- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-310-844/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00133-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Jurbarko rajono savivaldybės administracija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties M. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. liepos 14 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo specialisto nutarimu M. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 48 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 eurų bauda už tai, kad 2022 m. birželio 4 d. 22.55 val. (duomenys neskelbtini), M. B. kiemo teritorijoje esantis šuo nuolat loja po 22 val., keldamas triukšmą, trikdydamas viešąją rimtį bei miegą greta gyvenančiam gyventojui nakties metu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, M. B. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį. Nors Institucija nutarime nenurodė konkretaus teisės akto, kuris buvo pažeistas, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, nes net ir nenurodžius teisės akto, kiekvienas protingas ir atsakingas asmuo turi suprasti, kad šuns lojimas po 22 val. tikrai trikdo kitų asmenų ramybę ir neleidžia pasilsėti, ypatingai nėščiai moteriai.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimą, nesant M. B. veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
3.1. Apeliantas teigia, kad jam nesuprantamas kaltinimas. Nutarime nėra jokių nuorodų į tai, kokias konkrečiai Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ar kitų teisės, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nuostatas jis pažeidė. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismas išvada, kad konkretaus pažeisto teisės akto nenurodymas nelaikytinas esminiu pažeidimu.
3.2. Teismas visiškai nevertino to, kad Institucijos atstovas nurodytu laiku į įvykio vietą nevyko, nes buvo pasibaigusios jo darbo valandos, jam pakako kaimyno paaiškinimo ir jo pateiktų vaizdo ir garso įrašų. Nutarime nenurodoma, kaip buvo matuojamas triukšmas, nenurodytas matuoklio numeris, jo patikros dokumentas. Protokole nurodyta, kad naudota vaizdo stebėjimo kamera ir kita priemonė, tačiau nėra nei numerio, nei pavadinimo, nei metrologinės patikros liudijimo, nei kitų duomenų. Teisme liudytoju apklaustas T. B. pateikė galimai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šuns lojimą įrodantį įrašą, tačiau iš jo negalima suprasti, koks šuo loja, nes buvo girdėti ne vieno šuns lojimas, iš kur lojimas sklinda, ar tas lojimas garsus, ar ne. Tačiau teismas pasirėmė šio liudytojo parodymais ir jo įrašais, nurodydamas, kad netikėti liudytoju ir jo pateikta medžiaga nėra pagrindo. Nors teismas konstatavo, kad M. B. pažeidimas visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais, tačiau jų nenurodė. Apelianto įsitikinimu, visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl to paties atvejo T. B. kreipėsi ir į policiją, dėl ko ir ten buvo priimtas nutarimas M. B. veiksmus kvalifikuojant pagal kitą straipsnį. Apskundus šį nutarimą, pati policija jį panaikino.
Atsiliepimas
4. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius R. B. atsiliepime į M. B. apeliacinį skundą prašo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus pripažinti nepagrįstais ir juos atmesti, apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime pažymima, kad su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu M. B. buvo susisiekta telefonu dėl galimai pažeistų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T2-37 patvirtintų Triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių (toliau - Triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių) 11 punkto reikalavimų ir ANK 48 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pokalbio metu buvo pranešta, kad pareiškėjo valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), esantis šuo nuolat loja po 22 val., keldamas triukšmą, trikdydamas rimtį bei miegą greta gyvenančiam gyventojui nakties metu. M. B. buvo kviečiamas atvykti į Jurbarko savivaldybės administraciją pateikti paaiškinimą, bet atsisakė motyvuodamas laiko neturėjimu, tuo rodydamas abejingumą ir nenorą spręsti galimą pažeidimą. Jam taip pat buvo išsiųstas raštiškas šaukimas atvykti į bylos nagrinėjimą, tačiau nurodytu laiku neatvyko ir jokio raštiško paaiškinimo dėl galimo administracinio nusižengimo nepateikė. Tad jo teiginys, kad nežino, kuo yra kaltinamas, yra melagingas, nes pokalbio metu buvo informuotas, kokius teisės aktus pažeidžia.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad M. B. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), esančio šuns keliamas triukšmas buvo fiksuojamas šalia gyvenančio kaimyno T. B. namų valdoje (duomenys neskelbtini), ant namo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Vaizdo įrašai nekėlė jokių abejonių dėl tikrumo, kadangi Jurbarko rajono savivaldybės administracijos specialistas darbo metu nuvyko į vaizdo įrašuose matomą vietą ir fiziškai įsitikino, kad pateikta vaizdo medžiaga yra būtent toje vietoje, kur yra M. B. ir greta esančio kaimyno T. B. namų valda. Todėl reikalavimas dėl vaizdo fiksavimo įrangos metrologinės patikros yra nepagrįstas ir nereikalingas. Vaizdo įrašuose šuns nepertraukiamas lojimas ir keliamas triukšmas, kaip pažeidimas, fiksuotas vakaro metu 19.00 - 22.00 val. ir nakties metu 22.00 - 7.00 val. Tokiu metu fiziškai į vietą fiksuoti šuns lojimo pagal kaimyno T. B. iškvietimą vyko policijos ekipažas, kurie savo ruožtu fiksavo viešosios rimties trikdymą. Policijos ekipažo buvimas yra užfiksuotas ir matomas viename iš daugelio byloje esamų vaizdo įrašų. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos specialistas fiksuoti šuns lojimo nakties metu negali, nes jo darbo laikas baigiasi 17 val.
4.3. Visi vaizdo įrašai Marijampolės apylinkės teismui buvo pateikti kompaktiniame diske ir USB laikmenose, tačiau pagal esamas technines priemones nepavykus laikmenas peržiūrėti teismo turima įranga, tą pavyko padaryti teismo posėdžio metu per liudytojo T. B. asmeninį kompiuterį, visoms šalims dalyvaujant ir matant. Vaizdo įrašuose puikiai buvo girdimas M. B. valdoje esančio šuns lojimas nakties metu. Teismo posėdžio metu M. B. nepaneigė, kad vaizdo įrašuose loja ne jo šuo. Vaizdo įrašuose fiksuoti kelių šunų lojimai, kadangi jis turi kelis šunis.
4.4. Atsiliepime tvirtinama, kad šuns lojimas nakties metu yra triukšmo šaltinis, kuris trikdo aplink gyvenančių žmonių rimtį ir poilsį. Miego trūkumas yra sveikatos trikdymas, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes žmogui. Šuns buvimo vietoje nėra jokių didelių dirgiklių, didelio transporto eismo ar žmonių judėjimo, kuris sukeltų dėmesį ir būtų priežastimi loti šuniui naktį. Kaimynas T. B. geranoriškai siūlė šuns savininkui M. B. kreiptis į specialistus ar kinologus dėl triukšmą keliančio šuns psichinės būklės įvertinimo ar kitų sprendimų, galinčių išspręsti šuns nepaaiškinamą lojimą naktį. Visos geranoriškos pastangos buvo ignoruojamos, nors šuns laikytojas privalo užtikrinti, kad jo augintinis netrikdytų viešosios rimties ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
6. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Institucijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimu M. B. pagrįstai nubaustas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos.
7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas M. B. skundą administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos šios teismo išvados. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas, nagrinėdamas M. B. skundą, tyrė rašytinę medžiagą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytoją T. B., teismo posėdžio salėje peržiūrėjo šio liudytojo darytus vaizdo įrašus, išklausė Institucijos atstovo argumentus. Pirmosios instancijos teismo išvados argumentuotos, padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei M. B. negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė apylinkės teismas.
8. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. B. Institucijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2022 m. birželio 4 d. 22.55 val. (duomenys neskelbtini), M. B. kiemo teritorijoje esantis šuo nuolat loja po 22 val., keldamas triukšmą, trikdydamas viešąją rimtį bei miegą greta gyvenančiam gyventojui nakties metu. M. B. atlikti veiksmai Institucijos kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 4.6 punkte nurodyta, kad viešosios rimties trikdymas – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, pastatų durų, transporto priemonių durelių trankymas, šunų lodymas, netvarkingos signalizacijos veikimas, transporto priemonių triukšmingas veikimas gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose ir kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Šių Taisyklių 11 punkte numatyta, kad gyvūnų savininkai arba už juos atsakingi asmenys privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad M. B. skunde dėl Institucijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimo, o taip pat ir skunde apygardos teismui pagrįstai buvo nurodęs, kad iš nutarimo turinio nėra aišku, kokio konkrečiai teisės akto reikalavimus jis pažeidė. Visgi aukštesniojo teismo vertinimu, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį bei Institucijos nutarimą.
11. Nežiūrint to, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime nebuvo nurodytos blanketinės teisės normos, dėl kurių pažeidimo M. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn, M. B. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, t. y. visos nusižengimo aplinkybės buvo aiškiai nurodytos ir protokole, ir nutarime, yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė jo padarytas nusižengimas, taip pat kam dėl jo padaryto nusižengimo buvo padaryta žala, t. y. sutrikdytas kaimyno poilsis. Taip pat tiek iš įvykio faktinių aplinkybių, tiek iš M. B. duotų paaiškinimų, akivaizdu, kad jis, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suprato jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę. Konstatuotina, kad dėl to, jog protokole ir nutarime nebuvo nurodytas administracinę atsakomybę nustatantis teisės aktas – M. B. teisė tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo apribota nebuvo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos bylai reikšmingos Triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės, nurodyta, už kokio šiose taisyklėse nurodyto punkto pažeidimą M. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jis teikė paaiškinimus dėl jam priklausančio šuns lojimo nakties metu. Vadinasi, suprato, kuo yra kaltinamas, pateiktame skunde administracinio nusižengimo teiseną prašo nutraukti dėl to, kad byloje nėra surinkta neabejotinų jo kaltės įrodymų, t. y., nesurinkta neginčytinų duomenų, kad nakties metu lojo būtent jo šuo ir kad nesant aiškaus šuns lojimo garso, negalima tvirtinti, kad tuo buvo trikdoma viešoji rimtis.
12. Šiame kontekste pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017). Kita vertus, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.
13. Taigi šiuo atveju nustačius, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos 2022 m. liepos 14 d. nutarime nebuvo nurodytas norminis aktas, kurio reikalavimus M. B. pažeidė, tačiau atsižvelgus į tai, kad jame išdėstytos aiškios padaryto nusižengimo faktinės aplinkybės, asmuo teikė paaiškinimus dėl jam priklausančio šuns lojimo nakties metu, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme net ir į bylą buvo pateiktas teisės aktas, kurio reikalavimus M. B. pažeidė, Institucijos atstovas teismo posėdžio metu įvardijo, kurio Taisyklių punkto reikalavimus asmuo pažeidė, todėl šia nutartimi, atsižvelgus ir į proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis ir Institucijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimas tikslintini nurodant, kad M. B. pažeidė Triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 11 punkto reikalavimus. Norminio akto nurodymas šioje nutartyje M. B. padėties nepasunkins, teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam, nebus pažeistos, kadangi jo veikos kvalifikavimas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį nesikeičia.
14. Aukštesnės instancijos teismas taip pastebi, kad atsakomybė už pirmą kartą padarytą Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą numatyta ANK 48 straipsnio 1 ir 3 dalyse. ANK 48 straipsnio 3 dalyje yra sukonkretinta, kad atsakomybė kyla būtent už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių nesilaikymą. Tad šiuo atveju M. B. turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį, tačiau šioje dalyje yra numatyta griežtesnė atsakomybė nei ANK 48 straipsnio 1 dalyje, o asmens teisinė padėtis bylą nagrinėjant pagal jo skundą negali būti sunkinama.
15. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
16. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. paaiškino, kad kaimynas M. B. šunį greta esančiame sklype laiko voljere. Šuo naktimis pastoviai loja ir taip yra trikdomas poilsis, miegas. Karštais vasaros vakarais ar naktimis negalima atsidaryti lango, o net ir esant uždarytam langui girdimas šuns lojimas. Tuo metu jo žmona buvo nėščia ir nuolatinis šuns lojimas, dėl ko nebuvo galima pailsėti, jai keldavo didelę nervinę įtampą. Jam suprantama, kad šunys loja, tačiau būtent kaimyno M. B. šuo (belgų aviganis) naktimis loja nuolat, kas kelias minutes, kas jau yra nenormalu. Susidariusios problemos kaimynas geranoriškai spręsti nesutinka. Savo parodymams pagrįsti liudytojas pateikė ir vaizdo kameromis darytus vaizdo įrašus, kuriuos peržiūrėjus teisme matyti, kad juose išties yra užfiksuotas ilgai trunkantis šuns lojimas. Tad netikėti liudytojo T. B. nurodytomis aplinkybėmis, kad M. B. šuns garsus ir nuolatinis lojimas naktimis trukdo jo ir jo žmonos poilsiui nėra jokio pagrindo. Be to, Institucijos atstovas nurodė, kad jis savo darbo valandomis buvo nuvykęs į įvykio vietą ir įsitikino, jog vaizdo įrašuose užfiksuota būtent ta vieta, apie kurią kalba liudytojas T. B.. Pastebėtina, kad dėl šuns lojimo naktį buvo kreiptasi ir į policiją, byloje yra net pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pareigūnų atvykimas į įvykio vietą. Apeliantas tvirtina, kad vaizdo įrašas negali būti laikomas patikimu įrodymu, kadangi į bylą nėra pateiktas vaizdo kameros metrologinės patikros sertifikatas, nenurodytas jos numeris ir pavadinimas. Aukštesnysis teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas. Metrologinė patikra atliekama tik teisinio metrologinio reglamentavimo objektams, įstatymas nenumato, kad buitinėms vaizdo kameroms būtų reikalaujama atlikti metrologinę patikrą.
17. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad nors nėra atitinkamos metodikos šuns (-ų) keliamam triukšmui pamatuoti, tačiau, kaip minėta, nėra pagrindo kaip nepatikimų vertinti apelianto kaimynystėje gyvenančio T. B. paaiškinimų, jog tiek protokole nurodytu laiku bei naktį ir kitu laiku vakarais ir naktimis nuolatos voljere laikomas suaugęs belgų aviganių veislės šuo, kėlė triukšmą ir taip buvo trikdomas kaimynystėje gyvenančių asmenų poilsis. Tiek teisės taikymo, tiek ir moraliniu aspektu vertinant susidariusią situaciją, vadovaujantis protingumu bei logika, yra teisinga manyti, kad pastovus šuns lojimas nakties metu tikrai trikdo žmonių poilsį, miegą, ramybę. Nagrinėjamu atveju M. B. neužtikrino, kad jo laikomas šuo naktį nekeltų triukšmo ir netrukdytų kaimynystėje gyvenančių asmenų poilsio bei miego ir tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip užtraukiantys atsakomybę pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį.
18. Institucijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimu M. B. nubaustas už administracinį nusižengimą, padarytą 2022 m. birželio 4 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus patvirtina, kad M. B. buvo surašytas ne vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas ne vienas nutarimas, kuriuo jis nubaustas už nusižengimus, susijusius su jam priklausančio šuns lojimu ir viešosios rimties trikdymu. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad jis dar kartą už veiksmus, atliktus būtent 2022 m. birželio 4 d. (ar artimu laiku) kitos Institucijos sprendimu, jo veiksmus kvalifikuojant pagal kitą ANK straipsnį, nebuvo baustas, todėl non bis in idem principas nebuvo pažeistas.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2022 m. liepos 14 d. nutarimą, nurodant, kad M. B. pažeidė Triukšmo prevencijos Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T2-37, 11 punkto reikalavimus.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.