- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-518-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30381-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Suinteresuotas asmuo
- R. A.
- Pareiškėjas
- A. A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. A. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta ieškovės A. A. K. ir atsakovo R. A. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties 3 punktu R. A. nustatyta pareiga teikti nepilnamečiui vaikui – A. A. išlaikymą – po 345 Eur/mėn., mokamą sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šio prašymo pateikimo dienai atsakovas atsisako mokėti išlaikymą, pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš R. A..
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos ir suinteresuoto asmens sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą.
Šalies argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį; grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įpareigoti teismą tinkamai įteikti atsakovui ieškinio kopiją ir suteikti galimybę pateikti atsiliepimą; įvertinti galimą procesinių ir BDAR pažeidimą dėl dokumentų perdavimo tretiesiems asmenims.
4. Be to, 2025 m. lapkričio 24 d. suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą dėl nutarties vykdymo sustabdymo ir arešto panaikinimo (prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), kuriuo prašo: 1) sustabdyti 2025 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties vykdymą iki galutinio atskirojo skundo išnagrinėjimo; 2) įpareigoti antstolį nedelsiant panaikinti lėšų areštą suinteresuoto asmens banko sąskaitoje (1 122,67 Eur); 3) pripažinti, kad areštas pritaikytas be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo; 4) užtikrinti suinteresuoto asmens teisę į pragyvenimo lėšas ir galimybę vykdyti išlaikymo prievolę. Prašyme nurodo, kad 2025 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kurios pagrindu antstolis areštavo suinteresuoto asmens banko sąskaitoje 1 122,67 Eur sumą. Ši nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu. Antstolio taikytas areštas nėra pagrįstas objektyviais ir patikrintais skaičiavimais, o vėliau pats antstolis sumažino sumą iki 551 Eur, kas rodo pirminio arešto nepagrįstumą ir netikslumą. Dėl šio arešto suinteresuotas asmuo negali tinkamai vykdyti kasdienių finansinių įsipareigojimų ir užtikrinti vaiko išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi suinteresuoto asmens R. A. prašymą dėl nutarties vykdymo sustabdymo ir neteisėto arešto panaikinimo taikymo atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus argumentus, darė išvadą, jog su prašymu nėra pateikta objektyvių duomenų, kad nesustabdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo vykdymą, teismo būsimo sprendimo (nutarties) įvykdymas taptų neįmanomas.
7. Teismas pažymėjo, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra išimtinė priemonė. Jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, galimi vykdymo veiksmai būtų atgręžti, o išieškotos sumos – grąžintinos. Suinteresuoto asmens deklaratyvaus pobūdžio argumentai nepagrindžia tikėtinos grėsmės, kad šis atgręžimas negalės būti įvykdytas.
8. Teismas darė išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė vykdymo sustabdymo būtinumo. Suinteresuoto asmens prašymas dalyje, kuria prašoma įpareigoti antstolį panaikinti areštą, yra išvestinis iš prašymo sustabdyti nutarties vykdymą. Kadangi nėra teisinio pagrindo tenkinti pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir suinteresuoto asmens išvestinis prašymas įpareigoti antstolį panaikinti areštą.
9. Teismas pažymėjo ir tai, kad toks prašymas įpareigoti antstolį nėra priskirtas laikinajai apsaugos priemonei ir turi nagrinėjamas skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, ir tai sudaro savarankišką pagrindą prašymą šioje dalyje atmesti.
10. Teismas nurodė, kad jeigu suinteresuoto asmens lėšos būtiniausiems poreikiams tenkinti yra areštuotos ir jam trūksta lėšų būtiniausiems poreikiams tenkinti, jis turi teisę tiesiogiai kreiptis į antstolį dėl pinigų sumos, kuria leidžiama disponuoti, nustatymo (CPK 689 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) R. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-40108-566/2025, 2) sustabdyti 2025 m. spalio 13 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėtas šios nutarties apskundimas apeliacine tvarka, 3) įpareigoti antstolį panaikinti banko sąskaitos 1 122,67 Eur areštą, 4) įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas, jeigu jos jau būtų nurašytos, 5) įpareigoti pirmosios instancijos teismą nedelsiant įteikti atsakovui visą ieškinio medžiagą ir procesinius dokumentus, 6) nustatyti, kad teismas ateityje privalo tinkamai informuoti atsakovą apie procesą, dokumentų įteikimą ir nagrinėjimo eigą, 7) pripažinti, kad teismas pažeidė procesines teises ir šalių rungimosi principą, ignoruodamas įrodymus ir pateiktus argumentus, 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės arba Lietuvos Respublikos, jeigu tokios patirtos. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nesiuntė procesinių dokumentų, o siuntė tik ieškovės advokatei ir advokatei R. N., su kuria šiuo metu neturintis jokios atstovavimo sutarties. Taigi dokumentai buvo siunčiami tretiesiems asmenims, o ne suinteresuotam asmeniui — tai tiesiogiai pažeidžia jo procesines teises.
11.2. Apie 2025 m. spalio 13 d. nutartį sužinojo tik rašydamas užklausimus teismui, kreipdamasis el. paštu, gavęs informacijos iš antstolio. Tai reiškia, kad buvau visiškai eliminuotas iš proceso ir negalėjau realizuoti savo CPK 42 straipsniu garantuojamų teisių.
11.3. Buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, tačiau teismas atsiliepimo nevertino.
11.4. Nutarties 1 punkte teismas nurodo, kad „atsakovas atsisako mokėti išlaikymą“. Tokios aplinkybės byloje nėra, ieškovė jos netvirtina, o teismas ją sukūrė pats, pažeisdamas CPK 185 straipsnį.
11.5. Ieškovės prašymas priimtas be pagrindžiančių įrodymų, pažeidžiant CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
11.6. Pagal CPK 144 straipsnį teismas turi neabejotinai įsitikinti, kad laikinosios priemonės būtinos. Nutartyje nėra įrodymų analizės, loginių išvadų, tinkamo įrodymų vertinimo.
11.7. 2025 m. spalio 13 d. nutartis yra apskųsta. Nepaisant to antstolis pradėjo vykdymą, teismas ir antstolis vadovavosi neįsiteisėjusia nutartimi. Taigi ši nutartis negali būti vykdoma, kol nebus išnagrinėtas atskirasis skundas.
11.8. Šiuo atveju teismas neįvertino, kad 2025 m. spalio 13 d. nutartis neįsiteisėjusi, neanalizavo pragyvenimui būtinų išlaidų, nevertino vaikų interesų, neanalizavo proporcingumo, ignoravo pateiktus įrodymus, nepateikė jokių konkrečių motyvų. Tai pažeidžia teisingo proceso principus ir laikytina savarankišku nutarties naikinimo pagrindu.
11.9. Antstolis, remdamasis neįsiteisėjusia 2025 m. spalio 13 d. nutartimi, areštavo 1 122,67 Eur sąskaitoje. Tai rodo neteisėtą veiksmų pobūdį, pažeidimą proporcingumo ir būtinumo principų, vykdymo proceso formalumų nesilaikymą. Dėl arešto: negalėjau sumokėti už paslaugas laiku, paslaugų teikėjams susiformavo įspūdis, kad esu nemokus ar piktybiškai nevykdantis įsipareigojimų, praradau teisę į mokėjimų atidėjimus, nuolaidas, lojalumo programas, tai daro ilgalaikę reputacinę žalą, kuri paveiks ateities sutartis ir kainodarą. Ši žala atsirado tik dėl neteisėto teismo ir antstolio veikimo.
11.10. Ieškinio neįteikimas, faktų iškraipymas, įrodymų ignoravimas, atsakovo argumentų ignoravimas, vienpusis teisės normų taikymas, neįsiteisėjusios nutarties laikymas vykdymo pagrindu - rodo rimtas abejones dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį ir sustabdyti vykdymą iki galutinio bylos išnagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens R. A. prašymas dėl nutarties vykdymo sustabdymo ir arešto panaikinimo (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-41-1102/2024, patvirtino pareiškėjų A. A. K. ir R. A. 2024 m. balandžio 8 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 9 d. Šiuo teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkte numatyta, jog R. A. teikia išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 354 Eur iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjos A. A. K. prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimo. Ši nutartis 2025 m. spalio 21 d. įsiteisėjo, o 2025 m. lapkričio 11 d. jos pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas.
17. 2025 m. lapkričio 24 d. suinteresuotas asmuo R. A. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2025 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. 2025 m. lapkričio 26 d. teismo rezoliucija suinteresuotam asmeniui atnaujintas praleistas terminas atskirajam skundui pateikti ir atskirasis skundas priimtas.
18. Be to, 2025 m. lapkričio 24 d. suinteresuotas asmuo R. A. pateikė teismui prašymą dėl 2025 m. spalio 13 d. teismo nutarties vykdymo sustabdymo ir įpareigojimo antstoliui panaikinti lėšų areštą (prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo).
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėjusi.
20. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, kitų asmenų teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
21. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokio pobūdžio priemonė paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau gali būti taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ginčijamas vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1113-330/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti išimtinę procesinę priemonę – nutarties vykdymo sustabdymą.
23. Pagal civilinio proceso teisę teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai pareiškėjas pateikia objektyvius duomenis, leidžiančius spręsti, jog nesustabdžius vykdymo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ar iš esmės apsunkintas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties tiek atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties nurodė daug ir iš esmės tų pačių aplinkybių. Šiuo atveju apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl tariamai pažeistų procesinių teisių nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, netinkamo procesinių dokumentų įteikimo bei jo pateikto atsiliepimo neįvertinimo. Tačiau šie argumentai yra susiję su 2025 m. spalio 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu iš esmės, o ne su vykdymo sustabdymo instituto taikymo sąlygomis.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį, išsamiai pasisakė dėl apelianto argumentų dėl atsiliepimo reikšmės ir konstatavo, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie civilinėje byloje gautą pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jam buvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus bei įrodymus apie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų vykdymą. Minėtas teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių tinkamą išlaikymo prievolės vykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties nevykdymo, o tokie teismo veiksmai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą.
26. Taigi nagrinėjamu atveju apelianto argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie procesą ar kad jo pateiktas atsiliepimas nebuvo vertintas, laikytini nepagrįstais ir paneigtais įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties nurodo žymiai platesnės apimties faktines aplinkybes bei reiškia daugiau reikalavimų, nei buvo pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl nutarties vykdymo sustabdymo ir arešto panaikinimo, todėl vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą atsižvelgtina tik į tas faktines aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti teismui pateiktame prašyme, o naujai ar išplėstai dėstomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad reikalavimai, susiję su antstolio taikytų vykdymo veiksmų teisėtumu ir arešto lėšoms panaikinimu, sprendžiami skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, todėl negali būti nagrinėjami kaip laikinosios apsaugos priemonės.
29. Be to, apelianto nurodomi finansiniai nepatogumai ar galimi neigiami padariniai nesudaro pagrindo konstatuoti neatitaisomos žalos rizikos, kadangi civilinio proceso įstatymas numato vykdymo veiksmų atgręžimo galimybę tuo atveju, jeigu procesinis sprendimas būtų panaikintas.
30. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo neįrodė vykdymo sustabdymo būtinybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs suinteresuoto asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.