Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo advokato Ramūno Mikulsko skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-2327-2024 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau ir – Institucija) vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 12 d. nutarimu (toliau ir – Nutarimas) A. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 48 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji, būdama šuns (Vokiečių aviganių veislės) savininke, neužtikrino, jog 2023 m. gruodžio 24 d., nuo 08.05 val. iki 08.10 val., ir 2023 m. gruodžio 27 d., nuo 05.07 val. iki 05.12 val., aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), kieme, laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančių kaimynų D. K. ((duomenys neskelbtini)) ir R. M. ((duomenys neskelbtini)) poilsio ir ramybės bei tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 7 punktą (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 15 d.) (Auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo). Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, padarymą A. B. paskirta administracinė nuobauda – 150 EUR dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.3. Institucijos atstovo teigimu, iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų bei garso ir vaizdo įrašų nustatyta, jog A. B. priklausantis šuo lojo tuo paros metu, kai pagal Taisykles jo savininkė A. B. turėjo užtikrinti, kad šuo netrikdys kaimynų ramybės, poilsio ar darbo. Pažymima, kad šuo lojo garsiai ir intensyviai, ir nors apeliaciniame skunde nurodomos pertraukos buvo nežymios, trukusios vos nuo kelių iki keliolikos sekundžių, apeliaciniame skunde be pagrindo akcentuojama, jog šioje byloje turėjo būti nustatytas konkretus šuns lojimo garsas. Nagrinėjamu atveju A. B. administracinėn atsakomybėn yra traukiama už tai, jog pažeidė Taisyklių 7 punktą (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 15 d.), kuriame buvo nustatyta auginamų ir laikomų gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo, o nei šiame, nei kituose Taisyklių punktuose asmenų ramybės, poilsio ar darbo sutrikdymas nėra siejamas su konkrečia skaitine triukšmo lygio išraiška, todėl norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį nėra būtina tiksliai nustatyti šuns skleidžiamo triukšmo lygį. Be kita ko, įpareigojimas tokio pobūdžio bylose visais atvejais naudoti garso matavimo prietaisus būtų perteklinis, nes asmenys, neturintys garso matavimo prietaisų, negalėtų veiksmingai ginti savo teisių. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, kokią reikšmę turėtų tiksliai nustatytas atstumas nuo A. B. namo iki D. K. ir R. M. namų.

4.4. Apeliacinio skundo argumentas, jog šuns lojimas yra prigimtinis ir įprastas reiškinys, A. B. šuo galėjo tiesiog sureaguoti į įvairius aplinkos dirgiklius, yra nepagrįstas. Byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose nėra matyti ar girdėti joks pašalinis objektas, kuris galėtų sukelti šuns reakciją. Be to, tiek atsiliepime į apylinkės teismui teiktą skundą, tiek pirmosios instancijos nutartyje yra nurodyta šiuo klausimu aktuali teismų praktika, pagal kurią šuns reakcija į išorinius dirgiklius nepaneigia, kad šuo savo lojimu kelia triukšmą, kuris trukdo kaimynams.

4.5. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu nutraukti. Institucijos atstovo teigimu, apeliaciniame skunde yra naudojama ydinga formuluotė, nes ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra įtvirtintas teisinis pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Šioje byloje yra nustatyti visi ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl nutraukti administracinio nusižengimo bylą A. B. atžvilgiu, skirti švelnesnę baudą nei minimali sankcijoje numatyta bauda ar jos apskritai neskirti, nėra teisinio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad nors nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo nustatyta A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau vėlesnė jos pozicija suteikia pagrindą abejoti, ar A. B. pakankamai kritiškai vertina padarytą administracinį nusižengimą. Nurodoma, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikti duomenys apie naujus A. B. kaimynų nusiskundimus taip pat kelia pagrįstų abejonių, ar A. B. iš tiesų deda maksimalias pastangas siekdama užtikrinti, jog ateityje nebūtų trikdoma jos kaimynų ramybė, poilsis ir darbas. Institucijos atstovo teigimu, įvertinus tai, jog A. B. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda, dar labiau švelninti jos teisinę padėtį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgaliotas atstovas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį kaip nepagrįstą ir konstatuoti, kad A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, be to, nurodo, jog turėjo būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, A. B. netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje A. B. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje sudėtis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą A. B. veikoje, bei kodėl Institucijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda, t. y. 150 EUR bauda, yra teisinga ir proporcinga.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje

8. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimu A. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji, būdama šuns (Vokiečių aviganių veislės) savininke, neužtikrino, jog 2023 m. gruodžio 24 d., nuo 08.05 val. iki 08.10 val., ir 2023 m. gruodžio 27 d., nuo 05.07 val. iki 05.12 val., aptvertoje, privačioje teritorijoje, namo (duomenys neskelbtini), kieme, laikomas šuo savo lojimu nekeltų triukšmo ir netrikdytų šalia gyvenančių kaimynų D. K. ir R. M. poilsio ir ramybės bei tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punktą (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 15 d.). Pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad Institucijos 2024 m. vasario 12 d. nutarime nurodytu laiku lojo administracinėn atsakomybėn patrauktai A. B. priklausantis šuo, to neginčijo ir ji pati. Vis tik, apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuose A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių.

9. Iš bylos duomenų matoma, kad pareiškėjai D. K. ir R. M. 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Instituciją, Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentą bei Gyvūnų sveikatingumo bei gerovės skyrių prašydami taikyti administracinę atsakomybę šuns savininkams už sistemingą viešosios tvarkos bei gyvūno laikymo taisyklių pažeidinėjimą. Pareiškime buvo nurodyta, kad Kalėdinių švenčių metu šuo buvo paliktas be priežiūros ir naktimis bei ankstyvą rytą ypač garsiai bei gailiai verkė, staugė, inkštė, dėl ko nebuvo įmanoma ramiai miegoti, gyventojai buvo keliami, pavyzdžiui, 5 val. ryto, nuo šuns nepertraukiamo ir garsaus lojimo (b. l. 22-24). Pažymėtina, kad kartu su nurodytu pareiškimu buvo pateikti ir vaizdo bei garso įrašai, kuriuose nepertraukiamas šuns lojimas buvo užfiksuotas 2023 m. gruodžio 24 d. nuo 08.05 val. iki 08.10 val. ir 2023 m. gruodžio 27 d. nuo 05.07 val. iki 05.12 val.

10. Tiek skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde buvo išreiškiamos abejonės dėl D. K. pateikto vaizdo įrašo autentiškumo, tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Pažymėtina, kad nurodytų vaizdo bei garso įrašų turinys atitinka pareiškėjų D. K. ir R. M. pateikto prašymo (pareiškimo) turinį (b. l. 22-24), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. K. įgalioto atstovo advokato pateiktus paaiškinimus, jog šių įrašų yra valandomis, 2023 m. gruodžio 27 d. įrašą klientas turi išsisaugojęs virš valandos, o sutrumpintos versijos, t. y. 5 min., Institucijai buvo pateiktos tik dėl siekio iliustruoti nenutrūkstamą šuns lojimą (b. l. 82). Nors administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgaliotas atstovas advokatas taip pat kėlė klausimą ir dėl vaizdo bei garso įrašų neiškarpytumo ir nemodifikuotumo, tačiau pastebėtina, kad šių įrašų kairiajame viršutiniame kampe yra aiškiai matomas šių įrašų fiksavimo laikas ir trukmė, atitinkantis A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laiką. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad buvo pateikta tik dalis pareiškėjų turėtų vaizdo bei garso įrašų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog šie įrašai neatitinka byloje nustatytų ir objektyvioje tikrovėje pasireiškusių faktinių aplinkybių.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo advokato teigimu, pranešimus apie neva A. B. padarytus administracinius pažeidimus kaimynai teikia piktybiškai ir sistemingai, taip spręsdami tarp kaimynų kilusius nesutarimus, bei nuolatos terorizuoja A. B. dėl neva netinkamai prižiūrimų augintinių. Nepaisant to, pastebėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 6 d., metu, D. K. įgaliotas atstovas advokatas paaiškino, jog problema yra kilusi dėl šuns ir savininkų požiūrio į tai, tačiau jokių kitų konfliktų nėra, o vieninteliai epizodai, kurie yra užfiksuoti, susiję su šunimis, ir nėra jokių įrodymų kurie patvirtintų, kad santykiai yra konfliktiški (b. l. 85). Atkreiptinas dėmesys, kad jokie kiti duomenys, kurie pavirtintų neva kilusius konfliktiškus santykius, nebuvo pateikti nei skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme metu. Be to, jų nenustatė ir teismas, o iš aptarto garso ir vaizdo įrašo, kurį pateikė D. K., matoma, kad 2023 m. gruodžio 24 d. apie 08.00 val. ir 2023 m. gruodžio 27 d. apie 05.00 val. užfiksuotas sistemingas šuns lojimas yra girdimas būtent pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, kuri, kaip jau nurodyta skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, nuo A. B. gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 100 m atstumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie duomenys, patvirtinantys šuns lojimą, girdimą gretimų namų teritorijoje, jo intensyvumą, galėjusį apsunkinti aplinkinių namų gyventojų ramų miegą bei poilsį, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjai nepagrįstai teikė pranešimus dėl A. B. netinkamai prižiūrimų augintinių.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti, ar šuns lojimas peržengia įstatymo ribas ir ar už tai gali būti taikoma administracinė atsakomybė, ar šuns lojimas yra trikdantis viešąją rimtį. Vis tik, pritartina Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomam argumentui, kad A. B. administracinėn atsakomybėn yra traukiama už tai, jog pažeidė Taisyklių 7 punktą (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 15 d.), kuriame asmenų ramybės, poilsio ar darbo sutrikdymas nėra siejamas su konkrečia skaitine triukšmo lygio išraiška. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį nėra būtina tiksliai nustatyti šuns skleidžiamo triukšmo lygį. Be to, nors kaip buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje pripažįstama, kad nėra atitinkamos metodikos šuns ar šunų keliamam triukšmui pamatuoti, tačiau, apygardos teismo vertinimu, vadovaujantis protingumu bei logika, yra teisinga ir pagrįsta manyti, jog nepertraukiamas šuns lojimas, ypatingai ankstyvą rytą, trikdo žmonių poilsį, miegą, ramybę.

13. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgaliotas atstovas advokatas viso proceso metu, o taip pat ir apeliaciniame skunde, nurodo, kad šuns lojimas yra prigimtinis ir įprastas reiškinys, o, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas yra prie miško, didelė tikimybė, kad pamatęs laukinį gyvūną šuo galėjo suloti, saugodamas teritoriją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo ir garso įrašų nėra pagrindo spręsti, jog šuns lojimas buvo nulemtas šorinio dirgiklio – joks objektas, kuris galėtų sukelti šuns reakciją, įrašuose nėra matomas ar girdimas. Be kita ko, dar kartą atkreiptinas dėmesys į skundžiamoje nutartyje akcentuojamą teismų praktiką, pagal kurią šuns lojimas, kaip natūralus reiškinys, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad toks šuns elgesys kelia triukšmą, kuris trukdo aplinkiniams asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šuns lojimas buvo nulemtas išorinių veiksnių.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti Institucijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą ir skundžiamą teismo nutartį, nenurodyta. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

15. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių parenka bylą nagrinėjantis teismas arba institucija. Parenkant nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, turi būti atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujamasi administracinės nuobaudos paskirtimi (ANK 22 straipsnis).

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

17. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

18. Už ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgaliotas atstovas advokatas nurodo, kad turėjo būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, A. B. netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, dėl kurių turėtų būti neskiriama bauda, nenustatytos, jos nenurodytos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams pateiktuose skunduose.

19. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju buvo nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. B. atžvilgiu 2024 m. sausio mėnesį buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai dėl netinkamos šunų priežiūros (ANK 346 straipsnio 1 dalis). Be to, administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, jog pareiškėjas D. K. 2024 m. vasario 11 d. ir 2024 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Instituciją dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. netinkamo elgesio su laikomais gyvūnais, nurodant, kad situacija yra nepasikeitusi ir šuo toliau terorizuoja kaimynus (b. l. 71-72). Tokie nurodyti duomenys apeliacinės instancijos teismui neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. B. dėl įvykusio įvykio apgailestauja, su faktine situacija sutinka bei patikina, jog ateityje panašūs įvykiai nesikartos, nes yra betarpiškai laikomasi Taisyklių, šuo yra dresuojamas, socializuojamas. Paskyrus A. B. ANK 48 straipsnio 3 dalies sankcijos nustatytą minimalią baudą, t. y. 150 EUR, ji savo elgesio neatsisakė ir toliau elgėsi nustatytu būdu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau aptartą daro išvadą, kad A. B. atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą neskirti administracinės baudos ar skirti mažesnę, nei tą numato ANK 48 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumas, nenustatyta, o Institucijos 2024 m. vasario 12 d. nutarime nustatyta 150 EUR dydžio bauda nėra akivaizdžiai per griežta ir laikytina tinkama pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

20. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti A. B. įgalioto atstovo advokato R. Mikulsko apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. įgalioto atstovo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.