- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- AN2-348-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00421-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovės (toliau – ir Institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. R. B. ir Ž. B. 2018 m. spalio 15 d. pareiškime nurodė, kad E. Š. priklausantis šuo 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 20.12 val., 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 14.57 val. ir apie 15.09 val., 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 18.01 val., 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 08.56 val. ir apie 18.54 val., 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 17.33 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), agresyviai lojo, žviegė, cypė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas 2020 m. birželio 12 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną E. Š. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pripažinti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š. ir tokiu būdu pažeidė šio asmens teises. E. Š. niekaip nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų įteiktas šaukimas ar pranešimas apie bylos nagrinėjimą arba jis kitokiu būdu būtų informuotas apie bylos nagrinėjimą.
6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neprieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarčiai administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-626/2020. Šiuo atveju buvo patikrintos pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės bei atliktas tyrimas, t. y. atliktas eksperimentas dėl šuns elgesio, atlikta įvykio vietos apžiūra (matavimai), buvo apklausti liudytojai bei atlikti kiti veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodė, kad susidariusioje situacijoje turėjo būti priimtas sprendimas ne atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. Š.. Taigi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas, vykdydamas teismo nutartį, tą ir padarė – priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. Š..
Žemesnės instancijos teismas
7. Institucijos atstovė aiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios ir visapusiškos visų byloje surinktų įrodymų analizės ir vertinimo. Minimoje nutartyje taip pat buvo pažymėta, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, t. y. išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, tačiau nė vieno iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytų veiksmų pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko, o tik šabloniškai, neįsigilindamas į bylos esmę, be jokio pagrindo patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimą bei grąžino bylą nurodydamas, jog administracinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas iš naujo. Institucijos atstovės įsitikinimu, administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, tyrimo metu buvo surinkti visi teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-303-365/2019 išdėstytais argumentais, 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas papildomas patikrinimas, stebint teritoriją bei fiksuojant galimai E. Š. priklausančio šuns ir kitų šunų galimai keliamą triukšmą. Atliktų patikrinimų metu nenustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą (lotų, skalytų, staugtų), kuris galėtų sutrikdyti poilsį ir viešąją rimtį. Minimoje aplinkoje tolumoje buvo kartais girdimas įvairių šunų lojimas, tačiau skleidžiami garsai buvo trumpalaikiai bei silpnai girdimi. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir vaizdo kameros 2019 m. birželio 29 d., 2019 m. birželio 30 d. ir 2019 m. liepos 1 d. įrašai, kuomet visą dieną buvo stebimas E. Š. šuns, laikomo voljere, elgesys. Patikrinimai buvo atlikti ir 2019 m. liepos 3 ir 11 d. Pareigūnai E. Š. šuns, kuris buvo laikomas voljere, lojimo neužfiksavo ir joks keliamas šuns triukšmas tuo metu nebuvo nustatytas. Be to, 2019 m. liepos 24 d. 09.28 val. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo, matydamas pašalinius asmenis, esančius jo saugomoje teritorijoje, nė karto nesulojo bei nekėlė apskritai jokio triukšmo, visas atliktas patikrinimas yra nufilmuotas.
Šalies argumentai
9. Skunde teigiama, kad, atliekant papildomą tyrimą dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, buvo apklausti liudytojai. M. V. 2019 m. liepos 17 d. nurodė, kad pareiškėjų nurodytu laiku E. Š. priklausančio šuns sistemingo, agresyvaus lojimo ar cypimo, staugimo tikrai nėra girdėjęs. D. V. ir J. V. 2019 m. liepos 17 d. nurodė, kad pareiškime nurodytu laiku tikrai negirdėjo E. Š. šuns lojimo, cypimo, žviegimo ir kitų erzinančių garsų. J. G. ir G. G. 2019 m. liepos 18 d. teigė, jog E. Š. šuo nėra niekada agresyviai lojęs ar cypęs, tuo labiau žviegęs. J. R. 2019 m. liepos 22 d. parodė, kad pareiškime nurodytomis datomis ir valandomis negirdėjo E. Š. šuns lojimo, cypimo, žviegimo ir kitų erzinančių garsų. D. K. 2019 m. liepos 22 d. paaiškino, jog pareiškime nurodytomis datomis negirdėjo E. Š. priklausančio šuns lojimo ar cypimo, pažymėjo, kad tokių dalykų apskritai nėra buvę bei nebūna. Pabrėžtina, kad visi nurodyti liudytojai gyvena arčiausiai E. Š. priklausančio šuns voljero.
10. Apeliaciniame skunde atkreipimas dėmesys į tai, kad T. K. namo atstumas iki E. Š. šuns voljero yra 233 metrų, t. y., jis yra tolimiausiai gyvenantis kaimynas, iš kurio gyvenamosios teritorijos net nesimato E. Š. šuns voljero bei abejotina, ar įmanoma girdėti E. Š. šuns lojimą, todėl teisminio proceso metu T. K. pateikti paaiškinimai laikytini prieštaringais bei nepagrįstais. D. P. gyvenamosios vietos teritorijos net nesimato nuo E. Š. šuns voljero, kadangi D. P. namas yra už kalvos bei atstumas yra apie 192 metrų, todėl pateiktas D. P. paaiškinimas, kad vienareikšmiškai girdi tik E. Š. šuns lojimą, yra prieštaringas bei laikytinas neatitinkančiu tikrovės.
11. Institucijos atstovė pastebi, kad pareiškėjai pateikė vaizdo įrašus, kuriuose, jų nuomone, užfiksuotas E. Š. priklausančio šuns keliamas triukšmas. Vis tik teismai yra konstatavę, jog minėtuose vaizdo įrašuose matyti, kad triukšmo matavimai buvo atlikti nesilaikant sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų normų, t. y., patalpose triukšmo matavimo metu langai ir durys turi būti uždarytos, o orlaidės atviros. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad triukšmo matavimo metu langai bei durys buvo praverti, o matavimas atliktas ne 1,5 m nuo lango, o visai prie pat lango ar net lauke. Taip pat matyti, jog minimuose vaizdo įrašuose prieš pradedant matuoti šuns lojimo triukšmo lygį triukšmo lygio matavimo įranga jau rodo 59,9 dBA ir 66,7 dBA. Be to, iš pareiškėjų pateiktų vaizdo įrašų nematyti ir negalima konstatuoti, kad tuo metu loja būtent E. Š. priklausantis šuo. Įrašuose girdimas šuns lojimas girdisi tik kelias sekundes. Vaizdo įrašuose yra užfiksuotas praeinantis žmogus, taip pat žmogus su šunimi. Taigi lojimas yra natūrali šuns reakcija į aplinkoje esančius dirgiklius, siekiant pranešti apie besiartinančius pašalinius asmenis.
12. Skunde pabrėžiama, jog teisminių bylos nagrinėjimų metu ne kartą buvo patvirtinta, kad specialistai buvo įvykio vietoje, matė šunį, tačiau jokio lojimo negirdėjo. Tas pačias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas E. Š. raštas, kuriame 31 kaimynas su parašais paaiškino, kad jie neturi jokių pretenzijų E. Š. dėl šuns, šuo netrukdo gyventi kaimynystėje, jis vedžiojamas su pavadėliu, grėsmės nekelia, nekelia triukšmo, kaimynai nėra matę ar girdėję, kad šuo agresyviai elgtųsi ar kažką užpultų.
Šalies argumentai
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. K. nurodė, jog retkarčiais girdi E. Š. priklausančio šuns lojimą, tačiau aplinkybių, kad šuo lojo 2018 m. rugsėjo mėnesį, t. y., pareiškėjų pareiškime nurodytu laiku nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Kiti liudytojai D. P., L. R. ir G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartais girdi šuns lojimą, tačiau tai jiems nekelia jokio diskomforto, pažymėjo, jog jokia žala jiems nebuvo padaryta, jokių pretenzijų jie neturi. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius nėra gavęs jokių nusiskundimų ar skundų iš kitų E. Š. kaimynų dėl jo laikomo šuns keliamo triukšmo ar netinkamos priežiūros.
14. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog gauti septynių artimiausiai nuo E. Š. šuns voljero gyvenančių kaimynų raštiški paaiškinimai, iš kurių matyti, jog R. B. ir Ž. B. 2018 m. spalio 15 d. pareiškime nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, pareiškime nurodytomis datomis ir laiku jie nėra girdėję E. Š. šuns lojimo ar kitu būdu keliamo triukšmo. Taip pat kaimynai pažymėjo, kad žviegimo ar cypimo iš E. Š. šuns apskritai niekada nėra girdėję ir tokių dalykų nėra buvę. Taigi, atsižvelgus į byloje surinktus faktinius duomenis, galima teigti, kad 2018 m. spalio 15 d. pareiškėjų teiginiai neatitinka tikrovės bei yra visiškai nepagrįsti. Šias faktines aplinkybes dar kartą patvirtina ir pakartotina liudytojų apklausa teisminio bylos nagrinėjimo metu, o būtent liudytojų J. G. ir G. G., L. R. ir J. R., D. K. bei D. V. parodymai.
15. Institucijos atstovė teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje negalima remtis 2019 m. rugpjūčio 9 d. šuns elgesio vertinimu, kadangi ekspertas rėmėsi tik pareiškėjo pateikta medžiaga, iš kurios neaišku, kieno būtent šuo buvo vertinamas, todėl šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu. Atlikus papildomą tyrimą nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje, sudėties buvimą E. Š. veiksmuose. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos nuosekliai, įvertinti visi reikšmingi faktiniai duomenys. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad E. Š. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje. Papildomas tyrimas būtų neproporcingas ir tik vilkintų bei sunkintų teismo procesą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai R. B. ir Ž. B. prašo atmesti Institucijos atstovės apeliacinį skundą ir paliki galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.
17. Atsiliepime nurodoma, kad E. Š. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl E. Š. nėra šios bylos proceso dalyvis, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos jo informuoti apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.
18. Pareiškėjai pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutarime nurodė, kad byla turi būti grąžinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui papildomam tyrimui atlikti, apie jokį įpareigojimą priimti konkretų sprendimą, kuris turėtų būti priimtas Vilniaus apygardos teismas nepasisakė. Taigi apeliaciniame skunde yra iškraipomas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo turinys. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. nutarimais panaikinus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovų procesinius sprendimus, administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta papildomam tyrimui atlikti. Po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo priėmimo nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas, tačiau buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, kad administracinio nusižengimo teisenos trūkumams pašalinti ir proceso dalyvių teisėms užtikrinti reikalinga atlikti visus būtinus procesinius veiksmus, taip pat ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovų 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2020 m. birželio 12 d. nutarimų turinio yra akivaizdu, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą Vilniaus apygardos teismo nustatyti trūkumai nebuvo ištaisyti, reikšmingos aplinkybės nebuvo vertintos. Tokiu būdu buvo padaryti esminiai procesinės ir materialiosios teisės pažeidimai, kurie yra absoliutus pagrindas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovų priimtus sprendimus. Įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, tačiau šios institucijos atstovai ir toliau ignoruoja teismų nurodytus įrodymų vertinimo pažeidimus, apeliaciniame skunde remiasi savo subjektyviu įrodymų vertinimu, kuris jau buvo paneigtas.
19. Atsiliepime teigiama, kad 2019 m. birželio 19 ir 27 d. bei 2019 m. liepos 3 ir 1 d. atliktais patikrinimais negalima remtis, nes jie atlikti visai kitu metu, kitą dieną ir kitu laiku, nei pareiškime nurodytos įvykio datos. Šuns elgesys nebuvo tiriamas tuo ar panašiu metu, kai buvo kreipiamasi dėl šuns keliamo triukšmo. Nurodytu metu triukšmą užfiksavo patys pareiškėjai ir tai pagrindžia vaizdo medžiaga. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovų pateikta medžiaga negali būti pripažinta įrodymu, kadangi tiriamas šuns elgesys praėjus beveik metams nuo pažeidimo, dėl kurio buvo pradėta administracinė teisena, ir nepaneigia fakto, kad pareiškime nurodytais laikotarpiais šuo kėlė triukšmą. Atliktais patikrinimais konstatuojama tik tuo metu esama situacija. Iš keleto dienų šuns filmavimo negalima nuspęsti, jog šuns elgesys, užfiksuotas vaizdo įrašuose, yra nuolatinis, taip pat negalima spręsti apie šuns elgesį, buvusį 2018 m. rugsėjo mėnesį, nes lyginamos situacijos yra skirtingos.
20. Atsiliepime tvirtinama, kad, priimant sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teisinną, buvo nepagrįstai remtasi tik suinteresuotų asmenų parodymais ir tų kaimynų parodymais, kurie nuo E. Š. gyvena kur kas atokiau ir apie bylos aplinkybes nieko negali pasakyti. Kiti asmenys (M. V., J. V. ir D. V., D. K.), davę paaiškinimus, yra dirbantys asmenys. Paminėti asmenys, kai šuo kėlė triukšmą, jau galėjo būti išvykę į savo darbus arba negrįžę iš jų, todėl akivaizdu, kad jie galėjo negirdėti nurodytu laiku šuns lojimo, nes nebuvo namuose, dirbo. Be to, apklausti M. V., J. V., D. V., D. K. gyvena ženkliai toliau nuo E. Š. nei pareiškėjai.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjai aiškina, jog liudytojas T. K. apklaustas teisme nurodė, kad E. Š. šuo agresyviai, sistemingai loja ant pravažiuojančių automobilių, praeinančių žmonių, kaukia be priežasties, inkščia. Liudytojas nurodė, kad šuns lojimas trikdo poilsį jam ir jo šeimai, tai nėra atsitiktinis lojimas. Liudytojas D. P. nurodė, jog girdėjo E. Š. šuns lojimą vasarą, liepos, rugsėjo mėnesiais. E. Š. buvo atėjęs atsiprašyti dėl šuns. Liudytojas minėjo, kad šuns lojimas kelia nepatogumų, diskomfortą, trukdo miegoti. Minėjo, kad tai nepavienis lojimas. Peržiūrėjus teismo posėdžių metu filmuotą vaizdo įrašų medžiagą T. K., D. P. vienareikšmiškai patvirtino, kad girdi tik E. Š. šuns lojimą, to neneigė ir pats E. Š.. Šalia esantys kaimynai L. R. ir J. R., G. G. ir J. G. toleruoja E. Š. šuns keliamą triukšmą, nors anksčiau L. R. šuns keliamas triukšmas trukdė, 2016 m. liepos mėnesį liudytojas buvo susitikęs su E. Š. dėl problemos išsprendimo. G. G. ir J. G. yra suinteresuoti ginti E. Š., kadangi patys yra bausti administracine tvarka dėl jų šunų nepriežiūros ir keliamo triukšmo, be to, G. G. teisme nurodė, kad R. B. vertina neigiamai. Be to, liudytojas G. G. teisme patvirtino, kad E. Š. šuo lojo ir anksčiau, loja ir dabar. Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. nurodė, jog šuo lojo anksčiau, o dabar mažiau loja, jis yra girdėjęs E. Š. šuns lojimą. Minėtas liudytojas sutiko, kad šuns lojimas kelia triukšmą. Todėl teisme E. Š. iniciatyva iškviestų apklaustų liudytojų parodymai vertinami gana kritiškai, kadangi jie akivaizdžiai prieštarauja administracinio nusižengimo medžiagoje esantiems objektyviems įrodymams, yra prieštaringi ir nenuoseklūs, liudytojai painiojosi, duodami parodymus.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime tikinama, kad pareiškėjų pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose girdisi tik E. Š. šuns lojimas. Tai patvirtina kinologo J. V. 2019 m. rugpjūčio 9 d. šuns elgsenos vertinimas. Pažymima ir tai, kad E. Š. šuniui lojant toje gatvės apačios dalyje nėra kitų namų, tik E. Š. namas, taigi joks kitas šuo negali loti.
23. Pareiškėjų įsitikinimu, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną nepagrįstai ir netikslingai buvo remtasi kaimynų nurodymais, jog jiems E. Š. šuo netrukdo. Dalis kaimynų savo teiginius atšaukė, dalis asmenų net negyvena netoli įvykio vietos, kiti kaimynai yra gerokai nutolę nuo E. Š. namų valdos ir gyvena kitoje gatvėje ir jie keliamo šuns triukšmo objektyviai negirdi. Be to, yra ir kiti šalia gyvenantys kaimynai, kurie nepasirašė po minėtu raštu. Taigi kaimynų parašais nėra jokio pagrindo remtis.
Atsiliepimas
24. Atsiliepime nurodoma, kad nėra privaloma, jog garso lygį užfiksuotų būtent policijos pareigūnas ir nėra niekur įtvirtintos teisės normos draudžiančios privačiam asmeniui matuoti garso lygį, tokie pateikti įrodymai neturi ir negali turėti mažesnės įrodomosios vertės. Pažymima, kad teismų praktika patvirtina, jog aplinkybė, kad daliai kaimynų šuns lojimas netrukdo, nepaneigia aplinkybės, kad šuns keliamas triukšmas trikdė poilsį ir viešąją rimtį. Lojimas šunims yra natūralus dalykas, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad toks natūralus šuns elgesys kelia triukšmą, kuris trukdo kaimynams ir užtraukia administracinę atsakomybę. Liudytojų parodymai, kurie neva patvirtino, jog šuns lojimas jiems netrukdo, nepatvirtina fakto, kad šuo nekėlė triukšmo pareiškime nurodytais laikotarpiais. E. Š. akivaizdžiai pažeidė pareigą imtis priemonių, kad jo augintinis netrukdytų kitiems asmenims.
25. Atsiliepime taip pat aiškinama, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde šioje byloje pakanka įrodymų administraciniam nusižengimui konstatuoti, o būtent vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas šuns keliamas triukšmas, garso matavimo duomenys, kinologo šuns elgsenos vertinimai, liudytojų T. K. ir D. P. parodymai, elektroninis A. F. laiškas, SMS žinutės, rašytos E. Š. ir jo sutuoktinei, specialisto išvada. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas visiškai nevertino, kad keliamas triukšmas pažeidžia nustatytas higienos normas. Be to, kinologo šuns elgesio vertinime yra nurodyta, kad šuns lojimas iš uždaro voljero ant praeivių ir nuvažiuojančių automobilių nebuvo skirti teritorijos saugojimui, nes nei mašina, nei praeivis nesikėsino patekti į šuns teritoriją, o šuo išgirdęs garsą ir išvydęs tolstantį objektą ant jo lojo toliau. Tai labiau išmokta elgsena, atsiradusi dėl šuns iškrovos stokos arba dėl blogų asociacijų, situacijų, nutikusių už vartų.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą E. Š. prašo apeliacinį skundą patenkinti bei priteisti E. Š. naudai iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
27. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą, kuriuo grubiai buvo pažeistos E. Š. įstatymu garantuojamos teisės į gynybą, kadangi byla buvo išnagrinėta E. Š., kurio patraukimo administracinėn atsakomybėn siekia pareiškėjai, nedalyvaujant ir jam nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką.
28. Atsiliepime tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo E. Š. informuoti apie teisme gautą pareiškėjų skundą ir suteikti jam teisę pateikti atsiliepimą į gautą skundą, kadangi pareiškėjai skundė E. Š. priimtą palankų nutarimą ir toks skundimas galėjo E. Š. sukelti teisines pasekmes, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir tą net pats patvirtino, nes kuomet buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas E. Š. išsiuntė apeliacinio skundo kopiją ir nurodė, kad jis turi teisę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atitinkamai teismas pasiūlydamas E. Š. pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą akivaizdžiai patvirtino jo byloje dalyvaujančio asmens statusą, kas lemia, kad E. Š. visas ANK numatytas teises (susipažinti su bylos medžiaga, gauti skundo kopiją, dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir kt.) turėjo nuo pat proceso pradžios, kuomet buvo gautas pareiškėjų skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimo, ir šios jo teisės buvo grubiai pažeistos, nepranešus jam apie bylos nagrinėjimą teisme. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta iš esmės pažeidžiant procesinės teisės normas, proceso šalių lygiateisiškumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
29. E. Š. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylą, o skundžiamą nutartį priėmė formaliai, nekreipdamas dėmesio į tai, kad joje daromos išvados prieštarauja faktinei situacijai. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos, buvo atlikti visi būtini veiksmai ir įvykdyti teismų sprendimai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarime nėra nurodytas nei vienas procesinis veiksmas, kurį būtų turėję atlikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo nutarimas buvo panaikintas dėl procesinių priežasčių, o ne tyrimo trūkumų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarime yra aiškiai nurodyta, kad jei buvo manoma, jog E. Š. veiksmuose nėra veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, tai turėjo būti priimtas ne sprendimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o ją nutraukti tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutarime aiškiai nurodė, jog bylą grąžina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, kad būtų priimtas atitinkamas procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba E. Š. būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jokie atlikto tyrimo trūkumai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarime nustatyti nebuvo, jie neįvardijamai skundžiamoje nutartyje.
Atsiliepimas
30. Atsiliepime aiškinama, kad po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimo priėmimo buvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai. Patikrinimo, kuris vyko 2019 m. liepos 24 d., metu buvo nustatyta, kad E. Š. kaimynai D. P. ir T. K., kurie vieninteliai teigė neva E. Š. šuo kelia triukšmą, ir kurių liudijimus Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. nutarime įvardijo kaip artimiausių kaimynų ir labai svarbiais, iš tikrųjų yra tolimiausi, o ne artimiausi E. Š. kaimynai. Tuo tarpu 31 kaimynas, taip pat ir tie, kurie gyvena daug arčiau E. Š. nei D. P. ir T. K., raštiškai patvirtino, o kurie buvo apklausiami teisme paliudijo ir teisme, kad E. Š. šuo netrukdo ilsėtis, netrikdo ramybės ir viešosios rimties.
31. Atsiliepime pažymima, kad joks teisė aktas savaime nedraudžia šunims loti, todėl tai, jog šuo suloja, savaime nereiškia administracinio nusižengimo. Siekiant konstatuoti ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra būtina nustatyti ne tik šuns sulojimą, tačiau ir tai, kad dėl to buvo sutrikdyta žmonių ramybė, viešoji rimtis. Toks ramybės ir viešosios rimties sutrikdymas taip pat nėra preziumuojamas, o turi būti įrodytas. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta žmonių ramybė ir viešoji rimtis bei buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra labai svarbus protingumo kriterijus. Garsas turi objektyviai, o ne žmogaus vaizduotėje, sutrikdyti žmonių ramybę ir viešąją rimti. Todėl labai svarbu nustatyti, ar šiuo atveju ramybės ir rimties sutrikdymas tėra pareiškėjų įsivaizdavimas, sąlygotas jų negebėjimu gyventi socialinėje aplinkoje bei asmeninių charakterio ypatumų, ar jis buvo objektyviai egzistuojantis. Kaimynai, kurių dalis nuo E. Š. šuns voljero gyvena 51 m atstumu, paliudijo, kad jokio E. Š. šuns žviegimo, cypimo, skalijimo, kurį nurodo pareiškėjai, jie nėra girdėję, E. Š. šuo jiems ilsėtis netrukdo, netrikdo ramybės ir viešosios rimties. Neva E. Š. šuo kelia triukšmą teigia tik du tolimiausi E. Š. kaimynai – T. K. ir D. P.. Vis tik T. K., duodamas parodymus, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog E. Š. šuo lojo 2018 m. rugsėjo mėnesį. Institucija ne kartą atliko patikrinimus gyvenvietėje, stebėjo E. Š. šuns elgesį vaizdo kameromis ištisas paras ir nenustatė jokio šuns keliamo triukšmo. Institucijos darbuotojams vaikštant po E. Š. kiemą E. Š. šuo nė karto nesulojo. Pareiškėjų į bylą pateikti triukšmo lygio matavimai akivaizdžiai rodo, jog dar prieš pasigirstant šuns lojimo garsui, matavimo įranga jau rodo vienu atveju 59,9 decibelus, o kitame įraše 66,7 decibelus, kas jau viršija 55 decibelų garso ribą, kuri remiantis higienos norma neturi būti viršyta dienos metu. Iš minėtų matavimų negalima nustatyti, kokia dalis užfiksuoto triukšmo yra šuns lojimas, o kokia natūralus aplinkos garsinis fonas. Taigi, iš aptarto matyti, kad byloje jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad E. Š. šuo 2018 m. rugsėjo mėnesį kėlė pareiškėjų nurodytą triukšmą ir jog šis triukšmas sutrikdė žmonių ramybę bei rimtį, nėra. Tai tik subjektyvi pareiškėjų, kurie nesugeba sugyventi su kaimynais ir nuolat su jais dėl visko konfliktuoja, teiginiai.
Atsiliepimas
32. Atsiliepime teigima, kad teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai byloje yra tik parodymai asmenų, atstovaujančių skirtingoms konflikto pusėms, tarp kurių jau iki to buvo susiklostę priešiški santykiai, ir nesant byloje kitų įrodymų, abiejų konfliktuojančių pusių priešingi parodymai apie įvykio aplinkybes turi vienoda įrodomąją reikšmę ir negali būti pakankami vienos ar kitos konflikto pusės kaltei pagristi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-469-2084-06). Tarp pareiškėjų ir E. Š. jau iš anksčiau yra susiklostę priešiški santykiai, nes pareiškėjai E. Š. skundžia ir kelia bylas dėl šuns lojimo jau ne pirmą kartą, todėl pareiškėjų, kurie su visais yra konfliktiški, subjektyvūs paaiškinimai nesant kitų objektyvių duomenų apie šuns keliamą triukšmą ir trikdomą ramybę negali būti pagrindas konstatuoti administracinį nusižengimą ir E. Š. kaltę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkintinas.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės buvo ištirtos nevisapusiškai ir neobjektyviai, yra visiškai nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje apskritai nėra nurodoma, kokios aplinkybės, kurios galėtų turėti ar turi reikšmės pagrįsto bei teisingo sprendimo priėmimui, nebuvo nustatytos. Čia pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui iš esmės dėl to, kad, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, ji gali būti nutraukta, aišku, jeigu tam yra pagrindas, o ne atsisakyta pradėti teiseną, kuri jau yra pradėta. Visi kiti trūkumai, kurie buvo aptarti aptariamame nutarime buvo susiję su apskųstu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, bei galėjo būti taisomi pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, kurio nutartis yra skundžiama, manydamas, kad tam tikras aplinkybes reikia patikslinti, tą padaryti galėjo pats, tokiu būdu užtikrindamas realų proceso operatyvumo, objektyvumo, visapusiškumo ir išsamumo principų įgyvendinimą.
34. Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9. punkte nustatyta, jog gyvūnų laikytojas, be Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Tų pačių taisyklių 30 punkte yra nustatyta, kad gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį.
35. Šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjų R. B. ir Ž. B. nurodytu laiku, t. y., 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 20.12 val., 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 14.57 val. ir apie 15.09 val., 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 18.01 val., 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 08.56 val. ir apie 18.54 val., 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 17.33 val., lojo E. Š. priklausantis šuo. Iš pareiškėjų pateiktose vaizdo ir garso įrašuose yra užfiksuotas šuns lojimas. Minėtus vaizdo ir garso įrašus parodžius liudytojams D. P. ir T. K., pastarieji nurodė, kad vaizdo ir garso įrašuose yra užfiksuotas E. Š. priklausančio šuns lojimas. Pats E. Š. neneigė, jog vaizdo ir garso įrašuose galimai girdimas jo lojantis šuo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas šuns lojimas nevertintinas kaip triukšmas, kuris pažeidžia žmonių ramybę bei (ar) viešąją rimtį.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjų pateiktų vaizdo įrašų girdėti, jog E. Š. priklausančio šuns lojimas trunka ne ilgiau nei vieną minutę. Iš vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas E. Š. priklausančio šuns lojimas 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d., matyti, kaip pro E. Š. namo teritoriją praeina žmogus, taip pat ir žmogus, kuris veda šunį, pravažiuoja automobilis. Taigi konstatuotina, kad šuns lojimą nulemia ne netinkama jo priežiūra, o objektyvios priežastys, t. y., natūrali šuns reakcija į aplinką, siekiant apsaugoti savo teritoriją. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praktiškai visus kartus E. Š. šuo užfiksuotas lojantis dienos metu (pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnį dienos metas yra nuo 07.00 val. iki 19.00 val.), t. y., tuo metu, kai įprastai garsai, sklindantys aplinkoje, yra didesni ir tolerancija tokiems garsams turi būti didesnė. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. Š. šuns lojimas nevertintinas kaip trikdantis žmonių poilsį, ramybę ir pan.
37. Iš pareiškėjų vaizdo įrašų, darytų 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 15.09 val., 2018 m. rugsėjo 26 d., kuriuose užfiksuotas E. Š. lojantis šuo, matyti, kad buvo išmatuotas šuns lojimo keliamas garsas decibelais. Pažymėtina, kad iš garso matavimo aparate užfiksuoto garso dydžio matyti, jog jis viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ leidžiamą triukšmo ribą. Vis tik šioje vietoje pažymėtina, kad pagal minėtos higienos normos 1 punktą higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Pagal to paties teisės akto 4 punktą norma netaikoma gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. E. Š. šuniui tik pradėjus loti pareiškėjų naudojamas garso matuoklis jau atitinkamai rodė 59,9 ir 66,7 decibelų, kurie nuo šuns lojimo pakilo iki 75,2 ir 71,6 decibelų. Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei jas vertinant su jau anksčiau aptartomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad vadovautis pareiškėjų pateiktais šuns lojimu sukeliamo triukšmo matavimais ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta žmonių ramybė ar visuomenės rimtis, nėra pagrindo.
38. Faktą, kad E. Š. šuns lojimas netrikdo žmonių ramybės ir viešosios rimties, patvirtina ir liudytojų J. G., G. G., J. R., D. K., D. V., L. R. parodymai, juos apklausiant teisme. Liudytoja J. G. parodė, kad E. Š. namas yra priešais jos namą, o R. B. gyvena iš šono. Liudytojai E. Š. šuo niekada netrukdė, jis niekada piktybiškai nelojo. Pareiškėjų 2018 m. spalio 15 d. pareiškime nurodytomis datomis minėtas šuo taip pat netrukdė, netrikdė ramybės, tuo metu visą laiką jos vaikas buvo migdomas kieme. E. Š. šuo be reikalo niekada neloja, elgiasi adekvačiai. Liudytojas G. G. nurodė, kad E. Š. šuo jam netrukdo, jis loja tik kai reikia, pavyzdžiui, kai kas praeina ar pravažiuoja. Liudytoja J. R. patvirtino, kad E. Š. šuo niekada neloja be priežasties, ji jokių pretenzijų dėl šuns lojimo neturi, kadangi jai šuns lojimas netrukdo. Liudytojas D. K. nurodė, kad jis nuo E. Š. ir pareiškėjų namų gyvena 120-130 metrų atstumu, jam visiškai netrukdo E. Š. šuns lojimas. Šuo loja reaguodamas į pravažiuojančius automobilius. E. Š. šuo loja trumpai, 5-10 sekundžių. Liudytoja D. V. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes kaip ir prieš tai minėti liudytojai. Liudytoja parodė, kad ji nuo E. Š. namų gyvena 100-150 metrų atstumu. Jai E. Š. šuo niekada netrukdė nei ilsėtis, nei miegoti. Mano, kad šuo loja, kai tam yra priežastis. E. Š. šuo niekada neloja nuolatos, lojimas būna trumpalaikis. L. R. aiškino, kad jis yra artimiausias E. Š. kaimynas. E. Š. šuo loja tik, kai yra priežastis – eina praeiviai, pravažiuoja automobiliai. Jokios žalos šuns lojimas nekelia, pretenzijų lojimo neturi. Liudytojai J. G., G. G., J. R., D. K., D. V. tokias pat aplinkybes nurodė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose. Taigi aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad E. Š. šuns lojimas netrikdo žmonių ramybės, nepažeidžia jų interesų, šuo loja tik tuomet, kai reaguoja į aplinkos keliamus dirgiklius. Aplinkybė, kad E. Š. šuo nepažeidžia aplinkinių žmonių interesų ir teisių be jau aptartų liudytojų patvirtino ir kiti kaimynai savo parašais.
39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad negalima vadovautis anksčiau duotais liudytojų parodymais, jog E. Š. šuo nekėlė triukšmo pareiškime nurodytomis datomis, kadangi neįtikima, kad liudytojai gali tiksliai prisiminti, ar būtent pareiškime nurodytą dieną ir laiku šuo lojo, be to, minėti liudytojai galėjo tuo metu ir nebūti namuose. Pažymėtina, kad tai, jog nė vienas iš minėtų liudytojų nenurodė, jog jiems E. Š. šuns lojimas kaip nors trukdytų, reiškia tai, kad šuns lojimas netrikdo jų ramybės apskritai, nepaisant to, kuriuo konkrečiai metu E. Š. šuo lojo, t. y., ar pareiškime nurodytomis datomis, ar anksčiau, ar vėliau.
40. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog liudytojas D. P. yra parodęs, kad 2018 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais kartais E. Š. šuo vakarais ilgai palodavo, šuns lojimą girdėdavo kas savaitę. Porą minučių lodavo po kelis kartus. Šuns lojimas jam sukeldavo diskomfortą. Liudytojas T. K. nurodė, kad E. Š. šuo šiltuoju metų laiku lojo, reaguodamas į įvairius veiksmus, arba inkštė iš nuobodulio. E. Š. šuns lojimas kelia diskomfortą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti liudytojų parodymai negali būti pakankami tam, kad E. Š. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnį. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. P., T. K., palyginus su kaimynais, kurie neturi jokių pretenzijų E. Š. dėl jo šuns lojimo, gyvena žymiai toliau nuo E. Š.. Be to, pastebėtina ir tai, kad iš esmės skiriasi T. K. ir D. P. duoti parodymai. Iš D. P. parodymų matyti, jog E. Š. šuns lojimai būdavo pavieniai, o T. K. aiškino, kad E. Š. šuo loja nuolat, kas iš esmės prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne kiekvienas diskomfortą sukeliantis garsas gali būti vertinamas kaip trikdantis žmonių ramybę ir visuomenės rimtį. Akivaizdu, kad, gyvenant bendruomenėje, nei vienas asmuo nėra ir negali būti visiškai izoliuotas nuo kitų bendruomenės narių veiklos metu, buityje atsirandančių įvairaus pobūdžio garsų, taip pat ir naminių augintinių keliamų garsų. Taigi, įvertinus liudytojų D. P. ir T. K. parodymus su kitais jau anksčiau aptartais įrodymais, darytina išvada, kad E. Š. šuns lojimas negali būti laikomas pažeidžiančiu žmonių ramybę ir viešąją rimtį.
41. Iš liudytojo T. D., kuris atliko tyrimo veiksmus ir tikrino E. Š. šuns elgesį, parodymų matyti, jog nuvykus prie E. Š. namų, jo šuo sulodavo, tačiau jam jokio diskomforto šuns sulojimas nekeldavo. Panašias aplinkybes minėtas liudytojas nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d., 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 24 d. patikrinimų metu nenustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą (lotų, staugtų, skalytų), galintį sutrikdyti poilsį ir viešąją rimtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų R. B. ir Ž. B. teiginiais, jog tai, kad patikrinimo metu šuo nekėlė triukšmo, nereiškia, kad to nebuvo ir pareiškime nurodytomis datomis. Vis tik teismas šioje vietoje pažymi, kad daugkartinis E. Š. šuns stebėjimas, šuns elgesio tikrinimas skirtingomis datomis ir laiku sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad E. Š. šuo netrikdo žmonių poilsio ir viešosios rimties, o loja tik reaguodamas į aplinkoje atsirandančius dirgiklius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir iš tyrimo metu darytų vaizdo įrašų, iš pareiškėjų darytų vaizdo įrašų, ir iš 2019 m. rugpjūčio 9 d. šuns elgsenos vertinimo matyti, jog E. Š. šuo lojimu reaguoja į pašalinius dirgiklius, pavyzdžiui, pravažiuojančius automobilius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. Š. tinkamai rūpinasi savo augintiniu, o šuns keliami garsai yra iš esmės pavieniai, kuriuos nulemia objektyvios aplinkybės.
42. Atsižvelgus į visa, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimu jam buvo nutraukta pagrįstai.
43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde ir E. Š. nurodytais teiginiais, kad buvo pažeistos E. Š. procesinės teisės, kadangi šis pirmosios instancijos teismo nebuvo informuotas apie pareiškėjų skundo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimo nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl ko jis neturėjo galimybės dalyvauti pareiškėjų skundą nagrinėjant teisme ir išsakyti savo poziciją. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tai nėra pagrindas grąžinti administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismui, tuo labiau, jog skundžiama nutartis yra naikinama.
44. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo teisena E. Š. buvo pradėta ir vyko pagal R. B. ir Ž. B. pareiškime nurodytas aplinkybes. E. Š., siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kuris jam tokią pagalbą suteikė. Taigi patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Išankstinė sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad E. Š. už konsultacijas ir atsiliepimo pasiruošimą advokatui sumokėjo 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad E. Š. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl yra priteistinos iš R. B. ir Ž. B. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono rūmų Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 12 d. nutarimą.
E. Š. patirtas 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš R. B. ir Ž. B. lygiomis dalimis, iš kiekvieno iš jų priteisiant po 250 Eur sumą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.