad tarp atsakovo teisėtų veiksmų ir ieškovo nurodytų teisinių pasekmių (sutarties nutraukimo ir dėl to patirtos žalos – negauto pelno) neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nėra pagrindo analizuoti aplinkybių, ar šiuo atveju egzistavo ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi esant aptartai situacijai, kai nenustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos neegzistuoja.

36. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės atsakomybės prievolės kyla tik tokiu atveju, kai nustatomos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos kartu (lot. in corpore), o šiuo sprendimu konstatuota, jog neegzistuoja būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėtai veiksmai, priežastinis ryšys, nėra pagrindo analizuoti likusių civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės ir žalos) bei pripažintina, kad civilinės atsakomybės prievolė atsakovo atžvilgiu neegzistuoja. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog egzistuoja civilinės deliktinės atsakomybės prievolė atsakovo atžvilgiu, šios prievolės pagrindu ieškovo pareikštas ieškinys atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise

38. Atsakovas prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą teise. Nurodė, kad ieškovo tikslas šioje civilinėje byloje nėra išsireikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau užtikrinti, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas, pateiktas restruktūrizavimo byloje, būtų panaikintas.

39. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

40. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose pateikė melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, rėmėsi neautentiškais dokumentais, kitaip veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien tai, kad atsakovo manymu, ieškovo argumentai yra nepagrįsti, neleidžia daryti išvados, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikšdamas ieškinį.

41. Remiantis išdėstytu, nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra pagrindo ieškovo veiksmų šioje civilinėje byloje vertinti kaip piktnaudžiavimo teise ir skirti jam CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudą, dėl ko atsakovo prašymas skirti baudą ieškovui atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

43. Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, o atsakovui nepateikus duomenų apie bylinėjimosi išlaidų byloje patyrimą, jų priteisti iš ieškovo neprašius, šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti atsakovo skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.