Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai A. B., jos įgaliotam atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui (nuotoliniu būdu per programą Zoom),

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Karoliui Juškevičiui (ir nuotoliniu būdu per programą Zoom),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Ramūno Mikulsko skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 6 d. nutarimų Nr. SAVAD-13-ANR_N-3912-2025 (ROIK: 25265597630), Nr. SAVAD-13-ANR_N-3913-2025 (ROIK: 25265597663), Nr. SAVAD-13-ANR_N-3915-2025 (ROIK: 25265597655) ir Nr. SAVAD-13-ANR_3934-2025 (ROIK: 25265585957) (toliau – ir nutarimai) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3912-2025 (ROIK: 25265597630) A. B. pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns ((duomenys neskelbtini) veislės) savininke, neužtikrino, kad 2024 m. gruodžio 22 d., nuo 04.17 iki 04.18 val. ir nuo 23.37 iki 23.38 val., 2024 m. gruodžio 24 d., nuo 02.47 iki 02.52 val.; nuo 03.10 iki 03.13 val., nuo 23.50 iki 23.52 val. ir nuo 23.56 iki 23.57 val., aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D. K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės) 7 punktą (šunų laikytojai privalo užtikrinti, kad šuns lojimas (staugimas) nebūtų nuolatinis ir trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą). Šiuo nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda (2 t., b. l. 71-73).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3913-2025 (ROIK: 25265597663) A. B. pripažinta kalta, padariusi ANK 48 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns ((duomenys neskelbtini) veislės) savininke, neužtikrino, kad 2025 m. sausio 12 d., nuo 00:18 iki 00:19 val., nuo 01:12 iki 01:28 val., nuo 01:23 iki 01:28 val., nuo 01:38 iki 01:40 val., nuo 02:40 iki 02:44 val., nuo 03:06 iki 03:07 val. ir nuo 08:47 iki 08:50 val., 2025 m. sausio l4 d., nuo 00:17 iki 00:18 val., nuo 00:49 iki 00:53 val., nuo 01:21 iki 01:23 val., nuo 02:11 iki 02:14 val. ir nuo 03:21 iki 03:22 val., 2025 m. sausio 15 d., nuo 06:10 iki 06:13 val., nuo 06:46 iki 06:47 val. ir nuo 22:45 iki 22:50 val., 2025 m. sausio 16 d., nuo 04:06 iki 04:06 val. ir nuo 06:43 iki 06:44 val. aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D. K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės 7 punktą. Šiuo nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda (2 t., b. l. 9-11).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3915-2025 (ROIK: 25265597655) A. B. pripažinta kalta, padariusi ANK 48 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns ((duomenys neskelbtini) veislės) savininke, neužtikrino, kad 2024 m. gruodžio 28 d., nuo 08:24 iki 08:25 val. ir nuo 08:00 iki 08:01 val., 2024 m. gruodžio 29 d., nuo 22:33 iki 22:35 val., 2024 m. gruodžio 31 d., nuo 06:22 iki 06:25 val., 2025 m. sausio 1 d., nuo 05:39 iki 05:44 val., nuo 06:06 iki 06:07 val. ir nuo 06:14 iki 06:17 val. aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D. K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės 7 punktą. Šiuo nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda (1 t., b. l. 8-12).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3934-2025 (ROIK: 25265585957) A. B. pripažinta kalta, padariusi ANK 48 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns ((duomenys neskelbtini) veislės) savininke, neužtikrino, kad 2024 m. gruodžio 11 d., nuo 23:48 iki 23:52 val., 2024 m. gruodžio 12 d., nuo 22:02 iki 22:05 val., 2024 m. gruodžio 13 d., nuo 22:26 iki 22:28 val., 2024 m. gruodžio 15 d., nuo 03:16 iki 03:37 val., nuo 03:16 iki 03:53 val. ir nuo 04:58 iki 05:03 val. aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D. K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės 7 punktą. Šiuo nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda (1 t., b. l. 108-112).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotas atstovas Ramūnas Mikulskas palaikė skunduose nurodytus argumentus. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tinkamas subjektas pagal ANK 48 straipsnį yra ne pareiškėja, kadangi ji nėra šuns laikytoja, nesirūpina ir neprižiūri šunų, tai patvirtina teisme apklaustų asmenų paaiškinimai. Be to, byloje neįrodyta, kad šuns lojimas buvo nuolatinis ir dėl to buvo sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Taip pat nenustatyta, kad triukšmo šaltinis yra būtent pareiškėjai priklausantys šunys, o privataus asmens pateiktų vaizdo įrašų autentiškumas, jų darymo aplinkybės ir įranga neištirti bei nepatikrinti, todėl pateiktais vaizdo įrašais nėra pagrindo vadovautis (3 t., b. l. 26-38, 60-61).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas Linas Vadeika nurodė, kad palaiko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, prašė palikti nepakeistus skundžiamus nutarimus. Papildomai paaiškino, kad šuns lojimas bei lojantis šuo yra užfiksuoti vaizdo įrašuose, pateikta papildoma medžiaga, kurioje aiškiai girdima, kokiais vardais kreipiamasi į šunis, byloje yra šunų nuosavybės dokumentai, pareiškėja pripažino, jog šunys yra jos, o ne tėvo. Teismų praktikoje, suformuotoje analogiškoje byloje, išaiškinta, kad šuns laikytojo sąvoka apima ir jo savininką. Be to, pareiškėja finansuoja šunų išlaikymą ir priežiūrą, šunys laikomi pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Taip pat, byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad šuns lojimas, jo intensyvumas, trukmė bei paros metas, kuomet lojama, išeina už bet kokių įprastų normų. Dėl argumento, kad pareiškėja negyvena Lietuvoje, paaiškino, kad byloje yra duomenys, jog vienas iš skundų buvo asmeniškai įteiktas pareiškėjai 2025 m. vasario 18 d. Taip pat ankstesnėse teismų nutartyse, priimtose nagrinėjant prieš tai buvusius skundus, konstatuota, kad pareiškėja 2024 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais buvo bausta ANK tvarka. Pati pareiškėja ir liudytojas taip pat patvirtino, kad pareiškėja buvo Vilniuje savaitę laiko apie Naujuosius metus, t. y. ir bylai aktualiu laikotarpiu, kuomet fiksuoti pažeidimai. Taigi pareiškėja nuolat, maždaug kas du mėnesius lankosi Lietuvoje. Tai, kad buvo sukeltos pasekmės dėl šuns lojimo patvirtina nukentėjusiojo ir (duomenys neskelbtini) g. gyventojų rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjos atstovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar argumentų, kodėl keliama abejonė dėl pateiktų vaizdo įrašų autentiškumo (3 t., b. l. 26-38, 69-70).

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Visų pirma, pateiktuose skunduose teigiama, kad Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus, nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad triukšmą skleidžia (loja) pareiškėjos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme laikomas (duomenys neskelbtini) veislės šuo. Pagal ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti asmenį kaltu, padarius administracinį nusižengimą, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų (tarp jų nukentėjusiojo atstovo prašymų taikyti administracinę atsakomybę šuns savininkams, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašytinių paaiškinimų, garso ir vaizdo įrašų, pareiškėjos A. B. ir liudytojo V. B. paaiškinimų teisme, taip pat gyvūnų/augintinių nuosavybės dokumentų, išrašų iš Administracinių nusižengimų registro duomenų) visumą, sprendžia, jog Institucija, priimdama skundžiamus nutarimus, padarė teisingas, byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstas išvadas, jog nagrinėjamų įvykių metu būtent pareiškėjos A. B. (duomenys neskelbtini) veislės šuo lojo ramybės ir poilsio metu. Tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso trys (duomenys neskelbtini) veislės šunys, kurių du – „B.“ (nuolat) ir „L.“ (epizodiškai) buvo laikomi įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančioje aptvertoje teritorijoje (kieme), patvirtina ne tik nukentėjusiojo atstovo prašymuose dėl administracinės atsakomybės taikymo bei (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašytinius paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustos pareiškėjos ir jos tėvo – liudytojo V. B. paaiškinimai teisme. Remiantis jų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad minėti šunys atlieka turto bei šeimos narių saugojimo funkciją ir yra laikomi ne tik namuose, bet ir teritorijoje ir/arba voljere (t. y. kieme), įskaitant ir nakties, t. y. ramybės ir poilsio laiku. Nors pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra daugiau nuolat lojančių šunų, remiantis nukentėjusiojo atstovo prašymais dėl atsakomybės taikymo, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašytiniais paaiškinimais bei ankstesnėse bylose, išnagrinėtose dėl analogiškų skundų, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (teismų nutartys yra pateiktos į bylą), kiti šiame kvartale laikomi šunys nakties metu yra laikomi namuose, be to, jie yra mažesni (smulkesni) nei pareiškėjos (duomenys neskelbtini) veislės šunys ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veislės šunys).

Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys nukentėjusiojo atstovo kartu su prašymais dėl atsakomybės taikymo ir rašytiniais paaiškinimais pateikti garso bei vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas nagrinėjamų įvykių metu šuns lojimas, dalyje jų per tvorą matomas didelis, panašus į (duomenys neskelbtini) veislės, lojantis šuo (duomenys neskelbtini), teritorijoje, o papildomai pateiktame įraše ir girdimas vyriškas balsas, nakties metu šaukiantis vardus „L.“ bei „B.“. Iš bylos duomenų nustatyta, kad garso ir vaizdo įrašai yra daryti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, skirtomis užtikrinti jo turto ir teritorijos saugumą. Nukentėjusiojo prašymuose dėl atsakomybės taikymo nurodyta, kad vaizdo kamera turi techninę galimybę suktis 360 laipsnių kampu, todėl nukentėjusysis, išgirdęs šuns lojimą, atsuka ją link gretimo – (duomenys neskelbtini), esančio sklypo tvoros. Pagal byloje esančius įrodymus, nukentėjusiojo ir pareiškėjos sklypai yra vienas šalia kito, maždaug 100 metrų atstumu. Nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos bei schemos patvirtina, kad jo nuosavybėje įrengtos vaizdo kameros objektyviai gali užfiksuoti greta esančio sklypo (duomenys neskelbtini), vaizdą ir garsą. Įvertinus šių įrodymų visumą, kurie vienas kitą papildo ir sudaro vientisą, nuoseklią grandinę, pagrindo teigti, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas kito, o ne pareiškėjai priklausančioje teritorijoje esančio šuns lojimas, nėra pagrindo.

Be to, byloje buvo keliamas vaizdo įrašų autentiškumo ir realumo klausimas, pareiškėjos įgaliotas atstovas prašė skirti vaizdo įrašų ekspertizę tikslu nustatyti, ar jie yra vientisi, autentiški ir kokia vaizdo įrašymo įranga padaryti (ar sertifikuota). Teismas atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos įgaliotas atstovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kodėl į bylą pateikti vaizdo įrašai kelia abejonę dėl jų vientisumo ir realumo. Tokių aplinkybių bei argumentų pareiškėjos įgaliotas atstovas nenurodė ir tolimesnio bylos nagrinėjimo metu. Bylos duomenimis nustatyta, kaip minėta, kad vaizdo įrašai buvo padaryti nukentėjusiojo nuosavybėje (gyvenamosios vietos teritorijoje) įrengtomis vaizdo kameromis, skirtomis užtikrinti namo ir teritorijos saugumą. Visuose vaizdo įrašuose yra aiškiai matoma jų fiksavimo data, laikas, trukmė. Teismo vertinimu, nėra nustatyta neatitikimų (tarp užfiksuotos datos, laiko ir vaizdo įrašuose esančio metų ir/ar paros laiko), taip pat nėra kitokio aktualių laikotarpių fragmentavimo. Vien tai, kad pateikti trumpi, tik su šuns lojimu susiję atskiri įrašai, nesudaro pagrindo abejoti jų autentiškumu. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo pateikti garso ir vaizdo įrašai neatitinka faktinių nagrinėjamų įvykių aplinkybių.

Taip pat pareiškėjos įgaliotas atstovas skunde bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šioje byloje neįrodyta, jog šuns lojimu buvo sukeltos pasekmės – realiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. K. ramybė ir poilsis. Visų pirma, tai paneigia nukentėjusiojo atstovo prašymuose dėl administracinės atsakomybės taikymo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo trikdomas jo poilsis ir miegas, jo namas yra arčiausiai (duomenys neskelbtini), kur laikomas triukšmaujantis šuo, namus skiria 100 m. Be to, aplinkybes dėl nakties metu keliamo triukšmo ir rimties bei poilsio trikdymo nurodė ir kiti (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai rašytiniuose paaiškinimuose.

Pažymėtina ir tai, kad Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (nuo 2024 m. gegužės 15 d. galiojanti aktuali redakcija) 7 punkto nuostatomis, dėl kurių pažeidimo buvo nubausta pareiškėja, šunų laikytojai privalo užtikrinti, kad šuns lojimas (staugimas) nebūtų nuolatinis ir trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 11.2. punkte numatyta, kad draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, o taip pat gyvenamųjų pastatų teritorijose darbo dienomis nuo 22.00 iki 07.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 iki 09.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę. Taigi, įvertinus šį reguliavimą, darytina išvada, kad ramybės bei poilsio laikas, kai draudžiama triukšmauti, yra nuo 22.00 val. iki 07.00 val. (arba poilsio ir švenčių dienomis - iki 09.00 val.). Būtent šiuo laikotarpiu nagrinėjamų įvykių metu yra užfiksuotas pareiškėjos šuns keliamas triukšmas (lojimas). Be to, minėtas lojimas nėra vienkartinis (momentinis), jis pasikartojo iki 7 kartų per naktį (ramybės ir poilsio laiką) ir truko kiekvieno iš priimtų nutarimų atveju nepertraukiamai nuo 1 iki 5 minučių. Įvertinus šuns lojimą laiką (ramybės ir poilsio metu), intensyvumą, trukmę bei sistemingumą, vietą (lauke), darytina išvada, kad objektyviai toks šuns keliamas triukšmas gali trikdyti šalia (100 m atstumu) gyvenančio asmens ramybę ir poilsį. Taip pat, pagal byloje esančius įrodymus, tarp jų vaizdo ir garso įrašus, nėra pagrindo spręsti, jog šuns lojimas buvo tyčia įtakotas nukentėjusiojo ar kito asmens, kaip teigė liudytojas V. B., tokios aplinkybės vaizdo įrašuose neužfiksuotos. Be kita ko, šuns savininko neatleidžia nuo atsakomybės už šuns sukeltą triukšmą, kuris nėra įprastas ir pateisinamas bei trukdo kitų asmenų poilsį bei ramybę, aplinkybė, kad šuns lojimas buvo įtakotas išorinio dirgiklio (nebent tai būtų tyčinis tokio šuns elgesio provokavimas).

Nors pareiškėjos įgalioto atstovo teigimu, nukentėjusysis bei kiti (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai teikia tendencingus, tikrovės neatitinkančius pareiškimus dėl pareiškėjos šunų elgesio ir jų priežiūros, teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis ir/ar kiti pareiškėjos kaimynai turi tikslą apkalbėti pareiškėją ar kad jų santykiai būtų konfliktiški dėl kitų priežasčių. Bylos duomenimis, nukentėjusysis bei kiti (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai reiškia nepasitenkinimą tik dėl pareiškėjos šunų lojimo ramybės metu, jokių kitų duomenų apie asmeninius, konfliktinius tarpusavio santykius teismui nėra pateikta.

Taip pat, pareiškėjos įgaliotas atstovas teigė, kad A. B. nėra tinkamas subjektas, taikant atsakomybę pagal ANK 48 straipsnio 3-4 dalis, kadangi nėra šuns (-ų) laikytoja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta gyvūnų laikytojo samprata, pagal kurią gyvūno laikytojas – tai asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Taigi gyvūno laikytojo sąvoka apima ir gyvūno savininko, ir asmens, kuris laiko gyvūną atlygintinai ar neatlygintinai, teisinį status. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-697/2020; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-988/2025). Be to, šios bylos nagrinėjimo metu, remiantis pareiškėjos A. B. ir jos tėvo – liudytojo V. B. paaiškinimais teisme, nustatyta, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) šunis laiko savo šunimis, priklausančiais jai nuosavybės teise ne tik teisiškai, bet ir faktiškai, rūpinasi šių šunų priežiūra (susitarė su savo tėvu, kad jis juos prižiūrės (vedžios, rūpinsis, veš į veterinarijos kliniką), apmoka visas su šunų laikymu ir priežiūra susijusias išlaidas, priima sprendimus visais su tuo susijusiais klausimais; nuolat (pastaruoju metu pagal užfiksuotus duomenis, bent kartą kas du mėnesius) grįžta į savo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi teigti, kad pareiškėja neatitinka gyvūnų laikytojo sampratos, nėra pagrindo. Remiantis Bendrinės lietuvių kalbos žodyno išaiškinimais, viena iš žodžio „laikyti“ reikšmių taip pat yra „turėti, auginti savo naudai ar malonumui“, „kurį laiką turėti“, „turėti nuosavybėje“. Taigi pareiškėjos tėvas, kuris, pareiškėjai išvykus, faktiškai rūpinasi šunimis ne savo naudai, o pareiškėjos prašymu, atitinka ne šunų laikytojo, bet prižiūrėtojo sąvoką.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog pareiškėja A. B., nagrinėjamų įvykių metu neužtikrinusi, kad jos (duomenys neskelbtini) veislės šuo netrikdytų kitų asmenų (nukentėjusiojo D. K.) ramybės ir poilsio, pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punktą, už ką numatyta atsakomybė ANK 48 straipsnio 3 dalyje, o pakartotinai padarius šį pažeidimą – 4 dalyje. Ginčo dėl to, kad pareiškėja yra bausta pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį nėra, jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 48 straipsnio 4 dalį. Pastebėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3934-2025 (ROIK: 25265585957) dalyje dėl pažeidimo esmės padaryta apsirikimo klaida, nurodant dalį pažeidimo padarymo laiko aplinkybių. Iš pateiktų garso ir vaizdo įrašų nustatyta, jog šuo 2024 m. gruodžio 15 d., nuo 03.00 iki 04:00 val. lojo šiais laikotarpiais: nuo 03:16 iki 03:20 val., nuo 03:45 iki 03:46 val. ir nuo 03:51 iki 03:52 val. Taigi skundžiamame nutarime netiksliai (neteisingai) nurodyta, kad šuns lojimas truko šiuo laikotarpiu nuo 03:16 iki 03:37 val., nuo 03:16 iki 03:53 val. ir nuo 04:58 iki 05:03 val. Minėtas netikslumas nekeičia nei pažeidimo esmės, nei pareiškėjos veiksmų kvalifikavimo, todėl nelaikytinas esminiu pakeitimu.

Vis tik, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visi skundžiami Institucijos nutarimai buvo priimti tą pačią dieną – 2025 m. kovo 6 d., administracinio nusižengimo protokolai surašyti faktiškai taip pat tą pačią dieną – trys administracinio nusižengimo protokolai surašyti 2025 m. vasario 12 d. ir vienas – 2025 m. vasario 11 d., remiantis, be kita ko, nukentėjusiojo atstovo 2025 m. sausio 10, 11 d. ir 17 d. prašymais dėl administracinės atsakomybės taikymo už 2024 m. gruodžio 11 d. – 2025 m. sausio 16 d. pažeidimus, kurie yra analogiški. Visas veikas pareiškėja padarė vieną po kitos, nedideliu laiko intervalu, toje pačioje vietoje ir tokiu pačiu būdu – neužtikrino, kad jos šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio nukentėjusiojo poilsio ir ramybės, šiais savo veiksmais pažeisdama Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punktą. Atsižvelgiant į tai, yra teisinio pagrindo manyti, kad pareiškėjos veiksmai galėjo susidėjo iš tapačių veikų (dėl kurių priimti skundžiami nutarimai), iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungė bendra kaltė (tyčia). Skundžiami nutarimai yra priimti tą pačią dieną, toje pačioje Institucijoje, trys iš jų – to paties skyriaus darbuotojų, kiekvienoje iš administracinių nusižengimų bylų buvo išrašas iš Administracinių nusižengimų registro, todėl teismas sprendžia, kad Institucijos atstovai, priėmę skundžiamus nutarimus negalėjo nežinoti apie šią situaciją ir turėjo spręsti klausimą dėl pareiškėjos veikos kaip tęstinės kvalifikavimo.

Svarbu tai, kad pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis, paskutinį kartą iki 2025 m. vasario 11 d., kuomet pareiškėjai buvo surašytas pirmasis iš nagrinėjamų administracinio nusižengimo protokolų, pareiškėjai analogiškas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 48 straipsnio 4 dalį buvo surašytas 2024 m. gruodžio 23 d. (nutarimas šioje byloje priimtas 2025 m. sausio 23 d.; ROIK 24262526825 ir kt.) dėl 2024 m. gruodžio 5-7 d. padaryto pažeidimo, tačiau tuo metu Institucija dar nebuvo gavusi nukentėjusiojo atstovo (2025 m. sausio 10, 11 d. ir 17 d.) prašymų dėl administracinės atsakomybės taikymo. Taigi, priimant šioje byloje nagrinėjamus procesinius sprendimus dėl pareiškėjos atsakomybės, jau buvo priimti procesiniai sprendimai dėl jos iki tol buvusių veiksmų. Po administracinio nusižengimo protokolų surašymo (2025 m. vasario 11-12 d.,) taip pat yra priimti nauji procesiniai sprendimai dėl pareiškėjos veiksmų po 2025 m. vasario 11 d. ir vėliau (nuo 2025 m. vasario 15 d.; ROIK 25269799463 ir kt.). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teisėsaugos institucijoms nutraukus tęstinę veiką (pavyzdžiui, sulaikius asmenį dėl tos veikos, įteikus pranešimą apie įtarimą), tolesni kaltininko veiksmai suponuoja tyčios atsinaujinimą ir už paskesnius veiksmus asmuo iš naujo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, administracinių nusižengimų bylose, surašius administracinio nusižengimo protokolą, jeigu po to asmuo ir toliau tęsia savo veiksmus, laikytina, kad jo tyčia atsinaujino ir jis daro naują nusižengimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai pareiškėjai ir po nagrinėjamose administracinių nusižengimų bylose surašytų protokolų buvo surašyti nauji administracinio nusižengimo protokolai bei nutarimai administracinių nusižengimų bylose, tačiau dėl pareiškėjos veiksmų po 2025 m. vasario 11-12 d., todėl laikytina, kad jos vieninga tyčia nutrūko, surašius administracinių nusižengimų protokolus šioje byloje (t. y. 2025 m. vasario 11-12 d.). Minėtų administracinių nusižengimų protokolų surašymo metu pareiškėja jau buvo patraukta atsakomybėn dėl prieš tai jos buvusių veiksmų, kurie tuo metu buvo žinomi Institucijai. Dėl to yra pagrindo šioje byloje spręsti tik dėl pareiškėjos veiksmų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos skundžiamų nutarimų apimtyje, nustatant, kad pareiškėja A. B. laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. sausio 16 d., būdama šuns savininke ir pakartotinai neužtikrindama, kad jos (duomenys neskelbtini) veislės šuo netrikdytų nukentėjusiojo ramybės ir poilsio, pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punktą bei padarė vieną, ANK 48 straipsnio 4 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą. Taigi faktinės pareiškėjos padaryto pažeidimo aplinkybės skundžiamuose nutarimuose iš esmės yra nurodytos teisingai (nusižengimo padarymo vieta, data, laikas ir pažeidimo esmė), tačiau pareiškėja nepagrįstai keturis kartus, kvalifikuojant jos veiksmus kaip atskirus administracinius nusižengimus (pagal kiekvieną nukentėjusiojo atstovo prašymą) pripažinta kalta pagal ANK 48 straipsnio 4 dalį.

Dėl nurodytų aplinkybių, siekiant iš naujo negrąžinti bylos nagrinėti Institucijai ir išspręsti klausimą iš esmės, teismas nutaria, kad pirmas pagal numerį 2025 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-3912-2025 paliktinas iš esmės nepakeistas, o kitų trijų nutarimų Nr. SAVAD-13-ANR_N-3913-2025, Nr. SAVAD-13-ANR_N-3915-2025 ir Nr. SAVAD-13-ANR_3934-2025 panaikintinos dalys, kuriomis konstatuota, kad pareiškėja A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja bei jos įgaliotas atstovas iš esmės neigė pareiškėjos kaltę, padarius jai skundžiamais nutarimais inkriminuotus administracinius nusižengimus, teismo sprendimu pareiškėjos teisinė padėtis buvo pašvelninta – vietoje keturių administracinių nusižengimų, pareiškėja pripažinta kalta padariusi vieną, tęstinį administracinį nusižengimą, panaikinant trijuose skundžiamuose nutarimuose paskirtas baudas, todėl toks teismo sprendimas nelaikytinas teisės į gynybą pažeidimu.

Nukentėjusiojo atstovo pateiktuose prašymuose dėl advokato išlaidų atlyginimo nurodyta, kad nukentėjusysis D. K. šioje nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 2 238,50 Eur (1 694 Eur + 544,50) išlaidų advokato Lino Vadeikos paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 217-222; 3 t., b. l. 52-58). Kartu su prašymais teismui buvo pateiktas išsamus sąrašas paslaugų, kurios buvo suteiktos nukentėjusiajam, taip pat šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantys duomenys. Įvertinus nukentėjusiojo atstovo suteiktas teisines paslaugas, t. y. parengtų dokumentų pobūdį, kiekį bei apimtį dėl keturių skundų, taip pat atstovavimo laiką trijuose teismo posėdžiuose, pasiruošimo bylos nagrinėjimui laiką, nėra pagrindo teigti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė ar pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina. Nors pareiškėjos veiksmai buvo perkvalifikuoti iš keturių atskirų administracinių nusižengimų į vieną tęstinį administracinį nusižengimą, iš esmės teismas pripažino, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotus pažeidimus ir neišteisino jos (netenkino skundų reikalavimo administracinių nusižengimų bylų teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti). Dėl to yra pagrindo tenkinti prašymą dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir priteisti iš pareiškėjos A. B. nukentėjusiojo D. K. naudai 2 238,50 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą (ANK 666 straipsnio 1 dalis, BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Iš dalies patenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo advokato Ramūno Mikulsko skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimų Nr. SAVAD-13-ANR_N-3912-2025, Nr. SAVAD-13-ANR_N-3913-2025, Nr. SAVAD-13-ANR_N-3915-2025 ir Nr. SAVAD-13-ANR_3934-2025.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimus Nr. SAVAD-13-ANR_N-3913-2025, Nr. SAVAD-13-ANR_N-3915-2025 ir Nr. SAVAD-13-ANR_3934-2025:

1) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimų Nr. SAVAD-13-ANR_N-3913-2025, Nr. SAVAD-13-ANR_N-3915-2025 ir Nr. SAVAD-13-ANR_3934-2025 dalis, kuriomis konstatuota, kad A. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jai paskirta 900 Eur bauda;

2) Palikti nepakeistas kitas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimų Nr. SAVAD-13-ANR_N-3913-2025, Nr. SAVAD-13-ANR_N-3915-2025 ir Nr. SAVAD-13-ANR_3934-2025 dalis;

Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3912-2025.

Priteisti iš A. B. D. K. naudai 2 238,50 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt centų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.