Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Atsakydamas į klausimus parodė, kad vyriškis pilkais dažais dažė perėją. Jam pasirodė, kad tokiu būdu buvo įžeidinėjama visa LGBT bendruomenė, o tuo pačiu gadinama miesto nuosavybė. Netoliese tikriausiai buvo kaltinamojo (duomenys neskelbtini), nes jie abu daug bendravo (duomenys neskelbtini), ji viską filmavo. Kai jis pradėjo kalbėti su kaltinamuoju, iš šio jo atžvilgiu buvo juntama agresyvi nuotaika. Neatsimena, ką šis jam sakė, bet grasinimai buvo nukreipti į jo sveikatą. Neatsimena, ar tą dieną buvo kokia nors šventė ar paminėjimas. Aplink matė apie 6 žmones, stebėtojus. Atvykus policijai, žmonių atsirado daugiau. Kaltinamasis perėją dažė voleliu, turėjo metalinę skardinę pilkų dažų. Greičiausiai taip ir buvo, kad šis jam sakė, jog jį uždažys, jei nepasitrauks į šoną. Kaltinamasis norėjo išvažiuoti, bet jis neleido. Dar keli praeiviai užtvėrė kelią jo mašinai, kol laukė pareigūnų. Tokiu būdu buvo bandoma sumenkinti netradicinės orientacijos žmones. Jis pastūmė kaltinamąjį, nes jam tai pasirodė teisinga, o šis jo nestūmė, bet rodė atsuktą kumštį, mano, kad tokiu būdu jam grasino, buvo ir žodžiais grasinama „eik...“, įžeidinėjo jį. Kaltinamasis niokojo leistinoje vietoje esantį simbolį – LGBT vėliavos spalvas. Jis atėmė iš kaltinamojo dažus, šis pabaigė dažyti tiek, kiek buvo likę dažų ant volelio, ir bandė pabėgti. Praeiviai galėjo praeiti per gatvę, parduotuvė neužsidarė, viskas veikė, mašinos važiavo, vėliau pareigūnai neleido važiuoti, kol fotografavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad prieš kelerius metus viešoje erdvėje – socialiniame tinkle „Facebook“ stebėjo ginčą tarp policijos ir teismo dėl vaivorykštės spalvomis nudažytos perėjos, esančios Pylimo g. 2023 m. liepos 1 d. atvažiavo į Pylimo g., įsitikino, kad perėja tikrai yra nudažyta įvairiomis spalvomis. Pamanė, kad pasikeitė įstatymai, todėl pasižiūrėjo Kelių eismo taisykles. Žino, kad vaivorykštė yra LGBT bendruomenės simbolis. LGBT bendruomenei nejaučia jokios neapykantos, jie turi savo įsitikinimus ir jis tam neprieštarauja. Niekada nieko blogo nėra pasakęs šios bendruomenės atžvilgiu. Yra įsitikinęs, kad LGBT pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nesvarbu, kokia tai būtų bendruomenė, bet uždažant perėją buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių ženklinimo reikalavimas. Tai yra jo įsitikinimas. Jis nusprendė padaryti tvarką ir uždažyti spalvotą perėją viena spalva. Tuo tikslu 2023 m. liepos 1 d. parduotuvėje nusipirko pilkos spalvos dažus, tinkančius prie asfalto spalvos, specialiai greitai džiūvančius, kad praeiviai neišsiteptų. Vakare atvažiavo į Pylimo g. prie minėtos perėjos. Su juo važiavo (duomenys neskelbtini) I. G., kuriai savo ketinimų nesakė. Išpylė ant perėjos dažus ir ramiai dažė, nieko niekam nesakydamas, įžūliai nesielgdamas, iš nieko viešai nesityčiodamas. Aplinkui rinkosi praeiviai, filmavo. Jam dažant perėją, priėjo jaunas vyras, kuris reikalavo nustoti dažyti, piktai ir agresyviai stumdė jį nuo perėjos. Pamatė, kad kyla konfliktas, vyrui pasakė, jei kas nepatinka, tegu kviečia policiją, stovi šone ir netrukdytų jam dažyti. Tačiau jauna mergina atsisėdo ant perėjos, todėl jis nustojo dažyti. Nepastebėjo, kai kažkas paėmė jo dažų skardinę, rankose turėjo tik volelį. Grįžo prie automobilio, padėjo volelį į bagažinę ir norėjo išvažiuoti. Tai padaryti jam neleido aukščiau minėtas vyras su kitu vyru. Vienas iš jų atsisėdo ant jo automobilio kapoto. Kitas ne vieną kartą spaudė automobilį. Paprašė (duomenys neskelbtini) iškviesti policiją. Toliau automobilyje laukė policijos. Netrukus atvažiavo pareigūnai. Priėjo pareigūnas ir paklausė, kas čia vyksta. Jis pareigūnui pasakė, kad dažė perėją, o minėti vyrai neleidžia išvažiuoti, kėlė konfliktą, stumdė jį. Policijos pareigūnas, išklausęs jį, liepė laukti automobilyje, o po to bendravo su kitais asmenimis, kažką rašė. Kita policijos pareigūnė išrašė jam šaukimą atvykti į policiją duoti parodymus, išsiaiškinti tą incidentą. Galvojo, kad šis incidentas išsispręs kitaip, taikiai, negalvojo, kad jį gali apkaltinti tokiais nusikaltimais. Uždažydamas perėją jis nesityčiojo, neniekino jokios simbolikos ir LGBT bendruomenės įsitikinimų, viešosios tvarkos pažeisti neturėjo tikslo. Kokia tai bebūtų bendruomenė, jis nesutinka su simbolikos dažymu gatvėse, jie gyvena pagal įstatymus. Jis irgi turi religinių įsitikinimų, tačiau gatvėse nieko nepiešia. Paties perėjos uždažymo fakto jis neneigia. Iki šio momento jam yra nesuprantama, kokiais įstatymais remiasi Vilniaus miesto savivaldybė, nudažydama minėtą perėją LGBT simbolika (b. l. 91–93).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis J. G. savo kaltės nepripažino ir liko prie pirmiau duotų parodymų (b. l. 97–98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. D. parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val. jis, eidamas į parduotuvę „IKI“, esančią Pylimo g. 19, pastebėjo, kad vyras (duomenys neskelbtini) voleliu pilkais dažais dažo pėsčiųjų perėją, esančią šalia parduotuvės „IKI“. Minėta perėja yra nudažyta LGBT vėliavos spalvomis. Jis priėjo prie minėto vyro ir paklausė, ką jis čia daro. Vyras nieko jam neatsakė ir pareiškė, kad uždažys jį, jei nepasitrauks į šoną. Į jo žodžius vyras nekreipė dėmesio ir toliau dažais dažė perėją. Jis iš minėto vyro atėmė pilkos spalvos skardinę su viduje esančiais pilkais dažais ir pasidėjo į šoną, norėdamas užkardyti vyro veiksmus. Jis iš karto iškvietė policiją. Vyras, pabaigęs likusius dažus, esančius ant volelio, sėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti. Jis jam neleido. Jokia žala nepadaryta, pareiškimo nerašys (b. l. 28–29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja P. K. parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. patruliuodama su kolega tarnybiniu automobiliu, gavo iškvietimą, kad pranešėjas mato, kaip dažais uždažoma LGBT vėliava, nudažyta ant pėsčiųjų perėjos, adresu Pylimo g. 21. Įtariamasis vyras yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas Ž. D., kuris paaiškino, kad apie 20.15 val. eidamas į parduotuvę „IKI“, esančią Pylimo g. 19, pastebėjo, kad vyras (duomenys neskelbtini), su voleliu pilkais dažais dažo pėsčiųjų perėją, esančią šalia parduotuvės „IKI“. Minėta perėja yra nudažyta LGBT vėliavos spalvomis. Pranešėjas priėjo prie minėto vyro ir paklausė, ką jis čia daro. Vyras nieko neatsakė ir pareiškė, kad uždažys pranešėją, jei jis nepasitrauks į šoną. Į pranešėjo žodžius vyras dėmesio nekreipė ir toliau dažais dažė perėją. Ž. D. iš minėto vyro atėmė pilkos spalvos skardinę su viduje esančiais pilkais dažais ir pasidėjo į šoną, norėdamas užkardyti vyro veiksmus. Pranešėjas iš karto iškvietė policiją. Vyras, pabaigęs likusius dažus, esančius ant volelio, sėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti. Pranešėjas jam neleido. Pranešėjui jokia žala nepadaryta, pareiškimo jis nerašė. Minėtas vyras buvo J. G., jis sėdėjo automobilyje „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) I. G. Vyras prisipažino, kad dažais uždažė įvairiaspalvę perėją dėl savo asmeninių įsitikinimų (b. l. 35–37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad J. G. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 1 d. vakare, gal apie 19.30 val., J. G. pasiūlė važiuoti į miestą, nes pats ten susiruošė. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. G. sustojo prie parduotuvės „Moki-Veži“ (duomenys neskelbtini). J. G. reikėjo nusipirkti dažų ir volelį. Ji sumokėjo, nes jis neturėjo pinigų. Ji nesureikšmino to, nieko neįtarė, nes J. G. (duomenys neskelbtini) name daro remontą. Jis pasakė, kad dar reikia užvažiuoti į vieną vietą, o kur ir kokiu tikslu – nepaaiškino. Atvažiavo į centrą, sustojo adresu Pylimo g. 21. J. G. išlipo iš automobilio, nieko jai nesakė. Ji jo ketinimų nežinojo. Pamatė po kažkiek laiko, kad J. G. išpylė ant perėjos su spalvotomis linijomis pirktus dažus ir su voleliu dažė. Dabar jau žino, kad toje perėjoje buvo pavaizduotas netradicinės mažumos simbolis, ko anksčiau nežinojo. Dėl to, kad vyras dažė spalvotą perėją, jį žodžiu užpuolė praeivis. Ji nieko nedarė ir nebuvo susijusi su vyro veiksmais. Tas praeivis prisikabino prie jos vyro, stumdėsi, „koliojosi“. Vyras prašė nesistumdyti, pasakė, jei kažkas nepatinka, tegul kviečia policiją. Ji stovėjo kitos gatvės pusėje, todėl nežino, ar kas nors kvietė policiją. Jie su vyru atsisėdo į automobilį. Minėtas vyriškis, kuris „koliojosi“, neleido jiems išvažiuoti. Ji paskambino numeriu 112, pasakė, kad jai neleidžia išvažiuoti. Atvažiavo policijos pareigūnai, ji pagalvojo, kad pagal jos iškvietimą. Policijos pareigūnė išklausė, rašytinių paaiškinimų nepaėmė, vyrui įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą (b. l. 31–33).

Iš 2023 m. liepos 1 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad pėsčiųjų perėja yra šalia parduotuvės „IKI EXPRESS“, adresu Pylimo g. 19, eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo stoties pusės, uždažyta pilkos spalvos dažais. Pėsčiųjų perėja eismo pusėje, skirtoje važiuoti link stoties, apdažyta pilkos spalvos ir raudonos-oranžinės-geltonos spalvų dažais. Šalia važiuojamos dalies kraštu ant perėjos matomos mėlynos-žalios spalvos. Pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, abiejose pusėse yra šviesoforai. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Prieš perėją, 15 m atstumu, šalia pastato Nr. 19, stovi automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į perėją. Automobilio bagažinėje, dešinėje pusėje guli vienas volelis su mėlynos spalvos plastikine rankena. Volelio viršūnė yra ištepta pilkos spalvos dažais. Volelis yra pridengtas baltos spalvos maišu (b. l. 12–21).

Iš 2023 m. liepos 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta metalinė skardinė, kurioje yra dažai betoninėms grindims „FARBEX PROBETON“, pilki, 2,8 kg. Skardinė yra pradaryta. Taip pat apžiūrėtas volelis su rankena, skirtas dažymo darbams – rankena plastikinė, mėlynos spalvos, o ritininė ištepta pilkos spalvos dažais (b. l. 76–79).

Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „20230701_41.dar“. Jo trukmė – 12.04 min. Vaizdo kamera fiksuoja gatvės vaizdą. 20:17:39 vaizdo įraše pasirodo asmuo Nr. 1 – (duomenys neskelbtini) vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais ir juodos spalvos šortais. Jis rankose laiko dažų skardinę. Asmuo Nr. 1 prieina prie perėjos ir pradeda pilti dažus ant perėjos. Tuomet pasiima volelį ir pradeda uždažyti vėliavą. 20:17:52 prie asmens prieina asmuo Nr. 2 – šviesiaplaukė moteris, apsirengusi pilkos spalvos megztiniu ir juodomis sportinėmis kelnėmis. 20:17:55 prie asmenų prieina asmuo Nr. 3 – plikai nusiskutęs vaikinas, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis ir su juodais batais. Asmuo Nr. 3 pabando sustabdyti asmenį Nr. 1, tačiau asmuo visiškai nereaguoja, toliau dažo perėją. Asmuo Nr. 2 pradeda filmuoti konfliktą. Asmuo Nr. 3 išsitraukia telefoną ir iškviečia policiją. 20:19:55 asmuo Nr. 3 grįžta ir vėl prasideda konfliktas. Asmuo Nr. 3 nustumia asmenį Nr. 1 nuo perėjos, tačiau asmuo Nr. 1 vis tiek grįžta ir toliau pradeda dažyti vėliavą. Vėliau asmuo Nr. 3 dar kartą pabando nustumti jį nuo perėjos, tačiau nesėkmingai. Į konfliktą prisijungia ir asmuo Nr. 4 – tamsiaplaukė mergina, apsivilkusi juodos spalvos megztinį ir užsimovusi tamsiai mėlynos spalvos šortus. Ji atsisėda ant perėjos ir tokiu būdu neleidžia asmeniui Nr. 1 uždažyti visos perėjos. 20:21:12 asmuo Nr. 1 išeina iš vaizdo kamerų teritorijos, paskui jį nueina ir asmuo Nr. 3. Vėliau nueina ir asmuo Nr. 2. 20:23:47 į įvykio vietą atvažiuoja pareigūnai (b. l. 68–73).

Iš 2023 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „PSS-20230701-202349UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 30.00 min. Kairėje pusėje, apačioje matoma data – 2023 m. liepos 1 d., ir laikas – 20.23 val. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Prie pareigūnų prieina asmuo Nr. 1 – jaunas vyras, apsivilkęs juodos spalvos marškinėlius, juodus džinsus ir su juodos spalvos batais (duomenys neskelbtini). Jis parodo asmenis, kurie nudažė pėsčiųjų perėją. Pareigūnai nueina prie asmenų, kurie sėdi šviesios spalvos automobilyje. Pareigūnė paprašo asmens Nr. 2 – šviesiaplaukės moters, apsivilkusios pilkos spalvos megztinį, išlipti iš transporto priemonės. Tuomet pareigūnė paklausia, ar moteris dažė perėją. Ji atsako, kad dažė jos vyras. Pareigūnė paklausia, dėl kokių priežasčių jie nudažė perėją. Asmuo Nr. 2 atsako, kad ją užpuolė asmuo Nr. 1, todėl ir nudažė perėją. Ji teigia, kad asmuo Nr. 1 spjaudėsi ir gadino jų turtą. Tuomet pareigūnė dar kartą paklausia, kodėl asmenys nudažė perėją. Asmuo Nr. 2 atsako, kad jų įsitikinimai yra kitokie. Ji teigia, kad čia yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tuomet pareigūnė paaiškina, kad taip daryti negalima, nes buvo gautas savivaldybės leidimas. Asmuo Nr. 2 paaiškina, kad jie nepilnai uždažė perėją. Pareigūnė paprašo asmens Nr. 2 pateikti savo asmens dokumentą. Vėliau pareigūnė paklausia, kuo nudažė perėją. Ji atsako, kad dažais ir voleliu. Asmenį Nr. 3 – (duomenys neskelbtini) vyrą, apsivilkusį tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius ir šortais, apklausė kitas pareigūnas.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas „PSS-20230701-205349UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 30.00 min. Kairėje pusėje, apačioje matomas laikas – 20.53 val. Pareigūnai paprašo asmens Nr. 1 padiktuoti savo asmens duomenis, nes asmuo neturi su savimi tapatybės kortelės. Tuomet pareigūnė apklausia asmenį. Asmuo Nr. 1 teigia, kad jis ėjo į parduotuvę ir tuomet pastebėjo asmenis, kurie dažė vėliavą. Jie užpylė pilkos spalvos dažų ant perėjos ir su voleliu nudažė perėją. Jis teigia, kad perėją dažė tik vyras. Tuomet jis priėjo ir paklausė, ką daro, tačiau vyras nereagavo, todėl asmuo Nr. 1 atėmė volelį ir iškvietė policiją. Tuomet jis pradėjo grasinti, kad ir jį nudažys. Vėliau vyras atėmė volelį ir pradėjo toliau dažyti. Kai baigėsi dažai, vyras atsisėdo į automobilį ir bandė sprukti. Tačiau asmuo Nr. 1 jam pabėgti neleido. Asmuo Nr. 1 teigia, kad jam žala padaryta nebuvo, pareiškimo nerašys. Tuomet pareigūnai atsisveikina su asmeniu Nr. 1. Vėliau prie pareigūnų prieina moteris su vyru ir paklausia pareigūnų, kas bus asmeniui Nr. 3. Pareigūnai atsako, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmenys padėkoja pareigūnams ir nueina (b. l. 74–75).

Iš 2023 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini) skambučio pradžia _ 2023-07-01 20_18_21)“, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo trukmė – 01.35 min.: Operatorius – „112“; Pranešėjas – „anonimas“; Operatorius – „112“; Pranešėjas – „Sveiki“; Operatorius – „112, klausau“; Pranešėjas – (neaiškiai); Operatorius – „Gal jūs galėtumėt garsiau į ragelį šnekėti, nes aš jūsų beveik negirdžiu“; Pranešėjas – „Ar dabar girdite?“; Operatorius – „Vis tiek labai prastai“; Pranešėjas – „Dabar gal geriau?“; Operatorius – „Nu bandykim susikalbėt, prastai girdžiu, bet bandykim. Pabandysiu girdėt. Alio?“; Pranešėjas – „Pylimo gatvė 21, Vilniuje, čia uždažė tiesiog perėją, kuri buvo su leidimu nudažyta į gėjų vėliavą. Dabar bičas užspalvino tiesiog“; Operatorius – „Kas atsitiko, nesupratau?“; Pranešėjas – „Random bičas uždažė gėjų vėliavą, nuspalvintą perėją, kuri buvo valstybės leista nudažyt. Pylimo gatvė“; Operatorius – „Matėt, kas uždažė?“; Pranešėjas – „Dabar vyksta“; Operatorius – „Dabar dažo. Galėsit apibūdint tuos asmenis?“; Pranešėjas – „(duomenys neskelbtini) metų“; Operatorius – „Nepadėkit ragelio, tuoj sujungsiu su policija, minutėlę“; Pranešėjas – „Aha.“ Vyksta jungimas. Operatorius – „Kalbėkit prašau“; Pranešėjas – „Sveiki. Pylimo g. 21, dažo gėjų vėliava uždažytą perėją“; Operatorius – „Supratau. Gerai, važiuojam.“ Garso įrašo pabaiga (b. l. 66–67).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo mėn. rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad spalvotos dangos elementas (meninė instaliacija) nėra techninė eismo reguliavimo priemonė, nepatenka į Kelių eismo taisyklių ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių reguliavimo sritį, nenustatė eismo organizavimo tvarkos, todėl minėto elemento įrengimo klausimai derinami tik su kelio savininku (b. l. 57).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. rašto dėl ženklinimo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas neprieštaravo laikinam reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Pylimo ir Vingrių g. sankryžos šalutiniame pravažiavimo kelyje, ženklinimui kitomis spalvomis 2018 m. „Vaivorykštės dienų“ festivalio metu – 2018 m. gegužės 14‑20 d. Po festivalio laikinai atliktas ženklinimas kitomis spalvomis turi būti pašalintas, t. y. kelio danga atstatyta į esamą padėtį (b. l. 59).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 9 d. rašto dėl ženklinimo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas neprieštarauja dėl reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Pylimo ir Vingrių g. sankryžos šalutiniame pravažiavimo kelyje, pagrindo nudažymo. Spalvos gali būti ant dangos be termino, išlaikant estetinį vaizdą (b. l. 60).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės vicemero pasitarimo miesto infrastruktūros, eismo, tvarkymo ir plėtros klausimais 2023 m. birželio 28 d. protokolo Nr. 28-166/23(1.2.13E-T1) nustatyta, kad buvo nutarta pavesti savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriui teikti užsakymą (duomenys neskelbtini) atnaujinti darbų metu sugadintą meninę instaliaciją, esančią Pylimo g. 21A, Vilniuje, kaip festivalio „Vilnius Pride 2023“ renginio sudedamąją dalį (b. l. 61–63).

Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. spalio mėn. rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad savivaldybės yra atsakingos už tai, kad joms priklausančiuose keliuose būtų naudojamos tokios techninės eismo organizavimo priemonės, kokias nustato teisės aktai. Šiuo atveju kelio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (b. l. 65).

Viešosios internetinės paieškos www.google.com duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 1 d. vyko renginys – eitynės „Vilnius Pride 2023“; apie nustatytus viešuosius duomenis teismas informavo proceso dalyvius teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).‏‏‎

Pažymėtina, kad įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-942/2015). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021). Remiantis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pateiktu išaiškinimu, tokie veiksmai gali pasireikšti daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ir pan. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018).

Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Teismų praktikoje nurodyta, kad ši baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus.

Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti.

Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).

BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Kaltininkas, aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją, kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodyta ir tai, kad aptartais kaltinamojo vandališkais veiksmais bei įžūliu elgesiu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis voleliu ir pilkais dažais uždažė vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą – pėsčiųjų perėjoje esančią LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, taip pat padarė turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei, būtent tos pačios dienos vakare, kai vyko renginys – eitynės „Vilnius Pride 2023“, tai buvo atlikta viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, kitų žmonių akivaizdoje (iš pradžių jų buvo 5-6, o atvažiavus policijos pareigūnams daugiau), iš kurių vieni stovėjo ir žiūrėjo, kiti filmavo, fotografavo, o treti jautėsi šokiruoti, stengėsi nutraukti kaltinamojo veiksmus, davė šiam žodines pastabas, stengėsi jį nustumti nuo perėjos, kad šis nebedažytų, atsisėdo ant perėjos, kad kaltinamasis negalėtų tęsti perėjos dažymo, paėmė dažų skardinę, tačiau šis tęsė perėjos dažymą tol, kol buvo likę dažų ant volelio, toliau žmonės užblokavo kaltinamojo automobiliui kelią, kad šis negalėtų pasišalinti, iškvietė policijos pareigūnus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad ji matė, kaip jos vyras dažė perėją – išpylė dažus ir su voleliu voliojo. Prie vyro priėjo kitas vyriškis, pradėjo rėkti, stumdytis. Po to dar mergina be žodžių atsisėdo ant perėjos ir neleido toliau dažyti. Palei sieną susirinko labai daug žioplių (apie 5). Ji su jais stovėjo. Tas vyriškis labai garsiai rėkė. Vyras baigė dažyti ir pasakė jai „einame iš čia“. Jie nuėjo į mašiną, norėjo išvažiuoti, bet du vyrai jiems to padaryti neleido. Vyras nepagarbiai nekalbėjo, niekam nė žodžio nepasakė.

Liudytojas Ž. D. parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. 16-18 val. dirbo netoli Pylimo g., per pertrauką ėjo į parduotuvę ir pamatė vyriškį, dažantį perėją. Jam pasirodė, kad tai miesto nuosavybės gadinimas. Atėmė dažus ir iškvietė policiją. Jam pasirodė, kad tokiu būdu buvo įžeidinėjama visa LGBT bendruomenė, o tuo pačiu gadinama miesto nuosavybė. Netoliese tikriausiai buvo kaltinamojo (duomenys neskelbtini), nes jie abu daug bendravo (duomenys neskelbtini), ji viską filmavo. Kai jis pradėjo kalbėti su kaltinamuoju, iš šio jo atžvilgiu buvo juntama agresyvi nuotaika. Aplink buvo apie 6 žmones, stebėtojus. Atvykus policijai, žmonių atsirado daugiau. Kaltinamasis norėjo išvažiuoti, bet jis neleido. Dar keli praeiviai užtvėrė kelią jo mašinai, kol laukė pareigūnų. Praeiviai galėjo praeiti per gatvę, parduotuvė neužsidarė, viskas veikė, mašinos važiavo, vėliau pareigūnai neleido važiuoti, kol fotografavo.

Liudytoja P. K. parodė, kad tuo metu dirbo parulės pareigose. Gavo pranešimą, kad vaivorykštės spalvomis nudažyta perėja apipilta dažais. Atvykus į vietą, juos pasitiko liudytojai. Kiek atsimena, buvo vienas vyriškis, kuris nurodė 2 asmenis, kurie galimai tai padarė. Šis vyras, jos paklausus, kodėl jis taip padarė, atsakė, kad dėl savo kitokių pažiūrų (kokių konkrečiai – nepasakė). Atrodo, kad tą dieną buvo kažkokia šventė. Konkrečiai toje vietoje, prie perėjos buvo daug žmonių (apie 20). Vieni priėjo prie jų, norėdami kažką papasakoti, kiti tiesiog stovėjo ir žiūrėjo.