Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1634-863/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-20
Bylos Nr.: e2A-1634-863/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11402-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: N.
Atsakovas: B. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1634-863/2025Teisminio proceso Nr.

2-68-3-11402-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) N.-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir apeliantės (atsakovės) B. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N.-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei B. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“, R. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N.-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę B. Š. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butus, esančius (duomenys neskelbtini)-104, Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-103A, Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini)-103B, Vilniuje, kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje; elektros skaitiklio iškėlimą atsakovei atlikti savo nuožiūra, bet kokiu būdu, kad nebūtų tiesiogiai pakenkta butams Nr. 103A ir Nr. 103B priskirtoms bendrojo naudojimo patalpoms; 2) įpareigoti atsakovę B. Š. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita likviduoti neteisėtos veiklos, kurios metu buvo išimtos įėjimo durys į rūsio patalpą, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpų plane pažymėtą Nr. R-9, aklinai užmūryta buvusių durų anga, taip pat padaryta nauja anga pastato perdangoje iš minėtos rūsio patalpos į virš jos esantį butą Nr. 104, pasekmes, ir atstatyti buvusią namo konstrukcijų būklę, įskaitant įpareigojimą atverti užtaisytą rūsio patalpos durų angą ir aklinai užtaisyti angą pastato perdangoje iš minėtos rūsio patalpos į virš jos esantį butą Nr. 104; 3) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir gyvenamasis namas), yra įsteigta ir veikia N.-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, kurios tikslas – įgyvendinti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Atsakovei B. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)-104, Vilniuje (toliau – ir atsakovės butas). Atsakovė kas mėnesį nedeklaruoja elektros skaitiklio duomenų. Ieškovė neturi galimybės patekti į butų Nr. 104 ir 103A bei 103B bendrai naudojamą rakinamą patalpą (holą), kurioje yra prašomas iškelti elektros skaitiklis. Atsakovė nesudaro galimybių ieškovei patikrinti elektros skaitiklio duomenų, todėl ieškovė negali vykdyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 131.18 punkte nurodytos pareigos apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Su elektros tiekimo operatoriumi tiesiogiai atsiskaito ne atsakovė, o ieškovė, todėl jai būtina patikrinti elektros skaitiklio rodmenis ir gauti faktinius duomenis, būtinus atsiskaitymams su elektros tiekimo operatoriumi. Atsakovei laiku nedeklaruojant elektros skaitiklio duomenų, negali būti apskaičiuojamas sunaudotos elektros energijos kiekis ir negalima atsiskaityti su elektros tiekimo operatoriumi pagal faktiškai suvartotą energijos kiekį. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovei vykdant rūsio remonto, pertvarkymo ir su tuo susijusius darbus, be kita ko, buvo savavališkai pertvarkoma ir pažeista namo tarpaukštinė perdanga – joje iškalta reikšmingo dydžio anga, per kurią žmonės gali patekti iš buto į rūsį ir atgal. Taip pat buvo savavališkai pertvarkyta namo rūsio pertvara – joje užmūrytos durys. Savavališkai pertvarkytos perdanga ir pertvara yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, bendrojo naudojimo objektai. Prieš vykdant minėtų perdangos ir pertvaros pertvarkymus, turėjo būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnis). Priimant sprendimus susirinkimuose, apie juos turi būti tinkamai paskelbta, turi būti sudaryti susirinkimų protokolai ir užpildyti dalyvių registracijos sąrašai, o priimant sprendimus balsuojant raštu turi būti atitinkamai paskelbta apie balsavimo pradžią, o balsai suskaičiuoti ir įforminti balsų skaičiavimo komisijų protokolais (CK 4.85 straipsnis). Atsakovės nepateikė minėtų dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 21 straipsnį neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, denginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ar kitose laikančiose konstrukcijose. Tarpaukštinė perdanga yra namo kapitalinė laikančioji konstrukcija, todėl jos pažeidimas gali ją reikšmingai susilpninti, turėti įtakos namo konstrukcijos tvirtumui, vientisumui ir stabilumui. Mano, kad ieškovė turi ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti pašalinti neteisėtos veiklos pavojingas pasekmes ir atstatyti bendrųjų namo konstrukcijų pirminę būklę.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė be kita ko akcentavo, kad visiems daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančio elektros skaitiklio perkėlimo darbais turi rūpintis pati ieškovė ir persikelti elektros skaitiklį taip, kaip pageidauja, ir ten, kur pageidauja. Minėtus darbus turėtų apmokėti visi daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkai. Nurodė, kad ieškinyje nėra identifikuojamas objektas (elektros skaitiklis), kurį prašoma perkelti iš vienos vietos į kitą, nėra identifikuojama esama ginčo elektros skaitiklio įrengimo vieta, iš kurios elektros skaitiklis turėtų būti pašalintas, ir vieta, į kurią elektros skaitiklis turėtų būti perkeltas. Akcentavo, kad joks „bendras įėjimas į butus (duomenys neskelbtini)-104, Vilnius, (duomenys neskelbtini)-103A, Vilnius, ir (duomenys neskelbtini)-103B, Vilnius“ neegzistuoja, nes į kiekvieną minėtą butą yra atskiras įėjimas, atskiros durys. Ieškovė siekia teismo sprendimu įpareigoti atsakovę atlikti poveikį daugiabučio gyvenamojo namo elektros vidaus tinklui bet kokiu būdu ir savo nuožiūra, nors bet koks poveikis daugiabučio gyvenamojo namo elektros vidaus tinklui reikalauja specialių žinių ir išmanymo. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę atlikti ginčo elektros skaitliuko perkėlimo darbus, kad nebūtų tiesiogiai pakenkta butams Nr. 103A ir Nr. 103B priskirtoms bendrojo naudojimo patalpoms, tačiau yra neaišku, kokias konkrečias butams Nr. 103A ir Nr. 103B priskirtas bendrojo naudojimo patalpas ieškovė turi omenyje, taip pat neaišku, kaip be tiesioginio poveikio bet kokioms patalpoms, per kurias turėtų eiti nauja elektros tinklo atkarpa, galima tą atkarpą įrengti. Atsakovė taip pat nurodė, kad tarp butų savininkų yra įvykęs faktinis atsidalijimas rūsio patalpomis, todėl ginčo rūsio patalpa R-9 nebegali būti laikoma daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu. Ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo. Šiuo atveju nėra aišku, kaip dabar esantis atsakovės patekimo būdas tiesiai iš atsakovės buto per buto perdangą į tik jos asmeniniams poreikiams naudojamą ginčo rūsio patalpą R-9 ir patekimo į šią ginčo rūsio patalpą R-9 nebuvimas iš rūsio aukšto mažiausiai nuo 1998 m. trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu daiktu ir kokiu būdu. Negatoriniu ieškiniu galima reikalauti pašalinti tik tokius pažeidimus, kurie trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu daiktu. Faktą, kad atsakovė teisėtai naudojasi rūsio patalpa R-9 būtent tokiu būdu, įrodo Daugiabučio gyvenamojo namo (buto) (duomenys neskelbtini)-104, Vilniuje, kapitalinio remonto, apjungiant butą su po juo esančiu rūsiu, projektas (Nr. 2015-183-TP-TD, 2006 02) ir iki šios dienos gauti 25 gyvenamųjų patalpų savininkų sutikimai tokiam apjungimui (teisėtam naudojimui atskirai nuo kitų bendraturčių). Sutikimų skaičius sudaro pusę visų 50 gyvenamųjų patalpų savininkų (bendraturčių) daugumą ir atitinkamai daugiau nei pusę visų 49 gyvenamųjų patalpų savininkų (bendraturčių), atėmus pačią atsakovę. Ieškovė nenurodė nė vieno ginčo rūsio patalpų bendraturčio, kuris su tokiu ginčo rūsio patalpų valdymu ir naudojimu nebūtų sutikęs ar tam kokia nors forma būtų išreiškęs prieštaravimą. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė Statybos techninio reglamento 21 punkto reikalavimus. Ieškovė taip pat neįrodė, kad angos buto perdangoje atsiradimas (egzistavimas) laikotarpiu mažiausiai nuo 1998 m. iki šiol kokiu nors būdu pažeidė daugiabučio namo butų savininkų teises.

4. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl ieškovės reikalavimų neturi teisinio suinteresuotumo, todėl dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo nepasisako.

5. Trečiasis asmuo R. A. atsiliepimo nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, atsakovė prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita iškelti elektros skaitiklį iki rakinamos patalpos, kuria bendrai naudojasi Savanorių g. 222, Vilnius, butų Nr. 104, 103A ir 103B savininkai, durų, kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje; elektros skaitiklio iškėlimą atsakovei atlikti savo nuožiūra, bet kokiu būdu, kad nebūtų tiesiogiai pakenkta butų Nr. 104, 103A, 103B bendrai naudojamai patalpai; konkreti skaitiklio perkėlimo vieta atvaizduota 2024 m. gruodžio 10 d. ieškovės pateiktoje nuotraukoje (DOK-185182); priteisti V. Š. iš ieškovės 1 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovės 1 724,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmesti; be to, grąžinti ieškovei 159,71 Eur žyminio mokesčio dalį; priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės 124,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.1. Teismas byloje vertino duomenis, jog bendrijos pirmininkas paaiškino, kad šiuo metu atsakovė elektrą deklaruoja, tačiau tik dieninę elektros dedamąją. Prie pradinio ieškinio pridėta skaitiklio nuotrauka su parodymais pagrindžia, kad skaitiklis turi dvi dedamąsias, t. y. dera su bendrijos pirmininko paaiškinimais. Šių paaiškinimų atsakovė kitais įrodymais nepaneigė. Atsakovė bylą nagrinėjant iš esmės pakartotinai nesigynė nuo pareikšto ieškinio tuo aspektu, kad neegzistuoja ieškovės teisių pažeidimas dėl to, kad ji laiku ir tinkamai nedeklaruoja elektros skaitiklio parodymų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės įrodinėtos aplinkybės dėl atsakovės tinkamo pareigų deklaruoti ir mokėti už butui priskirtą elektros energiją nevykdymo laikomos įrodytomis. Nurodęs, kad pagal trečiajam asmeniui priklausančio elektros apskaitos prietaiso duomenis ieškovė, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, vykdo mokėtinų sumų atskirų butų (patalpų) savininkams ir (ar) naudotojams paskirstymą, teismas vertino, kad tuo atveju, jei butų ir kitų patalpų savininkai laiku ir tinkamai nedeklaruoja elektros skaitiklio duomenų, savo pareigų tinkamai ir laiku negali atlikti ir ieškovė, be to, kaip nurodė ieškovės atstovas, esant neatitikimui tarp įvadinio namo skaitiklio ir visų butų deklaruotų skaitiklių parodymų, skirtumą trečiajam asmeniui sumoka bendrija, todėl teismas sprendė, kad tinkamas atsakovės pareigos deklaruoti ir mokėti už elektros energiją vykdymas ieškovei yra svarbus dėl taikomo elektros apskaitos būdo specifikos.

7.2. Nesutikdamas su atsakovės pozicija, kad elektros skaitiklis yra gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybė, teismas vertino ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, kad bendrojo naudojimo objektų aprašas name nesudarytas, tačiau butams priskirti skaitikliai priklauso kiekvienam buto (patalpos) savininkui ir nėra bendrojo naudojimo objektai; elektros skaitikliai yra priskirti konkrečiam butui, butų (patalpų) savininkai savo lėšomis yra įsigiję skaitiklius. Atsakovė neneigė bendrijos pirmininko aplinkybių, kad pirko ir pati įsirengė skaitiklį (ar kad tą padarė buvę atsakovei priklausančio buto savininkai). Teismo vertinimu, tokia aplinkybė pati savaime rodo, kad skaitiklis nėra bendros elektros instaliacijos sudėtinė dalis. Juolab, kad nėra ginčo ir dėl to, jog skaitiklis įrengtas ne tam, kad instaliacija veiktų, bet kad būtų užtikrinta, jog butų ir kitų patalpų savininkams teisingai būtų priskirtas jų suvartotas elektros energijos kiekis. Teismas taip pat vertino, kad neturėdami galimybės patekti į rakinamą patapą, ieškovės atstovai neturi galimybės patikrinti skaitiklio duomenų vietoje ir tiksliai paskirstyti mokėtinas sumas už elektrą butų ir kitų patalpų savininkams. Todėl spręstina, kad tokioje situacijoje, kaip ši, yra pagrindas konstatuoti bendrijos ir jos narių teisių pažeidimą ir poreikį jį ginti. Pačiai bendrijai perkeliant skaitiklį ir patiriant su tuo susijusias išlaidas, kaip kad to norėtų atsakovė, nebūtų išlaikoma teisinga pusiausvyra, nes išlaidas patirtų ne tie asmenys, kurie atlieka kitų asmenų teises pažeidžiančius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad bylos šalys sutinka, jog pagal faktiškai susiklosčiusią tvarką patalpa, kurioje yra skaitiklis, naudojasi tik butų Nr. 103A, 103B ir 104 savininkai. Šios nusistovėjusios tvarkos nebuvo siekiama keisti, byloje neįrodinėtos ir sąlygos tam. Dėl rakto perdavimo bendrijos pirmininkui, teismas nurodė, kad siūlydama tokį galimą kilusio ginčo sprendimo būdą atsakovė neteikė įrodymų, kad butų Nr. 103A, 103B savininkė tokį sutikimą taip pat duoda. Nesant tokio sutikimo, negalima sutikti su atsakove, kad šalių ginčas gali būti išspręstas alternatyviu, paprastesniu teisių gynimo būdu.

7.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl elektros skaitiklio duomenų deklaravimo ir mokėjimo už elektrą yra ilgalaikio pobūdžio, gilus, šalims nepavyko rasti tarpusavio kompromiso šiuo klausimu, nors tam, kad šalys galėtų ginčą baigti taikiai, procese buvo sudarytos galimybės. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir gali būti taikomas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad elektros skaitiklio perkėlimas būtų apskritai negalimas (neįgyvendinamas) ar kad jo perkėlimo išlaidos būtų neproporcingai didelės lyginant su siekiamu tikslu. Bendrijos pirmininkas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie 10–15 butų jau šiuo metu yra persikėlę elektros skaitiklius prie įėjimo į butus. Šios bendrijos pirmininko nurodytos aplinkybės atsakovė neginčijo. Be to, anot teismo, rakto perdavimas visiškai neeliminuotų galimybės tarp šalių kilti ginčams ateityje (tuo atveju, jei būtų pakeista durų spyna ir pan.). Trečiojo asmens R. A. pasirinkta pasyvi pozicija byloje leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo neprieštarauja, kad būtų patenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas ir skaitiklis iš patalpos, kuria bendrai naudojasi butų Nr. 104, 103A, 103B, savininkai, būtų perkeltas iš šios patalpos į vietą, kuri yra iki šios patalpos rakinamų durų, tą atliekant būdu, nedarančiu neigiamo poveikio nurodytų butų bendrai naudojamoms patalpoms. Be to, teismas nesutiko su atsakovės pozicija dėl reikalavimo neaiškumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė konkretizavo vietą, į kurią turėtų būti perkeltas skaitiklis, taip pat būdą. Teismas laikė, kad kiek tai yra susiję su galimu poveikiu bendrosios nuosavybės objektams (bendrojo naudojimo patalpoms ir elektros vidaus tinklui), atliekant veiksmus, būtinus skaitikliui perkelti, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas tokiems veiksmams taip pat yra duotas, ką patvirtina ir bendrijos pirmininko 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu pateiktas 2025 m. sausio 7 d. N.-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokole užfiksuotas sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skaitiklio perkėlimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

7.4. Kritiškai vertindamas ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti neteisėtos veiklos padarinius, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje pripažįsta atsakovės teisę naudoti ginčo rūsio patalpą; ieškovė atsisakė iki tol reikšto reikalavimo atlaisvinti rūsio patalpą; ieškovė teismo posėdžio metu pripažino atsakovės įrodinėtą aplinkybę, kad rūsio durų anga buvo užmūryta ir anga perdangoje padaryta seniai, maždaug 1998 m., kai butas, su kuriuo yra sujungta rūsio patalpa, nepriklausė atsakovei (nei jos motinai). Teismas vertino, kad esant tokiai situacijai, yra pagrindas spręsti, kad atsakovė pati neatliko veiksmų, kurie neigiamai veikia savininko teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės motina 2016 m. parengė buto su rūsio patalpa sujungimo projektą, siekė įteisinti buto sujungimą, tačiau tai iki šiol nėra padaryta, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo įvardyti to priežasčių. Teismas vertino, kad ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atliktų veiksmų pasekmės gyvenamajam namui (jo konstrukcijoms) yra neigiamos, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl nurodytos intervencijos gyvenamajam namui buvo padarytas koks nors konkretus neigiamas poveikis, atsirado išlaidų, kurių nebūtų, jei konstrukcijos nebūtų pakeistos. Anot teismo, ta aplinkybė, kad atlikti ieškovės išvardytus pakeitimus namo konstrukcijose nebuvo priimtas sprendimas, kaip tai nustatyta CK 4.85 straipsnyje, nesudaro pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį. Tai, kad butas su rūsio patalpa galimai buvo įrengtas neturint statybą leidžiančio dokumento ir (ar) bendraturčių sutikimo, yra susiję su statybos veiklos trūkumais. Savininko teisių pažeidimas yra savarankiškai ir autonomiškai kvalifikuojamas. Šioje byloje ieškovė apsisprendė neįrodinėti savavališkos statybos ir atitinkamai neprašyti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas be kita ko vertino, kad veiksmai, susiję su angomis (jų suformavimu ir panaikinimu) buvo atlikti daugiau nei prieš 20 metų. Tokioje situacijoje, kaip ši, atsakovės įpareigojimas pašalinti prieš 20 metų atliktus veiksmus, nesant įrodymų, kad dėl to egzistuoja neigiamas poveikis namui ar namo gyventojams, neatitinka pažeistų teisių gynimo proporcingumo principo. Į bylą ieškovė neteikė įrodymų, kad prašomi nustatyti įpareigojimai atsakovei galėtų būti atlikti be žalos ir grėsmės pastatui. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė sąlygų negatoriniam ieškiniui patenkinti, todėl ieškinio reikalavimas, susijęs su atliktu poveikiu bendrojo naudojimo konstrukcijoms, netenkinamas.

7.5. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas be kita ko vertino, kad ieškovės patirtos išlaidos, įvertinus ginčo ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdį pagrįstomis laikomos iš dalies, t. y. 3 500 Eur išlaidos laikomos pagrįstomis ir skirstytinomis pagal bylos rezultatą. Teismas nurodė, jog kadangi ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinio reikalavimus atsakovei V. Š., ką patvirtina ieškovės procesinis elgesys patikslintame ieškinyje nebesuformuluojant šiai atsakovei reikalavimų, prašymas atsakovę pašalinti iš proceso, V. Š. priteisiama iš ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 630 Eur. Teismas sprendė, kad kitos šalių patirtos išlaidos paskirstomos pagal bylos rezultatą, t. y. ieškovei iš atsakovės B. Š. priteisiama 2 345 Eur, atsakovei B. Š. iš ieškovės – 620,40 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 724,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat nurodė, kad patenkintas ieškinio reikalavimas yra priskiriamas prie „kitų ginčų“, už kurį, jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, būtų buvęs mokamas 110 Eur žyminis mokestis. Patenkinus šį reikalavimą, valstybei iš atsakovės priteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Teismas byloje turėjo 22,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei tenka 7,29 Eur išlaidos, atsakovei – 14,79 Eur. Ieškovei 7,29 Eur suma sumažinama grąžintina žyminio mokesčio suma, nurodyta sprendimo 35 punkte, ir ieškovei grąžinama 159,71 Eur žyminio mokesčio dalis, valstybei iš atsakovės priteisiama 124,79 Eur išlaidų dalis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovė N.-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti ir įpareigoti atsakovę per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita likviduoti neteisėtos veiklos, kurios metu buvo išimtos įėjimo durys į rūsio patalpą, daugiabučio gyvenamojo namo rūsio patalpų plane pažymėtą R-9, aklinai užmūryta buvusių durų anga, taip pat padaryta nauja anga pastato perdangoje iš minėtos rūsio patalpos į virš jos esantį butą Nr. 104, pasekmes, ir atstatyti buvusią namo konstrukcijų būklę, įskaitant įpareigojimą atverti užtaisytą rūsio patalpos durų angą ir aklinai užtaisyti angą pastato perdangoje iš minėtos rūsio patalpos į virš jos esantį butą Nr. 104; priteisti ieškovei iš atsakovės 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 242 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro atlyginimas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

8.1. Atkreipdama dėmesį į pirmą kartą apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, ieškovė nurodo, kad pasirinko savo teises ginti negatoriniu ieškiniu. Pažymi, kad negatorinio ieškinio faktinį pagrindą grindė tuo, kad, pertvarkant namo tarpaukštinę perdangą ir namo rūsio pertvarą, be kita ko buvo užmūrytos rūsio durys ir padaryta neprojektinė anga tarpaukštinėje perdangoje, ir tuo buvo pažeista pastato bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo tvarka, nustatyta CK 4.85 straipsnyje, įskaitant, bet neapsiribojant, to straipsnio 1 dalį, numatančią, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; pažeistas Statybų techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12 punktas, kuriame nurodyta, kad vienas pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; pažeistas minėto Statybų techninio reglamento 21 punktas, kuriame nurodyta, kad neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, dengimuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose.

8.2. Nurodo, jog nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo 28 punkto teiginiu, jog ta aplinkybė, kad atlikti ieškovės išvardintus pakeitimus namo konstrukcijose nebuvo priimtas sprendimas, kaip tai nustatyta CK4.85 straipsnyje, nesudaro pagrindo teikti negatorinį ieškinį, o sudaro pagrindą teikti tik savavališkos statybos padarinių šalinimo ieškinį. Pažymi, jog ieškovės išvardinti pakeitimai buvo atlikti pastato bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo konstrukcijose, todėl CK 4.85 straipsnis tokioms veikoms taikytinas. Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį mano, kad patikslintame ieškinyje suformuluotas negatorinis reikalavimas laikytinas tinkamu savo teisu gynimo būdu. Kritiškai vertindama teismo nurodytas aplinkybes, kad didelė dalis butų savininkų apskritai neprieštarauja dėl angų atvėrimo (užvėrimo), apeliantė nurodo, kad tai neturi reikšmės ginčo sprendimui. Pažymi, kad minėti pritarimai gauti ne iš visų namo butų savininkų ir netgi ne iš daugumos, be to, teisės aktai numato ne bet kokia forma gautus atskirų butų savininkų pritarimus, o butų savininkų sprendimus, priimtus ir įformintus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė nepateikė su sprendimų susirinkimuose priėmimu susijusių dokumentu, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimų, susirinkimų protokolų, dalyvių registracijos sąrašų, skaičiavimo komisijų protokolų, kas buvo nurodyta ir patikslintame ieškinyje, bet teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje tai nebuvo įvertinta. Kritiškai vertindama ir teismo pastebėjimą, jog bendrijos narių pakartotiniame susirinkime 2025 m. sausio 7 d. protokole fiksuota, jog tam, kad toliau ieškovė tęstų teisminį procesą, reiškiant reikalavimą dėl pradinės bendrųjų konstrukcijų būklės atstatymo, pritarė tik 14 susirinkimo dalyvių, apeliantė mano, jog nekorektiška būtų lyginti atsakovės surinktų pritarimų skaičių su pakartotiniame susirinkime „už“ ar „prieš“ balsavusiųjų skaičiumi; pritarimams gauti atsakovei nereikėjo surinkti žmonių tuo pačiu metu į tą pačią vietą, su kiekvienu žmogumi galėjo susisiekti atskirai tam žmogui patogiu laiku; pritarimams parašus ji galėjo rinkti neribotą laiką.

8.3. Dėl teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog minėtas statybos techninis reglamentas įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. vėliau nei rūsio patalpoje buvo padaryta anga, atkreipia dėmesį, kad teismas neišreiškė pozicijos, ar minėtas reglamentas taikytinas, ar netaikytinas šioje situacijoje, įvertinant tai, kad neteisėti veiksmai atlikti seniai, bet jų pasėkoje padaryti namo butų savininkų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimai yra tęstiniai ir tęsiasi iki šiol, t. y., jau ir minėto reglamento galiojimo metu; be to patikslinto ieškinio rengimo ir pateikimo metu ieškovė neturėjo informacijos, kada minėta anga perdangoje buvo padaryta; veikos, kurios metu buvo padalyta anga perdangoje, pasekmė angai yra ir šiuo metu. Be to, iki minėto reglamento įsigaliojimo galiojo kiti analogiški teisės aktai su analogiškais ir/ar panašiais reikalavimais, ir nėra pagrindo manyti, kad iki minėto reglamento įsigaliojimo buvo leidžiama bet kam savavališkai silpninti pastatų konstrukcijas išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose. Dėl teismo pastebėjimo, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti seniai, pažymi, kad jie yra tęstiniai ir tęsiasi iki šiol, bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų pasekmės nepašalintos, be to, ieškovė nereikalauja atsakovę nubausti už veikas, kurių ji neatliko, o reikalaujama iš atsakovės, kaip iš dabartinės buto savininkės, tik pašalinti neteisėtų veikų, susijusių su jos buto teritorijoje esančia bendrąja nuosavybe (perdanga), šiuo metu egzistuojančias neigiamas pasekmes.

8.4. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė, jog neteisėtų veikų pasekmės neigiamai veikia namo bendrosios nuosavybės bendrasavininkų (visų butų savininkų) interesus. Sutinka, kad šiuo metu nėra tokio poveikio konkrečių įrodymų. Tačiau mano, jog nereikėtų laukti, kol tokie įrodymai atsiras. Nurodo, kad dalis butų savininkų pyksta ne dėl to, kad atsakovė naudojasi byloje figūruojančia rūsio patalpa asmeninėms reikmėms. Neginčija, kad dauguma kitų butų savininkų taip pat naudojasi rūsio patalpomis (sandėliukais) asmeninėms reikmėms, rūsio patalpos priskirtos naudotis butų savininkams ne bendrai, o vienasmeniškai. Problema ta, kad atsakovė rūsio patalpa naudojasi (arba ketina naudoti) ne pagal paskirtį (sandėliukui), o kaip gyvenamąja patalpa. Tokį faktą patvirtina prie bylos pridėtos pačios atsakovės pateiktos nuotraukos, atsakovės pateiktas projektas, jos pateikti butų savininkų pritarimai. Nurodo, kad per byloje figūruojančią rūsio patalpą praeina namo bendrojo naudojimo komunikacijos – šildymo, karšto ir šalto vandens vamzdynai, elektros instaliacija. Neatmestina, kad turint užtikrintą techninę galimybę (angą perdangoje) naudoti rūsio patalpą kaip gyvenamąją, rūsio patalpoje yra prisijungta (arba bus prisijungta) prie minėtų bendrųjų komunikacijų. Tokiu atveju gali būti išderintas bendrųjų vamzdynų sistemų veikimas. Pažymi, kad pastaruoju metu neturėjo ir šiuo metu neturi realių galimybių patikrinti minėtos rūsio patalpos naudojimo ir prisijungimo (arba neprisijungimo) prie bendrųjų namo komunikacijų būklės, kadangi atsakovė bendrijos atstovų neįsileidžia nei į buto, nei į rūsio patalpas. Kadangi kitos priemonės iki šiol rezultatų nedavė, bendrijos pirmininkas atsakovei jos buto adresu registruotu laišku 2025 m. vasario 11d. išsiuntė raštišką reikalavimą (pranešimą) apie 2025 m. vasario 17 d. 19.30 val. planuojamą bute ir po juo esančioje rūsio patalpoje esančių bendrųjų komunikacijų patikrinimą. Analogiškas pranešimas buvo išsiųstas atsakovei ir jos elektroninio pašto adresu. Jokių atsiliepimų į siustus pranešimus negauta. Pranešime nurodytu laiku buvo paskambinta ir belstasi i duris, tačiau durų niekas neatidarė, i butą niekas neįsileido. Minėtas faktas užfiksuotas antstolio 2025 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris pridėtas prie apeliacinio skundo.

8.5. Apeliantės vertinimu, galimybę naudoti atsakovei rūsio patalpą, kaip gyvenamąją patalpą, sudaro techninė prielaida – šioje byloje minimas perdangos taip rūsio ir virš jo esančio buto iškalimas (iškirtimas). Kitų butų savininkai kol kas tarpaukštinių perdangų nėra iškirtę, todėl tokios techninės galimybės neturi. Todėl jie traktuoja, kad yra pažeidžiamas bendrosios nuosavybės bendrasavininkų lygių teisių principas. Tuo atveju, jei bus priimtas teismo sprendimas, faktiškai įteisinantis savavališką neteisėtą minėtos angos iškirtimą ir/arba neįpareigojantis atstatyti pradinę perdangos konstrukcijos būklę, tikėtina, kad panašias angas pradės kirsti ir kitų butų savininkai, dėl ko, anot apeliantės, namo konstrukcijų būklė tvirtumo prasme taps neprognozuojama. Atitinkamai įžvelgia grėsmę ir bendro naudojimo virtuvėms, jei jų dalys būtų savavališkai atitvertos ar užimtos individualiam naudojimui, tuo ignoruojant kitų butų savininkų teisėtus interesus. Mano, kad norint objektyviai įvertinti visų butų savininkų interesams padarytą neigiamą poveikį, aukščiau minėtas aplinkybes reikėtų vertinti ne kiekvieną atskirai, o kaip aplinkybių visumą, ko teismas neatliko. Be to, pažymi, kad teismas sprendime neįvertino ieškinio argumentų dėl atsakovių atlikto pertvarkymo jų pačių traktuojamo kaip kapitalinio remonto. Mano, kad įrodė, jog atsakovės neteisėtų veikų pasekmės neigiamai veikia namo bendrosios nuosavybės bendrasavininkų (visų butų savininkų) interesus, taip pat įrodė ir kitų sąlygų negatoriniam ieškiniui patenkinti buvimą.

Šalies argumentai

9. Atsakovė B. Š. taip pat pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje atmesti visiškai arba palikti nenagrinėtu, nustačius, kad ieškinį ieškovės vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo jas perskirstant apeliaciniame skunde nurodytais principais bei priklausomai nuo proceso baigties apeliacinės instancijos teisme; priteisti iš ieškovės ar be įgaliojimų ieškovės vardu veikusio V. S. atsakovės B. Š. bei V. Š. naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

9.1. Pažymi, kad teismo išvada, kad egzistuoja ieškovės teisių pažeidimas dėl to, kad atsakovė laiku ir tinkamai nedeklaruoja elektros skaitiklio parodymų, nėra pagrįsta, ji yra paneigta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą iš esmės pakartotinai ieškovė aiškiai pripažino, kad atsakovė elektros skaitliuko duomenis deklaruoja kas mėnesį ir nuolat. Todėl nebėra aktualios teismo sprendimo 11 punkte nurodytos aplinkybės, egzistavusios 2020 ir 2021 metais, kurios neegzistavo ir reiškiant patikslintą ieškinį. Atsakovė elektros skaitliuko duomenis deklaruoja kas mėnesį ir nuolat ir kurį laiką dieninę elektros skaitliuko dedamąją, nes naktinė elektros skaitliuko dedamoji nekinta (sustojo suktis dėl elektros skaitliuko naktinės dedamosios skaitliuko dalies gedimo), todėl toliau sukasi bei bendrą viso buto tiek dieną, tiek naktį visą suvartotos elektros energijos kiekį fiksuoja ir parodo likusi veikianti dieninės elektros skaitliuko dedamosios dalis. Šios faktinės aplinkybės ieškovė neginčijo, pripažino, niekaip neįrodinėjo to, kad nuolat deklaruojami atsakovės suvartotos elektros energijos duomenys yra mažesni, nei faktiniai, ir šis klausimas teismo niekaip nebuvo atskirai tirtas. Nesant paneigtai išvadai, kad bendrą ginčo buto tiek dieną, tiek naktį visą suvartotos elektros energijos kiekį fiksuoja ir parodo likusi veikianti dieninės elektros skaitliuko dedamosios dalis, ir esant ieškovės pripažintam faktui, kad atsakovė elektros skaitliuko duomenis deklaruoja kas mėnesį ir nuolat, darytina vienareikšmė išvada, kad atsakovė nuolat deklaruoja tinkamai nustatytą bendrą ginčo buto tiek dieną, tiek naktį visą suvartotos elektros energijos kiekį. O tai savo ruožtu reiškia, kad neegzistuoja ieškovės teisių pažeidimas dėl to, kad atsakovė laiku ir tinkamai nedeklaruoja elektros skaitiklio parodymų, nuo kurio (pažeidimo) ieškovė galėtų būti ginama įpareigojimu atsakovę iškelti elektros skaitiklį. Be to, net ir perkėlus tą patį ginčo elektros skaitiklį, jis ir toliau fiksuos dieninės elektros skaitliuko dedamosios dalies duomenis, todėl bendrą ginčo buto tiek dieną, tiek naktį visą suvartotos elektros energijos kiekį ir toliau fiksuos ir rodys likusi veikianti dieninės elektros skaitliuko dedamosios dalis.

9.2. Nesutinka ir su teismo argumentais dėl ginčo skaitliuko nuosavybės. Pažymi, kad trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ išvada dėl to, jog ginčo elektros skaitiklis yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkių nuosavybė yra ne subjektyvi trečiojo asmens nuomonė, o teisės aktų nuostatas atitinkanti išvada. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Pažymi, kad ginčo daugiabučio namo vidaus elektros tinklą sudaro vidaus elektros inžinerinė sistema, kurią sudaro laidų, kabelių ir jų tvirtinimo elementų, laikančiųjų apsauginių konstrukcijų ir detalių bei visų prie tokio tinklo stacionariai prijungtų įrenginių, įskaitant elektros apskaitos prietaisus (skaitiklius), visuma. Visi prie ginčo daugiabučio namo vidaus elektros tinklo stacionariai prijungti įrenginiai, įskaitant elektros apskaitos prietaisus (skaitiklius), automatiškai tampa tokio daugiabučio namo vidaus elektros tinklo sudedamoji dalis, ir darant poveikį bet kuriam tokiam įrenginiui neišvengiamai daromas poveikis (pakeitimai) visam daugiabučio namo vidaus elektros tinklui. Šios prezumpcijos ieškovė niekaip nepaneigė, nei pateikė ginčo bendrojo naudojimo objektų aprašo, nei pateikė ginčo daugiabučio namo vidaus elektros tinklo plano ar schemos, kuriuose būtų atvaizduotas elektros tinko išdėstymas patalpose bei atribotos butų ir bendrijos (ieškovės) atsakomybės ribos. Todėl mano, kad visiems daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkiams nuosavybės teise priklausančio daikto – elektros skaitiklio – perkėlimo darbais turi rūpintis pati ieškovė ir persikelti elektros skaitliuką taip, kaip pageidauja ir ten, kur pageidauja visų daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkių sąskaita, tuo tarpu atsakovė privalo netrukdyti ir sudaryti sąlygas tam, ir dengti proporcingai jos butui tenkančius elektros skaitliuko perkėlimo išlaidas, o ne atlikti visus ieškovės pageidaujamus darbus savo nuožiūra ir savo sąskaita, kaip kad nurodoma nagrinėjamame ieškinio reikalavime. Todėl šiuo pagrindu nagrinėjamas ieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkinamas ir privalėjo būti atmestas visa apimtimi. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad ginčo skaitliukas, vykdant ieškinio reikalavimą, turės būti perkeltas iš ginčo patalpos, kuria bendrai naudojasi tik butų 104, 103A ir 103B savininkai, į kitą bendrą patalpą (koridorių), kuris jau priklauso visiems daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkiams, todėl poveikiui šiai patalpai yra reikalingas jau visų daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkių (bent jau jų daugumos) sutikimas. Be to, ieškovė nepateikė jokio vidaus elektros tinklo plano ar schemos, kuriuo būtų atvaizduotas elektros tinko išdėstymas patalpose, kur būtų atribotos butų ir bendrijos atsakomybės ribos, kur būtų nurodomos varžos, įtampos ir kita. O atliekant ginčo elektros skaitiklio perkėlimo darbus bus neišvengiamai atlikti vidaus elektros tinklo pakeitimai, o kaip tai tinkamai turėtų padaryti atsakovė be jokios vidaus elektros tinklo techninės dokumentacijos, kurios ieškovė neturi ir neteikė teismui, taip ir lieka neaišku.

9.3. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamas ieškinio reikalavimas yra savo esme ieškovės užgaida, o ne objektyvi būtinybė, nes be to, kad ginčo elektros skaitliuko duomenys yra nuolat deklaruojami, tai viso proceso metu atsakovė siūlė perduoti ieškovei raktą nuo durų, per kurias patenkama į butų 104, 103A ir 103B bendrai naudojamą patalpą, kurioje ir yra ginčo elektros skaitiklis, kad ieškovė galėtų bet kada netrukdomai patekti į šią patalpą ir patikrinti ginčo elektros skaitiklio duomenis. Be kita ko pažymi, kad ieškovė niekada nesikreipė į butų Nr. 103A ir 103B savininkę dėl sutikimo dėl rakto ieškovei perdavimo / gavimo nuo durų, per kurias patenkama į butų 104, 103A ir 103B bendrai naudojamą patalpą, kurioje ir yra ginčo elektros skaitiklis, kad ieškovė galėtų bet kada netrukdomai patekti į šią patalpą ir patikrinti ginčo elektros skaitiklio duomenis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad toks sutikimas nėra duotas, nes nėra duotas ir atsisakymas tam. Ieškovės išsakyta rizika, kad butų 104, 103A ir 103B savininkės bet kada pakeis durų, per kurias patenkama į minėtų butų bendrai naudojamą patalpą, kurioje ir yra ginčo elektros skaitiklis, ir neperduos rakto nuo naujos spynos ieškovei, todėl ieškovės turimas raktas nebetiks įėjimui į minėtas patalpas, yra niekuo nepagrįsta bei lengvai pašalinama šalims ir trečiam asmeniui nustatant atitinkamus tarpusavio įsipareigojimus taikos sutartimi šioje byloje nagrinėjamo ieškinio reikalavimo dalyje. Atitinkamai bylos nagrinėjimo metu šalių atstovų rengta taikos sutartimi dėl ginčo elektros skaitiklio duomenų deklaravimo nuotolinio ryšio priemonėmis ieškovė pati nepageidavo traukti trečiojo asmens R. A., rakto klausimas tapo neaktualus, tačiau prieš pat baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės pati ieškovė pasitraukė iš taikos derybų, nors liko tik sudėti parašus ant taikos sutarties dalyje dėl ginčo elektros skaitiklio duomenų deklaravimo nuotolinio ryšio priemonėmis. Atitinkamai viso bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens R. A. pozicija dėl rakto perdavimo ieškovės atstovui nuo patalpos, kurioje yra ginčo elektros skaitiklis (atsakovės pasiūlymas ieškovei), o taip pat trečiojo asmens R. A. pozicija dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę iškelti elektros skaitiklį teismui nebuvo įdomi. Dėl minėto teismo pasyvumo nurodytais klausimais byloje nėra jokios trečiojo asmens R. A. pozicijos abiem nurodytais klausimais, tačiau teismas minėto trečiojo asmens tylėjimą (atsiliepimo neteikimą) dėl rakto perdavimo ieškovės atstovui nuo patalpos, kurioje yra ginčo elektros skaitiklis (atsakovės pasiūlymas ieškovei), o taip pat trečiojo asmens R. A. tylėjimą (atsiliepimo neteikimą) dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę iškelti elektros skaitiklį, vertino skirtingai, ieškovės naudai. Mano, kad teismas tuo aiškiai pademonstravo savo šališkumą. Apeliantės vertinimu, jeigu jau trečiojo asmens R. A. pozicijos nebuvimas byloje savo esme lėmė teismo sprendimą patenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę iškelti elektros skaitiklį, tai ši teismo sprendimo dalis yra naikintina vien tuo pagrindu, kad priimta remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, grąžinant šį klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo tikslu galutinai išsiaiškinti, kokia yra tikroji trečiojo asmens pozicija. Taip pat mano, kad tai galima išspręsti ir apeliacijoje, nes ieškovė savo jau pateikto šiai dienai apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo priedais įrodė, jog ieškovė bet kada gali patekti prie ginčo elektros skaitiklio ir fiksuoti jo rodmenis ir ne kieno nors kito, o R. A. veiksmų pagalba – jos leidimu pagal ieškovės poreikį.

9.4. Kritiškai vertina teismo įpareigojimą elektros skaitliuko iškėlimą atsakovei atlikti savo nuožiūra, bet kokiu būdu, kuomet akivaizdu, kad bet koks poveikis daugiabučio gyvenamojo namo elektros vidaus tinklui reikalauja specialių žinių ir išmanymo. Mano, kad toks ieškinio reikalavimas turėjo būti atmestas dėl jo ydingumo jo įgyvendinimo prasme. Pažymi, kad aptariamame patikslintame ieškinio reikalavime nėra identifikuojamas objektas (elektros skaitiklis), kuriam prašoma įpareigoti daryti poveikį (perkelti iš vienos vietos į kitą); nenurodoma, kur yra tas elektros skaitiklis, iš kur atsakovė turėtų jį iškelti; nėra identifikuojama vieta, į kurią tas ginčo elektros skaitiklis turėtų būti perkeltas; kai joks bendras įėjimas į minėtus tris butus neegzistuoja; be to, be tiesioginio poveikio bet kokioms patalpoms, per kurias turėtų eiti nauja elektros tinklo atkarpa, galima tą atkarpą įrengti; be poveikio butams Nr. 103A ir Nr. 103B priskirtoms bendrojo naudojimo patalpoms iškelti ginčo elektros skaitiklio yra akivaizdžiai neįmanoma. Taip pat mano, kad toks ieškinio reikalavimo tikslinimas (pateikta nuotrauka dėl skaitiklio perkėlimo vietos) neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų, todėl tokio ieškovės prašymo su fotonuotrauka priėmimas į bylą yra ne daugiau nei papildomo rašytinio įrodymo pateikimas, o ne ieškinio reikalavimo tikslinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) prasme, į ką teismas visiškai nekreipė dėmesio priimdamas ginčijamą sprendimą. Mano, kad teismas, pats savo iniciatyva performuluodamas ir pats savo iniciatyva papildydamas ieškovės reikalavimą vėl parodė savo šališkumą, nes vėl veikė ieškovės naudai. Kritiškai vertina ir ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje pateikiam nuoroda į nuotrauką.

9.5. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės atžvilgiu 2025 m. vasario 3 d. yra priimtas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (CK 2.70 straipsnis), įregistruotas ir išviešintas 2025 m. kovo 5 d. Tai reiškia, kad ieškovė viso proceso metu nebuvo atstovaujama tinkamai įgalioto atstovo ir nuo 2024 m. spalio 22 d. kuomet tai viešai paaiškėjo, neištaisė jokių trūkumų, kurie teismui buvo nurodyti dar 2024 m. lapkričio 29 d. Taip pat kvestionuoja bendrijos valdymo organų teisėtumą, akcentuodama, jog ieškovė neturi sudaryto ir įgalioto valdymo organo, kuris turėjo teisę teikti ieškinį šioje civilinėje byloje, o taip pat atstovauti ieškovei viso proceso eigoje, dėl ko ieškinį teismas privalėjo atsisakyti priimti arba ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

9.6. Kritiškai vertina ir skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Atkreipia dėmesį, kad visi 5 pirminio ieškinio reikalavimai buvo nukreipti į abi atsakoves B. Š. ir V. Š.. Laiko, kad teismas ginčijamu pirmuoju teismo sprendimu patenkino tik vieną ieškovės reikalavimą iš penkių ir tik vienos iš atsakovių B. Š. atžvilgiu. Tai reiškia, kad buvo patenkinta tik 10 procentų ieškinio reikalavimų. Tokiu būdu pirminiu teismo sprendimu buvo atmesti visi ieškinio reikalavimai, pareikšti V. Š. atžvilgiu, todėl atsakovei V. Š. privalo būti ieškovės atlygintos visos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmą kartą. Todėl už pirmą ir antrą teismų procesus V. Š. iš ieškovės turėjo būti priteistos absoliučiai visos jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Be to, pirminiu teismo sprendimu buvo patenkinta tik 10 procentų ieškinio reikalavimų ir tik vienos atsakovės B. Š. atžvilgiu, todėl ieškovė galėjo įgyti teisę į ne didesnę nei 10 procentų dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudaro 331 Eur (10 procentų nuo 3 311,29 Eur dydžio sumos, patirtos pirmą kartą nagrinėjant bylą). Atitinkamai sprendžiant kiek papildomai ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai ieškovė papildomai antrą kartą nagrinėjant bylą patyrė tik 1 338 Eur (4649,29 Eur – 3311,29 Eur = 1338 Eur). Todėl teismas priimant ginčijamą sprendimą galėjo skirtyti tik 1 338 Eur ieškovės papildomai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o ne visas 4 649,29 Eur išlaidas, nepaisant to, kaip baigėsi procesas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Primena, kad patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė (nebeteikė) reikalavimo priteisti įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją, todėl teismui nepareikštas reikalavimas, kurio teismas ginčijamu teismo sprendimu niekaip nesprendė, negali turėti jokios įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, kurias teismas privalo paskirstyti įvertinęs patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį. Taip pat pažymi, kad patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė visų reikalavimų V. Š., tačiau tai padarė tik 2024 m. gruodžio mėnesį teismo posėdžio metu; toks ieškovės elgesys privalo būti teismo įvertintas. Todėl laiko, kad teismo sprendimas ginčijamoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra iš esmės ydingas, todėl keistinas aukščiau nurodytais principais bei priklausomai nuo proceso baigties apeliacinės instancijos teisme iš naujo perskirstant priteistinas bylinėjimosi išlaidas, o jeigu ieškinys galiausiai būtų paliktas nenagrinėtu, prašoma priteisti iš ieškovės ar be įgaliojimų ieškovės vardu veikusio V. S. atsakovės B. Š. bei V. Š. naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Atsiliepimas

10. Atsakovė B. Š. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti arba palikti nenagrinėtu (atsisakyti jį priimti) bei grąžinti jį padavusiam asmeniui, nustačius, kad apeliacinį skundą ieškovės vardu padavė neturintis tokios teisės asmuo, priteisti iš apeliantės ar be įgaliojimų ieškovės vardu veikusio V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymi, jog apeliantė privalėjo įrodyti, kad dėl 1998 m. atsiradusios ginčo angos perdangoje bei užmūrytos buvusios durų angos ginčo rūsyje egzistuoja neigiamas poveikis namui ar namo gyventojams. Šios įrodinėjimo pareigos apeliantė neįvykdė, todėl negatorinis ieškinys buvo pagrįstai atmestas. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė pripažįsta, kad daugiabučiame gyvenamajame name yra nusistovėjusi ir butų savininkų nepertraukiamai vykdoma naudojimosi rūsio patalpomis tvarka bei yra įvykęs faktinis atsidalinimas rūsio patalpomis tarp butų savininkų, dėl kurio nėra jokio ginčo. Todėl asmeninio naudojimosi atskirai nuo kitų butų savininkų, atsakovei užimant ginčo rūsio patalpą R-9 ir naudojant jas tik savo asmeniniams poreikiams, teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Patenkinus nagrinėjamą patikslinto ieškinio reikalavimą objektyviai pasikeistų tik būdas, kuriuo atsakovė galės patekti į tik jos asmeniniams poreikiams naudojamą ginčo rūsio patalpą. Taip ir liko neaišku, kaip dabar esantis atsakovės patekimo būdas tiesiai iš atsakovės buto per buto perdangą į tik jos asmeniniams poreikiams naudojamą ginčo rūsio patalpą ir patekimo į šią ginčo rūsio patalpą nebuvimas iš rūsio aukšto mažų mažiausiai nuo 1998 m. trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu daiktu, nes tik tokius pažeidimus, kurie trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu daiktu, tegalima reikalauti pašalinti negatoriniu ieškiniu. Be kita ko pažymi, kad ieškovė nesiremia nei savavališką statybą reglamentuojančiais teisės aktais, nei CK 4.103 straipsniu, neteikia jokių įrodymų dėl savavališkos statybos egzistavimo fakto, neįrodinėja faktinių aplinkybių, kuriomis galėtų pagrįsti savo reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo, todėl ieškovei likus prie CK 4.98 straipsnio (negatorinis ieškinys) taikymo sąlygų, kurios ieškovės taip ir liko neįrodytos, nagrinėjamas ieškinio reikalavimas buvo teisėtai ir pagrįstai atmestas visa apimti. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės atžvilgiu 2025 m. vasario 3 d. yra priimtas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (CK 2.70 straipsnis), įregistruotas ir išviešintas 2025 m. kovo 5 d. Tai reiškia, kad ieškovė viso proceso metu nebuvo atstovaujama tinkamai įgalioto atstovo. Taip pat kvestionuoja bendrijos valdymo organų teisėtumą, akcentuodama, jog ieškovė neturi sudaryto ir įgalioto valdymo organo, kuris turėjo teisę teikti ieškinį šioje civilinėje byloje, o taip pat atstovauti ieškovės viso proceso eigoje, dėl ko ieškinį teismas privalėjo atsisakytina priimti arba ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu; tuo pačiu principu sprendžiant ir tai, ar apeliacinį skundą ieškovės vardu pateikė įgaliotas asmuo.

11. Ieškovė N.-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei 540 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė pradėjo reguliariai deklaruoti elektros skaitiklio parodymus tik teisminio proceso metu; taigi, nėra prielaidų, kad, teisminiams procesams pasibaigus, nebus grįžta prie buvusios nedeklaravimo arba netinkamo deklaravimo praktikos. Pažymi, jog prieiga prie elektros skaitiklio ieškovei reikalinga ne tik tuo atveju, kai duomenų atsakovė nedeklaruoja, bet ir tuo atveju, kai atsakovė duomenis deklaruoja; patikrinti deklaruojamų duomenų tikrumą, elektros skaitiklio veikimą. Anot ieškovės, ir aplinkybės dėl naktinės dedamosios skaitiklio dalies gedimo tik patvirtina ieškovės reikalavimo dėl skaitiklio iškėlimo į viešai prieinamą vietą pagrįstumą. Būtina laisva prieiga, kad skaitiklio veikimą galima būtų reguliariai patikrinti, kadangi dėl netinkamo veikimo gali neatitikti tikrovės suvartotos elektros energijos kiekiai ir, atitinkamai, mokėtinos sumos. Nustačius skaitiklio veiklos sutrikimus ar gedimus, skaitiklis turėtų būti keičiamas. Pažymi, kad apeliantės teiginiai, jog ieškovės atstovams sudaroma galimybė tikrinti ir dabartinėje vietoje įrengtą skaitiklį bei jo parodymus, neatitinka tikrovės. Ieškovė B. Š. ginče figūruojančiame bute faktiškai negyvena, o faktiškai jame gyvenanti V. Š. ieškovės atstovams buto durų neatidaro ir nebendrauja. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad skaitiklis yra bendro naudojimo objektas ir bendroji nuosavybė. Be kita ko pažymi, kad byloje figūruojantis elektros skaitiklis nėra įrašytas į bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašą. Taip pat akcentuoja, jog atsakovei nebūtina elektros skaitiklį perkėlinėti asmeniškai; suprantama, jog reikia tik organizuoti perkėlimą ir tuo tikslu pasamdyti specialistus. Dėl trečiojo asmens R. A. be kita ko paaiškina, kad į patalpą, kurioje yra elektros skaitiklis, ieškovės atstovą ir antstolio atstovą įleido ne R. A., o jos motina; taigi, pačios R. A. pozicija liko nežinoma. Laiko nepagrįsta apeliantės poziciją dėl aptariamo reikalavimo ydingumo. Reikalavimo esmė yra tai, kad konkrečioje vietoje esantis skaitiklis būtų perkeltas į kitą vietą, nepriklausomai nuo to, koks skaitiklio numeris, dydis, spalva ir t.t. Be to, proceso metu buvo ne kartą pabrėžta atitinkamo reikalavimo dėl vietos pagrindinė sąlyga – kad vieta būtų bendro naudojimo patalpose, ieškovės atstovui lengvai prieinama. Taip pat nurodo, jog neginčija aplinkybės apie inicijuotą juridinio asmens likvidavimą, tačiau pažymi, kad tai nėra tapau likvidavimui, neužkerta kelio bendrijai toliau vykdyti funkcijas. Pažymi, kad pagal CK 2.70 straipsnio 5 dalį, turi vienerius metus laiko juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti reikalingus dokumentus ir atšaukti inicijuojamą likvidavimą, ką ieškovė ir padarys per nurodytą laiką. Iki tol inicijuojama juridinio asmens likvidavimo procedūra pagal teisės aktus neapriboja juridinio asmens valdymo organų įgaliojimų, įskaitant, bet neapsiribojant, atstovavimą teismo procese. Be kita ko laiko, kad ir bendrijos pirmininkas nuo proceso pradžios ir dabar turi įgaliojimus atstovauti ieškovę teisminiuose procesuose. Nesutikdama su apeliantės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų, pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą, ieškovė patikslintu ieškiniu buvo pareiškusi keturis materialiojo pobūdžio reikalavimus ir vieną procesinį prašymą dėl baudos atsakovėms skyrimo. Mano, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų skirstymo klausimą, į paskirstymą turėtų būti traukiama tik materialiojo pobūdžio reikalavimų procesinė baigtis. Tokiu atveju turėtų būti vertinama keturių, o ne penkių (kaip pateikta apeliaciniame skunde) reikalavimų procesinė baigtis. Taip pat akcentuoja, kad neatlikdama jai tenkančios pareigos pranešti ieškovei apie buto dovanojimą savo dukrai V. Š. pati sąlygojo neigiamų pasekmių jos atžvilgiu atsiradimą, todėl negalima traktuoti, kad, byla pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji buvo patraukta atsakove be pagrindo ir kad neturėjo patirti jokių bylinėjimosi išlaidų. Be to, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovės vieną iš reikalavimų (sumokėti skolą už elektros energiją) įvykdė proceso metu, t. y. su ta ieškinio dalimi sutiko; iš to seka, kad reikalavimas V. Š. atžvilgiu nebuvo atmestas. Tolesniuose teisminio proceso etapuose, kai V. Š. reikalavimai nebebuvo keliami, jai nebereikėjo nuo jų gintis ir tuo pačiu nebereikėjo patirti bylinėjimosi išlaidų. Todėl laiko nepagrįstu apeliacinio skundo teiginį, jog už pirmą ir antrą teismo procesus V. Š. iš ieškovės turėjo būti priteistos absoliučiai visos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinio palikimo nenagrinėtu atveju, mano, kad turėtų būti taikoma CPK 94 straipsnio 1 dalis, vertinant atsakovių procesinio elgesio faktus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.

15. Pirmiausia atmestini apeliantės atsakovės argumentai dėl ieškovės netinkamo atstovavimo procese bei procesinio dokumento palikimo nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas kliūčių nagrinėti bylą šiuo aspektu neįžvelgė ir teisėjų kolegija kitokiam vertinimui neturi pagrindo. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovei buvo pateiktas dar 2024 m. spalio 22 d. VĮ Registrų centro pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva, o iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 3 d. buvo priimtas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.70 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, 5 dalį, inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas, kai tas juridinis asmuo per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus, kuriais paneigiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, arba teismo sprendimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Jeigu juridinis asmuo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepateikė joje nurodytų dokumentų arba teismas nepriėmė šio straipsnio 5 dalyje nurodyto prašymo ir 6 dalyje nurodyto ieškinio, arba teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, juridinių asmenų registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą (CK 2.70 straipsnio 7 dalis), o juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Taigi, paminėtos aplinkybės apie inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą dar savaime nereiškia, jog juridinis asmuo negali vykdyti savo funkcijų ar kad jo valdymo organų įgaliojimai yra apriboti. Be kita ko, iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų šios bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo metu matyti, kad jau nėra nurodyto statuso apie inicijuojamą likvidavimą, nurodyta, kad teisinis statusas neįregistruotas. Kitokiam vertinimui dėl netinkamo atstovavimo šiuo metu pagrindo nesudaro ir kiti apeliantės atsakovės pastebėjimai (argumentai) apie ieškovės valdymo organų (ne)teisėtą veikimą, pasibaigusią kadenciją, ir pan., šiuo aspektu pažymint, kad tai (valdymo organų., vadovo tinkamas išrinkimas, paskyrimas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

16. Be to, byloje būtina išspręsti ir naujų įrodymų prijungimo klausimą. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu be kita ko pateikė antstolio surašytą 2025 m. vasario 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais bei susijusius dokumentus (el. laiško kopiją, PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo už antstolio paslaugas dokumentą). Anot apeliantės, byloje buvo būtina patikrinti bylai reikšmingas aplinkybes – byloje figūruojančios rūsio patalpos naudojimą pagal paskirtį, patalpos būklę, namo bendrųjų komunikacijų būklę ir pan. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi toks draudimas nėra absoliutus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl minėtų įrodymų prijungimo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant tokio pobūdžio įrodymais remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl apeliacinių skundų (ne)pagrįstumo

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei B. Š. nuo 2020 m. gruodžio 30 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)-104, Vilniuje (anksčiau ir toliau – atsakovės butas), 2020 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu, anksčiau (nuo 2012 m. sausio 13 d.) priklausęs V. Š.. Aptariamame daugiabučiame gyvenamajame name, Savanorių per. 222, Vilniuje (anksčiau ir toliau – gyvenamasis namas), veikia N.-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (šioje byloje – ieškovė).

18. Dar 2022 m. kilus teisminiam ginčui tarp ieškovės bei atsakovių B. Š. (minėto buto savininkės) ir V. Š. (minėto buto faktinės gyventojos) dėl skolos už elektros energiją priteisimo, rūsio patalpos atlaisvinimo, elektros skaitiklio iškėlimo ir įpareigojimo deklaruoti elektros rodmenis ir sumokėti už sunaudotą elektros energiją, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (dėl įpareigojimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į gyvenamojo namo butams Nr.103 ir Nr. 104 priskirtas bendro naudojimo patalpas), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, konstatavęs proceso teisės pažeidimą (pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir/ar tikslinti ieškinį (jo reikalavimus), o to nepadaręs, ieškovės ieškinio reikalavimai galimai buvo suformuluoti netiksliai ir galimai nebuvo atskleista bylos esmė, nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo taikyti solidarią atsakomybę atsakovių atžvilgiu, nesiaiškino aplinkybių dėl gyvenamojo namo buto Nr. 103 ir/ar netyrė visų reikšmingų aplinkybių dėl kitam asmeniui priklausančio turto (butų Nr. 103A ir Nr. 103B), nesprendė klausimo dėl minėtų butų savininkės įtraukimo į bylos nagrinėjimą), minėtą pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas be kita ko nustatęs ir tai, jog ieškovės ir atsakovių ginčas, susijęs su rūsio patalpa, apėmė rūsio patalpos naudojimą, rūsio durų angos užtaisymą, naujos angos padarymą namo perdengimo plokštėje tarp atsakovėms priklausančio buto ir po juo esančios rūsio patalpos, vertino, jog tokiame ginče galimi tiek negatoriniai reikalavimai, tiek neteisėtos statybos padarinių likvidavimo reikalavimai, bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir/ar tikslinti ieškinį (jo reikalavimus), o to nepadaręs, ieškovės ieškinio reikalavimai galimai buvo suformuluoti netiksliai ir galimai nebuvo atskleista bylos esmė.

19. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovei patikslinus savo ieškinio reikalavimus ir palikus tris reikalavimus – dėl atsakovių įpareigojimo kas mėnesį deklaruoti sunaudotos elektros energijos rodmenis ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją; atsakovės B. Š. įpareigojimo iškelti elektros skaitiklį bei pašalinti neteisėtos veiklos padarinius (dėl rūsio patalpos), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi pirmąjį iš minėtų patikslintų reikalavimų atsisakė priimti; be to, teismas 2024 m. gruodžio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovės prašymu iš atsakovų pašalino atsakovę V. Š.. Tokiu būdu, byloje tarp šalių teismas galutinai sprendė ginčą dėl atsakovės įpareigojimo iškelti elektros skaitiklį bei pašalinti neteisėtos veiklos padarinius, atstatyti neva pažeistą gyvenamojo namo konstrukcijų būklę, ir 2025 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pagrįstu laikydamas tik ieškovės reikalavimą dėl elektros skaitiklio iškėlimo bei šioje dalyje ieškinį tenkindamas, kitoje dalyje atmesdamas ieškinį kaip neįrodytą. Apeliacinius skundus byloje pateikė abi šalys – ieškovė toje dalyje, kurioje ieškinys nebuvo patenkintas, atsakovė – toje dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, kartu nesutikdama ir su byloje atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Įvertinusi bylos duomenis ir apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija su jais iš esmės nesutinka.

20. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

21. Aptariamu atveju, teismui laikius pagrįstu bei įrodytu ir tenkinus ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo iškelti elektros skaitiklį, apeliantė atsakovė su tokiu sprendimu nesutinka, akcentuodama, kad ginčo elektros skaitiklis yra gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybė ir jo perkėlimo darbais turi rūpintis pati ieškovė, kartu pabrėždama, kad ir ieškovės teisių pažeidimo neliko, nes elektros skaitiklio duomenis ji jau nuolat ir tinkamai deklaruoja. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad pagal trečiajam asmeniui priklausančio elektros apskaitos prietaiso duomenis ieškovė, veikdama kaip gyvenamojo namo administratorė, vykdo mokėtinų sumų atskirų butų (patalpų) savininkams ir (ar) naudotojams paskirstymą, todėl svarbu, kad butų (patalpų) savininkų elektros skaitiklių duomenys būtų tinkamai ir laiku deklaruojami. Nors apeliantė atsakovė ir kritiškai vertina teismo poziciją dėl ginčo elektros skaitiklio nuosavybės, remdamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, aiškinančiomis bendrojo naudojimo objektų aprašo bei bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąvokas, laiko, jog aptariamas skaitiklis yra gyvenamojo namo vidaus elektros tinklo dalis, dėl ko mano, kad ir pareigą iškelti aptariamą skaitiklį turi pati ieškovė, tačiau paminėtos teisės normos bylos duomenų visumos kontekste tokios išvados nepatvirtina. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi kategoriškos pozicijos, kad gyvenamojo namo butams priskirti skaitikliai priklauso butų (patalpų) savininkams, kurie skaitiklius įsigijo savo lėšomis, ko byloje atsakovė taip pat nepaneigė. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, elektros skaitiklis buvo įrengtas ne tam, kad elektros instaliacija veiktų, o siekiant užtikrinti, jog patalpų savininkams teisingai būtų priskirtas jų suvartotos elektros energijos kiekis. Jokių objektyvių duomenų, kad aptariamas ginčo skaitiklis būtų gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybė, byloje nebuvo pateikta, tokiais duomenimis nesant pagrindo laikyti ir trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime išdėstytą nuomonę. Atitinkamai atmestini ir apeliantės argumentai dėl neva daugiau neegzistuojančio ieškovės teisių pažeidimo, atsakovei vykdant elektros skaitiklio duomenų deklaravimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovė elektros rodmenis jau deklaruoja, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų dar su pradiniu ieškovės ieškiniu nurodytų aplinkybių apie buvusį sistemingą netinkamą tokių duomenų deklaravimą bei atsiskaitymą už elektros energiją, atkreipiant dėmesį, kad kilusio ginčo eigoje skola ir nebuvo iš esmės ginčijama, buvo apmokėta. Visgi net ir paminėtos aplinkybės dėl atsakovės atliekamo elektros duomenų deklaravimo nepaneigia ieškovės, siekiančios tinkamai atlikti administravimo funkcijas, teisės turėti pastovią galimybę be kliūčių prieiti prie elektros skaitiklių, kad patikrinti deklaruojamų duomenų teisingumą, kas atitiktų ir visų gyvenamojo namo bendraturčių interesus, nes taip būtų užtikrintas ir teisingas mokėtinų sumų atskirų butų savininkams ir (ar) naudotojams paskirstymas, taip pat užfiksuoti ir netinkamą skaitiklio veikimą. Juo labiau, kai iš bylos duomenų, be kita ko ieškovės atstovo, atsakovės paaiškinimų, galima spręsti, kad atsakovė deklaruoja tik dieninę elektros dedamosios dalį, atsakovei apeliantei patvirtinus apie naktinės dedamosios skaitiklio dalies gedimą, kas tik dar labiau patvirtina aptariamo reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir apeliantės argumentus dėl kitų bendrasavininkų pozicijos dėl skaitiklio perkėlimu daromo poveikio gyvenamojo namo bendrasavininkams priklausančiai patalpai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas minėtiems veiksmams yra duotas, ką patvirtina byloje pateiktas 2025 m. sausio 7 d. bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokole užfiksuotas pritarimas, kad buto Nr. 104 savininkė privalo pakeisti esamą elektros skaitiklį nauju ir iškelti jį prieš bendrą įėjimą į butus Nr. 103A, Nr. 103B ir Nr. 104, kad būtų galima netrukdomai bet kuriuo metu patikrinti elektros skaitiklio rodmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo norima patikslinti ieškinio reikalavimą, dar papildomai įpareigojant skaitiklį pakeisti nauju, tačiau tokį patikslinimą buvo atsisakyta priimti. Atitinkamai esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui nesudaro ir apeliantės atsakovės pastebėjimai apie taikos sutarties sudarymo aplinkybes, galimybes ieškovės atstovui perduoti bendrai naudojamos patalpos raktą, trečiojo asmens R. A. neaiškią poziciją, atkreipiant dėmesį būtent į ieškovo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, šalių teisę, bet ne pareigą sudaryti taikos sutartį, be kita ko pažymint, kad ir minėtam trečiajam asmeniui procese buvo sudarytos galimybės savo pozicijai pareikšti. Be to, teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės atsakovės vertinimu dėl aptariamo reikalavimo ydingumo ar neaiškumo, iš bylos duomenų visumos nesant pagrindo sutikti, kad bylos dalyviams ar būtent atsakovei nėra aišku, apie kokį ir kur įrengtą elektros skaitiklį yra kalbama, atmetant ir apeliantės kritiką dėl ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje paminėtos ieškovės pateiktos nuotraukos, kurioje atvaizduota skaitiklio perkėlimo vieta, kas tik detaliau paaiškina ginčo sprendimo aplinkybes, bet nekeičia ginčo ar sprendimo esmės. Be to, nors apeliantė dar akcentavo ir specialių žinių poreikį aptariamo įpareigojimo įvykdymui, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad toks poreikis ar reikalavimas yra įtvirtintas ginčijamame sprendime, esant mažai tikėtina, kad atsakovei, juolab atstovaujamai profesionalaus teisininko, būtų neaišku, jog ji yra atsakinga už aptariamo įpareigojimo įvykdymo savo lėšomis organizavimą, pasitelkiant atitinkamus specialistus. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo perkelti elektros skaitiklį buvo patenkintas pagrįstai.

22. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir apeliantės ieškovės pateiktą apeliacinį skundą dėl netenkinto reikalavimo įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos veiklos padarinius ir atstatyti neva pažeistos gyvenamojo namo konstrukcijos būklę.

23. Kaip jau minėta anksčiau (šios nutarties 18 punktas) dar ginčo pirmo nagrinėjimo teisme metu apeliacinės instancijos teismas dėl šalių ginčo dėl rūsio patalpos pasisakė, kad tokiame ginče galimi tiek negatoriniai reikalavimai, tiek neteisėtos statybos padarinių likvidavimo reikalavimai, po ko (grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti, vėliau, dar ir parengiamojo teismo posėdžio metu tikslinosi dėl ieškovės pasirinkto gynybos būdo) ieškovė šioje dalyje pasirinko savo teises ginti būtent negatoriniu ieškiniu. Ieškovė akcentavo, kad pertvarkant namo tarpaukštinę perdangą ir namo rūsio pertvarą (kas laikytina bendrąja gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybe), buvo užmūrytos rūsio durys ir padaryta neprojektinė anga tarpaukštinėje perdangoje, tuo pažeidžiant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo tvarką, Statybų techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatas, įpareigojančias siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; neleidžiant silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, ir pan. Byloje buvo nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad aptariamo rūsio durys yra užmūrytos, perdangoje padaryta anga, tuo pačiu pažymint, kad ieškovė iš esmės neginčijo atsakovės teisės asmeniškai naudotis ginčo rūsio patalpa.

24. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškinys vadinamas negatoriniu (lot. actio negatoria). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017).

25. Įvertinus bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad bendro naudojimo savininkų teisių pažeidimas byloje nebuvo įrodytas, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad dėl nurodytos intervencijos gyvenamajam namui buvo padarytas koks nors konkretus neigiamas poveikis, ar pavyzdžiui, atsirado išlaidų, kurių nebūtų, jei konstrukcijos nebūtų pakeistos. Taip pat manytina, kad šiuo atveju buvo pagrįstai atsižvelgta ir į aplinkybę, jog aptariami veiksmai su rūsio patalpomis buvo atlikti daugiau nei prieš 20 metų, kai butas priklausė kitiems savininkams, ir atsakovės įpareigojimas pašalinti tokių veiksmų pasekmes, nesant įrodymų, kad dėl to egzistuoja neigiamas poveikis gyvenamajam namui, neatitiktų pažeistų teisių gynimo proporcingumo principo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati apeliantė ieškovė sutinka, kad šiuo metu nėra tokio neigiamo poveikio gyvenamajam namui, taigi ir bendrasavininkų interesams, įrodymų ir to (įrodymų) niekaip neatstoja apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad nereikėtų laukti, kol tokie įrodymai atsiras, ar prielaidos apie atliktų veiksmų galimą poveikį bendro naudojimo komunikacijoms, galimą įtaką kitiems patalpų savininkams elgtis analogiškai, ir kt. Kiti apeliantės akcentuoti argumentai, pavyzdžiui, dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, ar sprendime nevertintų ieškinio argumentų apie atliktą pertvarkymą, pačių atsakovių traktuojamą kaip kapitalinį remontą (pagal byloje pateiktą 2016 m. aptariamo buto kapitalinio remonto projektą) nėra reikšmingi aptariamo ginčo dalyko kontekste, be kita ko pažymint, kad byloje nebuvo sprendžiamas netesėtos statybos padarinių šalinimo klausimas ar pan., nes ieškovė tokio teisių gynimo būdo nepasirinko (nei pirminiu, nei patikslintu ieškiniu po apeliacinės instancijos teismo bylos grąžinimo nagrinėjimui iš naujo). Kaip esminės reikšmės aptariamu aspektu neturi ir apeliantės argumentai dėl kitų butų savininkų neigiamo požiūrio dėl atsakovės rūsio patalpos naudojamos paskirties, kas, kaip tinkamai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nėra susiję su negatorinio ieškinio tikslais, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų negatoriniam ieškiniui patenkinti (būtent sąlygos dėl pažeistų teisių), dėl ko aptariamas ieškinio reikalavimas ir buvo pagrįstai netenkintas.

26. Apeliantė atsakovė kritiškai vertina ir skundžiamą sprendimą dalyje dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, laikydama jį ydingu, vertindama, kad teismas ginčijamu pirmuoju teismo sprendimu patenkino tik vieną ieškovės reikalavimą iš penkių ir tik vienos iš atsakovių B. Š. atžvilgiu, kas neva reiškia, kad buvo patenkinta tik 10 procentų ieškinio reikalavimų; pažymėdama, kad pirminiu teismo sprendimu atmetus visus ieškinio reikalavimus V. Š. atžvilgiu, jai privalo būti atlygintos visos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmą kartą; pateikė savo skaičiavimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės B. Š. priteisimo, atkreipdama dėmesį į ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dėl skolos priteisimo, ieškovės elgesį, kai reikalavimų V. Š., buvo atsisakyta tik 2024 m. gruodžio mėnesį, ir pan.

27. Įvertinus apeliantės poziciją dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija su ja nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nebereiškė reikalavimo dėl skolos priteisimo, dėl ko vertino, kad buvo patenkinti du iš trijų atsakovei B. Š. pareikštų ieškinio reikalavimų, įvertino ir tai, kad buvo atsisakyta ieškinio reikalavimų V. Š.. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatęs ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apimtį, teismas jas pagrįstomis laikė tik iš dalies (3 500 Eur sumai) ir jas paskirstė pagal bylos rezultatą. Kaip atitinkamai, nustačius atsakovės B. Š. ir buvusios atsakovės V. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų apimtį, pagal bylos rezultatą buvo priteistos ir bylinėjimosi išlaidos atsakovei B. Š., bei atsižvelgiant į tai, kad V. Š. buvo pašalinta iš proceso, jai buvo priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu sutinka ir nemato pagrindo jo keisti apeliantės nurodytais motyvais.

28. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes spręstina, kad skundžiamo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantai, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantų pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų šiuose skunduose ar atsiliepimuose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo naikinti ar kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

31. Abu apeliacinius skundus atmetus, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės N.-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir atsakovės B. Š. apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė