- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-279-1053/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24294-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- J. G.
- Advokatai
- Kęstutis Blažys
- Kategorijos
- 1.2.11.2.2Kvalifikuotas kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ar asmenį (BK 170 str. 2-3 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą; išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys tenkintas iš J. G. priteista 554,25 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, t. y. voleliu ir pilkais dažais uždažydamas vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą – pėsčiųjų perėjoje esančią LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip padarydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 554,25 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. J. G. buvo kaltinamas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį tuo, kad viešai tyčiojosi, niekino žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, o būtent: jis, 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, žinodamas, kad tai LGBT vėliava, voleliu ir pilkais dažais uždažydamas vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą pėsčiųjų perėjoje – LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, tokiais savo veiksmais viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupės (LGBT) įsitikinimus ir pažiūras dėl seksualinės orientacijos.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kurioje J. G. išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – J. G. pripažinti kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 70 MGL, t. y. 3500 Eur. dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir J. G. paskirti subendrintą bausmę – 80 MGL, t. y. 4 000 Eur dydžio baudą.
2.1. Skunde teigiama, kad teismas išteisindamas J. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatavo, kad šiam kaltinimui pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritartina.
2.2. Skunde cituodama BPK nuostatas ir teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, prokurorė teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį J. G. atžvilgiu neišsamiai, neobjektyviai, selektyviai, fragmentiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesusiejo ir neanalizavo jų visumos, nepakankamai atsižvelgė į jų tarpusavio santykį ir padarė klaidingas, byloje surinktų įrodymų neatitinkančias išvadas (BPK 328 straipsnio 3 dalis) ir nepagrįstai nenustatė BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių J. G. veiksmuose.
2.3. Skunde pažymima, kad BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).
2.4. Skunde teigiama, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos; kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti.
2.5. Prokurorės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas J. G. veiksmus jam pareikšto kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kontekste, nustatė, kad kaltinamojo veiksmai – voleliu ir pilkais dažais uždažant vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą pėsčiųjų perėjoje – LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, buvo nukreipti prieš LGBT grupės narius, siekiant išreikšti neapykantą šiai asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos. Tačiau, nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje nebuvimą teismas grindė tuo, kad J. G. veiksmuose nebuvo konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti šią asmenų grupę, kad jo veiksmai savo pobūdžiu neatitinka šios veikos pavojingumo laipsnio, o taip pat ir subjektyviuosius požymius – tiesioginę konkretizuotą tyčią tyčiotis ir niekinti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, skaitančius ir kurstančius neapykantą jiems diskriminaciją. Su tokiomis teismo išvadomis nesutiktina, kadangi jos neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumos.
2.6. Prokurorės įsitikinimu, priešingai nei teigiama nuosprendyje, bylos duomenų visuma nustatyta, kad J. G. 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, žinodamas, kad tai LGBT vėliava, voleliu ir pilkais dažais uždažydamas vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementų pėsčiųjų perėjoje – LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, tokiais savo veiksmais viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupės (LGBT) įsitikinimus ir pažiūras dėl seksualinės orientacijos. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra įrodyti įrodymų tyrimo metu. Tuo tarpu teismas, nustatęs, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš LGBT grupės narius, siekiant išreikšti neapykantą šiai asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos, nepagrįstai nusikalstamos veikos nebuvimą grindė tuo, kad kaitinamojo veikoje nebuvo tiesioginės konkretizuotos tyčios tyčiotis ir niekinti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, skatinti ir kurstyti neapykantą jiems ar diskriminaciją. Teismas taip pat akcentavo, kad J. G. veiksmuose nenustatyta konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti aptariamą asmenų grupę.
2.7. Skunde teigiama, kad vien tai, jog J. G. veiksmuose nebuvo konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti LGBT bendruomenę, jo atsakomybės nešalina. Aptariama nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais - tyčiojimusi, niekinimu., neapykantos skatinimu, kurstymu diskriminuoti. Kaltinamojo veiksmai – voleliu ir pilkais dažais uždažant vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą pėsčiųjų perėjoje – LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, buvo nukreipti prieš LGBT grupės narius, siekiant išreikšti neapykantą šiai asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos, taigi atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytas alternatyvias veikas – tyčiojimąsi ir niekinimą.
2.8. Prokurorė skunde pažymi, kad J. G., nors savo kaltės nepripažino, tačiau patvirtino, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, kitų žmonių akivaizdoje, voleliu ir pilkais dažais uždažė vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą – pėsčiųjų perėjoje esančią LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, taip pat, kad jis žinojo, ką ši atributika reiškia. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai Ž. D., P. K. ir I. G., jas patvirtinta ir kiti byloje surinkti įrodymai. J. G. teiginiai, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti prieš LGBT grupės narius, teismo buvo pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip siekis išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir padaryta išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš LGBT grupės narius, siekiant išreikšti neapykantą šiai asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs taip pat ir į tai, kad J. G. aptariamus veiksmus atliko tos pačios dienos vakare, kai vyko renginys – eitynės „Vilnius Pride 2023“, kai pats kaltinamasis patvirtino tos pačios dienos 12-13 val. stebėjęs grupę žmonių, kurie norėjo uždažyti perėją, bet policijos pareigūnai jiems to padaryti neleido; kaltinamasis patvirtino supratęs, kad perėja pažymėta LGBT bendruomenės ženklais, kad tai yra šios bendruomenės vėliava; be to, kaltinamasis dažė perėją net ir kitiems žmonėms stengiantis nutraukti jo veiksmus, duodant šiam žodines pastabas, stengiantis jį nustumti nuo perėjos, kad šis nebedažytų, atsisėdant ant perėjos, kad kaltinamasis negalėtų tęsti perėjos dažymo, paimant dažų skardinę, tačiau šis tęsė perėjos dažymą tol, kol buvo likę dažų ant volelio.
2.9. Skunde akcentuojama, kad teismas, išteisindamas J. G., visiškai nepagrįstai nurodė, jog veiksmai savo pobūdžiu neatitinka šios veikos pavojingumo laipsnio, o taip pat ir subjektyviuosius požymius – tiesioginę konkretizuotą tyčią tyčiotis ir niekinti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, skaitančius ir kurstančius neapykantą jiems ar diskriminaciją. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad dėl J. G. veiksmų kilo grėsmė pagrindiniam BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugomam objektui – asmens (žmogaus) lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. J. G. veikos pavojingumą šiuo atveju rodo tai, kad kaltinamasis sąmoningai veiksmus, susijusius su LGBT bendruomenės įsitikinimų ir pažiūrų dėl seksualinės orientacijos niekinimu atliko eitynių „Vilnius Pride 2023“ dienos vakare, voleliu ir pilkais dažais uždažė pėsčiųjų perėjoje LGBT bendruomenės vėliavą, esančią viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, miesto centre. Tokius kaltinamojo veiksmus stebėjo kiti asmenys, kurie bandė nutraukti jo veiksmus, o J. G. veiksmų rezultatą – uždažytą LGBT bendruomenės vėliavą, turėjo galimybę matyti platus žmonių ratas.
2.10. Skunde pažymima, kad pats kaltinamasis patvirtino, jog tos pačios dienos 12-13 val. stebėjęs grupę žmonių, kurie norėjo uždažyti perėją, bet policijos pareigūnai jiems to padaryti neleido, kaltinamasis patvirtino supratęs, kad perėja pažymėta LGBT bendruomenės ženklais, kad tai yra šios bendruomenės vėliava, kaltinamasis dažė perėją net ir kitiems žmonėms stengiantis nutraukti jo veiksmus, o į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų paklaustas, kodėl jis taip padarė, atsakė, kad dėl savo kitokių pažiūrų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad pirmiau aptartuose J. G. veiksmuose egzistavo tiesioginė tyčia įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje. Šie jo veiksmai buvo padaryti veikiant tyčia, suvokiant savo veikos pavojingumą, bei norint paniekinti LGBT bendruomenės asmenis dėl jų seksualinės orientacijos.
2.11. Prokurorė daro išvadą, kad J. G. kaltė padarius BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nuskalstamą veiką yra visiškai įrodyta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis, kuria J. G. išteisintas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikintina ir jo atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
4. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija J. G. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį, neginčija ir faktinių pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis toje dalyje, kurioje J. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir prašo šioje dalyje pripažinti jį kaltu. J. G. apeliacinio skundo nepateikė. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi prokuroro skundo argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir jų visumą įvertino tinkamai, todėl spręsdamas, kad J. G. veiksmai savo pobūdžiu neatitinka šios veikos pavojingumo laipsnio, juose nenustatyta tiesioginė konkretizuota tyčia tyčiotis ir niekinti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, skatinti ir kurstyti neapykantą jiems ar diskriminaciją, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai J. G. išteisino pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.
6. Byloje neginčijamos tokios joje nustatytos faktinės aplinkybės: J. G. uždažė dalį vaivorykštės spalvų gatvės dangos elemento – pėsčiųjų perėjoje esančios LGBT bendruomenę simbolizuojančios atributikos. J. G. veiksmus matė pašaliniai asmenys, kurie bandė jį sustabdyti. Neginčijama, kad J. G., dažydamas perėją, neišsakė jokių LGBT bendruomenės adresu nukreiptų žodžių, nerašė tokių užrašų.
7. Nekyla ginčo ir dėl to, kad J. G. uždažė pilkos spalvos dažais vaivorykštės spalvas ant pėsčiųjų perėjos, suprasdamas ir būtent dėl to, kad vaivorykštės spalvų elementas simbolizuoja LGBT bendruomenę. Nors apeliacinės instancijos teisme baigiamojoje kalboje J. G. sakė, kad būtų uždažęs bet ką kita, kas būtų buvę ten nupiešta, teisėjų kolegijos toks teiginys neįtikina. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad J. G. aptariamus veiksmus atliko „Vilnius Pride 2023“ eitynių vakarą, pats patvirtino supratęs, kad perėja pažymėta LGBT bendruomenės ženklais, teigė anksčiau tą pačią dieną matęs, kad panašius veiksmus norėjo atlikti kiti asmenys, bet buvo sustabdyti policijos, galiausiai jis toliau dažė perėją, nors buvo asmenų, kurie stengėsi nutraukti jo veiksmus. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad J. G. veiksmai buvo tikslingai nukreipti prieš LGBT bendruomenės narius.
8. Esminis klausimas, į kurį turi atsakyti teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą šioje byloje – ar pirmiau aptarti J. G. veiksmai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalies sudėtį.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, apibrėžti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat nustatyti baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas galima tik įstatymu. Pažymėtina, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
10. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2022)16 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ pripažįstama, kad neapykantą kurstanti kalba apima įvairias neapykantą skleidžiančias išraiškas, kurios skiriasi savo sunkumu, padaryta žala ir poveikiu ir nurodoma, kad atsakomosios priemonės neapsiriboja baudžiamąja teise, o apima ir administracinės ar civilinės teisės priemones, o taip pat ir alternatyvų atsaką – atsakomąsias kalbas (angl. counterspeech), veiksmus, skatinančius dialogą ir pan., švietimo, informacijos sklaidos ir sąmoningumo didinimo veiklas. Taigi ir tarptautiniu mastu pripažįstama, kad veiksmai, nukreipti prieš tam tikrą asmenį ar jų grupę dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar kitų savybių, nors ir vertinami neigiamai, nebūtinai užtraukia pačią griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę.
11. BK 170 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).
12. Šio straipsnio 2 dalis, kuri ir buvo inkriminuojama J. G., numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti.
13. Šioje baudžiamojoje byloje J. G. buvo inkriminuojami ir apeliaciniu skundu jį prašoma nuteisti dėl alternatyvių šioje normoje nurodytų veiksmų – tyčiojimosi ir niekinimo. Teismų praktikoje šios alternatyvios veikos aiškinamos taip: tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto; niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018). Taigi tam, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę už tyčiojimąsi ir niekinimą, žodžiai ar veiksmai turi būti ne vien nepalankūs tam tikram asmeniui ar grupei, bet turėti aiškiai užgaulų, žeminantį pobūdį.
14. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).
15. Kaip minėta, J. G. pilka spalva uždažė dalį vaivorykštės spalvų vėliavos pėsčiųjų perėjoje. Nors toks jo elgesys neabejotinai nukreiptas prieš LGBT bendruomenę, vis tik J. G. neišsakė jokių menkinančių, žeminančių, išjuokiančių, piktų ar pan. prieš šią bendruomenę nukreiptų žodžių, neatliko tokių veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. G. veiksmai neatitinka pirmiau aptartos tyčiojimosi ar niekinimo sampratos, taigi pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad jo veiksmuose nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties. Todėl pirmosios instancijos teismas J. G. išteisino pagrįstai.
16. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad J. G. veiksmus stebėjo kiti asmenys, kurie bandė juos nutraukti, rezultatą – uždažytą LGBT bendruomenės vėliavą, turėjo galimybę matyti platus žmonių ratas. Taip pat akcentuojama, kad J. G. tokius veiksmus sąmoningai atliko eitynių „Vilnius Pride 2023“ dienos vakare, jis dažė perėją net ir kitiems žmonėms stengiantis nutraukti jo veiksmus, taigi veikė tyčia, suvokdamas savo veikos pavojingumą bei norėdamas paniekinti LGBT bendruomenės asmenis dėl jų seksualinės orientacijos.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad J. G. veiksmai uždažant dalį vaivorykštės spalvų elemento pėsčiųjų perėjoje buvo pripažinti įžūliu elgesiu, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, padaryta turtinė žala Vilniaus m. savivaldybei. Šie jo veiksmai buvo pripažinti viešosios tvarkos pažeidimu, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, J. G. už šią nusikalstamą veiką nuteistas, jam paskirta bausmė, priteistas žalos atlyginimas. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. G. veika buvo padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei dėl seksualinės orientacijos, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Taigi tiek patys J. G. veiksmai, tiek jų pasekmės kitiems asmenims, tiek faktas, kad jie buvo nukreipti prieš LGBT bendruomenę, jau yra įvertinti baudžiamosios teisės prasme ir už tai jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.
18. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 95,83 Eur už J. G. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė prokurorė, jis yra atmetamas, pats J. G. jo atžvilgiu priimto nuosprendžio neskundė, taigi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš J. G. nepriteistinos.
19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 95,83 Eur iš J. G. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.