Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys - G. Š., A. R., biudžetinė įstaiga „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo T. R. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu, o šio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus (CPK 467 straipsnio 5 dalis), sprendžia, kad pareiškėjos pateiktos nuotraukos yra reikšmingos sprendžiant byloje kilusį ginčą, kadangi apeliacinis skundas grindžiamas, be kita ko, ir aplinkybėmis, jog suinteresuotas asmuo iš dalies geba savimi pasirūpinti pats. Spręstina, kad šių įrodymo priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes apeliantas tokia informacija disponuoja pats, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikrose srityse

15. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 2.10 straipsnio, reglamentuojančio fizinio asmens pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje, 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. CK 2.11 straipsnio, reglamentuojančio fizinių asmenų veiksnumo apribojimą tam tikroje srityje, 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje; kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.

16. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Matter v. Slovakia, peticijos Nr. 31534/96, ; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid v. United Kingdom, peticijos Nr. 44599/98).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Konvencijos 8 straipsnio objektas – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių ar proto negalios ištiktų asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 43 punktas).

19. 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija). Ratifikuotos Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas).

21. EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05)

22. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje srityje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą. Vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse (tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); santuokos sudarymas, rinkimų teisė) ypatingai svarbu atsižvelgti į nurodytus kriterijus, kadangi šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais, kaip minėta, tai teismo sprendime išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas dar 2016 m. balandžio 20 d. Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo rekomendavo Lietuvai panaikinti teisinį reguliavimą, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę į šeimą bei teisę sudaryti santuoką, įgyvendinti tėvų valdžią (Konvencijos 23 straipsnis), taip pat panaikinti įstatymų ir Konstitucijos nuostatas, kuriomis nesuteikiama teisė neįgaliesiems balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose, taip pat pašalinti galimybę pripažinti neįgaliuosius teisiškai neveiksniais dėl neįgalumo (Konvencijos 29 straipsnis). Aiškindamas valstybių, Konvencijos Šalių, nediskriminavimo ir lygybės įsipareigojimus, įtvirtintus Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnyje, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas 2018 m. balandžio 26 d. pastabose atkreipė dėmesį, kad atsisakymas leisti dalyvauti rinkimų procese ir kitaip dalyvauti politiniame gyvenime yra dažni diskriminacijos dėl negalios pavyzdžiai. Jie dažnai glaudžiai susiję su atsisakymu suteikti veiksnumą arba jo apribojimu. Taip pat nurodė, kad dėl diskriminacinių įstatymų ir politikos, taip pat administracinių priemonių neįgalieji dažnai diskriminuojami bandydami įgyvendinti savo teisę tuoktis arba savo tėvų ir šeimos teises.

24. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pabrėžtina, kad tos asmens teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje), neturi būti ribojamos. Taip pat teismas procesiniame sprendime neturėtų asmens pripažinti neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant apeliacinio skundo, kuriuo prašoma atmesti pareiškimą dėl T. R. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, argumentus, svarbu įvertinti byloje esamų įrodymų visumą (CPK 178 straipsnis).

26. Suinteresuoto asmens T. R. psichinę sveikatos būklę ir gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtiniuose ir asmeniniuose neturtiniuose santykiuose apibūdina šie byloje esantys įrodymai:

26.1. T. R. nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2039 m. sausio 25 d. (iki senatvės pensijos sukakties dienos) nustatytas 75 proc. netektas darbingumas dėl paranoidinės (duomenys neskelbtini) diagnozės. Neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

26.2. Šalčininkų rajono sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centro socialinės darbuotojos 2024 m. balandžio 30 d. išvadoje dėl T. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad T. R. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi jis nesiorientuoja laike, vietoje, aplinkoje, savyje.

26.3. G. Š. prašyme Šalčininkų r. Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriui nurodė, kad neturi galimybės pati rūpintis broliu ir neprieštarauja, kad T. R. būtų apribotas veiksnumas ir jam būtų suteikta ilgalaikė socialinį globa globos įstaigoje. Nurodė, kad brolis dėl ligos dažnai būna agresyvus, kelia pavojų visuomenei, yra nenuspėjamas. Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir brolio A. R. prašyme Šalčininkų r. Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriui.

26.4. Iš medicininių dokumentų matyti, kad T. R. daug kartų gydytas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės stacionare – dėl paranoidinės (duomenys neskelbtini) paūmėjimo buvo hospitalizuotas nuo 2016 m. gruodžio 28 iki 2017 m. sausio 27 d., nuo 2017 m. gruodžio 3 iki 2018 m. sausio 18 d., nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d., nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. vasario 7 d., nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 13 d., nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. sausio 8 d., nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. vasario 15 d., nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d., nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. spalio 27 d., nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 22 d., nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d., nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., nuo 2024 m. kovo 11 d. iki 2024 m gegužės 3 d. Kaip matyti iš epikrizių, T. R. būdavo hospitalizuojamas (neretai lydint policijos pareigūnams) dėl neadekvataus, neprognozuojamo ir pavojingo elgesio, agresijos aplinkinių atžvilgiu, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), lengvas protinis atsilikimas. Klinikoje vyrauja haliucinacinė-paranoidinė, deficitinė simptomatika su santykio, persekiojimo, poveikio kliedesiais, klausos pseudohaliucinacijomis, kognityvinis deficitas. Nurodoma, kad paskirtų vaistų ambulatoriškai T. R. nevartoja, savo sveikatos būklei ir elgesiui nekritiškas.

26.5. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2024 m. rugsėjo 25 d. akte Nr. TPE-420/2024 T. R. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), ryškus asmenybės defektas. Padaryta išvada, kad dėl psichikos sveikatos būklės T. R. negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa. Ekspertizės akte nurodoma:

26.5.1. Psichikos būsenos tyrime nurodyta, kad tiriamasis į klausimus atsakinėja lėtai, kalba ne visai rišli, dažnai pradeda kalbėtis pats su savimi. Nesupranta ekspertizės atlikimo tikslo, kokia diagnozė jam nustatyta, nežino. Pasako, kad turi cukrinį diabetą. Išsako jaučiantis pavojų nuo savo giminių, kurie nuolat grasina, nori jį užmušti, parduoti namą. Teigia, kad jis turi daug giminių, kurie buvo prezidentais Amerikos, Anglijos, Šveicarijos, Vokietijos. Teigia, kad pusbroliai pastatė pasiklausymo aparatus į jo telefoną, name, jie trukdo kuo nors užsiimti. Galvoje girdi balsus. Teigia, kad geria vaistus tik nuo cukrinio diabeto. Pasakodamas apie save teigia, kad turi 4 žmonas, dvi gyvena (duomenys neskelbtini), o 2 Pagiriuose, vaikų nėra, tėvai mirę, turi 3 pusbrolius ir vieną tikrą brolį. Žino, kad turi 35 proc. nedarbingumą. Pasako, kad baigęs 8 klases. Paklaustas apie ateities planus, teigia ketinantis užsiimti daržu. Nurodė gaunantis išmoką 400 Eur ir 180 Eur už grupę. Apie produktų kainas pasako apytiksliai teisingai, tačiau negali pasakyti apie komunalinius mokesčius ar jų mokėjimą. Teigia, kad turi namą ir 6 ha žemės. Nežino, kas yra kreditas, lizingas, testamentas. Lietuvos prezidentu įvardina Šimašių, negali įvardinti nei vienos politinės partijos. Teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, ryškesnių kognityvinių funkcijų sutrikimų nenustatyta. Mąstymas konkretus, padrikas, nenuoseklus, paralogiškas, mažai produktyvus. Išsako persekiojimo, santykio, nuostolio, ypatingos reikšmės ir interpretacinio pobūdžio kliedėjimo idėjas bei klausos haliucinacijas. Dėmesys išblaškytas, koncentracija ryškiai sutrikusi. Visiškai nekritiškas savo psichikos sveikatos atžvilgiu ir neturi motyvacijos gydytis psichotropiniais medikamentais. Emocijos skurdžios. Asmenybė dezorganizuota, primityvi, regresavusi. Stebimas ryškus valios funkcijų sutrikimas. Tarpasmeniniai kontaktai labai riboti, jokių realių planų ateičiai jis neturi. Savitvarkos, higienos įgūdžiai nusilpę.

26.5.2. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu T. R. klinikiniame vaizde vyrauja polimorfinė paranoidinė simptomatika: išreikšti mąstymo, suvokimo, asmenybės, emocijų ir valios sutrikimai, būdingi toli pažengusiam šizofreniniam procesui. Tyrimo metu T. R. išsakė klausos haliucinacijas bei persekiojimo, santykio, nuostolio, ypatingos reikšmės bei interpretacinio pobūdžio kliedėjimo idėjas, kurios yra dominuojančios, užpildo jo sąmonę, lemia jo neadekvatų elgesį, liguistą realių įvykių interpretaciją bei sutrikdo jo gyvenimo kokybę, socialinę ir buitinę adaptaciją. Jis yra visiškai nekritiškas savo psichikos sveikatos būklei, neturi jokios motyvacijos gydytis. Socialiniai ryšiai labai paviršutiniški, interesai riboti, jis nėra motyvuotas darbinei veiklai, neturi jokios motyvacijos ir valios užsiimti kokia nors prasminga, tikslinga bei produktyvia veikla. T. R. supranta pinigų reikšmę, tačiau praktiškai neturi žinių apie sandorių sudarymą, bankines operacijas, notarinius veiksmus bei visuomenėje vykstančius procesus. Dėl elgesio savireguliacijos mechanizmo, valios, emocijų, mąstymo ir suvokimo sutrikimų, klaidingo realybės suvokimo ir liguistų interpretacijų, asmenybės pakitimo jis nesugeba kritiškai įvertinti gyvenimiškų situacijų, prognozuoti savo elgesio pasekmių bei savarankiškai pasirūpinti savimi. Šiuo metu jo gebėjimas vykdyti produktyvią, tikslingą veiklą yra ryškiai sutrikęs.

27. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos.

28. Vertinant asmens gebėjimų turtinių bei asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose T. R. pripažintas neveiksniu, pažymėtina, kad kasacinio teismo konstatuota, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis bei gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus).

29. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. R. gydantis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2016 m. gruodžio 29 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini), lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad T. R. gydymas dėl ūmios psichozės būklių stacionare laikui bėgant dažnėjo ir ilgėjo. Nustatyta, kad jis jam skirto gydymo plano nesilaiko, išrašytų vaistų ambulatoriškai nevartoja. Jau 2020 m. pradžioje jam buvo rekomenduotas apgyvendinimas socialinės globos namuose, nuo 2021 m. pabaigos gydantys gydytojai, be kita ko, rekomenduodavo svarstyti neveiksnumo nustatymą. Byloje esantys duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad T. R. neturi sunkių ir nuolat egzistuojančių psichikos sveikatos sutrikimų. Pastebėtina, kad teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atliekama T. R. esant hospitalizuotam VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl neadekvataus elgesio (nuo 2024 m. rugsėjo 12 d.), taigi jam taikant atitinkamą gydymą, tačiau teismo ekspertas konstatavo asmens visišką negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

30. Taigi byloje surinkti medicininiai duomenys sudaro pagrindą svarstyti dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam, kad būtų apsaugotos paties T. R. teisės ir jo interesai. Šiuo aspektu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė medicininiais dokumentais nustatytos T. R. būklės įtakos jo gebėjimams suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti kiekvienoje iš sričių, kuriose teismo sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto atstovės argumentų ir galimybės suinteresuotą asmenį T. R. pripažinti ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgė į ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei į byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino (tai neanalizuota sprendime) pačio ekspertizės turinio, nepasisakė dėl rašytinių įrodymų turinio prieštaringumo.

31. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Šalčininkų rajono sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centro socialinės darbuotojos 2024 m. balandžio 30 d. išvada nėra pagrindo remtis ir ją vertinti kaip įrodančią ar neįrodančią T. R. gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kadangi ji neatitinka Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų – nėra išsami, neaišku kokiais motyvais padarytos išvados, be to, prieštarauja teismo psichiatrijos ekspertizės 2024 m. rugsėjo 25 d. akte Nr. TPE-420/2024 nurodytai informacijai, kad T. R. teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, ryškesnių kognityvinių funkcijų sutrikimų nenustatyta. Pastebėtina, kad nurodyto vertinimo metu (2024 m. balandžio 30 d.) T. R. buvo gydomas ligoninėje, jį išrašant gydytis ambulatoriškai 2024 m. gegužės 3 d. būklė aprašoma kaip pagerėjusi, noriai bendraujantis, savarankiškai palaikantis asmens higieną, prisilaikantis tvarkos taisyklių ir kt., nurodoma, kad klinikoje vyrauja ryški deficitinė simptomatika, kognityvinis deficitas, pacientas yra visiškai nesavarankiškas, soc. dezadaptuotas, reikalaujantis priežiūros.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į T. R. sveikatos būklę, duomenis apie kognityvinį deficitą, jo protinius gebėjimus, mąstymo skurdumą, į tai, kad T. R. nežino, kas yra kreditas, lizingas, testamentas, neturi žinių apie sandorių sudarymą, bankines operacijas, notarinius veiksmus, visuomenėje vykstančius procesus, nesugeba suvokti gaunamos sudėtingesnės informacijos, jos apdoroti ir priimti pagrįstus sprendimus, prognozuoti pasekmes šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), sprendžia, kad T. R. pagrįstai šiose srityse pripažintas neveiksniu.

33. Bylos duomenys teikia pagrindą neabejotinai išvadai, kad T. R. nekritiškas savo (psichikos) sveikatos būklei, vaistų negeria, nesilaiko kitų gydytojų rekomendacijų (pvz., vartoja alkoholį), jam reikalinga vaistų vartojimo kontrolė, siekiant užtikrinti kaip įmanomai geresnę fizinę ir psichinę asmens būklę. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. R. neveiksniu sveikatos priežiūros srityje.

34. Atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, vykdant pokalbį su T. R., t. y. kad jis pažįsta pinigus, apytiksliai žino maisto produktų kainas (kas leidžia daryti išvadą, kad jis geba nusipirkti maisto produktų, kitaip maisto kainų nežinotų), žino kiek pajamų gauna, koks jo išsilavinimas, teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, taip pat į tai, kad ilgą laiką (ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) jis gyveno vienas, tačiau jo gyvenamoji aplinka neatitinka žmogiškajam orumui išlaikyti būtinų reikalavimų, nustatyta, kad T. R. savitvarkos, higienos įgūdžiai nusilpę (kas leidžia manyti, kad su pagalba šiuos įgūdžius suinteresuotas asmuo gali susigrąžinti ir negeba atlikti to tik iš dalies), taip pat byloje esant duomenų, kad T. R. po gydymo pasijausdavo geriau, gebėdavo apsitarnauti, su pagalba pasirūpinti savo asmens higiena, darytina išvada, kad T. R. nurodytų veiksmų be kito asmens pagalbos / priežiūros negali atlikti ir tik iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino T. R. neveiksniu šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, ir savitvarkos įgūdžių srityje. Nepaisant to, kad ekspertizės akte pateikta medicininė išvada, jog šiose srityse T. R. yra neveiksnus, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jis šiose srityse yra visiškai neveiksnus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. R. geba iš dalies suprasti ir priimti sprendimus, susijusius su smulkiais buitiniais sandoriais ir savitvarkos įgūdžiais, šiose srityse jam būtina rūpintojo ar kita pagalba, todėl šiose srityse T. R. pripažintinas ribotai veiksniu (CK 2.11 straipsnis).

35. Srityse, kuriose T. R. pripažintas ribotai veiksniu, T. R. nustatytina rūpyba ir jo rūpintoju paskirtina biudžetinė įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ (CK 2.11 straipsnio 1 dalis), kadangi nustatyta globa ir globėjas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra keičiamas, todėl būtent šio suinteresuoto asmens nustatymas T. R. rūpintoju labiausiai užtikrins ribotai veiksniu pripažinto asmens teises ir interesus atitinkamose srityse. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

36. Minėta, kad asmens teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje), neturi būti ribojamos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo T. R. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės ir kitų objektyvių aplinkybių vis tiek negalės pasinaudoti. Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Byloje nėra duomenų, kad T. R. planuotų kurti šeimą, susilaukti, įsivaikinti ar globoti vaikus, būti rūpintoju ar pagalbininku pagal sutartį, dirbti, be to, šios asmens teisės (kaip ir balsavimo teisė) negali būti įgyvendintos per atstovą, todėl neturėtų apskritai būti ribojamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime be pagrindo nustatė T. R. neveiksnumą šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių ir pilietinių santykių srityse. Toks teismo nurodymas prieštarauja nutarties 17-24 punktuose išdėstytam aiškinimui bei nėra pagrindžiamas atitinkamais teismo argumentais dėl šių sričių aktualumo T. R. ir būtinumo jo veiksnumą šiose srityse riboti, taigi neatitinka kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčių asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Dėl bylos baigties

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimas keistinas, pašalinant iš teismo sprendimo sritis, kuriose T. R. nepagrįstai pripažintas neveiksniu, t. y. asmeninių neturtinių santykių sritis: šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių santykių srityje (balsavimo teisė); taip pat nustatant, kad T. R. pripažintinas ribotai veiksniu turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), ir asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), šiose srityse nustatant rūpybą ir jo rūpintoja paskiriant biudžetinę įstaigą „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

38. Asmens, pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse, sveikatos būklei pasikeitus, teismo sprendimas dėl šio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje peržiūrimas (CPK 469 straipsnis).

39. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti suinteresuotą asmenį T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Pripažinti suinteresuotą asmenį T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

Nustatyti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu, ir rūpybą, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu.

Suinteresuoto asmens T. R. globėju ir rūpintoju skirti biudžetinę įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo nutarties kopiją išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkytojui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.