- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-01
- Bylos Nr.
- 1-294-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24294-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Kęstutis Blažys
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 170 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, t. y. voleliu ir pilkais dažais uždažydamas vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą – pėsčiųjų perėjoje esančią LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip padarydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 554,25 Eur turtinę žalą.
Šiais veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
J. G. buvo kaltinamas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį tuo, kad viešai tyčiojosi, niekino žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, o būtent:
jis, 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, žinodamas, kad tai LGBT vėliava, voleliu ir pilkais dažais uždažydamas vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą pėsčiųjų perėjoje – LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, tokiais savo veiksmais viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupės (LGBT) įsitikinimus ir pažiūras dėl seksualinės orientacijos.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. G. parodė, kad viskas įvyko šių metų vasarą. Dieną (apie 12-13 val.) vaikščiojo po Vilnių ir atsidūrė prie sankryžos. Ten buvo žmonių, policija. Žmonės skambino į savivaldybę, nes su policija kilo ginčai. Atsistojęs klausėsi, kas vyksta. Ten buvo grupė žmonių, kurie norėjo nudažyti perėją, bet policija jiems to padaryti neleido. Jis pastovėjo ir išėjo. Jam pasidarė įdomu. Nuvažiavo namo, atsivertė Kelių eismo taisykles ir pasižiūrėjo, kaip turi atrodyti kelias. Palaukė vakaro, kad nebūtų daug žmonių, mašinų, nusipirko dažų, volelį, atvažiavo į vietą, ramiai priėjo prie perėjos. Ten nebuvo nei žmonių, nei mašinų, ir jis pradėjo dažyti nieko niekam nesakydamas, nieko neįžeisdamas. Po kurio laiko prie jo priėjo plikas vyriškis, pradėjo jį stumdyti, įžeidinėti, provokuoti. Jis pasakė tam vyriškiui, kad jeigu jam kažkas nepatinka, tegul kviečia policiją, kad jis nesiartintų, nes gali išsitepti dažais. Jis toliau dažė, bet dažai pasibaigė, kažkur dingo visa dažų skardinė. Jis nepastebėjo nei kaip ji dingo, nei kur dingo. Viena mergaitė pribėgo, kažką rėkė, atsisėdo ant perėjos. Jis nuėjo prie mašinos, padėjo į bagažinę volelį, norėjo išvažiuoti, bet ant kelio atsistojo du žmonės ir jam neleido išvažiuoti. Jis tuo metu buvo su (duomenys neskelbtini), kuriai pasakė kviesti policiją. Jis turi registratoriaus vaizdo medžiagą. Netrukus atvažiavo policija, priėjo prie jo, paklausė, kas atsitiko, liepė laukti. Jie laukė apie pusę valandos. Tuo metu policija kalbėjosi su pliku vyriškiu, kuris neleido jam išvažiuoti, po to dar vienas kažkoks žmogus atsirado, taip pat mergaitė, kuri sėdėjo ant kelio. Vėliau policija priėjo prie jo, liepė palaukti, kol jie išrašys jam šaukimą atvykti pirmadienį, paėmė iš jo volelį ir paleido.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad visa tai įvyko 2023 m. liepos 1 d. Pirmą kartą prie Pylimo g., prie pėsčiųjų perėjos, reguliuojamos šviesoforu, atvyko ryte. Jam pasidarė įdomu. Po to ten pat atvyko vakare apie 20.15 val. su voleliu. Kelių ženklinimas yra griežtas, ant kelio negali būti nieko nereikalingo – to, ko nesupranta vairuotojas arba kitas eismo dalyvis. Kelias negali būti nudažytas ir tai parašyta Kelių eismo taisyklėse. Atsižvelgęs į tai, kad niekas netvarkė, niekam neįdomu, jis specialiai paėmė brangiausius baltus dažus betonui, kurie greičiausiai džiūsta, kad niekas neišsiteptų, ir nudažė perėją. Prieš tai perėja buvo nudažyta keliomis spalvomis. Suprato, kad perėja pažymėta LGBT bendruomenės ženklais, kad tai yra šios bendruomenės vėliava. Bet tai niekaip nesusiję, jis prieš gėjus nieko blogo neturi. Kelių eismo taisyklėse griežtai nurodyta, koks turi būti perėjos ženklinimas – ant asfalto turi būti dvi perbraukiamos linijos.
Toje vietoje nebuvo daug žmonių. Kažkas filmavo, fotografavo. Kažkokie praeiviai eidami filmavo. Į jį dėmesį atkreipė vienas kitas žmogus. Jam su automobiliu neleido išvažiuoti du žmonės, minėtas vyriškis ir dar vienas jaunuolis. Jie jam neleido išvažiuoti, nes gal galvojo, kad jis kažką pažeidė, kad nori kažkur pabėgti. Mergaitė protestavo, ji buvo prieš tai, kad jis dažytų, ir jis nustojo dažyti. Kai mergaitė atsisėdo ant perėjos, jis išėjo. Jis dabar supranta, kad ji yra LGBT bendruomenės narė.
Gal šią situaciją buvo galima išspręsti teisiškai, bet jis ne teisininkas, todėl padarė tai, ką gali padaryti savo jėgomis. Ryte žmonės aiškinosi, policija nieko negalėjo pasakyti, žmonės skambino į savivaldybę, bet buvo savaitgalis, todėl gal niekas neatsiliepė. Žmonės norėjo nudažyti perėją, sakė, kad pagal Kelių eismo taisykles taip neturi būti. Policija sakė, kad neleis jiems nudažyti perėjos, kad jie turi kreiptis į savivaldybę. Žmonės sakė, „kaip galima kreiptis į savivaldybę, jeigu ten niekas nekelia“. Jis viso to pasiklausė, situacija jam buvo įdomi. Prieš LGBT bendruomenę neturi nieko prieš, tyčiotis nesiruošė, niekam jokio blogo žodžio nepasakė. Ta perėja buvo nudažyta neteisėtai, o jis norėjo tai atstatyti. Nieko blogo nepadarė. Su savivaldybės 554,25 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka, nes perėja buvo nudažyta neteisėtai.
Prie jo priėjęs vyras jį įžeidinėjo, vadino įvairiais žodžiais. Nors ir gavo pastabą iš minėto vyro, tačiau nemano, kad dėl to jis turėjo nustoti dažyti. Tuo metu jis savo name darė remontą, oficialiai nedirbo. Į jo pareigas neįėjo kelių tvarkymas, jis neturėjo savivaldybės ir kitų institucijų įgaliojimo tvarkyti kelius, tokios funkcijos jam nebuvo suteiktos.
Iš viešos erdvės jis žino apie 2018 m. policijos ginčą su savivaldybe, kurį teismas atsisakė nagrinėti. Paėmė volelį, dažus ir norėjo padaryti tvarką. Jis asmeniškai į policiją nesikreipė. Kai dažė perėją, žmonės galėjo ją pereiti. Jis perėjoje transporto priemonėms netrukdė, buvo vakaras, išeiginės, miestas tuščias. Jokių reakcijų iš aplinkinių, įstaigų, parduotuvių nebuvo. Registratoriaus užfiksuotų vaizdo įrašų nepateikė, nes tyrėjai nereikalavo. Galės teismui pateikti šiuos įrašus. Plikas vyriškis bandė jį stumdyti, įžeidinėjo, kad jis yra senas, sovietų laikų ,,pirdūnas“, išprotėjęs. Jis šiam nieko į tai neatsakė. Dėl LGBT žodžiais nieko neišreiškė, su niekuo nekalbėjo. Jis dabar žino, kad tai yra meninė instaliacija. Kai prasidėjo tyrimas, jis sužinojo, kad jam yra pareikštas ieškinys. Tuomet jis parašė savivaldybei prašymą paaiškinti, kokiu pagrindu ši nudažė perėją. Jis gavo atsakymą, kad nudažyta perėja yra meninė instaliacija, ji niekaip eismo nereguliuoja. Žmonės elgėsi agresyviai, rankomis spaudė automobilio kapotą, ant jo atsisėdo, įlenkimai yra iki šiol. Jis neatsakė į jų agresyvų elgesį, iškvietė policiją. Į savivaldybę kreipėsi raštu tyrimo metu.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą parodė, kad vaizdo įraše moteris kitoje gatvės pusėje su šviesiu megztiniu (duomenys neskelbtini). Viskas truko apie 2 minutes.
Teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas V. N. parodė, kad savivaldybė patyrė konkrečią turtinę žalą dėl kaltinamojo veiksmų uždažant meninę instaliaciją. Meninė instaliacija buvo sutvarkyta savivaldybės lėšomis, ir kaip tik po to kaltinamasis ją suniokojo. Dėl šios priežasties savivaldybė vėl turėjo sutvarkyti meninę instaliaciją. Buvo sudaryta sąmata, apskaičiuota darbų kaina, už šią kainą buvo atlikti meninės instaliacijos tvarkymo darbai, todėl patirtas išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Paaiškino, kad neišgirdo iš kaltinamojo, kokiai Kelių eismo taisyklių nuostatai prieštarauja meninės instaliacijos įrengimas ant gatvės. Meninė instaliacija nėra eismo reguliavimo priemonė, todėl jos nereguliuoja Kelių eismo taisyklės. Meninę instaliaciją leidžiama įrengti ant gatvės. Tai nėra toks vienintelis atvejis. Teisės aktai to nedraudžia. Šiuo atveju buvo gautas kelio savininko, t. y. savivaldybės, sutikimas įrengti instaliaciją, todėl ji buvo įrengta teisėtai ir pagrįstai, o po to buvo neteisėtai suniokota. Neturi duomenų, ar kiti asmenys kreipėsi į savivaldybę dėl meninės instaliacijos. Meninė instaliacija yra meninė išraiška. Negali atsakyti, ar Vilniaus mieste dažnai naudojamos meninės išraiškos. Tačiau Valentino dienos proga šviesofore buvo padarytos širdelės. Šioje byloje aptariama meninė instaliacija iš pradžių buvo įrengta terminuotai, po to buvo patikslinta ir leista jai būti neterminuotai. Kiek jam žinoma, savivaldybės sprendimas su policija nebuvo derintas.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad vyriškis pilkais dažais dažė perėją. Jam pasirodė, kad tokiu būdu buvo įžeidinėjama visa LGBT bendruomenė, o tuo pačiu gadinama miesto nuosavybė. Netoliese tikriausiai buvo kaltinamojo (duomenys neskelbtini), nes jie abu daug bendravo (duomenys neskelbtini), ji viską filmavo. Kai jis pradėjo kalbėti su kaltinamuoju, iš šio jo atžvilgiu buvo juntama agresyvi nuotaika. Neatsimena, ką šis jam sakė, bet grasinimai buvo nukreipti į jo sveikatą. Neatsimena, ar tą dieną buvo kokia nors šventė ar paminėjimas. Aplink matė apie 6 žmones, stebėtojus. Atvykus policijai, žmonių atsirado daugiau. Kaltinamasis perėją dažė voleliu, turėjo metalinę skardinę pilkų dažų. Greičiausiai taip ir buvo, kad šis jam sakė, jog jį uždažys, jei nepasitrauks į šoną. Kaltinamasis norėjo išvažiuoti, bet jis neleido. Dar keli praeiviai užtvėrė kelią jo mašinai, kol laukė pareigūnų. Tokiu būdu buvo bandoma sumenkinti netradicinės orientacijos žmones. Jis pastūmė kaltinamąjį, nes jam tai pasirodė teisinga, o šis jo nestūmė, bet rodė atsuktą kumštį, mano, kad tokiu būdu jam grasino, buvo ir žodžiais grasinama „eik...“, įžeidinėjo jį. Kaltinamasis niokojo leistinoje vietoje esantį simbolį – LGBT vėliavos spalvas. Jis atėmė iš kaltinamojo dažus, šis pabaigė dažyti tiek, kiek buvo likę dažų ant volelio, ir bandė pabėgti. Praeiviai galėjo praeiti per gatvę, parduotuvė neužsidarė, viskas veikė, mašinos važiavo, vėliau pareigūnai neleido važiuoti, kol fotografavo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad prieš kelerius metus viešoje erdvėje – socialiniame tinkle „Facebook“ stebėjo ginčą tarp policijos ir teismo dėl vaivorykštės spalvomis nudažytos perėjos, esančios Pylimo g. 2023 m. liepos 1 d. atvažiavo į Pylimo g., įsitikino, kad perėja tikrai yra nudažyta įvairiomis spalvomis. Pamanė, kad pasikeitė įstatymai, todėl pasižiūrėjo Kelių eismo taisykles. Žino, kad vaivorykštė yra LGBT bendruomenės simbolis. LGBT bendruomenei nejaučia jokios neapykantos, jie turi savo įsitikinimus ir jis tam neprieštarauja. Niekada nieko blogo nėra pasakęs šios bendruomenės atžvilgiu. Yra įsitikinęs, kad LGBT pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nesvarbu, kokia tai būtų bendruomenė, bet uždažant perėją buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių ženklinimo reikalavimas. Tai yra jo įsitikinimas. Jis nusprendė padaryti tvarką ir uždažyti spalvotą perėją viena spalva. Tuo tikslu 2023 m. liepos 1 d. parduotuvėje nusipirko pilkos spalvos dažus, tinkančius prie asfalto spalvos, specialiai greitai džiūvančius, kad praeiviai neišsiteptų. Vakare atvažiavo į Pylimo g. prie minėtos perėjos. Su juo važiavo (duomenys neskelbtini) I. G., kuriai savo ketinimų nesakė. Išpylė ant perėjos dažus ir ramiai dažė, nieko niekam nesakydamas, įžūliai nesielgdamas, iš nieko viešai nesityčiodamas. Aplinkui rinkosi praeiviai, filmavo. Jam dažant perėją, priėjo jaunas vyras, kuris reikalavo nustoti dažyti, piktai ir agresyviai stumdė jį nuo perėjos. Pamatė, kad kyla konfliktas, vyrui pasakė, jei kas nepatinka, tegu kviečia policiją, stovi šone ir netrukdytų jam dažyti. Tačiau jauna mergina atsisėdo ant perėjos, todėl jis nustojo dažyti. Nepastebėjo, kai kažkas paėmė jo dažų skardinę, rankose turėjo tik volelį. Grįžo prie automobilio, padėjo volelį į bagažinę ir norėjo išvažiuoti. Tai padaryti jam neleido aukščiau minėtas vyras su kitu vyru. Vienas iš jų atsisėdo ant jo automobilio kapoto. Kitas ne vieną kartą spaudė automobilį. Paprašė (duomenys neskelbtini) iškviesti policiją. Toliau automobilyje laukė policijos. Netrukus atvažiavo pareigūnai. Priėjo pareigūnas ir paklausė, kas čia vyksta. Jis pareigūnui pasakė, kad dažė perėją, o minėti vyrai neleidžia išvažiuoti, kėlė konfliktą, stumdė jį. Policijos pareigūnas, išklausęs jį, liepė laukti automobilyje, o po to bendravo su kitais asmenimis, kažką rašė. Kita policijos pareigūnė išrašė jam šaukimą atvykti į policiją duoti parodymus, išsiaiškinti tą incidentą. Galvojo, kad šis incidentas išsispręs kitaip, taikiai, negalvojo, kad jį gali apkaltinti tokiais nusikaltimais. Uždažydamas perėją jis nesityčiojo, neniekino jokios simbolikos ir LGBT bendruomenės įsitikinimų, viešosios tvarkos pažeisti neturėjo tikslo. Kokia tai bebūtų bendruomenė, jis nesutinka su simbolikos dažymu gatvėse, jie gyvena pagal įstatymus. Jis irgi turi religinių įsitikinimų, tačiau gatvėse nieko nepiešia. Paties perėjos uždažymo fakto jis neneigia. Iki šio momento jam yra nesuprantama, kokiais įstatymais remiasi Vilniaus miesto savivaldybė, nudažydama minėtą perėją LGBT simbolika (b. l. 91–93).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis J. G. savo kaltės nepripažino ir liko prie pirmiau duotų parodymų (b. l. 97–98).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. D. parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val. jis, eidamas į parduotuvę „IKI“, esančią Pylimo g. 19, pastebėjo, kad vyras (duomenys neskelbtini) voleliu pilkais dažais dažo pėsčiųjų perėją, esančią šalia parduotuvės „IKI“. Minėta perėja yra nudažyta LGBT vėliavos spalvomis. Jis priėjo prie minėto vyro ir paklausė, ką jis čia daro. Vyras nieko jam neatsakė ir pareiškė, kad uždažys jį, jei nepasitrauks į šoną. Į jo žodžius vyras nekreipė dėmesio ir toliau dažais dažė perėją. Jis iš minėto vyro atėmė pilkos spalvos skardinę su viduje esančiais pilkais dažais ir pasidėjo į šoną, norėdamas užkardyti vyro veiksmus. Jis iš karto iškvietė policiją. Vyras, pabaigęs likusius dažus, esančius ant volelio, sėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti. Jis jam neleido. Jokia žala nepadaryta, pareiškimo nerašys (b. l. 28–29).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja P. K. parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. patruliuodama su kolega tarnybiniu automobiliu, gavo iškvietimą, kad pranešėjas mato, kaip dažais uždažoma LGBT vėliava, nudažyta ant pėsčiųjų perėjos, adresu Pylimo g. 21. Įtariamasis vyras yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas Ž. D., kuris paaiškino, kad apie 20.15 val. eidamas į parduotuvę „IKI“, esančią Pylimo g. 19, pastebėjo, kad vyras (duomenys neskelbtini), su voleliu pilkais dažais dažo pėsčiųjų perėją, esančią šalia parduotuvės „IKI“. Minėta perėja yra nudažyta LGBT vėliavos spalvomis. Pranešėjas priėjo prie minėto vyro ir paklausė, ką jis čia daro. Vyras nieko neatsakė ir pareiškė, kad uždažys pranešėją, jei jis nepasitrauks į šoną. Į pranešėjo žodžius vyras dėmesio nekreipė ir toliau dažais dažė perėją. Ž. D. iš minėto vyro atėmė pilkos spalvos skardinę su viduje esančiais pilkais dažais ir pasidėjo į šoną, norėdamas užkardyti vyro veiksmus. Pranešėjas iš karto iškvietė policiją. Vyras, pabaigęs likusius dažus, esančius ant volelio, sėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti. Pranešėjas jam neleido. Pranešėjui jokia žala nepadaryta, pareiškimo jis nerašė. Minėtas vyras buvo J. G., jis sėdėjo automobilyje „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) I. G. Vyras prisipažino, kad dažais uždažė įvairiaspalvę perėją dėl savo asmeninių įsitikinimų (b. l. 35–37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad J. G. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 1 d. vakare, gal apie 19.30 val., J. G. pasiūlė važiuoti į miestą, nes pats ten susiruošė. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. G. sustojo prie parduotuvės „Moki-Veži“ (duomenys neskelbtini). J. G. reikėjo nusipirkti dažų ir volelį. Ji sumokėjo, nes jis neturėjo pinigų. Ji nesureikšmino to, nieko neįtarė, nes J. G. (duomenys neskelbtini) name daro remontą. Jis pasakė, kad dar reikia užvažiuoti į vieną vietą, o kur ir kokiu tikslu – nepaaiškino. Atvažiavo į centrą, sustojo adresu Pylimo g. 21. J. G. išlipo iš automobilio, nieko jai nesakė. Ji jo ketinimų nežinojo. Pamatė po kažkiek laiko, kad J. G. išpylė ant perėjos su spalvotomis linijomis pirktus dažus ir su voleliu dažė. Dabar jau žino, kad toje perėjoje buvo pavaizduotas netradicinės mažumos simbolis, ko anksčiau nežinojo. Dėl to, kad vyras dažė spalvotą perėją, jį žodžiu užpuolė praeivis. Ji nieko nedarė ir nebuvo susijusi su vyro veiksmais. Tas praeivis prisikabino prie jos vyro, stumdėsi, „koliojosi“. Vyras prašė nesistumdyti, pasakė, jei kažkas nepatinka, tegul kviečia policiją. Ji stovėjo kitos gatvės pusėje, todėl nežino, ar kas nors kvietė policiją. Jie su vyru atsisėdo į automobilį. Minėtas vyriškis, kuris „koliojosi“, neleido jiems išvažiuoti. Ji paskambino numeriu 112, pasakė, kad jai neleidžia išvažiuoti. Atvažiavo policijos pareigūnai, ji pagalvojo, kad pagal jos iškvietimą. Policijos pareigūnė išklausė, rašytinių paaiškinimų nepaėmė, vyrui įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą (b. l. 31–33).
Iš 2023 m. liepos 1 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad pėsčiųjų perėja yra šalia parduotuvės „IKI EXPRESS“, adresu Pylimo g. 19, eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo stoties pusės, uždažyta pilkos spalvos dažais. Pėsčiųjų perėja eismo pusėje, skirtoje važiuoti link stoties, apdažyta pilkos spalvos ir raudonos-oranžinės-geltonos spalvų dažais. Šalia važiuojamos dalies kraštu ant perėjos matomos mėlynos-žalios spalvos. Pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, abiejose pusėse yra šviesoforai. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Prieš perėją, 15 m atstumu, šalia pastato Nr. 19, stovi automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į perėją. Automobilio bagažinėje, dešinėje pusėje guli vienas volelis su mėlynos spalvos plastikine rankena. Volelio viršūnė yra ištepta pilkos spalvos dažais. Volelis yra pridengtas baltos spalvos maišu (b. l. 12–21).
Iš 2023 m. liepos 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta metalinė skardinė, kurioje yra dažai betoninėms grindims „FARBEX PROBETON“, pilki, 2,8 kg. Skardinė yra pradaryta. Taip pat apžiūrėtas volelis su rankena, skirtas dažymo darbams – rankena plastikinė, mėlynos spalvos, o ritininė ištepta pilkos spalvos dažais (b. l. 76–79).
Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „20230701_41.dar“. Jo trukmė – 12.04 min. Vaizdo kamera fiksuoja gatvės vaizdą. 20:17:39 vaizdo įraše pasirodo asmuo Nr. 1 – (duomenys neskelbtini) vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais ir juodos spalvos šortais. Jis rankose laiko dažų skardinę. Asmuo Nr. 1 prieina prie perėjos ir pradeda pilti dažus ant perėjos. Tuomet pasiima volelį ir pradeda uždažyti vėliavą. 20:17:52 prie asmens prieina asmuo Nr. 2 – šviesiaplaukė moteris, apsirengusi pilkos spalvos megztiniu ir juodomis sportinėmis kelnėmis. 20:17:55 prie asmenų prieina asmuo Nr. 3 – plikai nusiskutęs vaikinas, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis ir su juodais batais. Asmuo Nr. 3 pabando sustabdyti asmenį Nr. 1, tačiau asmuo visiškai nereaguoja, toliau dažo perėją. Asmuo Nr. 2 pradeda filmuoti konfliktą. Asmuo Nr. 3 išsitraukia telefoną ir iškviečia policiją. 20:19:55 asmuo Nr. 3 grįžta ir vėl prasideda konfliktas. Asmuo Nr. 3 nustumia asmenį Nr. 1 nuo perėjos, tačiau asmuo Nr. 1 vis tiek grįžta ir toliau pradeda dažyti vėliavą. Vėliau asmuo Nr. 3 dar kartą pabando nustumti jį nuo perėjos, tačiau nesėkmingai. Į konfliktą prisijungia ir asmuo Nr. 4 – tamsiaplaukė mergina, apsivilkusi juodos spalvos megztinį ir užsimovusi tamsiai mėlynos spalvos šortus. Ji atsisėda ant perėjos ir tokiu būdu neleidžia asmeniui Nr. 1 uždažyti visos perėjos. 20:21:12 asmuo Nr. 1 išeina iš vaizdo kamerų teritorijos, paskui jį nueina ir asmuo Nr. 3. Vėliau nueina ir asmuo Nr. 2. 20:23:47 į įvykio vietą atvažiuoja pareigūnai (b. l. 68–73).
Iš 2023 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „PSS-20230701-202349UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 30.00 min. Kairėje pusėje, apačioje matoma data – 2023 m. liepos 1 d., ir laikas – 20.23 val. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Prie pareigūnų prieina asmuo Nr. 1 – jaunas vyras, apsivilkęs juodos spalvos marškinėlius, juodus džinsus ir su juodos spalvos batais (duomenys neskelbtini). Jis parodo asmenis, kurie nudažė pėsčiųjų perėją. Pareigūnai nueina prie asmenų, kurie sėdi šviesios spalvos automobilyje. Pareigūnė paprašo asmens Nr. 2 – šviesiaplaukės moters, apsivilkusios pilkos spalvos megztinį, išlipti iš transporto priemonės. Tuomet pareigūnė paklausia, ar moteris dažė perėją. Ji atsako, kad dažė jos vyras. Pareigūnė paklausia, dėl kokių priežasčių jie nudažė perėją. Asmuo Nr. 2 atsako, kad ją užpuolė asmuo Nr. 1, todėl ir nudažė perėją. Ji teigia, kad asmuo Nr. 1 spjaudėsi ir gadino jų turtą. Tuomet pareigūnė dar kartą paklausia, kodėl asmenys nudažė perėją. Asmuo Nr. 2 atsako, kad jų įsitikinimai yra kitokie. Ji teigia, kad čia yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tuomet pareigūnė paaiškina, kad taip daryti negalima, nes buvo gautas savivaldybės leidimas. Asmuo Nr. 2 paaiškina, kad jie nepilnai uždažė perėją. Pareigūnė paprašo asmens Nr. 2 pateikti savo asmens dokumentą. Vėliau pareigūnė paklausia, kuo nudažė perėją. Ji atsako, kad dažais ir voleliu. Asmenį Nr. 3 – (duomenys neskelbtini) vyrą, apsivilkusį tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius ir šortais, apklausė kitas pareigūnas.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas „PSS-20230701-205349UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 30.00 min. Kairėje pusėje, apačioje matomas laikas – 20.53 val. Pareigūnai paprašo asmens Nr. 1 padiktuoti savo asmens duomenis, nes asmuo neturi su savimi tapatybės kortelės. Tuomet pareigūnė apklausia asmenį. Asmuo Nr. 1 teigia, kad jis ėjo į parduotuvę ir tuomet pastebėjo asmenis, kurie dažė vėliavą. Jie užpylė pilkos spalvos dažų ant perėjos ir su voleliu nudažė perėją. Jis teigia, kad perėją dažė tik vyras. Tuomet jis priėjo ir paklausė, ką daro, tačiau vyras nereagavo, todėl asmuo Nr. 1 atėmė volelį ir iškvietė policiją. Tuomet jis pradėjo grasinti, kad ir jį nudažys. Vėliau vyras atėmė volelį ir pradėjo toliau dažyti. Kai baigėsi dažai, vyras atsisėdo į automobilį ir bandė sprukti. Tačiau asmuo Nr. 1 jam pabėgti neleido. Asmuo Nr. 1 teigia, kad jam žala padaryta nebuvo, pareiškimo nerašys. Tuomet pareigūnai atsisveikina su asmeniu Nr. 1. Vėliau prie pareigūnų prieina moteris su vyru ir paklausia pareigūnų, kas bus asmeniui Nr. 3. Pareigūnai atsako, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmenys padėkoja pareigūnams ir nueina (b. l. 74–75).
Iš 2023 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini) skambučio pradžia _ 2023-07-01 20_18_21)“, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo trukmė – 01.35 min.: Operatorius – „112“; Pranešėjas – „anonimas“; Operatorius – „112“; Pranešėjas – „Sveiki“; Operatorius – „112, klausau“; Pranešėjas – (neaiškiai); Operatorius – „Gal jūs galėtumėt garsiau į ragelį šnekėti, nes aš jūsų beveik negirdžiu“; Pranešėjas – „Ar dabar girdite?“; Operatorius – „Vis tiek labai prastai“; Pranešėjas – „Dabar gal geriau?“; Operatorius – „Nu bandykim susikalbėt, prastai girdžiu, bet bandykim. Pabandysiu girdėt. Alio?“; Pranešėjas – „Pylimo gatvė 21, Vilniuje, čia uždažė tiesiog perėją, kuri buvo su leidimu nudažyta į gėjų vėliavą. Dabar bičas užspalvino tiesiog“; Operatorius – „Kas atsitiko, nesupratau?“; Pranešėjas – „Random bičas uždažė gėjų vėliavą, nuspalvintą perėją, kuri buvo valstybės leista nudažyt. Pylimo gatvė“; Operatorius – „Matėt, kas uždažė?“; Pranešėjas – „Dabar vyksta“; Operatorius – „Dabar dažo. Galėsit apibūdint tuos asmenis?“; Pranešėjas – „(duomenys neskelbtini) metų“; Operatorius – „Nepadėkit ragelio, tuoj sujungsiu su policija, minutėlę“; Pranešėjas – „Aha.“ Vyksta jungimas. Operatorius – „Kalbėkit prašau“; Pranešėjas – „Sveiki. Pylimo g. 21, dažo gėjų vėliava uždažytą perėją“; Operatorius – „Supratau. Gerai, važiuojam.“ Garso įrašo pabaiga (b. l. 66–67).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo mėn. rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad spalvotos dangos elementas (meninė instaliacija) nėra techninė eismo reguliavimo priemonė, nepatenka į Kelių eismo taisyklių ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių reguliavimo sritį, nenustatė eismo organizavimo tvarkos, todėl minėto elemento įrengimo klausimai derinami tik su kelio savininku (b. l. 57).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. rašto dėl ženklinimo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas neprieštaravo laikinam reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Pylimo ir Vingrių g. sankryžos šalutiniame pravažiavimo kelyje, ženklinimui kitomis spalvomis 2018 m. „Vaivorykštės dienų“ festivalio metu – 2018 m. gegužės 14‑20 d. Po festivalio laikinai atliktas ženklinimas kitomis spalvomis turi būti pašalintas, t. y. kelio danga atstatyta į esamą padėtį (b. l. 59).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 9 d. rašto dėl ženklinimo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas neprieštarauja dėl reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Pylimo ir Vingrių g. sankryžos šalutiniame pravažiavimo kelyje, pagrindo nudažymo. Spalvos gali būti ant dangos be termino, išlaikant estetinį vaizdą (b. l. 60).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės vicemero pasitarimo miesto infrastruktūros, eismo, tvarkymo ir plėtros klausimais 2023 m. birželio 28 d. protokolo Nr. 28-166/23(1.2.13E-T1) nustatyta, kad buvo nutarta pavesti savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriui teikti užsakymą (duomenys neskelbtini) atnaujinti darbų metu sugadintą meninę instaliaciją, esančią Pylimo g. 21A, Vilniuje, kaip festivalio „Vilnius Pride 2023“ renginio sudedamąją dalį (b. l. 61–63).
Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. spalio mėn. rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad savivaldybės yra atsakingos už tai, kad joms priklausančiuose keliuose būtų naudojamos tokios techninės eismo organizavimo priemonės, kokias nustato teisės aktai. Šiuo atveju kelio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (b. l. 65).
Viešosios internetinės paieškos www.google.com duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 1 d. vyko renginys – eitynės „Vilnius Pride 2023“; apie nustatytus viešuosius duomenis teismas informavo proceso dalyvius teisiamojo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).
BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).
Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
Pažymėtina, kad įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-942/2015). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021). Remiantis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pateiktu išaiškinimu, tokie veiksmai gali pasireikšti daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ir pan. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018).
Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Teismų praktikoje nurodyta, kad ši baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus.
Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti.
Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).
BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Kaltininkas, aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją, kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo J. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta, tuo tarpu pareikštam kaltinimui pagal BK 170 straipsnio 2 dalį pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų, todėl dėl šio kaltinimo J. G. išteisintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. G., nors savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau patvirtino, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 20.15 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, kitų žmonių akivaizdoje, voleliu ir pilkais dažais uždažė vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą – pėsčiųjų perėjoje esančią LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, taip pat, kad jis žinojo, ką ši atributika reiškia. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai Ž. D., P. K. ir I. G., jas patvirtinta ir kiti byloje surinkti įrodymai (2023 m. liepos 1 ir 13 d. apžiūros protokolai, 2023 m. liepos 4, 10 d., rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašas), todėl teismas šias aplinkybes laiko įrodytomis.
Tačiau kaltinamasis J. G. nesutiko su tuo, kad kaltinime pagal BK 284 straipsnį prieš tai nurodyti jo veiksmai yra vertinami kaip vandališki ir įžūlus elgesys, taip pat kad tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kartu padarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodytą turtinę žalą. Be to, kaltinamasis nesutiko su tuo, kad kaltinime pagal BK 170 straipsnio 2 dalį įvertinta, jog jis prieš tai nurodytais savo veiksmais viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupės (LGBT) įsitikinimus ir pažiūras dėl seksualinės orientacijos.
O būtent teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 12-13 val., kaltinime nurodytoje vietoje buvo žmonių, policija. Atsistojęs klausėsi, kas vyksta. Žmonės skambino į savivaldybę, nes su policija kilo ginčai – žmonės norėjo nudažyti perėją, bet policija jiems to padaryti neleido. Jam pasidarė įdomu, jis nuvažiavo namo, atsivertė Kelių eismo taisykles ir pasižiūrėjo, kaip turi atrodyti kelias. Palaukė vakaro, kad nebūtų daug žmonių, mašinų, nusipirko dažų, volelį, apie 20.15 val. atvažiavo į vietą, ramiai priėjo prie perėjos. Ten nebuvo nei žmonių, nei mašinų. Jis pradėjo dažyti nieko niekam nesakydamas, nieko neįžeisdamas. Po kurio laiko prie jo priėjo plikas vyriškis, pradėjo jį stumdyti, įžeidinėti, provokuoti. Tuomet pribėgo viena mergaitė, kažką rėkė, atsisėdo ant perėjos. Pradingus dažų skardinei, jis norėjo išvažiuoti, bet ant kelio atsistojo du žmonės ir jam to padaryti neleido. Kelių ženklinimas yra griežtas, ant kelio negali būti nieko nereikalingo – to, ko nesupranta vairuotojas arba kitas eismo dalyvis. Kelias negali būti nudažytas ir tai parašyta Kelių eismo taisyklėse. Suprato, kad perėja pažymėta LGBT bendruomenės ženklais, kad tai yra šios bendruomenės vėliava. Bet tai niekaip nesusiję, jis prieš gėjus nieko blogo neturi. Toje vietoje nebuvo daug žmonių. Kažkas filmavo, fotografavo. Kai dažė perėją, žmonės galėjo ją pereiti. Jis perėjoje transporto priemonėms netrukdė, buvo vakaras, išeiginės, miestas tuščias. Žmonės elgėsi agresyviai, rankomis spaudė automobilio kapotą, ant jo atsisėdo, įlenkimai yra iki šiol.
Teismas kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, vertina kritiškai, kaip jo siekį išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Darydamas tokią išvadą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime nurodytą dieną vyko renginys – eitynės „Vilnius Pride 2023“. Kaip jau buvo nurodyta, pats kaltinamasis parodė dalyvavęs tos dienos žmonių susibūrime prie aptariamos perėjos 12-13 val., matęs, kad policijos pareigūnai neleidžia tiems žmonėms uždažyti perėjos, kad nurodo dėl to kreiptis į miesto savivaldybę, tačiau dėl to, kad buvo šeštadienis, savivaldybės atstovai neatsiliepė į telefono skambučius. Nepaisydamas to, kaltinamasis nusipirko dažų ir volelį, ir apie 20.15 val. išpylė šiuos dažus ant perėjos su vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementu ir ėmė ją dažyti. Nors kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad, dažydamas perėją, jis vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis, t. y. pašalino nuo kelio Kelių eismo taisyklėse nenumatytą elementą, be to, ant kelio neturi būtų nieko nesuprantamo ar klaidinančio kitiems eismo dalyviams, stengėsi niekam nesutrukdyti ir nieko neištepti, tačiau teismas šiuos jo teiginius vertina kaip deklaratyvius ir neįtikinančius, kaip siekį pridengti savo tikruosius ketinimus, o būtent viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d.) 3 priedo „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.13.3 punkte nurodyta, kad dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, būtent taip ir buvo paženklinta aptariama perėja (b. l. 15). Pažymėtina, jog minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nieko nekalbama apie tai, kad draudžiama perėjos pagrindą nudažyti kitomis spalvomis ar įrengti menines instaliacijas. Toliau pasisakytina, kad Kelių eismo taisyklių 11 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Nagrinėjamu atveju J. G. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu būdu perėjos pagrindo nudažymas kitomis spalvomis galėjo trukdyti ar trukdė eismo dalyviams, kad jis būtų turėjęs imtis perėjos dažymo veiksmų. Juo labiau, kad kaip parodė ir pats kaltinamasis, apie perėjos pagrindo kitomis spalvomis nudažymą neabejotinai buvo žinoma ir policijos pareigūnams, kurie, esant nustatytiems kokiems nors kelio ženklinimo ar kitiems pažeidimams, ir yra kompetentingi imtis atitinkamų veiksmų. Be to, byloje esantys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštai patvirtina, kad aptariamos perėjos pagrindą leista nudažyti kitomis spalvomis dar 2018 m. gegužės mėn., iš pradžių laikinai, o po to ir nuolat (b. l. 59, 60). Vėliau, 2023 m. birželio mėn., nutarta atnaujinti darbų metu sugadintą meninę instaliaciją, esančią Pylimo g. 21A, Vilniuje, kaip festivalio „Vilnius Pride 2023“ renginio sudedamąją dalį (b. l. 61–63), kas ir buvo padaryta. Tačiau netrukus po to, kaltinamasis ją savo vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu sugadino, ko pasekoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo vėl užsakyti šių darbų atlikimą, tokiu būdu dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirdama turtinę žalą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2023 m. spalio mėn. rašte patvirtino, jog savivaldybės yra atsakingos už tai, kad joms priklausančiuose keliuose būtų naudojamos tokios techninės eismo organizavimo priemonės, kokias nustato teisės aktai, taip pat, kad šiuo atveju kelio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (b. l. 65). Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. rugsėjo mėn. rašte nurodė, kad spalvotos dangos elementas (meninė instaliacija) nėra techninė eismo reguliavimo priemonė, nepatenka į Kelių eismo taisyklių ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių reguliavimo sritį, nenustatė eismo organizavimo tvarkos, todėl minėto elemento įrengimo klausimai derinami tik su kelio savininku (b. l. 57). Taigi, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad aptariamos perėjos pagrindas buvo nudažytas kitomis spalvomis nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, šis nudažymas nekėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, konkrečių aplinkybių, kaip šis pavojus būtų galėjęs pasireikšti, nenurodė ir pats kaltinamasis.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodyta ir tai, kad aptartais kaltinamojo vandališkais veiksmais bei įžūliu elgesiu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis voleliu ir pilkais dažais uždažė vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą – pėsčiųjų perėjoje esančią LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, taip pat padarė turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei, būtent tos pačios dienos vakare, kai vyko renginys – eitynės „Vilnius Pride 2023“, tai buvo atlikta viešoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, Vilniuje, Pylimo g., ties pastatu Nr. 21, kitų žmonių akivaizdoje (iš pradžių jų buvo 5-6, o atvažiavus policijos pareigūnams daugiau), iš kurių vieni stovėjo ir žiūrėjo, kiti filmavo, fotografavo, o treti jautėsi šokiruoti, stengėsi nutraukti kaltinamojo veiksmus, davė šiam žodines pastabas, stengėsi jį nustumti nuo perėjos, kad šis nebedažytų, atsisėdo ant perėjos, kad kaltinamasis negalėtų tęsti perėjos dažymo, paėmė dažų skardinę, tačiau šis tęsė perėjos dažymą tol, kol buvo likę dažų ant volelio, toliau žmonės užblokavo kaltinamojo automobiliui kelią, kad šis negalėtų pasišalinti, iškvietė policijos pareigūnus.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad ji matė, kaip jos vyras dažė perėją – išpylė dažus ir su voleliu voliojo. Prie vyro priėjo kitas vyriškis, pradėjo rėkti, stumdytis. Po to dar mergina be žodžių atsisėdo ant perėjos ir neleido toliau dažyti. Palei sieną susirinko labai daug žioplių (apie 5). Ji su jais stovėjo. Tas vyriškis labai garsiai rėkė. Vyras baigė dažyti ir pasakė jai „einame iš čia“. Jie nuėjo į mašiną, norėjo išvažiuoti, bet du vyrai jiems to padaryti neleido. Vyras nepagarbiai nekalbėjo, niekam nė žodžio nepasakė.
Liudytojas Ž. D. parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. 16-18 val. dirbo netoli Pylimo g., per pertrauką ėjo į parduotuvę ir pamatė vyriškį, dažantį perėją. Jam pasirodė, kad tai miesto nuosavybės gadinimas. Atėmė dažus ir iškvietė policiją. Jam pasirodė, kad tokiu būdu buvo įžeidinėjama visa LGBT bendruomenė, o tuo pačiu gadinama miesto nuosavybė. Netoliese tikriausiai buvo kaltinamojo (duomenys neskelbtini), nes jie abu daug bendravo (duomenys neskelbtini), ji viską filmavo. Kai jis pradėjo kalbėti su kaltinamuoju, iš šio jo atžvilgiu buvo juntama agresyvi nuotaika. Aplink buvo apie 6 žmones, stebėtojus. Atvykus policijai, žmonių atsirado daugiau. Kaltinamasis norėjo išvažiuoti, bet jis neleido. Dar keli praeiviai užtvėrė kelią jo mašinai, kol laukė pareigūnų. Praeiviai galėjo praeiti per gatvę, parduotuvė neužsidarė, viskas veikė, mašinos važiavo, vėliau pareigūnai neleido važiuoti, kol fotografavo.
Liudytoja P. K. parodė, kad tuo metu dirbo parulės pareigose. Gavo pranešimą, kad vaivorykštės spalvomis nudažyta perėja apipilta dažais. Atvykus į vietą, juos pasitiko liudytojai. Kiek atsimena, buvo vienas vyriškis, kuris nurodė 2 asmenis, kurie galimai tai padarė. Šis vyras, jos paklausus, kodėl jis taip padarė, atsakė, kad dėl savo kitokių pažiūrų (kokių konkrečiai – nepasakė). Atrodo, kad tą dieną buvo kažkokia šventė. Konkrečiai toje vietoje, prie perėjos buvo daug žmonių (apie 20). Vieni priėjo prie jų, norėdami kažką papasakoti, kiti tiesiog stovėjo ir žiūrėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais liudytojų parodymais. Šie parodymai yra nuoseklūs ir logiški. Teismas taip pat nenustatė liudytojų siekio neteisingai apkalbėti kaltinamąjį. Teismas pažymi ir tai, kad minėtus liudytojų parodymus patvirtina ne tik iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, bet ir visi kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir vaizdo įrašas. Taigi, akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie išsigando, pasijuto šokiruoti, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir žmonių poilsis, darbas, buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. G., atlikdamas prieš tai nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta padarinių atžvilgiu tyčia – jis suvokė, kad įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir, nors konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei gali turėti jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.
Teismas apibendrina, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis J. G. tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Toliau teismas, vertindamas prieš tai aptartus kaltinamojo J. G. veiksmus jam pareikšto kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kontekste, pakartoja, kad šiam kaltinimui pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų, todėl dėl šio kaltinimo J. G. išteisintinas.
Iš tiesų, nors kaltinamasis J. G. parodė, kad jo veiksmai voleliu ir pilkais dažais uždažant vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą pėsčiųjų perėjoje – LGBT bendruomenę patvirtinančią atributiką – vėliavą, nebuvo nukreipti prieš LGBT grupės narius, teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. G. aptariamus veiksmus atliko tos pačios dienos vakare, kai vyko renginys – eitynės „Vilnius Pride 2023“, kai pats kaltinamasis patvirtino tos pačios dienos 12-13 val. stebėjęs grupę žmonių, kurie norėjo uždažyti perėją, bet policijos pareigūnai jiems to padaryti neleido; kaltinamasis patvirtino supratęs, kad perėja pažymėta LGBT bendruomenės ženklais, kad tai yra šios bendruomenės vėliava; be to, kaip jau buvo aptarta, kaltinamasis dažė perėją net ir kitiems žmonėms stengiantis nutraukti jo veiksmus, duodant šiam žodines pastabas, stengiantis jį nustumti nuo perėjos, kad šis nebedažytų, atsisėdant ant perėjos, kad kaltinamasis negalėtų tęsti perėjos dažymo, paimat dažų skardinę, tačiau šis tęsė perėjos dažymą tol, kol buvo likę dažų ant volelio; aptariamus kaltinamojo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ir laiko, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš LGBT grupės narius, siekiant išreikšti neapykantą šiai asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos.
Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. Visos BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyvios veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus. Pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją.
Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Nors, kaip jau buvo nurodyta, kaltinamojo J. G. veiksmai pripažintini nukreiptais prieš LGBT grupės narius, siekiant išreikšti neapykantą šiai asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos, kas pripažintina jo atsakomybę dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas), tačiau nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti šią asmenų grupę, J. G. veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti esant objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymius, nes jo veiksmai savo pobūdžiu neatitinka šios veikos pavojingumo laipsnio, o taip pat ir subjektyviuosius požymius – tiesioginę konkretizuotą tyčią tyčiotis ir niekinti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, skaitančius ir kurstančius neapykantą jiems ar diskriminaciją. Todėl teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisina J. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę J. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 284 straipsnyje sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skiriant bausmę J. G., atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei dėl seksualinės orientacijos (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. G. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, teistumas išnykęs (b. l. 104), per paskutinius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų Kelio eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą 70 km/val. greitį 11 km/val., informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 103), nedirba (b. l. 102), (duomenys neskelbtini) (b. l. 101).
Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies, nustatytos už nesunkų nusikaltimą, minimumą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmės rūšis ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškė civilinį ieškinį dėl 554,25 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija patyrė turtinę žalą dėl sugadinto (uždažyto) vaivorykštės spalvų gatvės dangos elemento pėsčiųjų perėjoje Pylimo g. (b. l. b. l. 40–41). Žalos dydis pagrįstas byloje esančia (duomenys neskelbtini) pateikta pėsčiųjų perėjos remonto Pylimo g. 21 sąmata Nr. 2, kurioje nurodyta, jog II kategorijos trijų kelio darbininkų 9 val. darbo laikas kainuoja 169,47 Eur, automašinos iki 6 t trijų valandų darbo laikas – 97,71 Eur, 8 litrai antikorozinių dažų – 190,88 Eur, bendrai – 458,06 Eur, papildomai PVM – 96,19 Eur, iš viso – 554,25 Eur (b. l. 42–43).
Teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas V. N. civilinį ieškinį palaikė ir parodė, kad savivaldybė patyrė konkrečią turtinę žalą dėl kaltinamojo veiksmų uždažant meninę instaliaciją. Meninė instaliacija buvo sutvarkyta savivaldybės lėšomis, ir kaip tik po to kaltinamasis ją suniokojo. Dėl šios priežasties savivaldybė vėl turėjo sutvarkyti meninę instaliaciją. Buvo sudaryta sąmata, apskaičiuota darbų kaina, už šią kainą buvo atlikti meninės instaliacijos tvarkymo darbai, todėl patirtas išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis J. G. patvirtino pėsčiųjų perėjoje pilkais dažais užpylęs/uždažęs vaivorykštės spalvų gatvės dangos elementą, šiuo teismo nuosprendžiu pripažintina, jog tokiu būdu savo nusikalstamais veiksmais kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, vertina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88–89), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1) paketas, kuriame yra metalinė skardinė su dažais, ir paketas, kuriame yra volelis, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (b. l. 25), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini; 2) kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 80 MGL, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti J. G. kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš J. G. 554,25 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 25 ct) turtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) paketą, kuriame yra metalinė skardinė su dažais, ir paketą, kuriame yra volelis, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti; 2) kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti J. G., kad bauda per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.