- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- II-1371-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01622-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Pažeidėjas
- A. B.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Linas Vadeika
dalyvaujant pareiškėjos A. B. atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui (nuotoliniu būdu per programą Zoom),
nukentėjusiajam D. K. (nuotoliniu būdu per programą Zoom), jo atstovui advokatui Linui Vadeikai (ir nuotoliniu būdu per programą Zoom),
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiajai specialistei I. M. (nuotoliniu būdu per programą Zoom),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Ramūno Mikulsko skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės (toliau – ir institucija) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-14988-2024 (toliau – ir nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-14988-2024 A. B. pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama šuns ((duomenys neskelbtini) veislės) savininke, neužtikrino, kad 2024 m. liepos 2 d., nuo 22.00 val. iki 22.05 val., 2024 m. liepos 3 d. nuo 5.56 val. iki 6.00 val., 2024 m. liepos 3 d. nuo 22.22 val. iki 22.27 val. ir 2024 m. liepos 3 d. nuo 23.13 val. iki 23.20 val. aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančio kaimyno D. K. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės) 7 punktą, pagal kurį šunų laikytojai privalo užtikrinti, kad šuns lojimas (staugimas) nebūtų nuolatinis ir trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Šiuo nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda (b. l. 18-20).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjos įgaliotas atstovas pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad nutarime nurodomi teiginiai dėl pareiškėjos kaltumo iš tikrųjų visiškai neįrodo jos kaltės padarius administracinį nusižengimą. Įgalioto atstovo teigimu, vien tik pranešimo ir pranešėjų prašymo taikyti administracinę atsakomybę nepakanka konstatuoti asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą. Be to, vaizdo įrašai, kuriais remiasi skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, taip pat neįrodo A. B. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, nes iš vaizdo įrašų nėra suprantama, kad girdimas gyvūno garsas yra būtent A. B. šuns keliamas triukšmas. Kadangi skundžiamame nutarime nurodoma, kad šuo lojo tankiai apgyvendintoje teritorijoje, yra tikimybe, jog vaizdo įrašuose girdimas lojimas galėjo būti kitų, tankiai apgyvendintos teritorijos gyventų augintinių. Nors A. B. prieš tai bausta pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį, pareiškėja negali būti nuolat atsakinga už visų aplinkinių gyventojų augintinius, kurie galimai kelia triukšmą. Skunde nurodoma, kad dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su kaimynais, pranešėjai teikia tikrovės neatitinkančius skundus. Pareiškėja taip pat informuoja teismą, kad nuo 2024 m. gegužės mėnesio ji su visa šeima yra išsikėlusi gyventi į kitą Europos sąjungos valstybę, todėl negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Įgalioto atstovo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje formaliai remtasi pranešėjų prašymu taikyti administracinę atsakomybę ir jų pateiktais vaizdo įrašais, bet remiantis šiais duomenimis nėra įmanoma nustatyti nei lojančio šuns, nei jo savininko ir vietos, kurioje buvo įrašomas vaizdo įrašas (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto apylinkės teismui Institucijos įgaliotas atstovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad A. B. administracinis nusižengimas pasireiškė Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių 7 punkto, numatančio auginamų ir laikomų gyvūnų savininkų pareigų užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo, pažeidimu. Esminiu A. B. kaltės įrodymu pripažintas rašytinis kaimynų pareiškimas, keturi vaizdo ir garso įrašai. Išvardinti įrodymai patvirtina A. B. kaltę padarius ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad A. B. kaimynai turėtų asmeninį nusistatymą prieš ją ar būtų linkę ją nepagrįstai apkaltinti padarius nusižengimą. Šios aplinkybės taip pat nėra nurodytos teismui patiektame skunde. Nors skunde nurodoma, kad triukšmas galėjo sklisti iš kitų aplinkinių gyventojų augintinių ir A. B. neturi atsakyti už visų gyventojų pažeidimus, Institucijos vertinimu, tokie teiginiai yra tik prielaidos, o nustatyti, iš kurio pastato sklinda šuns lojimas, nėra sudėtina, nes šuns lojimas fiksuojamas ne pirmą kartą. Skunde nurodyta aplinkybė, jog A. B. negyvena Lietuvoje, neeliminuoja jos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą (b. l. 77-79).
Vilniaus miesto apylinkės teismui nukentėjusiojo D. K. įgaliotas atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjos skunde keliamos abejonės dėl negalimumo nustatyti lojančio šuns yra niekuo nepagrįstos, nes jas paneigia bylos duomenys. Filmavimo vieta yra akivaizdi pačiai pareiškėjai. Be to, filmavimo vieta yra lygiai ta pati, kaip ir anksčiau nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje teismai vertino identiškas aplinkybes bei rėmėsi identiškais vaizdo įrašais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. II-466-1170/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis Nr. AN2-228-1058/2024). Ankstesnėje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-466-1170/2024 teismas jau vertino panašius pareiškėjos argumentus ir pripažino juos nepagristais. Papildomam aiškumui, nukentėjusysis pateikė ekranvaizdį iš „Google Maps“ programėlės, iš kurio matyti, kad atstumas tarp nukentėjusiojo ir pareiškėjos gyvenamojo namo yra mažesnis nei (duomenys neskelbtini) metrų. Nukentėjusysis pažymi, kad ankstesnėje byloje (II-466-1170/2024) teismas konstatavo, kad triukšmą kėlęs šiuo yra būtent pareiškėjos. Šuns laikymo vietą patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo aktas, kurį pareiškėja pati pridėjo prie bylos. Nukentėjusysis taip pat pateikė kaimynų paaiškinimus, kurie patvirtina, kad nei viename name nėra laikomi stambūs šunys. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad pareiškėjos elgesys yra tendencingas ir ji formaliai ginčija nuobaudas, bet pažeidimai toliau tęsiasi. Šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pradėtas pagal 2024 m. liepos 8 d. nukentėjusiojo ir dar trijų kitų kaimynų bendrą prašymą taikyti administracinę atsakomybę, todėl tai nėra tik nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos dėstomas abejones. Nepaisant anksčiau nustatytų pažeidimų, pareiškėja ir toliau nesiklaiko Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo įgaliotas atstovas prašo A. B. skundo netenkinti ir institucijos nutarimą palikti nepakeistu. Kartu nukentėjusiojo atstovas prašo priteisti iš A. B. išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti (b. l. 85-88).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas Ramūnas Mikulskas nurodė, kad nėra įrodyta, jog pareiškėja padarė administracinį nusižengimą. Pateiktuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas tik kažkoks namas, tačiau nėra užfiksuotas pareiškėjai priklausantis šuo ar priklausančio namo gyvenamoji teritorija. Be to, nėra duomenų, kad užfiksuotas šuo priklauso pareiškėjai. Pareiškėja su šeima nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio yra išvykusi ir gyvena kitoje šalyje, todėl nesupranta, kaip išvykęs ir Lietuvoje negyvenantis asmuo galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jam nėra žinoma, kas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jam yra žinoma tik kad tai yra pareiškėjai priklausantis būstas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad tai yra ne jos šunys, kadangi ji su visa šeima yra išvykusi ir ten negyvena; jo žiniomis, pareiškėja išsikraustė į kitą šalį. Kiek jam žinoma, pareiškėjai gyvenant tuo adresu, ten taip pat gyveno ir šunys; aplinkiniuose namuose taip pat yra laikomi šunys. Neturi duomenų apie liepos 2-3 dienomis laikomus šunis, tokią informaciją, mano, turėtų pateikti Institucija, ne jis turi įrodinėti pareiškėjos kaltumą, o Institucija. Mano, kad pareiškėja nepagrįstai pripažinta kalta, protokolas yra nepagrįstas, dėl to prašo nutraukti pareiškėjos atžvilgiu administracinę teiseną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 105-107).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų rajone, kiti gyvenamieji namai jau yra ženkliai toliau nuo jų. Nuo jo namo tvoros iki A. B. namo tvoros yra apie (duomenys neskelbtini) m atstumas. Visų kitų kaimynų, išskyrus kaimyno G., namai nesiribojasi su jo namo tvora. Nurodė negalintis tiksliai nurodyti, kas nuo liepos mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ten gyvenantys žmonės nuolat keičiasi. Nuo praėjusių metų nuolat kviesdavo Viešosios tvarkos skyrių ir jie atvykę nieko negalėdavo rasti – žmonės būdavo nepagaunami. Negali nurodyti, kiek ten gyvena žmonių, bet tame sklype yra nuo 1 iki 6 šunų, t. y. vieną dieną būna vienas šuo, kitą dieną jau trys dideli ir trys maži šunys, tačiau pastoviai yra laikomas vienas (duomenys neskelbtini) veislės šuo. Nurodė, kad pradžioje žinojo šuns vardą ir santykiai buvo kaimyniški, bendravo su ten gyvenančiu žmogumi J., kuris žadėjo, jog nebus problemų dėl šunų, nebus jokio triukšmo ir bus ramu, tačiau tai liko pažadais; dabar to žmogaus nebemato. Neprisimena, kokiais vardais yra šaukiami šunys. (duomenys neskelbtini) šuo nuo 22 val. iki 6 val. yra laikomas kieme, kuriame yra voljeras, tačiau voljeras visada yra atviras. Jei grįžta namo po 22 val. ir mato, kad tas šuo miega prie vartų, tai reiškia, jog šuns savininkų nėra namuose; o jei šuo miega prie namo, tai šeimininkai yra namuose. Pagal tai lengvai atpažįsta, ar yra kas nors namuose. 2024 m. liepos 2 d. šeimininkų namie nebuvo, šuniui darėsi liūdna ir baisu, dėl to naktį šuo ima lieti savo emocijas ir be perstojo loja; būna, kad tokiais atvejais šuo nepertraukiamai loja 20 minučių, o kartais labai daug loja, po neilgai. Tą dieną lojimai buvo ilgi. Kadangi pats augina šunį, dėl to atpažįsta šuns lojimą, tai čia buvo ilgesio ir nevilties lojimas. Detaliai neprisimena tos dienos įvykių, tačiau liepos 2-3 d. jį pakeldavo šuo, užsirašydavo valandas, kada lodavo ir eidavo toliau miegoti; šuo lojo iš (duomenys neskelbtini). Kadangi jo kiemas yra pastoviai filmuojamas, pagal tas valandas išsitraukė filmuotą medžiagą. Jo kamera turi opciją pasisukti, tai matydavo, kad šuo pribėga prie tvoros į jo namo pusę. Kelis kartus yra atsikėlęs ir nuėjęs su telefonu į lauką pažiūrėti, pasukdavęs telefoną į lojimo pusę matydavo, kad loja tas šuo. Būdavo ir tokių atvejų, kai pradėdavo eiti link to sklypo ir šuo nustodavo loti, turėjo mintį ir filmuoti, tačiau kai ateina žmogus, šuo nusiramina ir nebeloja. Savo šunį laiko rūsyje arba savo kambaryje, dėl savo šuns naktį neturi problemų. Vienintelį šunį turi kaimynas R. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to šuns nėra kilusių problemų nakties metu, jis yra mažas ir laikomas namie. Nėra jokių santykių tarp jo ir A. B. Praeitais metais yra kelis kartus ėjęs prie tame sklype buvusio asmens (kuris kaip supranta ten yra atsakingas už priežiūrą) ir leidęs iš telefono šuns lojimo garsą, tačiau tas asmuo ten nieko nesprendžia, sakė perduos tą informaciją šeimininkams. Apie tai yra kalbėjęsis, kiek supranta, su A. B. motina, jai davė klausytis įrašą ir ji atsiprašė dėl to, tačiau taip tą kartą viskas ir pasibaigė. Dėl šios situacijos nėra imtasi jokių veiksmų, šunų elgesys tiesiogiai priklauso nuo to, ar šeimininkai yra namie, ar ne. Nėra šunų ekspertas, tačiau mano, kad trys dideli šunys yra (duomenys neskelbtini) veislės, kiek suprato iš šeimininko žodžių – vienas yra patinas, viena kalė ir jų vaikas; ar dabar yra taip pat, negali nurodyti. Dar yra trys maži (duomenys neskelbtini) šunys, kurie kartais būna, jie problemų nekelia. Vieną šunį, kuris būna pastoviai, gali identifikuoti pagal ausis, yra nuoširdaus veido ir nuolat laukia šeimininkų; jį gali atskirti nuo kitų šunų (b. l. 156-158).
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas Linas Vadeika nurodė, kad pareiškėjos atstovas dirbtinai bando sukurti įrodinėjimo standartą, tai yra ne pirma nagrinėjama byla tarp šių šalių, daugelis pareiškėjos atstovo argumentų buvo paneigtų kitose bylose (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje), jos minimos ir rašytiniuose paaiškinimuose. Mano, kad esmės nekeičia ir ta aplinkybė, kad pareiškėja negyvena Lietuvoje, tai nepaneigia pažeidimo, kadangi jos pareiga užtikrinti, kad jos laikomi šunys netrukdytų kaimynams. Pati pareiškėja nedalyvavo bylos nagrinėjime, dėl to turėtų būti įvertintas ir jos pasyvumas, o pareiškėjos atstovas negali atsakyti į klausimus dėl laikomų šunų. Mano, kad tai yra tik teorinės prielaidos, kad yra kitų šunų, pareiškėja tokių aplinkybių nežino. Mano, kad faktinė situacija nesikeičia – vis dar girdisi garsus šuns lojimas iš (duomenys neskelbtini). Situacija yra nevaldoma, šuo loja naktimis ir ankstyvais rytais, nukentėjusysis nežino, ar galės išsimiegoti. Minėtu adresu esanti gyvenvietė nėra tankiai apgyvendinta, gyvenvietėje yra tik (duomenys neskelbtini) namai, du maži šunys yra laikomi (duomenys neskelbtini) esančiame name (t. y. važiuojant tolyn nuo pareiškėjos namo, pats kraštinis mažas namukas), tie šunys laikomi pačiuose namuose. Kituose namuose šunų nėra laikomų, nežino ar nukentėjusysis turi šunį; jam nukentėjusysis yra atsiuntęs schemą, kur yra laikomi šunys. Nurodė, kad ir kiti kaimynai (tokie kaip R. M. (gyvenantis (duomenys neskelbtini) pusėje esančiame name), A. Ž. (gyvenantis tarp R. M. ir nukentėjusiojo namų), G. S. (gyvenantis iš kitos pusės nuo pareiškėjos namo) nurodė, kad šuns lojimas sklinda iš (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tarp nukentėjusiojo ir Pareiškėjos jokių santykių nėra, jie visada buvo dalykiški; santykiai tarp visų kitų kaimynų yra geri ir glaudūs. Buvo bandoma kalbėtis ir prašyta imtis veiksmų, apie viską buvo kalbėtasi su pareiškėja ir jos vyru, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Yra užfiksuoti jau 4 administraciniai nusižengimai, tačiau situacija nesitaiso, šuo savo elgesio nekeičia. Kitose bylose yra konstatuota, kad šuo priklauso pareiškėjai A. B. Jeigu nuosavybė į šunis (ar jie būtų buvę perleisti) būtų pasikeitusi, būtų pateikti atitinkami dėl to dokumentai (b. l. 105-107).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad akte yra nurodyta M. B., kuri galėjo būti tuo metu namuose, kai buvo atvykę patikrinti pareigūnai. Akte A. B. nėra įvardinta, tačiau ji yra įrašyta kaip šuns savininkė šuns dokumentuose, o patikrinimo metu dalyvavo kita moteris. Visų (duomenys neskelbtini)veislės šunų savininkė yra A. B. Šuns laikytojas ir šuns šeimininkas yra skirtingos sąvokos. M. B. buvo šuns laikytoja, tačiau tai nereiškia, kad ji yra šuns savininkė. Pareiškėja nenurodė prieš bylos nagrinėjimą, kad ji nėra šunų savininkė, nepateikė dokumento, kuriuo būtų perleidusi šunų nuosavybę. Apžiūros metu gali dalyvauti bet kuris asmuo, kuriuo šeimininkas pasitiki. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, mano, jog A. B. kaltė yra įrodyta, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašo skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą (b. l. 158-159).
Nukentėjusiojo atstovas advokatas Linas Vadeikas pateikė papildomus įrodymus, o būtent: pareiškėjos A. B. šunų nuosavybės dokumentus, kurie buvo pridėti kaip įrodymai Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-466-1170/2024 (b. l. 133-135); bei pateikė (duomenys neskelbtini) g. gyventojų 2024 m. spalio 31 d. rašytinius paaiškinimus (b. l. 136-136A). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad jį pasirašė (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo kvartalo gyventojai iš (duomenys neskelbtini) (t. y. visi gyventojai, išskyrus pareiškėją A. B.), gyventojai pateikė bylai reikšmingas aplinkybes – nurodė, kokiuose kvartalo namuose yra laikomi šunys ir kokie; bei nurodė, kad nagrinėjamu atveju lojo būtent iš pareiškėjos teritorijos, pareiškėjos laikomas (duomenys neskelbtini) veislės šuo. Nurodoma, kad minėtoje gyvenvietėje gyvena šunys:
1) Adresu (duomenys neskelbtini): laikomas (duomenys neskelbtini) veislės šuo, kuris naktį laikomas viduje. Gyventojai patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) laikomas šuo niekada nekėlė ir nekelia jokio triukšmo, kurį girdėtų kaimynai;
2) Adresu (duomenys neskelbtini): laikomas (duomenys neskelbtini) veislės šuo, kuris naktį laikomas viduje. Gyventojai patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) laikomas šuo niekada nekėlė ir nekelia jokio triukšmo, kurį girdėtų kaimynai;
3) Adresu (duomenys neskelbtini): laikomas stambus (duomenys neskelbtini) veislės šuo, kuris naktį paliekamas kieme, o namo (duomenys neskelbtini) gyventojai neretai išvyksta ilgesniam laikui. Gyventojai patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) laikomas šuo dažnai kelia triukšmą, naktimis ir anksti ryte, kuris trikdo kaimynų ramybę ir poilsį. Gyventojams nekyla jokių abejonių, jog loja būtent (duomenys neskelbtini), laikomas (duomenys neskelbtini) namo kieme. Tiek šuns lojimas tiek vieta iš kur jis sklinda yra aiškiai girdimi visame kvartale. Nurodoma, kad dėl minėtu adresu gyvenančio šuns yra kilę naktinio triukšmo epizodai: 2023 m. gruodžio 24 d. ir 2024 m. gruodžio 27 d. (dėl to šuns savininkė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn); 2024 m. liepos 2 d. ir 2024 m. liepos 3 d. (šuns savininkė traukiama administracinėn atsakomybėn teisminėje byloje); 2024 m. rugpjūčio 25 d. (šuns savininkei paskirta nuobauda nutarimu dėl administracinio nusižengimo); 2024 m. spalio 13 d. ir 2024 m. spalio 23 d. (surašytas administracinio nusižengimo protokolas) (b. l. 131-139).
2024 m. spalio 23 d. nukentėjusiojo atstovo advokato pateiktame prašyme dėl advokato išlaidų atlyginimo nurodyta, kad nukentėjusysis D. K. šioje nagrinėjamoje byloje pasitelkė advokatą, už kurio teisines paslaugas patyrė 847 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikti tai patvirtinantys kvitai (b. l. 97-101).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (nutartyje vadinamos Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėmis; aktuali nuo 2024 m. gegužės 15 d. galiojanti redakcija) 7 punkto nuostatomis, šunų laikytojai privalo užtikrinti, kad šuns lojimas (staugimas) nebūtų nuolatinis ir trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) veislės šuns savininke, neužtikrino, jog ramybės laikotarpiais (t. y. 2024 m. liepos 2 d., nuo 22.00 val. iki 22.05 val., 2024 m. liepos 3 d. nuo 5.56 val. iki 6.00 val., 2024 m. liepos 3 d. nuo 22.22 val. iki 22.27 val. ir 2024 m. liepos 3 d. nuo 23.13 val. iki 23.20 val.) jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia (adresu (duomenys neskelbtini)) gyvenančio kaimyno – nukentėjusiojo D. K. poilsio ir ramybės. Aplinkybė, jog pareiškėjos ir nukentėjusiojo gyvenamieji namai yra šalia (ribojasi šių gyvenamųjų namų teritorijos), byloje neginčijama ir yra įrodyta D. K. paaiškinimais apklausos teisme metu, taip pat išrašu iš interneto tinklalapio www.google.com/maps, nukentėjusiojo atstovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašytiniais paaiškinimais (b. l. 52, 85-88, 136-136A, 156-158).
Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog nurodytais laikotarpiais šuns lojimas trikdė nukentėjusiojo D. K. poilsį bei ramybę. Ši aplinkybė taip pat įrodyta minėto nukentėjusiojo paaiškinimais teismo posėdžio metu, jo ir kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų 2024 m. liepos 8 d. prašymu taikyti administracinę atsakomybę šuns savininkams už viešosios tvarkos pažeidinėjimą bei kartu su šiuo prašymu pateiktais vaizdo įrašais, nukentėjusiojo atstovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašytiniais paaiškinimais (b. l. 40-41, 50, 85-88, 136-136A, 156-158). Iš šių įrodymų visumos, visų pirma, nustatyta, jog šuo loja ramybės laiku, t. y. po 22.00 val. arba iki 6.00 val. ryto; antra, minėtas šuns lojimas nėra vienkartinio pobūdžio, tai yra trunkamojo pobūdžio, po kelias minutes trunkantis ištisinis, aiškiai girdimas ramybės metu šuns lojimas, dėl kurio buvo sutrikdytas nukentėjusiojo poilsis ir miegas.
Pareiškėjos įgaliotas atstovas skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku lojo būtent pareiškėjos, o ne kitas šuo. Šis skundo argumentas, teismo vertinimu, yra paneigtas byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, teisme apklaustas nukentėjusysis nurodė, jog būtent jis darė ir pateikė byloje esančius vaizdo įrašus iš savo gyvenamosios vietos, kuriuose užfiksuotas šuns lojimas. Nukentėjusysis labai detaliai ir konkrečiai nurodė, jog vaizdo įrašuose neabejotinai yra užfiksuotas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) veislės šuns lojimas, kuris nakties metu, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val., yra laikomas kieme (voljere), ir kuris paprastai loja tuomet, kai namuose nėra šeimininkų (b. l. 156-158). Šiuos nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtina ir kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų pasirašyti rašytiniai dokumentai (prašymas taikyti administracinę atsakomybę šuns savininkams bei papildomai pateikti (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašytiniai paaiškinimai), kuriuose nurodyta, jog triukšmą nakties metu kelia būtent (duomenys neskelbtini) veislės šuo, laikomas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41, 136-136A). Nors skunde yra teigiama, jog pranešėjai (turima omenyje (duomenys neskelbtini) g. gyventojai) teikia tikrovės neatitinkančius skundus dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su pareiškėja, teismas atkreipia dėmesį, jog jokių duomenų, kad santykiai tarp nukentėjusiojo, kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų ir pareiškėjos būtų konfliktiški byloje nėra, šių aplinkybių nenurodė ir teisme apklaustas nukentėjusysis. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai teikia nepasitenkinimą tik dėl šuns, laikomo pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), keliamo triukšmo ramybės metu. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų linkę apkalbėti pareiškėją ar būtų priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu.
Be to, skunde keliamas klausimas ir dėl vaizdo įrašų patikimumo bei jų įrodomosios reikšmės. Nukentėjusiojo teigimu, jis yra bandęs filmuoti lojantį pareiškėjos šunį savo mobiliuoju telefonu, tačiau šuo, kai pamato žmogų, nustoja loti. Dėl šios priežasties nukentėjusysis, išgirdęs šuns lojimą ramybės metu, atsikėlęs užsirašo laiką, kuomet šuo lojo, ir vėliau pagal šį laiką išsaugo kieme esančių kamerų vaizdo įrašus (b. l. 50, 156-158). Vadinasi, galimybės pateikti kitokį vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuotas šuns lojimas, nėra, o faktą, jog užfiksuotas būtent pareiškėjos šuns lojimas, patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir visi kiti (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai. Minėta, jog byloje nenustatytas jų suinteresuotas apkalbėti pareiškėją, o pareiškėjos atstovo argumentas, jog vaizdo įrašai gali būti sumontuoti (suklastoti) yra pagrįstas prielaidomis. Pagrindo abejoti šių įrašų tikrumu teismas neturi. Be to, tiek nukentėjusiojo, tiek ir kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų pateiktais paaiškinimais nustatyta, jog šioje gatvėje yra laikomi ir kiti šunys – šunį turi pats pareiškėjas bei gyventojas iš (duomenys neskelbtini) namo (kuris yra šios gatvės pradžioje), tačiau šie šunys yra smulkūs ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veislės), minėti šunys nakties metu yra laikomi namuose ir niekuomet dėl jų lojimo nėra kilę problemų (b. l. 136-136A). Taigi nepagrįstas ir skundo argumentas, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas kito šuns lojimas.
Taip pat skunde nurodoma, kad pareiškėja nuo 2024 m. gegužės mėnesio negyvena (duomenys neskelbtini) (su visa šeima išsikėlė į kitą (duomenys neskelbtini) valstybę), todėl negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Visų pirma, pažymėtina, jog byloje nėra šį argumentą patvirtinančių įrodymų ir nei skundo padavimo metu, nei vėliau bylą nagrinėjant teisme pareiškėjos atstovas tokių duomenų nepateikė. Iki 2024 m. gegužės 15 d. galiojusios Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių redakcijos 7 punkte buvo numatyta, jog auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo, o nuo 2024 m. gegužės 15 d. galiojanti 7 punkto redakcija numato, jog šunų laikytojai privalo tai užtikrinti. Taigi šiuo atveju reikalinga nustatyti, kas buvo nutarime nurodyto šuns laikytojas. Siekiant išaiškinti šuns laikytojo sąvoką, tikslinga vadovautis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta gyvūnų laikytojo samprata, pagal kurią gyvūno laikytojas – tai asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Taigi gyvūno laikytojo sąvoka apima ir gyvūno savininko, ir asmens, kuris laiko gyvūną atlygintinai ar neatlygintinai, teisinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-697/2020). Paprastai teismų praktikoje bylose dėl atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą gyvūnų laikytoju pripažįstamas faktinis gyvūno (šuns) savininkas. Remiantis Bendrinės lietuvių kalbos žodyno išaiškinimais, viena iš žodžio „laikyti“ reikšmių taip pat yra „turėti, auginti savo naudai ar malonumui“, „kurį laiką turėti“, „turėti nuosavybėje“.
Nagrinėjamoje byloje iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. Gauto pranešimo gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto (b. l. 14-17), rašytinių (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų pateiktų paaiškinimų (b. l. 40-41, 136-136A), A. B. šunų nuosavybės dokumentų (b. l. 131-135), taip pat nukentėjusiojo paaiškinimų teismo posėdžio metu (b. l. 156-158) nustatyta, kad A. B. nuosavybės teise turi tris (duomenys neskelbtini) veislės šunis, kurių vienas nuolat gyvena jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų pranešimą, jų rašytinius paaiškinimus bei nukentėjusiojo paaiškinimus teisme, kitus bylos duomenis, minėtu adresu ((duomenys neskelbtini)) šis šuo būna paliekamas vienas ilgesniam laikui (savaitei ir daugiau), būtent tuomet jis loja nakties metu. Tačiau šuo yra prižiūrėtas (t. y. atvykstama jį pamaitinti ir prižiūrėti), daug žmonių būna šiuo adresu, jie nuolat keičiasi, nukentėjusysis mano, kad yra matęs ir A. B. mamą, galimai M. B., su ja bendravęs dėl šuns lojimo, tačiau nustatyti, kas pastoviai gyvena minėtu adresu, yra sudėtinga, net Viešosios tvarkos skyriui rasti šiuo adresu nuolat gyvenančius asmenis buvo sudėtinga, iš pradžių šiuo adresu būdavo asmuo „J.“, tačiau jo dabar nebūna, gyvūnų gerovės ir sveikatingumo patikrinimo metu minėtu adresu rasta buvo M. B. Patikrinimo akte (skiltyje „Papildoma informacija“) nurodyta, jog šuns laikytojai 2024 m. liepos 2-3 d. buvo išvykę iš laikymo vietos, tuo metu gyvūną prižiūrėjo giminaitis, kuris rūpinosi gyvūnu bent du kartus per dieną. Nors šiame patikrinimo akte gyvūno laikytoja nurodyta M. B., pažymėtina, kad jis buvo atliktas 2024 m. rugpjūčio 26 d. (pažeidimas padarytas 2024 m. liepos 2-3 d.), be to, byloje nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir pareiškėja, kad ji 2024 m. liepos 2-3 d. faktiškai buvo perleidusi kitam asmeniui (duomenys neskelbtini) veislės šunį laikyti (turėti, auginti) kaip savo augintinį, t. y. jog faktinis šio šuns savininkas buvo kitas asmuo.
Be to, vien aplinkybė, jog A. B. bylai aktualiu laikotarpiu buvo išvykusi iš savo gyvenamosios vietos ar apskritai kuriam laikui yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos, kaip nurodyta skunde, nesudaro pagrindo teigti, jog ji nebėra šuns laikytoja. Pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja tebėra šuns savininkė, o nesant pareiškėjos, šunį tiesiog prašoma prižiūrėti kitų asmenų, tačiau faktinis jo laikymas nėra perleistas kitam asmeniui. Juolab kad šuo tebelaikomas būtent pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Tuo tarpu pati pareiškėja, nors buvo pripažintas būtinas jos dalyvavimas skundo nagrinėjime ir ji buvo tinkamai elektroniniu paštu lietuvių bei (duomenys neskelbtini) kalbomis informuota apie teismo posėdžius, juose nedalyvavo ir neprisijungė nuotoliniu būdu, nors tokia galimybė buvo sudaryta (b. l. 113-115, 119-121); jos įgaliotas atstovas nurodė taip pat nekontaktavęs su pareiškėja pertraukos tarp teismo posėdžių metu (b. l. 155). Taigi nėra pagrindo teigti, jog dėl padaryto pažeidimo atsakingas yra kitas asmuo, o ne A. B., kuri tebėra šuns savininkė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjai šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pažeidėjos asmenybę. Teismas sprendžia, kad pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo skundas atmestinas.
2024 m. spalio 23 d. nukentėjusiojo atstovo pateiktame prašyme dėl advokato išlaidų atlyginimo nurodyta, kad nukentėjusysis D. K. šioje nagrinėjamoje byloje pasitelkė advokatą, už kurio teisines paslaugas patyrė 847 Eur išlaidų, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjos (b. l. 97-101). Kartu su prašymu pateiktas išsamus sąrašas paslaugų, kurios buvo suteiktos nukentėjusiajam, taip pat šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantys duomenys (b. l. 99-101). Įvertinus nukentėjusiojo atstovo suteiktas teisines paslaugas, t. y. parengtų dokumentų pobūdį, kiekį bei apimtį, taip pat atstovavimo laiką dvejuose teismo posėdžiuose, pasiruošimo bylos nagrinėjimui laiką, nėra pagrindo teigti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė ar pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina. Dėl to, nutarus, jog pareiškėjos atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jos atstovo skundas netenkintinas, yra pagrindo tenkinti prašymą dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir priteisti iš pareiškėjos A. B. nukentėjusiojo D. K. naudai 847 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą (ANK 666 straipsnio 1 dalis, BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo advokato Ramūno Mikulsko skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-14988-2024.
Priteisti iš A. B. D. K. naudai 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.