Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.B. advokato Ramūno Mikulsko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-30 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025-03-06 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3912-2025 (ROIK: 25265597630) A. B. pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns (Vokiečių aviganio veislės) savininke, neužtikrino, kad 2024-12-22, nuo 04.17 iki 04.18 val. ir nuo 23.37 iki 23.38 val., 2024-12-24 nuo 02.47 iki 02.52 val.; nuo 03.10 iki 03.13 val., nuo 23.50 iki 23.52 val. ir nuo 23.56 iki 23.57 val., aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D.K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės) 7 punktą (šunų laikytojai privalo užtikrinti, kad šuns lojimas (staugimas) nebūtų nuolatinis ir trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą) ir A.B. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda (2 t., b. l. 71-73).

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025-03-06 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3913-2025 (ROIK: 25265597663) A.B. pripažinta kalta, padariusi ANK 48 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns (Vokiečių aviganio veislės) savininke, neužtikrino, kad 2025-01-12 nuo 00:18 iki 00:19 val., nuo 01:12 iki 01:28 val., nuo 01:23 iki 01:28 val., nuo 01:38 iki 01:40 val., nuo 02:40 iki 02:44 val., nuo 03:06 iki 03:07 val. ir nuo 08:47 iki 08:50 val., 2025-01-14 nuo 00:17 iki 00:18 val., nuo 00:49 iki 00:53 val., nuo 01:21 iki 01:23 val., nuo 02:11 iki 02:14 val. ir nuo 03:21 iki 03:22 val., 2025-01-15 nuo 06:10 iki 06:13 val., nuo 06:46 iki 06:47 val. ir nuo 22:45 iki 22:50 val., 2025-01-16 nuo 04:06 iki 04:06 val. ir nuo 06:43 iki 06:44 val. aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D. K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės 7 punktą ir A.B. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda (2 t., b. l. 9-11).

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025-03-06 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3915-2025 (ROIK: 25265597655) A.B. pripažinta kalta, padariusi ANK 48 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns (Vokiečių aviganio veislės) savininke, neužtikrino, kad 2024-12-28 nuo 08:24 iki 08:25 val. ir nuo 08:00 iki 08:01 val., 2024-12-29 nuo 22:33 iki 22:35 val., 2024-12-31, nuo 06:22 iki 06:25 val., 2025-01-01 nuo 05:39 iki 05:44 val., nuo 06:06 iki 06:07 val. ir nuo 06:14 iki 06:17 val. aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D.K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės 7 punktą bei jai paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda (1 t., b. l. 8-12).

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025-03-06 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3934-2025 (ROIK: 25265585957) A.B. pripažinta kalta, padariusi ANK 48 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns (Vokiečių aviganio veislės) savininke, neužtikrino, kad 2024-12-11 nuo 23:48 iki 23:52 val., 2024-12-12 nuo 22:02 iki 22:05 val., 2024-12-13 nuo 22:26 iki 22:28 val., 2024-12-15 nuo 03:16 iki 03:37 val., nuo 03:16 iki 03:53 val. ir nuo 04:58 iki 05:03 val. aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D.K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės 7 punktą, už tai jai paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda (1 t., b. l. 108-112).

- Iš A.B. D.K. naudai priteista 2 238,50 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.B. advokato Ramūno Mikulsko skundas tenkinamas

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nei byloje esančios rašytinės medžiagos, nei pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymo tyrimo metu gautais duomenimis. Nukentėjusiojo teigimu adresu (duomenys neskelbtini) laikomas šuo dažnai kelia triukšmą naktimis ir anksti ryte, ir taip trikdo jo ir kaimynų ramybę ir poilsį. Nukentėjusiajam nekyla jokių abejonių, jog loja būtent A.B. Vokiečių aviganis, laikomas (duomenys neskelbtini) namo kieme. Šuns lojimo faktus patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo pateikti vaizdo/garso įrašai. Nors apeliaciniu skundu ir ginčijami minėti vaizdo/garso įrašai, motyvuojant tuo, kad jie neįrodo A.B. kaltės, abejojama jų autentiškumu, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Neabejotina, jog kiekvienas šuns šeimininkas yra atsakingas už savo augintinio priežiūrą ir jo kontrolę, tame tarpe ir už tai, kad be priežasties lojantis šuo netrikdytų aplinkinių rimties ir netrukdytų jų ramybės. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad tarp A.B. ir jos kaimyno D.K. gana dažnai kyla nesutarimų dėl šunų lojimu trikdomos viešosios rimties (pagal kaimyno skundus/pareiškimus A.B. už tai ne kartą traukta atsakomybėn), vienok, teismas nenustatė, o ir apeliantas nenurodo jokių aplinkybių dėl ko nukentėjusysis D.K., tvirtinantis, kad A.B. priklausantis šuo loja nakties metu, galėtų apkalbėti A.B., melagingai ją įskųsdamas ir/ar klastodamas vaizdo/garso įrašus. Jau ne kartą ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo pripažinta, jog D.K. pateikti vaizdo/garso įrašai yra tinkamas įrodymų šaltinis. Šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijoje teisme metu apeliantas taip pat kėlė klausimą dėl vaizdo įrašų autentiškumo, įrangos patikimumo ir kt., prašė skirti vaizdo įrašų ekspertizę, tačiau teismas pagrįstai tokį prašymą atmetė nurodydamas, kad prašydamas skirti ekspertizę pareiškėjos atstovas (šiuo metu apeliantas) nenurodė, jokių aplinkybių, kodėl pateikti įrašai gali būti laikomi keliančiais abejones.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaizdo/garso įrašai neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, jog A.B. inkriminuotais laikotarpiais lojo pastarajai priklausantis šuo. Vaizdo/garso įrašuose girdimas didelio šuns duslus, žemas lojimas, nakties metu. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad vaizdo/garso įrašuose užfiksuotas nagrinėjamų įvykių metu šuns lojimas, dalyje jų per tvorą matomas didelis, panašus į Vokiečių aviganių veislės, lojantis šuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijoje, o papildomai pateiktame įraše ir girdimas vyriškas balsas, nakties metu šaukiantis vardus „Lord“ bei „Baron“. Vaizdo/garso įrašai yra daryti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, skirtomis užtikrinti jo turto ir teritorijos saugumą. Vaizdo įrašai daryti nakties metu, jų padarymo laiką nurodo įrašų kampe esanti vaizdo įrašo data ir laikas. Nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos bei schemos patvirtina, kad jo nuosavybėje įrengtos vaizdo kameros objektyviai gali užfiksuoti greta esančio sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaizdą ir garsą, todėl teigti, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas kito, o ne A.B. priklausančioje teritorijoje esančio šuns lojimas, nėra pagrindo, todėl skundo argumentai jog liko neištirta įrašų padarymo data, įrašų autentiškumas, apeliacinio skundo argumentai dėl teismui pateiktų vaizdo/garso įrašuose fiksuotų aplinkybių patikimumo laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

22. Skundo argumentai dėl įrašų fragmentiškumo ir, kaip galima suprasti, dėl to negalėjimo tinkamai įvertinti ar šuns lojimas yra nuolatinis ar pavienis bei nustatyti ar fiksuoti pažeidimai sudaro daugetą ar yra tęstinio pobūdžio, laikytini deklaratyviais, formaliais ir nepagrįstais, nes tokių aplinkybių nustatymui/fiksavimui, teismo vertinimu, nėra būtinas visą laikotarpį apimantis vientisas vaizdo/garso įrašas. Žodžio „nuolatinis“ reikšmė lietuvių kalboje yra suprantama, kaip nepertraukiamas, nepaliaujamas, pastovus, dažnas. Teismui pateiktuose laikotarpio nuo 2024-12-11 iki 2025-01-16 (t.y. kiek daugiau nei per mėnesį) vaizdo/garso įrašuose 14 naktų, po keletą kartų (daugiausia 7) per naktį, nuo 1 iki 5 minučių fiksuoti šuns lojimai, todėl kyla esminis klausimas ar toks/tokie lojimas/lojimai, laikytini pavieniais ar laikytini nuolatiniu triukšmu ir ar toks šuns lojimas trikdo asmenų ramybę bei poilsį.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimui, padarė nepagrįstą išvadą dėl A. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 4 dalyje .

24. Pirmiausia, pasisakant dėl nukentėjusiojo D.K. atstovo advokato Lino Vadeikos nurodomo sprendimo remtis ankstesnėse nutartyse (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-19 nutartis AN byloje Nr. II-1371-1017/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2025-02-11 nutartis AN byloje Nr. AN2-55-988/2025) suformuotais precedentais, teismas pažymi, jog pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019), o esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylas kaip precedentais turi vadovautis ne bet kokiais, bet jų sprendimų priėmimo metu esamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose bylose suformuluotais (pateiktais) išaiškinimais.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi, šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis atsiliepime nurodytu žemesnės instancijos teismo sprendimu, tačiau jis turėtų būti saistomas savo paties sukurtų precedentų. Vienok, šiuo atveju, yra susidariusi tokia situacija, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis, nurodoma, kaip precedentas šioje byloje, yra priimta dėl to paties nukentėjusiojo pateikto analogiško pareiškimo ir tos pačios A.B. atžvilgiu, todėl, kolegijos vertinimu, „pasikartojanti“ situacija turi būti svarstoma visapusiškai įvertinus esamą teismų praktiką, apie ką plačiau pasisakoma šios nutarties 32 punkte.

26. Susipažinus su Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis (3 t., b.l. 150-196), teismas nustatė, kad A.B. vien 2025 metais iki Administracinio nusižengimų registro tikrinimo dienos 2025-09-17 pagal ANK 48 straipsnį dėl šuns keliamo triukšmo yra patraukta atsakomybėn 18 kartų pagal to paties nukentėjusiojo D.K. pareiškimus.

27. Byloje, nustatyta, jog A.B. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) Vilniuje naktimis ir anksti ryte loja A. B. laikomas šuo ir, nukentėjusiojo D.K. teigimu, tai trukdo jo ramybei ir poilsiui, dėl ko pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai.

28. Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad triukšmo šaltinis - bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl ANK straipsnių (ANK 346, 366 ir kt. straipsniai), susijusių su keliamu triukšmu (tame tarpe ir gyvūnų), yra ne kartą pabrėžęs, kad administracinės atsakomybės taikymas negali būti formalus, todėl vertinant ar yra atitikimas tarp nustatytų faktinių aplinkybių ir administracinio nusižengimo sudėties, esminę reikšmę įgyja tokių aplinkybių vertinimas kaip: 1) vietovė, kur laikomas gyvūnas; 2) girdimo triukšmo lygis; 3) jo sukeliamas diskomfortas aplinkiniams gyventojams ir kt. Šių aplinkybių nustatymas, kolegijos nuomone, yra aktualus ir šioje byloje. Teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad, vertinant, ar šuns lojimas yra trikdantis viešąją rimtį, reikia įvertinti ir šuns lojimo garsumą, lojimo dažnį, intensyvumą, šuns savybes, atstumą iki kaimyninio buto. Visa tai svarbu nustatant, ar toks šuns lojimas peržengia įstatymo ribas ir ar už tai gali būti taikoma bauda.

30. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog 6 namų kvartalas (duomenys neskelbtini) gatvėje ir D.K. nurodomas triukšmo šaltinis, keliamas gyvūno skleidžiamo garso – šuns lojimas, yra miškingoje teritorijoje, t. y. vietovėje, kurioje įprastai saugos tikslu laikomi (gali būti laikomi) naminiai gyvūnai – šunys. Savo teritorijos, turto saugos būdai, yra kiekvieno asmens pasirinkimo reikalas, todėl nors A.B. ((duomenys neskelbtini) gatvė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D.K. ((duomenys neskelbtini) gatvė Nr. (duomenys neskelbtini)) namai yra greta, tačiau, tarp namų yra nedidelis miškelis (žr., 2 t., b.l. 49), nuo D.K. namo iki tvoros, kur bėgioja šuo (sprendžiant iš nuotraukų – 20-30 metrų, o įvertinus A. B. priklausančio sklypo dydį iki priešingos tvoros pusės ir dar gerokai didesnis. Iš liudytojo V.B. paaiškinimų matyti, kad, jo vertinimu, šuo būdavo provokuojamas iš kitos tvoros pusės prieinant prie tvoros, jie ažūrinę tvorą uždengė, pasodino aukštas (daugiau ne 2 metrai) tujas, kad šuo nematytų aplinkos.

31. Akivaizdu, kad šuns lojimas yra prigimtinis ir įprastas reiškinys, o, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas yra prie miško, didelė tikimybė, kad pamatęs laukinį ir/ar naminį gyvūną, ar žmogų šuo gali suloti, saugodamas teritoriją. Vis tik tokie šuns garsai, patys savaime, yra natūralūs, todėl tikėtis, kad šuo ar kitas gyvūnas, reaguodamas į aplinką, neskleis jam būdingų garsų, yra nelogiška ir toks siekis galėtų pažeisti gyvūnų gerovės įstatymo nuostatas. Nors iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo ir garso įrašų nėra pagrindo spręsti, jog šuns lojimas buvo nulemtas išorinio dirgiklio – joks objektas, kuris galėtų sukelti šuns reakciją, įrašuose nėra matomas ar girdimas, tačiau tiek laukiniai gyvūnai (ežiai, kiškiai, stirnos, lapės ir/ar kiti) bei net ir naminiai gyvūnai (katės ir/ar kai kurie šunys ir/ar kiti), sliūkindami netoli teritorijos kurioje įprastai laikomi šunys, nekelia triukšmo, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad šuns lojimas buvo be jokio objektyvaus pagrindo.

32. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog šuns lojimas nėra pratisas (ne kaukia), kaip jau minėta aukščiau laikotarpiu nuo 2024-12-11 iki 2025-01-16, t.y. per 37 naktų laikotarpį šuo lojo 14 naktų, po keletą kartų (daugiausia 7) per naktį, nuo 1 iki 5 minučių (dažniausia 1-2 min). Nors byloje neabejotinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šuo nakties metu iš tiesų lojo, vis tik, byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad šuns lojimas buvo toks intensyvus, dėl kurio buvo sutrikdytas asmenų poilsis. Teismui nepateikta vaizdo įrašų, kurie būtų buvę daryti D.K. gyvenamosios vietos viduje (past. – vietoje, kurioje asmenys miega), šuniui lojant. Teismui pateikti tik saugos vaizdo kamerų vaizdo/ garso įrašai, kurie neleidžia spręsti ar tikrai šuns lojimas D.K. namo viduje yra toks, kuris trukdo poilsį ir ramybę. Tokios aplinkybės ne tik nenustatytos iš pačių vaizdo įrašų, tačiau apie jas neužsiminta ir paties D.K. paaiškinimuose. Byloje nėra duomenų, kad šuns lojimo faktas būtų užfiksuotas nukentėjusiojo dėl to, kad išskirtinai dėl šuns lojimo buvo sutrikdytas nukentėjusiojo poilsis. Šiuo gi atveju asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn nustačius vien formalų triukšmo šaltinio buvimo faktą – šuns lojimą – būtina nustatyta, kad toks triukšmo šaltinis sukėlė ne bet kokį, o neigiamą poveikį asmens poilsiui. Tuo tarpu asmens nubaudimas, negali būti grįstas prielaidomis. Kita vertus, kaip minėta, tarp nukentėjusiojo ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn gyvenamųjų vietų teritorijų yra nedidelis miškelis, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad šuns keliamas triukšmas, kuris nėra ištisinis ir ilgai trunkantis, galėtų būti toks, kad keltų grėsmę žmonių, gyvenančių gretimame sklype, ramybei, nekeldamas nepatogumų žmonėms, gyvenantiems arčiau (savininkui, laikytojui). Tokios pozicijos, vertinant šuns lojimu keliamą diskomfortą, laikosi tiek bendrosios, tiek specializuotos kompetencijos teismai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2524-09, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-348-935/2020). Šiuo atveju nepašalinus abejonių, reikalinga įvertinti ir susiklosčiusius nukentėjusiojo bei A.B. santykius, kurie, vertinant administracinių registro išrašo duomenis, dėl pastarosios šuns, yra konfliktiški.

33. Įvertinus faktines aplinkybes, konstatuotina, kad galimo triukšmo šaltinis, keliamas gyvūno skleidžiamo garso – šuns lojimas, yra miškingoje teritorijoje, t. y. vietovėje, kurioje įprastai gali būti laikomi naminiai gyvūnai – šunys, todėl, esant pakankamam atstumui tarp D.K. ir A.B. namų, kolegijos vertinimu, žiemos metu, įprastai esant uždariems langams, šuns lojimas negali pasiekti tokio triukšmo lygio, kuris realiai trikdytų įprasto žmogaus poilsį. Pažymėtina, jog nors į bylą D.K. yra pateikęs kitų kaimynų pareiškimą dėl A.B. šuns keliamo triukšmo, vienok šie asmenys procese nebuvo apklausti, todėl vienareikšmiškos išvados - kaip dažnai ir ar iš viso yra trikdoma jų ramybė ir poilsis - darymui, kolegijos vertinimu, duomenų nepakanka, o tai aptariamu straipsniu taip pat yra saugomas objektas.

34. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog A.B. veiksmuose nėra ANK 48 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-30 nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

35. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Teismui pateiktu prašymu dėl proceso išlaidų priteisimo, D.K. prašo priteisti 1331 Eur turėtų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apeliaciniame procese (konsultacija, rašytinių paaiškinimų ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas surašymas) atlyginti. Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama pagal A.B. atstovo skundą, kuris yra patenkintas, D.K. savo iniciatyva pasirinko pasinaudoti teisine advokato pagalba byloje dėl ginčo, kuris tarp tų pačių proceso šalių buvo nagrinėjamas ne vieną kartą, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl turėtų išlaidų priteisimo – netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.B. advokato Ramūno Mikulsko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-30 nutarties - tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-30 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

D.K. prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo – netenkinti.

Nutartis neskundžiama.