- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- II-466-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00392-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgaliotam atstovui advokatui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato R. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) K. J. 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) K. J. 2024 m. vasario 12 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 3 dalį, o būtent dėl to, kad ji, būdama šuns ((duomenys neskelbtini) veislės) savininke, neužtikrino, kad 2023 m. gruodžio 24 d., nuo 08.05 val. iki 08.10 val., ir 2023 m. gruodžio 27 d., nuo 05.07 val. iki 05.12 val., aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), kieme, laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančių kaimynų D. K. ((duomenys neskelbtini)) ir R. M. ((duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės, tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punktą (Auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo). Dėl ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo A. B. buvo paskirta 150 Eur dydžio bauda (b. l. 10-18).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. B. įgalioto atstovo advokato R. M. skundas, kuriuo prašoma Institucijos Nutarimą panaikinti ir A. B. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad siekiant nustatyti ar šuns lojimas peržengia įstatymo ribas ir ar už tai gali būti taikoma administracinė atsakomybė, turi būti įvertinta, ar šuns lojimas yra trikdantis viešąją rimtį, įvertinti šuns lojimo garsumą, lojimo dažnį, intensyvumą, šuns savybes, atstumą iki kaimyninio buto ar namo. Anot advokato, minėtos aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šuns lojimas peržengė įstatymo ribas ar pažeidė kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju Institucija formaliai rėmėsi pareiškėjų D. K. ir R. M. pateiktais vaizdo ir garso įrašais, tačiau iš minėtų vaizdo ir garso įrašų nėra įmanoma nustatyti šuns lojimo garsumo, šuns savybių ar atstumo iki kaimyninio namo, taip nebuvo nustatytas nepertraukiamo lojimo laikas. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde yra atkreiptas dėmesys į tai, kad A. B. šuo yra (duomenys neskelbtini) veislės šuo, kuris yra itin atsargus, protingas, saugantis savo teritoriją bei šeimininkus, o šuns lojimas yra instinktyvus, prigimtinis bei įprastas reiškinys, kuris nagrinėjamu atveju niekaip negalėjo peržengti įstatymo ribų bei sutrikdyti asmenų ramybės, poilsio ir darbo. Ramybės bei nakties metu A. B. betarpiškai užtikrina, kad nebūtų surikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. 2023 m. gruodžio 27 d. buvo darbo diena, žmonės vyko į darbus, gatve vedžiojo savo augintinius, gatvėje eismas vyko intensyviai, todėl natūralu, kad šuo, įtakotas pašalinių veiksnių, galėjo suloti, taip sureaguodamas į pašalinius dirgiklius. Be to, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra prie miško, todėl didelė tikimybė, kad šuo, pamatęs laukinį gyvūną, galėjo instinktyviai suloti, taip saugodamas savo teritoriją. Anot skundą padavusio asmens, A. B. neginčija to fakto, kad šuo galėjo suloti, tačiau jos manymu šuns lojimas nebuvo nepertraukiamas ir negalėjo trikdyti asmenų poilsio, ramybės ar darbo. Galiausiai, skunde pabrėžta ir tai, jog A. B. paskirta 150 Eur dydžio bauda yra neproporcinga, kadangi jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą, o ir šuns lojimas negalėjo peržengti įstatymo ribų (b. l. 3-7).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Anot Institucijos, esminiai įrodymai, pagrindžiantys A. B. kaltę, yra rašytiniai pastarosios kaimynų D. K. ir R. M. paaiškinimai bei jų pateikti vaizdo ir garso įrašai. D. K. ir R. M. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, kad dėl A. B. priklausančio šuns lojimo neįmanoma ramiai miegoti, o jais nėra pagrindo abejoti, kadangi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. kaimynai būtų suinteresuoti ją apkalbėti. Be to, šiuos rašytinius paaiškinimus patvirtina ir minėtų asmenų pateikti vaizdo ir garso įrašai, iš kurių akivaizdžiai girdisi garsus šuns lojimas. Atsiliepime neginčijama, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus šuns lojimo garsas, taip pat nebuvo nustatytas tikslus atstumas iki A. B. kaimynų, tačiau, pasak Institucijos, tai neturi teisinės reikšmės. Šias aplinkybes būtų privalu nustatinėti tuo atveju, jeigu byloje kiltų abejonių dėl to ar D. K. ir R. M. galėjo girdėti šį garsą. Tuo tarpu, šiuo atveju šuns skleidžiamu triukšmu skundėsi to paties kvartalo gyventojai. Be to, iš pateiktų vaizdo ir garso įrašų akivaizdžiai girdėti, kad šuns lojimas nebuvo epizodinis. Priešingai, šuo lojo intensyviai, su kelių ar keliolikos sekundžių pertraukomis, todėl akivaizdu, kad asmenys dėl tokio lojimo negalėjo miegoti. Institucijos atsiliepime taip pat pažymėta, kad skunde išsakyti argumentai dėl instinktyvaus šuns lojimo yra išimtinai prielaidos. Vaizdo bei garso įrašuose nėra užfiksuoti jokie pašaliniai dirgikliai, galėję nulemti tokią šuns reakciją, o net tuo atveju, jeigu tokie dirgikliai būtų nustatyti, tai nepaneigia, kad šuo kėlė triukšmą. Aptariant A. B. įgalioto atstovo argumentus dėl per griežtos baudos paskyrimo, atsiliepime atkreiptas dėmesys į tai, kad jai buvo paskirta minimali, ANK 48 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda, o ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo taikyti (b. l. 46-49).
Teismo posėdžio metu A. B. įgaliotas atstovas advokatas R. M. nurodė, kad siekiant nustatyti ar šuns lojimas neperžengė įstatymo nustatytų ribų ir ar už tai gali būti taikoma atsakomybė, turi būti įvertinta, ar šuns lojimas tikrai yra trikdantis. Turi būti padaryti matavimai įvertinant dažnį, intensyvumą, šuns savybes, atstumą iki kaimyno namo. Šiuo atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. Negalima daryti išvados, kad šuns lojimas peržengė įstatymo ribas ir pažeidė kitų asmenų teises ir jų interesus. Šiuo atveju šuo yra kilmingas, dresuojamas, pareigūnams buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys šuns kilmę, taip pat tai, šuo yra itin sargus, protingas. Šuns lojimas prigimtinis ir įprastas reiškinys. Gyvenamasis namas yra prie miško, didelė tikimybė, kad pamatęs laukinį gyvūną šuo galėjo suloti, saugodamas teritoriją. Nėra ginčo, kad šuo galėjo suloti, tačiau A. B. yra įsitikinusi, kad šuns lojimas nebuvo nepertraukiamas ir negalėjo trikdyti asmenų poilsio ir ramybės. Šiuo atveju turi būti administracinė teisena nutraukta. Šuns lojimas nebuvo nepertraukiamas, negalėjo siekti pavojingumo laipsnio, už kurį taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama nuobauda. A. B. tiek su D. K., tiek su R. M. sieja konfliktiniai santykiai. Atsirado konfliktiniai santykiai tiek dėl kitų priežasčių, tiek, dėl to, kad pastariesiems nepatinka, kad šunys yra vedžiojami ir prižiūrimi. Prasidėjo nuolatiniai skundai, asmenų terorizavimas. Nakties metu šuo yra laikomas namuose ir specialiame voljere, kad yra voljeras tai žinoma ir pareigūnams. Kiekvienas kaimynas turi šunis ir nustatyti, ties kuriuo namu loja šuo, sudėtinga. Jeigu būna, kad A. B. šuo loja, jis tikrai įvedamas į namo teritoriją, į vidų. Yra žinoma, kad šeimininkai būna namuose ir jie tikrai prižiūrimi, nepaliekami liko valiai. Nuo Kalėdų iki Naujųjų metų buvo asmenys, kurie užtikrino šunų priežiūrą, įskaitant ir jų maitinimą. Visomis dienomis asmenys buvo namuose, buvo ne pati šeimininkė, o įgalioti asmenys. Anot advokato R. M., skundas turi būti patenkintas visiškai. Jo klientė nebuvo bausta niekada administracine tvarka. Šuo laikomas aptvertoje teritorijoje, kurioje yra voljerai. Jo manymu, administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepagrįstai, nėra objektyvių duomenų, kad šunys netinkamai loja ir pažeidė D. K. interesus. Nebuvo atlikti garso matavimai, kad triukšmas pažeidžia viešą tvarką ar rimtį. Pateikti įrašai, vaizdo medžiaga, ką patvirtino pareiškėjo atstovas, jie yra sutrumpinti, todėl negalima nustatyti, kad konkrečiu metu buvo pažeista rimtis, jog šunys lojimu trikdė poilsį ir ramybę. Administracinio nusižengimo protokolą turi teismas nagrinėti protokolo ribose, turi nagrinėti kas nustatyta protokole. Santykiai piktybiniai ir pareiškėjai nuolatos teikia skundus. Tai ne pirmas, ar ne ketvirtas skundas, yra masiškai terorizuojama. Tikslus garso matavimo vienetus atlieka tik akredituotos laboratorijos, atlikus matavimus nekiltų klausimų. Teismų praktika numato, kad svarbi kitų kaimynų nuomonė, kuo daugiau kaimynų skundžiasi, didesnė tikimybė, kad pavyks pripažinti administracinius nusižengimus. Šiuo atveju tik du asmenis skundžiasi, kitų skundų jie neturi. A. B. neneigia, kad šuo galėjo loti, tačiau ar tas lojimas yra tokio pavojingumo, kad užtraukia atsakomybę. Maksimalus leidžiamas triukšmo dydis 45 decibelai. Aiškiai įtvirtina, koks triukšmo lygis trikdo poilsį. Tokių duomenų nėra pateikta, tie duomenys yra būtini. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pateiktą skundą tikslinga tenkinti ir panaikinti Nutarimą byloje bei teiseną nutraukti (b. l. 81-85).
Šalies argumentai
Pareiškėjo D. K. įgaliotas atstovas L. V. nurodė, kad nesutinka su advokato R. M. mintimi, kad tarp jų atstovaujamųjų santykiai yra konfliktiniai, jie kaimyniški, išskyrus tai, kad šuo ilgus laikotarpius paliekamas vienas. Būdamas neprižiūrimas jis naktimis ir anksti ryte loja ir neduoda ramybės gyventojams. Kai šeimininkai būna namuose, šitos problemos nėra. Nepriklausomai, ar jie palieka kažkokius asmenis, bet jie priežiūros nedaro. Jo kliento teigimu, asmenys atvažiuoja dienos metu, pamaitina ir duoda gerti, o naktį nebūna. Jokių kitų priešiškumų nėra. Dar yra tokia aplinkybė, kad paliekami kartais nuo karto atidaryti vartai, šuo išbėga į gatvę. Jų pareiškime yra nuotrauka. Buvo anksčiau konstatuotas pažeidimas dėl nepriežiūros šuns. Tai vienintelės aplinkybės, kurios lemia asmenų tarpusavio santykių nesklandumus. Tai gan pasiturinčių asmenų rajonas, santykiai dalykiški ir niekas nėra nusiteikęs prieš kitą. Jeigu būtų imtasi priemonių suvaldyti šunis, tai jokių konfliktų nebūtų. Vaizdo įrašai yra gruodžio 24 ir gruodžio 27 dienos, tai kliento apsaugos kamerų garso ir vaizdo įrašai. Tų įrašų yra valandomis. Gruodžio 27 dienos įrašo klientas turi išsisaugojęs virš valandos. Jie Institucijai pateikė sutrumpintas versijas, tam, kad jas galėtų persiųsti. Tai reiškia, kad tai iškirptos 5 minutės, kurios iliustruoja nenutrūkstamą lojimą. Kiek jam žinoma, tokio dydžio ir veislės šunų šalia nėra ir nėra jokių kitų probleminių šunų. Jo atstovaujamasis kreipėsi į institucijas nuo tada, kai jau nebegalėjo miegoti. Kai kaimynai išvažiuoja, prasideda nemigo naktys, nes šuo loja rytais. Kadangi loja anksti ryte arba švenčių dienomis, paskambinus institucijai 5 valandą ryto nėra taip lengva juos prisikviesti. Kai jau jie atvažiuoja 10.00 val. šuo būna nustojęs loti. Todėl jo atstovaujamasis po kurio laiko nusprendė, kad reikia teikti įrodymus kaip vaizdo medžiagą. Kitokių įrodymų surinkti nebuvo įmanoma. Tai atitolęs nuo miško kvartalas, privačių, sąlyginai pasiturinčių asmenų kvartalas. Pareiškėjas tą vietą rinkosi dėl to, kad būtų ramybė ir netoli gamtos. Visi teiginiai, kad neva 5 ryte žmonės ruošiasi į darbą, vyksta intensyvus eismas, tai neatitinka realybės. Įraše matoma, kad tai aklina naktis ir tokie teiginiai yra bandymas suklaidinti teismą. Atstumas tarp namų keliasdešimt metrų. Toks įrodinėjimo standarto užkėlimas, kaip garso matavimas decibelais, reikštų arba neįmanomą, arba sunkiai įgyvendinamą galimybę paduoti pareiškimą. Tai yra privatus asmuo, jis decibelų matavimo įrangos neturi ir neplanuoja turėti, o kviečiami specialistai atvažiuoja savo darbo valandomis ir praktiškai būtų neįmanoma išmatuoti. Pateiktas įrašas, tai ištraukos iš ilgesnių vaizdo įrašų, jeigu teismas manytų, kad tai svarbus įrodymas, klientas yra pasirengęs įrašyti pilną įrašą ir pateikti. Įrašai buvo sutrumpinti. Kadangi vaizdo medžiagoje iš saugos kameros eina iš karto su laiko ir datos žyma, tai sistemoje užprogramuotas kriterijus, kad yra matomas laikas ir data ir nėra jokių priežasčių tuo abejoti. Anot advokato, A. B. įgalioto atstovo bandoma aiškinti, kad labai svarbu įvertinti visas aplinkybes. Antai, reikėjo išmatuoti garsą, atstumą, tačiau tai būtų nerealistinis, dirbtiniai užkeltas įrodinėjimo standartas, kuris panaikintų prasmę proceso. Be to, nors skunde yra pateikiama daug aplinkybių, tačiau nėra pateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Minėta, kad šuo yra dresuojamas, tačiau nėra nei vieno dokumento, lygiai taip pat parašyta, kad šuo galėjo sureaguoti į laukinius gyvūnus, tačiau jokių faktų apie laukinius gyvūnus nėra, parašyta, kad vyksta intensyvus eismas gatvėje, tačiau jokių įrodymų nėra. Be to, teiginys, kad pažeidėja betarpiškai užtikrina, jog nebūtų pažeista ramybė, tačiau posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad A. B. net nebuvo namuose. Analizuojama situacija yra sisteminė problema, ji kilusi dėl šuns ir savininkų požiūrio į tai, o jokių kitų konfliktų nėra. Jo klientas informavo, kad tik šuns lojimas ir vedžiojimas be pavadėlio yra sistemingas ir nėra sprendžiamas. Be kita ko, dar vienas svarbus įrodymas yra pačios A. B. kaltės pripažinimas. Ji siekdama minimalios nuobaudos, pripažino savo kaltę ir dabar jie nagrinėja skundą, kur aiškinama, kad kaltės nėra (b. l. 81-85).
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas K. J. paaiškino, kad A. B. kaltė įrodyta visiškai, nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir pagrįstai paskirta bauda. Kaltė įrodyta pareiškimais ir vaizdo įrašais, kurie laikytini patikimais ir pripažįstamais įrodymais. Dėl išsakytų argumentų, kad reikalinga įvertinti, ar šuns lojimas sutrikdė viešąją rimtį, atstovas pabrėžė, kad D. K. pareiškime buvo nurodyta, kad šuns lojimas yra tokio garsumo, kad dėl jo negalima miegoti, kas rodo, kad ramybė ir poilsis buvo pažeista. Kas liečia argumentą, kad neįvertintas lojimo garsumas, manytina, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos. Pagal taisykles turi netrikdyti žmonių poilsio, ramybės ir darbo. Šiame punkte nėra kalbama apie kažkokius decibelus, apie ribinį garsą matavimo vienetą, kurį turi peržengti triukšmas. Be to, prašymas įvertinti tą skleidžiamą triukšmą kažkokiu matavimo vienetu būtų perteklinis reikalavimas, kadangi jeigu žmogus neturi matavimo prietaiso, negalima būtų nustatyti lojimo ir negalima išmatuoti garso. Vaizdo ir garso įrašuose yra akivaizdžiai užfiksuotas lojimas, kuris trūko 5 minutes. A. B. gynėjas tą aplinkybę bando pateikti, kad tai tik vienkartinis sulojimas, bet tai nepagrįsta ir tai paneigta vaizdo ir garso įrašais. Dėl atstumo nebuvo poreikio jį išmatuoti, kadangi yra kalbama apie gyvenamųjų namų kvartalą. Iš vaizdo ir garso įrašų girdėti, kad tas garsas girdimas. Aptariant argumentus, kad kaimynų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, Institucijos atstovas nurodė, kad A. B. advokatas dalyvavo posėdyje savivaldybėje, tačiau jis (Institucijos atstovas) per visą procesą išgirdo pirmą kartą, kad tai konfliktiniai santykiai. Kitas dalykas, advokatas L. V. detaliai paaiškino kaimynų bendravimo pobūdį ir dėl ko kyla konfliktai - dėl šunų laikymo. Iki šios bylos asmuo nebuvo baustas. Pagal ROIK duomenis buvo nubaustas kitas asmuo. Iš paties pareiškimo matyti, kad pareiškimas buvo pateiktas dviem pagrindais ir iš jo išsirutuliavo dvi bylos. Viena yra nagrinėjama šioje byloje, o kita byla buvo dėl to, kad šuo vaikščiojo palaidas po kaimyninę teritoriją. Ten irgi buvo priimtas nutarimas, A. B. buvo pripažinta kalta, po to buvo skundas, skundas buvo atmestas, nutartis įsiteisėjusi ir A. B. pripažinta kalta. Dar vienas administracinis protokolas surašytas sausio 17 d. ir įvykdytas nurodymas. Šioje byloje yra bandoma pateikti, kad tai vienkartinė situacija, tačiau tai yra konfliktas, kuris nulemtas siekio užtikrinti tvarką, kad gyvūnai netrikdytų bendro gyvenimo. Nors A. B. gynėjas nurodė, kad kai pradeda šunys loti, jie įvedami į patalpą, tačiau šioje byloje yra 5 minučių įrašai - pakankamas laikas sureaguoti, bet šeimininkai per tą laiką nieko nesiima. Dar buvo pasakyta, kad šuo galėjo sureaguoti į pašalinus asmenis, gyvūnus, tačiau ir šie argumentai yra nepagrįsti. Šioje byloje yra labai ankstyvas rytas arba nakties laikotarpis. Tai buvo Kūčių laikotarpis, intensyvus eismas negalėjo vykti, net jei ir buvo dirgikliai, jų nesigirdi. Skunde kalbama, kad šuo galėjo sureaguoti į pravažiuojantį automobilį, bet įraše jo nesigirdi, jeigu ir buvo pravažiuojantis automobilis, tai šuo lojo taip smarkiai, kad nesigirdėjo automobilio garsas. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad net jeigu šuo sureagavo į kažkokius dirgiklius, tokia aplinkybė nepaneigia, kad šuo savo lojimu kelia triukšmą, kuris trukdo kaimynams. Tai nepašalina atsakomybės. Institucijos atstovas taip pat atkreipė dėmesį į skunde pateiktą argumentą dėl administracinės atsakomybės netaikymo A. B.. Antai, A. B. buvo paskirta minimali 150 Eur dydžio bauda, ir jos mažinti nėra pagrindo. Asmens pozicija prieštaringa, rašytiniuose paaiškinimuose kaltė neigiama, o žodinio nagrinėjamo metu iš advokato pozicijos buvo galima suprasti, kad A. B. savo kaltę pripažįsta, todėl tai nulėmė lengvinančios aplinkybės pripažinimą, tačiau bylos nagrinėjime kartotinai teigiama, kad jokio administracinio nusižengimo nėra padaryta. Reiktų įvertinti tą pozicijos kaitą. Šiuo atveju administracinės atsakomybės taikymas yra būtinas, tai nėra vienkartinis lojimas, penkios minutės intensyvaus lojimo. Tai ne vienkartinis atvejai. Teismui yra pateikti nauji duomenys, kurie neišplečia kaltinimo ribų, tačiau charakterizuoja asmenį ir problemą, kuri yra ilgalaikė, todėl skundas turi būti atmestas (b. l. 81-85).
D. K. ir R. M. 2023 m. gruodžio 28 d. prašyme nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme yra laikomas (duomenys neskelbtini) veislės šuo. Šuns šeimininkas sistemingai pažeidinėja viešąją tvarką ir gyvūno laikymo taisykles. Pažeidimai yra ne kartą fiksuoti tiek pačių pareiškėjų, tiek Viešosios tvarkos pareigūnų, yra paskirtos administracinės nuobaudos. Tačiau situacija nesikeičia – toliau tęsiasi viešosios tvarkos negerbimas, šuns nepriežiūra. Gyventojai yra priversti kęsti nepertraukiamą šuns lojimą naktimis ir ankstyvais rytais. Šuo galimai kenčia neprižiūrą ir netinkamas laikymo sąlygas. Šuo kelia triukšmą garsiai lodamas ir staugdamas. Dažnai naktimis ir ankstyvą rytą, kai žmonės miega. Kalėdinių švenčių metu, kai pas gyventojus lankosi giminės, yra tikimasi ramybės, šuo buvo paliktas be priežiūros bei naktimis ir ankstyvą rytą ypač garsiai bei gailiai verkė, staugė, inkštė. Nebuvo įmanoma ramiai miegoti, gyventojai buvo keliami 5 val. ryte dėl šuns nepertraukiamo ir garsaus lojimo. Šias aplinkybės patvirtina (duomenys neskelbtini) gyventojo filmuotos medžiagos turinys (b. l. 22-24).
A. B. 2024 m. sausio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad administracinio nusižengimo laikas yra nurodytas dienos metas – 08.05 val., todėl akivaizdu, kad šuns lojimas negalėjo trikdyti asmenų ramybės, poilsio ir darbo. Kartu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad siekiant nustatyti ar šuns lojimas peržengia įstatymo ribas, būtina įvertinti šuns lojimo garsumą, dažnį, intensyvumą, šuns savybes, atstumą nuo kaimyninio buto ar namo. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl negalima daryti išvados, kad šuns lojimas trikdė viešąją rimti. A. B. priklausanti šuo yra (duomenys neskelbtini) veislės, itin sargus ir protingas, saugantis teritoriją bei šeimininkus, o šuns lojimas yra instinktyvus, prigimtinis bei įprastas reiškinys, kuris šiuo atveju niekaip negalėjo peržengti įstatymo ribų. 2023 m. gruodžio 27 d. buvo darbo diena, žmonės vyko į darbus, gatve vedžiojo savo augintinius, gatvėje eismas vyko intensyviai, todėl natūralu, kad šuo, įtakotas pašalinių veiksnių, galėjo suloti (b. l. 30-31).
Skundas atmestinas.
Dėl A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas nesilaikė Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių. Aptariama norma yra blanketinė, todėl siekiant nustatyti kokio pobūdžio pažeidimas buvo padarytas būtina remtis kitais teisės aktais.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punkte numatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.
Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad 2023 m. gruodžio 24 d., nuo 08.05 val. iki 08.10 val. bei 2023 m. gruodžio 27 d., 05.07 val. iki 05.12 val. adresu (duomenys neskelbtini) lojo administracinėn atsakomybėn patrauktai A. B. priklausantis šuo, nekilo. Šios aplinkybės neginčijo pati A. B. savo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 30-31), ją taip pat patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškinimus pateikęs A. B. įgaliotasis atstovas (b. l. 81-85). Kita vertus, esminis argumentas, pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, dėl kurio yra nesutinkama su skundžiamu Nutarimu, yra Institucijos atlikto administracinio nusižengimo tyrimo ydingumas bei duomenų apie tai, kad šuns lojimas įtakojo kitų gyventojų ramybę ir poilsį, stoka.
Teismas, susipažinęs su administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. skundu, jos ir jos įgalioto atstovo pateiktais paaiškinimais, šių duomenų turinį sugretinęs su pareiškėjų D. K. ir R. M. rašytiniais paaiškinimais, pareiškėjo D. K. įgalioto atstovo teismo posėdžio metu paaiškinimais bei vaizdinės ir garsinės medžiagos turiniu, neturi pagrindo sutikti su Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo argumentais ir pripažinti, kad Institucija priėmė neteisėtą, nepagrįstą, todėl naikintiną Nutarimą.
Nors A. B. ir jos įgaliotas atstovas viso proceso metu apeliavo į tai, kad Institucija tinkamai neįvertino ar šuns lojimas trikdo viešąją rimtį – nebuvo įvertintas šuns lojimo garsas, lojimo dažnis, intensyvumas, šuns savybės ir atstumas iki pareiškėjų namų, tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti, jog tam, kad būtų nustatytas šuns lojimo poveikis viešajai rimčiai, turi būti atliktas advokato R. M. akcentuojamo masto tyrimas. Anaiptol, teismų praktikoje pripažįstama, kad šuns keliamam triukšmui pamatuoti nėra atitinkamos metodikos, todėl visais atvejais vertinant minėtą aspektą, būtina vadovautis protingumu bei logika bei atsižvelgti į byloje surinktų duomenų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-310-844/2022).
Iš administracinio nusižengimo bylos turinio matyti, kad pareiškėjai D. K. ir R. M. 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi tiek į Instituciją, tiek į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl A. B. auginamų šunų nepriežiūros ir keliamo triukšmo. Šiame pareiškime pabrėžta, kad Kalėdinių švenčių metu šuo buvo paliktas be priežiūros, todėl naktimis ir ankstyvą rytą ypač garsiai lojo, staugė, inkštė. Dėl minėtos priežasties gyventojams teko keltis ir 5 val. ryto (b. l. 22-24). Analogiškus paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė ir pareiškėjo D. K. įgaliotasis atstovas, kuris nurodė, kad pasak D. K., būtent bylai aktualiu laiku A. B. šuo buvo paliktas vienas, tik tam tikru paros metu jį atvykdavo pamaitinti tam tikri asmenys, tačiau visą likusį laiką, įskaitant ir nakties bei ankstyvo ryto metą, jis nebuvo prižiūrimas, dėl ko nuolat lojo, staugė ir inkštė (b. l. 81-85). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu A. B. įgaliotas atstovas teigė, kad tarp jo atstovaujamosios ir pareiškėjo D. K. yra konfliktiniai santykiai, tačiau teismas, sugretinęs pirmiau paminėtų proceso dalyvių parodymus su byloje esančia vaizdine ir garsine medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, kad D. K. apkalba A. B.. Priešingai, iš D. K. pateiktų vaizdo ir garso įrašų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, akivaizdžiai girdėti, kad tiek 2023 m. gruodžio 24 d., apie 08.00 val., tiek 2023 m. gruodžio 27 d., apie 05.00 val. yra girdimas sistemingas šuns lojimas. Pažymėtina, jog minėtas šuns lojimas yra girdimas būtent pareiškėjo D. K. gyvenamojoje vietoje, kuri nuo A. B. gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 100 m atstumu (viešai prieinami „Google maps“ programėles duomenys). Jis, priešingai advokato R. M. išsakytiems teiginiams, nėra slopinamas jokiais pašaliniais garsais, įskaitant ir pravažiuojančio automobilio garsą. Juo labiau, šuns lojimas yra skardus, trunkantis beveik visą įrašų trukmę, o girdimos pertraukos yra itin neženklios, neturinčio įtakos bendrai garso sklaidai.
Sugretinus pirmiau aptartą rašytinę bei vaizdinę ir garsinę administracinio nusižengimo bylos medžiagą, ją išanalizavus tiek kartu, tiek atskirai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog tam, kad būtų galima nustatyti bylai aktualiu laiku A. B. šuns elgesio poveikį pašaliniams asmenims, būtina atlikti pastarosios įgalioto atstovo akcentuojamą faktinių aplinkybių tyrimą – panaudoti šuns lojimo garso matavimo priemones ir išmatuoti atstumus tarp proceso šalių gyvenamų namų. Iš pirmiau atliktos įrodymų analizės akivaizdžiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. laikomo šuns lojimas buvo tiek intensyvus ir skardus bei pasireiškė tokiu metu, kad dėl jo aplinkinių namų gyventojai negalėjo ramiai miegoti ir ilsėtis.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu advokatas R. M. kvestionavo pareiškėjo D. K. pateiktų garso įrašų autentiškumą ir jų įrodomąją reikšmę, tačiau teismas, kaip buvo minėta ir ankstesnėje šios nutarties dalyje, abejoti šių duomenų įrodomąja reikšme neturi pagrindo. Kartotinai pripažintina, kad pateiktų vaizdo ir garso įrašų turinys atitinka tiek pačių pareiškėjų D. K. ir R. M. pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, tiek D. K. įgalioto atstovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų turinį. Be kita ko, pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose akivaizdžiai yra matomas šių įrašų fiksavimo laikas ir trukmė, kuris atitinka A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laiką, o vien tai, kad D. K. Institucijai pateikė tik dalį jo turėtų vaizdo įrašų, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pateiktas vaizdinis bei garsinis turinys neatitinka byloje nustatytų ir objektyvioje tikrovėje pasireiškusių faktinių aplinkybių.
Be visų pirmiau aptartų advokato R. M. argumentų, svarbu pažymėti, jog pastarojo teiginiai apie bylai aktualiu laiku galimą šuns reakciją į išorinius dirgiklius, jokiu būdu nepašalina A. B. administracinės atsakomybės. Kaip jau buvo minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju pateiktoje vaizdinėje ir garsinėje medžiagoje neužfiksuota, kad bylai aktualiu laiku šuns lojimas buvo pastarojo trumpalaikė reakcija į pravažiuojantį automobilį. Tiek automobilio garsas, tiek jo šviesos D. K. pateiktoje medžiagoje nebuvo fiksuotos. Nenustatyta ir tai, kad šuns elgesys buvo sąlygotas laukinio gyvūno. Be kita ko, net ir nustačius, kad vaizdinėje ir garsinėje medžiagoje užfiksuotas šuns elgesys buvo iššauktas išorinių dirgiklių - natūralus, tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad toks šuns elgesys kelia triukšmą, kuris trukdo aplinkiniams asmenims. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-176-238/2018).
Taigi, visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pritartina Institucijos skundžiamame Nutarime konstatuotai išvadai, kad A. B. nagrinėjamu atveju neužtikrino, kad jos laikomas šuo nakties metu nekeltų triukšmo ir netrukdytų kaimynystėje gyvenančių asmenų poilsio ir miego, todėl A. B. veiksmai Institucijos pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį, o jai inkriminuotas administracinis nusižengimas pripažintinas įrodytu.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos
ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Be to, skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Nagrinėjamu atveju A. B. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 150 Eur dydžio bauda. Minėta piniginė sankcija atitinka už ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo skiriamos sankcijos minimumą. Nepaisant minėtos aplinkybės, A. B. įgalioto atstovo teigimu, šis baudos dydis yra neproporcingas, todėl netaikytinas.
Teismas, įvertinęs šiuos advokato teiginius pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, juos išanalizavęs A. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir pačią A. B. charakterizuojančių duomenų aspektu, konstatuoja, kad A. B. paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga, todėl jos keisti nėra pagrindo.
Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad A. B. teisinę atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jokie kiti duomenys, teigiamai charakterizuojantys A. B., nėra gauti. Nors kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, A. B. iki šioje byloje aptariamų įvykių už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą nebuvo bausta, tačiau po 2023 m. gruodžio mėnesio įvykių - 2024 m. sausio mėnesį - pastarosios atžvilgiu buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai dėl netinkamos šunų priežiūros (ANK 346 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, 2024 m. vasario 11 d. bei 2024 m. balandžio 6 d. pareiškėjas D. K. kartotinai kreipėsi į Instituciją dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio su laikomais gyvūnais (b. l. 71-72). Akivaizdu, kad net paskyrus A. B. ANK 48 straipsnio 3 dalies sankcijos minimą atitinkančią baudą, pastaroji šioje byloje aptariamo elgesio neatsisakė ir toliau elgėsi nustatytu būdu. Be kita ko, aptariant A. B. šioje byloje inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, pažymėtina, jog šis administracinis nusižengimas taip pat nepasižymėjo epizodiškumu. Priešingai, jis apėmė dviejų dienų laikotarpius, sietinus su šventinių dienų periodu. Todėl visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. B. neskirti administracinės baudos ar skirti mažesnę, nei tą numato ANK 48 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumas. Priešingai, šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija tinkamai individualizavo A. B. skiriama administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtą klausimą, todėl ir šioje dalyje skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo advokato R. M. skundo netenkinti.
(duomenys neskelbtini) K. J. 2024 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.