Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas D. P. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. (A. B.) atstovo advokato Ramūno Mikulsko (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-14988-2024 (toliau – ir Nutarimas) paliktas nepakeistas ir A. B. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. B. atstovo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinis skundas atmetamas

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama A. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuos pateikė nukentėjusysis, siekdamas pagrįsti savo nurodytas aplinkybes. Nors apeliaciniu skundu ir ginčijami minėti vaizdo įrašai, motyvuojant tuo, kad jie neįrodo A. B. kaltės, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. 2024 m. liepos 2 d. vaizdo įraše užfiksuotas namo šoninės sienos vaizdas, matyti laiptai, girdimas šuns lojimas su pertraukomis nuo 21.59 val. iki 22.05 val. 2024 m. liepos 3 d. vaizdo įraše matyti namo kiemas, girdimas šuns lojimas nuo 05.56 val. iki 06.00 val. Kitame, 2024 m. liepos 3 d. užfiksuotame vaizdo įraše matyti namo kiemas, girdimas šuns lojimas nuo 22.22 val. iki 22.27 val. Dar viename 2024 m. liepos 3 d. vaizdo įraše matyti namo kiemas, girdimas šuns lojimas nuo 23.13 val. iki 23.20 val. (b. l. 50). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog 2024 m. liepos 2-3 d. lojo šuo, t. y. buvo triukšmaujama nakties metu. Be kita ko, vaizdo įrašuose girdima, kad šuns lojimas yra pasikartojantis, o ne vienkartinio pobūdžio, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad toks šuns lojimas neabejotinai trikdė asmenų ramybę bei poilsį.

16. Kartu akcentuotina ir tai, kad byloje esantys (duomenys neskelbtini) g. gyventojų 2024 m. spalio 31 d. rašytiniai paaiškinimai patvirtina tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, tiek vaizdo įrašus. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad patikslinamos faktinės aplinkybės, susijusios su triukšmu, kurį nakties metu kelia Vokiečių aviganio veislės šuo, kuris laikomas adresu (duomenys neskelbtini). Minėtus rašytinius paaiškinimus pasirašė penki nagrinėjamo kvartalo gyventojai iš šešių, t. y. visi gyventojai, išskyrus A. B.. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kokiuose kvartalo namuose yra laikomi šunys ir kokie: 1) (duomenys neskelbtini): laikomas smulkus Belgų grifono veislės šuo, kuris naktį laikomas viduje. Gyventojai patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini) laikomas šuo niekada nekėlė ir nekelia jokio triukšmo, kurį girdėtų kaimynai; 2) (duomenys neskelbtini): laikomas smulkus vakarų Škotijos baltojo terjero veislės šuo, kuris naktį laikomas viduje. Gyventojai patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini) laikomas šuo niekada nekėlė ir nekelia jokio triukšmo, kurį girdėtų kaimynai; 3) (duomenys neskelbtini): laikomas stambus Vokiečiu aviganių veislės šuo, kuris naktį paliekamas kieme, o namo (duomenys neskelbtini) gyventojai neretai išvyksta ilgesniam laikui. Gyventojai patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini) laikomas šuo dažnai kelia triukšmą, naktimis ir anksti ryte, kuris trikdo kaimynų ramybę ir poilsį. Gyventojams nekyla jokių abejonių, jog loja būtent Vokiečių aviganis, laikomas (duomenys neskelbtini) namo kieme. Tiek šuns lojimas, tiek vieta iš kur jis sklinda yra aiškiai girdimi visame kvartale. Nurodoma, kad dėl minėtu adresu gyvenančio šuns yra kilę naktinio triukšmo epizodai: 2023 m. gruodžio 24 d. ir 2024 m. gruodžio 27 d. (dėl to šuns savininkė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn); 2024 m. liepos 2 d. ir 2024 m. liepos 3 d. (šuns savininkė traukiama administracinėn atsakomybėn teisminėje byloje); 2024 m. rugpjūčio 25 d. (šuns savininkei paskirta nuobauda nutarimu dėl administracinio nusižengimo); 2024 m. spalio 13 d. ir 2024 m. spalio 23 d. (surašytas administracinio nusižengimo protokolas) (b. l. 131–139). Kaip matyti iš pateiktų (duomenys neskelbtini) g. gyventojų rašytinių paaiškinimų, visi gyventojai nurodė, kad triukšmą kelia būtent A. B. šuo, kurio lojimas girdimas visame kvartele. Pažymėtina ir tai, kad kitų gyventojų šunys yra mažesni bei nakties metu laikomi viduje. Be kita ko, nusiskundimų dėl kitų šunų lojimo, triukšmo, gyventojai neturėjo ir neturi.

17. Be kita ko, apeliaciniame skunde akcentuojamas 2024 m. rugpjūčio 26 d. Tarnybos patikrinimo aktas Nr. 6966P-218, kuris, Pareiškėjo teigimu, paneigia aplinkybę, kad A. B. šuo kėlė triukšmą, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Minėtame Tarnybos akte užfiksuota, kad patikrinimas buvo atliktas dėl 2024 m. liepos 5 d. gauto pranešimo, kai nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo data – 2024 m. liepos 2-3 d., kas reiškia, kad Tarnybos aktas nepaneigia, jog šuo kėlė triukšmą (lojo) ir trikdė poilsį bei ramybę nagrinėjamo administracinio nusižengimo metu. Be to, patikrinus šunį bei įvertinus gyvūno laikymo sąlygas, jokių pažeidimų nenustatyta. Tarnybos akte nurodyta, kad šuo į svetimus asmenis reaguoja ramiai, neloja, nepuola, elgiasi draugiškai, tačiau, tai nepaneigia aplinkybės, kad šuo loja naktimis. Be kita ko, pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šuo nusiramina ir nebeloja, kai ateina žmogus. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad iš esmės Tarnybos patikrinimas vyko dėl paties šunio, jo laikymo sąlygų, priežiūros, bet ne dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių. Taigi, Tarnybos atliktas patikrinimas ir surašytas aktas niekaip nepatvirtina, kad šuo nelojo 2024 m. liepos 2-3 d. nakties metu, todėl Pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekyla jokių abejonių, kad būtent Vokiečių aviganio veislės šuo, kuris priklauso A. B. kėlė triukšmą (lojo) 2024 m. liepos 2 d., nuo 22.00 val. iki 22.05 val., 2024 m. liepos 3 d. nuo 5.56 val. iki 6.00 val., 2024 m. liepos 3 d. nuo 22.22 val. iki 22.27 val. ir 2024 m. liepos 3 d. nuo 23.13 val. iki 23.20 val. bei trikdė asmenų poilsį bei ramybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nėra atitinkamos metodikos šuns triukšmui pamatuoti, tačiau, kaip minėta, vaizdo įrašuose aiškiai ir garsiai girdimas dideli šuns duslus, žemas lojimas, nakties metu. Gyventojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog būtent A. B. Vokiečių aviganio veislės šuo kelia triukšmą ir gyventojai pastoviai girdi būtent minėto šuns lojimą, kuris ir trikdo poilsį bei ramybę. Šioje vietoje pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad tarp A. B. ir kitų gyventojų vyktų konfliktai, vieni kitus būtų linkę apkalbėti, be to, jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (vaizdo įrašas), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti ir nevertinti (duomenys neskelbtini) g. gyventojų pateiktų rašytinių paaiškinimų. Nagrinėjamu atveju, vertinant susidariusią situaciją, tiek teisės taikymo, tiek ir moraliniu aspektu, darytina išvada, kad pastovus šuns lojimas nakties metu tikrai trikdo žmonių poilsį, miegą, ramybę. Šiuo atveju A. B. neužtikrino, kad jos šuo naktį nekeltų triukšmo ir netrukdytų kaimynystėje gyvenančių asmenų poilsio bei miego.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. B. negyvena Lietuvoje ir su visa šeima yra išsikėlusi gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę, todėl ji negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn kaip šuns laikytoja. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

20. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. B. negyvena (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmenį, gauto iš registrų centro gyventojų registro departamento matyti, kad A. B. savo išvykimo į kitą valstybę nėra deklaravusi, jos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai, o gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, gyvūno laikytojo sąvoka apima ir gyvūno savininko, ir asmens, kuris laiko gyvūną atlygintinai ar neatlygintinai, teisinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-697/2020).

21. Pažymėtina, kad skunde akcentuojama, jog Tarnybos akte šuns laikytoja nurodyta M. B.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad minėta aplinkybė buvo nurodyta Tarnybos akte, tačiau pažymi, jog skiltyje „Papildoma informacija“ nurodyta, jog „Laikytojai 2024 m. liepos 2-3 d. buvo išvykę iš laikymo vietos, tuo metu gyvūną prižiūrėjo giminaitis <...>“. Tačiau šios aplinkybės buvo Tarnybos akte nurodytos iš M. B. žodžių, kuri buvo vietoje tikrinimo metu. Be to, Tarnybos aktas surašytas 2024 m. rugpjūčio 26 d., o administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. liepos 2-3 d., taigi, minėtas aktas niekaip nepatvirtina, jog A. B. nėra Vokiečių aviganio veislės šuns laikytoja ir savininkė bei negyvena (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, iš administracinio nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už administracinį nusižengimą, kuris buvo padarytas 2024 m. rugsėjo 30 d. už sustojimą ir stovimą su transporto priemone kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (b. l. 53). Nors šis pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tokie duomenys rodo bei tuo pačiu ir paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad A. B. negyvena Vilniuje. Iš esmės, minėtas administracinis nusižengimas patvirtina A. B. buvimą Vilniuje, o ne kitoje valstybėje narėje (b. l. 53–61). Nepaisant to, vien ta aplinkybė, kad A. B. galėjo būti išvykusi pažeidimo padarymo metu, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji nėra šunio savininkė ir laikytoja. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, jog A. B. buvo perleidusi kitam asmeniui Vokiečių aviganio veislės šunį laikyti, auginti, turėti kaip savo augintinį.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai Pareiškėjo tvirtinimui, padarė pagrįstą išvadą dėl A. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje.

23. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Institucija 2024 m. rugsėjo 12 d. Nutarimu, nenustačius A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskyrė 350 Eur baudą, kai minėtame straipsnyje numatyta, jog bauda gali būti skiriama nuo 150 Eur iki 600 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. B. anksčiau administracine tvarka bausta 17 kartų, tame tarpe ir už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Po nagrinėjamu atveju padaryto administracinio nusižengimo, A. B. atžvilgiu buvo surašyti dar du administracinio nusižengimo protokolai, vienas jų už galimai ANK 48 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į A. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. B. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsniuose numatytų bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir baudos dydžio nustatymo.

Dėl išlaidų atlyginimo

24. Iš nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato L. V. 2025 m. vasario 6 d. pateikto prašymo matyti, kad iš A. B. prašoma atlyginti nukentėjusiojo apeliaciniame procese patirtas išlaidas už advokato teisinė pagalbą. Kartu su prašymu pateikta 2025 m. vasario 6 d. sąskaita-faktūra Nr. DKR20250206 bei mokėjimo nurodytas, iš kurių matyti, advokato teiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme sudaro 726 Eur.

25. ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi aptartos įstatymų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti išieškomos iš teisės pažeidimą padariusio asmens, t. y. kaltininko. Kitų subjektų, iš kurių būtų galima išieškoti aptariamas nukentėjusiojo išlaidas, įstatymas nenumato.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo bei apeliacinio skundo rezultatą, nagrinėjimo klausimo apimtį ir sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato L. V. prašymas dėl patirtų 726 Eur išlaidų atlyginimo iš A. B., taikant minėtą teisinį reguliavimą yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. (A. B.) atstovo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš A. B. (A. B.) D. K. naudai 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.