Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. kaltinamas tuo, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2022 m. gruodžio 26 d. apie 00.58 val. viešoje vietoje – prie pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. U., matant pašaliniams asmenims, be priežasties tyčia sudavė nukentėjusiajam Š. P. vieną smūgį į galvos sritį ir jam nuo smūgio nugriuvus ant žemės, kartu su E. U. toliau tyčia mušė Š. P., kojomis suduodami jam ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas ir galvą, tuo veikdamas kartu su E. U. padarė nukentėjusiajam Š. P. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos nubrozdinimus dešinio antakio–kaktos srityje, dešinio smilkinio–ausies kaušelio srityje, kaktos kairėje, kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų–paakio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinio–paausio–užausio–kaklo srityje, krūtinės priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, kairėje plaštakoje, nosikaulių lūžį, galvos smegenų sumušimą abiejose kaktinėse skiltyse, abiejose momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, t. y. sužalojimus, pagal specialisto išvadą visumoje kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. P. sveikatą. Šiais veiksmais E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka E. M. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 1 d. nutartimi E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 30 d. Vėlesnėmis šio teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. M. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis E. M. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. M. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Kaltinamasis nesutinka su teismo išvada, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais ir dėl to gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Nors nėra vedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria gyvena jau ilgą laiką ir veda bendrą ūkį, iki suėmimo dirbo – vykdė individualią veiklą, gaudavo legalių pajamų, taip pat nėra benamis. Tai, kad buvo sulaikytas sugyventinės namuose, nepatvirtina, jog negalėjo gyventi ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Jokios kardomosios priemonės ar kiti įpareigojimai tuo metu jam nebuvo taikomi, todėl galėjo gyventi bet kurioje jau prieš tai minėtoje vietoje. Aplinkybė, jog Lietuvoje neturi registruoto turto, niekaip negali būti susijusi su suėmimo paskyrimu.

4.2. Nors teistas dvylika kartų, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog anksčiau būtų slapstęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Baudžiamosios atsakomybės nevengė, nepažeidinėjo ir jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų. Iš įkalinimo įstaigos išėjo 2021 m. sausio 11 d., bausmę atliko pilnai ir nuo to laiko nedarė naujų nusikalstamų veikų. Vien aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas po nusikalstamos veikos padarymo praėjus keturioms dienoms jo sugyventinės namuose, rodo, kad jis niekur nebėgo, nesislapstė ir nevengė atsakomybės.

4.3. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neįvertino to, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paskirtos ir teismo posėdžių datos. Todėl, atsižvelgus į aplinkybių visetą, prašo paskirti jo atžvilgiu švelnesnę kardomąją priemonę.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo E. M. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti byloje esančiuose kaltinamųjų apklausų, jų parodymų patikrinimo vietoje, liudytojų, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad šie duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti E. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

8. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam E. M. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai ir jie nėra išnykę.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. E. M. kaltinamas padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmė, jokių kitų alternatyvių bausmių sankcijoje nėra numatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. galimai nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, siekiant viešoje vietoje demonstratyviai pažeminti ir paniekinti nukentėjusįjį, suduodant jam smūgius į galvą ir įvairias kūno vietas. E. M. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybės ir jo veiksmus kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, rodo didesnį ne tik nusikalstamos veikos, bet ir paties kaltinamojo pavojingumą, o tai gali būti pagrindas griežtesnės bausmės skyrimui. Nors skunde E. M. akcentuoja, jog jis turi sugyventinę, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime neleidžia spręsti, kad jo šeiminiai ryšiai yra itin stabilūs ir tvirti, dėl kurių kaltinamasis, būdamas laisvėje, negalėtų bėgti (slėptis) nuo teismo baudžiamojo proceso metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. M. neturi vaikų ar kitų išlaikomų asmenų, registruoto nekilnojamojo turto ar bendro turto su sugyventine. Be to, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo sugyventinė A. V. patvirtino, kad su E. M. pažįstami nuo 2018 m., tačiau jų ryšiai buvo nutrūkę ir tik nuo 2022 m. vidurio jie pradėjo vėl gyventi kartu (5 t., b. l. 151–155). Taigi šios nustatytos objektyvios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti deklaruojamu šeiminių ryšių tvirtumu. Nors kaltinamasis akcentuoja, kad iki suėmimo dirbo ir gavo legalias bei stabilias pajamas, tačiau iš „Sodros“ duomenų registro matyti, kad E. M. nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 6 d., t. y. ilgiau kaip metus, apskritai neturėjo darbo, o individuali veikla įregistruota tik 2022 m. spalio 6 d., kai tuo tarpu E. M. buvo sulaikytas 2022 m. gruodžio 30 d. Duomenų, patvirtinančių skundo teiginius, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gavo legalias bei stabilias pajamas, byloje nėra, tokių duomenų E. M. nepateikė ir skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui. Nenustačius ilgalaikių ir stabilių darbo santykių, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad kaltinamąjį su Lietuvos Respublika sieja tvirti ir stabilūs ekonominiai ryšiai. Skunde nurodytos aplinkybės, kad E. M. turi net kelias faktines gyvenamąsias vietas, iš kurių vienoje jis buvo sulaikytas praėjus kelioms dienoms po galimo nusikaltimo padarymo, jas vertinant kartu su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir sunkumu, taip pat nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Byloje iš tiesų nėra duomenų, jog kaltinamasis ankstesnių jo atžvilgiu vykdytų baudžiamųjų procesų metu būtų bėgęs ar slėpęsis nuo teisėsaugos institucijų, tačiau ši aplinkybė, nors ir teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau įvertinus E. M. turimus nestabilius šeiminius ir ekonominius ryšius, pati savaime negali paneigti kaltinamojo galimo pasislėpimo rizikos vykstant šiam baudžiamajam procesui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad E. M. nėra saistomas su Lietuvos Respublika stipriais šeiminiais, materialiniais ar kokiais nors kitais ryšiais, todėl yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. E. M. anksčiau teistas dvylika kartų, daugiausiai už nusikaltimus žmogaus sveikatai (nežymų, nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymus) bei nuosavybei (vagystes, plėšimus, sukčiavimus). Ir šioje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis kaltinamas padaręs būdamas recidyvistu, bendrininkų grupėje, nepraėjus nė dvejiems metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. M. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti ir aptarti kaltinamojo šeiminiai bei ekonominiai ryšiai realios įtakos E. M. polinkiams nusikalsti taip pat neturi, kadangi ir anksčiau kaltinamojo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, kartu galimai nesulaikė ir nuo šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad E. M. galimai smurtavo prieš nukentėjusįjį ne tik matant pašaliniams asmenims, bet toje pačioje vietoje būnant jo sugyventinei ir kitiems jo pažįstamiems. Todėl vien tik tam tikrų ryšių turėjimas laisvėje nelaikytinas pakankama garantija, eliminuojančia naujų nusikaltimų darymo riziką. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis E. M. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.

13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo E. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, iki šiol kaltinamajam taikyto suėmimo trukmę ir galimą itin griežtos laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą, galima daryti išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo E. M. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, juo labiau, kai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog byla šiuo metu net nėra pradėta nagrinėti iš esmės. Taigi, apygardos teismo išvada, kad nė viena švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, yra pagrįsta.

14. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo E. M. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. E. M. taikomo suėmimo trukmė – ilgiau kaip devyni mėnesiai, nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). EŽTT praktikoje ne kartą nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, E. M. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

15. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 28 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.