- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- AN2-303-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00016-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. B. ir Ž. B. (toliau – ir pareiškėjai), apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria R. B. ir Ž. B. skundas netenkintas ir (duomenys neskelbtini)viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-11 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. R. B. ir Ž. B. 2018-10-15 pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją dėl šuns keliamo triukšmo, kuriame nurodė, kad 2018-09-06 apie 20 val. 12 min., 2018-09-14 apie 14 val. 57 min., 2018-09-14 apie 15 val. 09 min., 2018-09-19 apie 18 val. 01 min., 2018-09-21 apie 08 val. 56 min., 2018-09-21 apie 18 val. 54 min., 2018-09-26 apie 17 val. 33 min. iš namo esančio (duomenys neskelbtini) namų valdos, priklausančio E. Š. girdėjosi jo šuns dobermano agresyvus lojimas, žviegimas, cypimas. Toks agresyvus dobermano elgesys kelia didžiulį triukšmą ir stresą.
2. (Duomenys neskelbtini) viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas T. D. 2018-12-11 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Institucijos Nutarimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu, atsisakė pradėti administracinę teiseną pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, t.y. dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; atsisakė R. B. ir Ž. B. pripažinti nukentėjusiais administracinėje byloje, kadangi administracine teisena negalima; pasiūlė R. B. ir Ž. B. kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdami su Institucijos Nutarimu, pareiškėjai pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjų skundas netenkintas ir (duomenys neskelbtini) viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-11 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistu. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo šiais esminiais motyvais: 1) vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuotas šuns lojimas, matosi, kad triukšmo matavimai buvo atlikti nesilaikant sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų normų, o išmatuotus triukšmo lygius galėjo sąlygoti įvairūs papildomi aplinkoje esantys triukšmo šaltiniai ir jų skleidžiami garsai; 2) teisme apklausti liudytojai nepatvirtino pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių; 3) šuo galėjo loti reaguodamas į iš aplinkos sklindančius dirgiklius, todėl tai yra natūrali šuns reakcija; 4) (duomenys neskelbtini) viešosios tvarkos skyriaus specialistų 2018-10-23, 2018-11-06 2018-11-19 atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą galintį sutrikdyti poilsį ar viešąją rimtį. Apylinkės teismas, pritardamas Institucijos Nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ir konstatuodamas, kad nėra administracinio nusižengimo požymių, rėmėsi byloje E. Š. pateiktu raštu (kaimynų parašais), jog jo šuo nekelia nepatogumų aplinkiniams kaimynams, gyvenantiems šalimais (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjai R. B. ir Ž. B. prašo panaikinti 2019-04-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – E. Š. pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos ribose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjai nurodo, jog apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs įrodymus, dalies įrodymų iš viso neįvertino, jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Nesutinkant su teismo išvadomis dėl netinkamo triukšmo lygio matavimo bei konstatuotomis aplinkybėmis, jog išmatuotus triukšmo lygius galėjo sąlygoti įvairūs papildomi aplinkoje esantys triukšmo šaltiniai ir jų skleidžiami garsai, pareiškėjai pažymi, jog ANK 346 straipsnio pažeidimui konstatuoti nėra būtina užfiksuoti keliamą triukšmą kalibruotais matavimo prietaisais, jį išmatuoti ir užfiksuoti, nes šiuo atveju yra pažeistas Gyvūnų gerovės įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nurodoma, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nors šiam nusižengimui nėra reikalingi duomenys, patvirtinantys ženkliai viršytus leidžiamus triukšmo dydžius, tačiau pareiškėjų užfiksuoti duomenys ir filmuoti garso įrašai yra pakankami šuns lojimo konstatavimui. Pareiškėjų vertinimu, tokie pateikti duomenys yra viena iš leidžiamų ir tinkamų įrodinėjimo priemonių ir yra tam tikras kriterijus, siekiant pagrįsti šuns keliamą triukšmą, juolab, jog filmuotuose vaizdo įrašuose nurodoma kurią dieną ir kuriuo laiku fiksuotas vaizdas, kuris sutampa su pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir kurie patvirtina buvus ANK 346 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog teismas apie šiuos filmuotus vaizdo įrašus pasisakydamas tik dėl to, jog garso lygio matavimai atlikti nesilaikant nustatytos tvarkos, šių įrašų nevertino, kaip įrodymo kitais aspektais, t.y. kad jame nėra kitų triukšmo šaltinių, išskyrus vieno šuns lojimą, kas akivaizdžiai girdima vaizdo įraše; ar vaizdo įraše girdimas šuns lojimas, keliamas triukšmas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų; nevertinti filmuoti vaizdo įrašai ir tuo aspektu, kad kai kuriais atvejais jau buvo vakaro metas, kur triukšmas, jo lygis turi būti dar mažesnis.
4.2. Nesutinkama su teismo išvadomis, jog liudytojai nepatvirtino pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, jog aplinkybes, kad keliamas triukšmas pažeidžia teisę į poilsį, viešąją rimtį bei ramų namų naudojimąsi, apie tai, kad pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis ir laiku lojo būtent E. Š. šuo, nuosekliai patvirtina pačių pareiškėjų paaiškinimai, vaizdo įrašai, kiti liudytojai (kaimynai), t.y. T. K., D. P., apklausti byloje, kuriuos, kaip įrodymus, teismas nepagrįstai ignoravo ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjai mano, kad teismui priėmus skundžiamą nutartį, neįvertinus pareiškėjų pateiktų ir aptartų įrodymų visumos, tokiu būdu prioritetas suteikiamas šuns lojimui (triukšmo kėlimui), o ne kitų asmenų teisei poilsį, viešąją rimtį.
4.3. Pareiškėjų manymu, klaidinga teismo išvada, kad šuo galėjo loti reaguodamas į iš aplinkos sklindančius dirgiklius ir tai yra natūrali šuns reakcija. Nurodo, jog tokia teismo išvada yra prieštaraujanti visai bylos medžiagai, t.y. liudytojų T. K., D. P. parodymams apie nuolatinį lojimą, pateiktoms SMS žinutėms, rašytoms E. Š. ir jo žmonai, kad aptariamas šuns lojimas nėra tinkamas nei naudingas šuniui, patvirtina ir byloje pateikti šunų kinologų (trenerių) atsakymai elektroniniais laiškais.(18-19 b.l ). Taip pat tokios išvados prieštarauja kartu su apeliaciniu skundu pateiktam Lietuvos kinologų draugijos šunų elgsenos specialistų-trenerių sąjungos nario, sąjungos pirmininko J. V. (kinologo) Šuns elgsenos vertinimui, atliktam pagal garso įrašus, kuriame nurodyta, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje šuns lojimas nėra atsitiktinis, pavienis ir tai nėra būdinga natūraliai šuns reakcijai. Pareiškėjai mano kad E. Š. šuo kelia triukšmą vien dėl E. Š. netinkamos šuns priežiūros, todėl jis privalo užtikrinti, kad jo šuns, esant gatvėje praeiviams, pravažiuojant automobiliams ar esant kitiems objektams ar reaguojant į aplinkos dirgiklius, keliamas triukšmas nepažeistų kitų asmenų teisių. Pažymi, jog pareiškėjai neprivalo klausytis ir gilintis dėl kokių priežasčių E. Š. šuo loja ir kelia triukšmą, o šuns šeimininkas šuns keliamo triukšmo problemą gali išspręsti izoliuodamas voljerą, pastatydamas akustinę sienelę, pakeisdamas voljero vietą, mokydamas šunį ir t.t.
4.4. Pasisakydami dėl (duomenys neskelbtini) viešosios tvarkos skyriaus specialistų 2018-10-23, 2018-11-06 2018-11-19 atliktų patikrinimų, adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad patikrinimai buvo atlikti praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, todėl atvykus spalio ar lapkričio mėnesiai, niekaip nebuvo galimybės nustatyti ar šuo lojo, kaip lojo rugsėjo mėnesį. Keliamo triukšmo patikrinimo laikotarpiu šuns objektyviai negalėjo būti, nes kaip nurodė pats E. Š., šuo būna lauke tik vasaros laikotarpiu, esant aukštesnei nei 15 laipsnių temperatūrai, kuri nebūdinga spalio mėnesio pabaigai, lapkričio mėnesiams. Todėl pareiškėjų vertinimu, minėtas tarnybinis pranešimas negali paneigti apeliantų pareiškime nurodytų aplinkybių, nes ir pačiame tarnybiniame pranešime taip pat nenurodyta, ar šuo buvo voljere.
4.5. Dėl E. Š. teismui pateiktų kaimynų parašų, apeliaciniame skunde akcentuojama, jog kai kurie kaimynai, pasirašę E. Š. pateiktame rašte, yra gerokai nutolę nuo E. Š. namų valdos ir jie šio šuns keliamo triukšmo tiesiog objektyviai negirdi, nes užstoja pareiškėjo namas ir kiti namai. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų savininkai (b.l. 11-12) savo parašus atšaukė. (duomenys neskelbtini) name niekas negyvena, namas dar neįrengtas, dėl to šio namo savininkė ir negali girdėti ar žinoti apie minėto šuns keliamą triukšmą. Teisme duoti liudytojų L. R. ir G. G. parodymai yra subjektyvūs ir vertintini kritiškai, nes jie, turėdami savo šunis, yra suinteresuoti padėti E. Š. išvengti atsakomybės. Be to, G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad apeliantą R. B. vertina neigiamai. Pareiškėjų vertinimu, tokie kaimynų parašai nepaneigia aplinkybės, kad šuns keliamas triukšmas trikdė apeliantams poilsį ir viešąją rimtį, ir asmuo dėl to gali išvengti administracinės atsakomybės taikymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į pareiškėjų skundą Institucija nurodo nesutinkanti su pareikštu apeliaciniu skundu. Mano, kad Apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl 2019-04-10 priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra jokio juridinio pagrindo. Institucija, pritardama ir atkartodama skundžiamojoje nutartyje nurodytus motyvus, palaikydama savo poziciją išdėstytą atsiliepime, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad šuns keliamo triukšmo matavimai atlikti nesilaikant tokiems matavimams keliamų reikalavimų. Tikrinant pareiškėjų 2018-10-16 pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, Institucijos atliko patikrinimo metu ((duomenys neskelbtini)) nenustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą (lotų, staugtų, skalytų), galintį sutrikdyti poilsį ar viešąją rimtį. Iš pareiškėjų pateiktų vaizdo įrašų nematyti ir negalima konstatuoti, kad tuo metu loja būtent E. Š. priklausantis šuo, taip pat pažymi, kad įrašuose girdimas šuns lojimas trunka tik kelias sekundes. Teisme apklausti liudytojai pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Liudytojai: D. P., L. R., G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartais girdi šuns lojimą, tačiau tai jiems nekelia jokio diskomforto, jokia žala jiems nebuvo padaryta, jokių pretenzijų neturi. Institucijos vertinimu Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės, todėl negali būti vertinami. Akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-12-03 įsakymu Nr. A27( 1 )- 2876 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau - Taisyklės) 30 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį. Dėl gyvūnų keliamo triukšmo gyvūnų laikytojai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Būtent šiš vienintelis Taisyklių punktas reglamentuoja gyvūnų keliamo triukšmo atsakomybės taikymo bei nagrinėjimo apsektus. Būtent ši nuostata yra neatsiejama Taisyklių 30 punkto dalis bei šis punktas yra blanketinio informacinio pobūdžio, kuris nukreipia atsakomybės taikymą ne į administracinių nusižengimo kodekso įtvirtintas normas bet į civilinio kodekso reglamentavimą, todėl šiuo atveju dėl galimai E. Š. priklausančio gyvūno (šuns) sukelto triukšmo (lojimo) negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Visi ginčai bei galimai pareiškėjų patirta žala sveikatai turi būti įrodinėjama bei nagrinėjama civilinio proceso tvarka teisme. Pabrėžiama, kad minimos faktinės aplinkybės bei motyvuotas jų išdėstymas su teisės normų pagrindimu yra išdėstyti Administracijos vyr. specialisto T. D. 2018-12-11 priimtame nutarime atsisakyti pradėti administracinę teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nutarimas). Be to, atsiliepime pažymėtinai nurodoma, jog Administracijos Viešosios tvarkos skyrius nėra gavęs jokių nusiskundimų ar skundų iš kitų E. Š. kaimynų dėl jo laikomo šuns keliamo triukšmo ar netinkamos priežiūros, todėl šiuo atveju galima įžvelgti asmeninių nesusitarimų (konfliktų) požymių, kurie negali būti administracinių nusižengimų teisės objektu. Priešingai, šioje medžiagoje yra gautas 31 E. Š. kaimyno paaiškinimas, kuriame pažymėta, kad šuo netrukdo gyventi kaimynystėje, šuo vedžiojamas su pavadėliu, grėsmės nekelia, nekelia triukšmo, kaimynai nėra matę ar girdėję, kad šuo agresyviai elgtųsi arba kažką užpultų. Institucijos vertinimu, šioje byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad E. Š. veiksmuose nėra jokio administracinio nusižengimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjų R. B. ir Ž. B. skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas palikti galioti Institucijos nutarimą yra neteisėtas ir nepagrįstas – administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo aptariama situacija nebuvo įvertinta tinkamai.
7. ANK 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
8. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-12-03 įsakymu Nr. A27( 1 ) – 2876 (kuris parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu) 30 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų, o gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį. Taigi, galiojantys teisės aktai įpareigoja gyvūno laikytoją užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų triukšmo ir netrikdytų nė vieno žmogaus ramybės, viešosios rimties.
9. Administracinio nusižengimo medžiagoje surinkti duomenys liudija, kad pareiškėjai R. B. ir Ž. B. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl šuns keliamo triukšmo laikotarpiais, kuris fiksuotas vaizdo/garsu įrašais bei sertifikuotu garso lygio skaitmeniniu matuokliu. Nors tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas vertino, jog triukšmo matavimai buvo atlikti nesilaikant sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų normų, aukštesniojo teismo vertinimu, su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.
10. Pritartina pareiškėjų pozicijai, jog ANK 346 straipsnio pažeidimui konstatuoti nėra būtina užfiksuoti keliamą triukšmą kalibruotais matavimo prietaisais, jį išmatuoti ir užfiksuoti. Ir nors nėra atitinkamos metodikos šio pobūdžio triukšmui pamatuoti, tačiau analizuojant didžiausius leistinus triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje kitokio pobūdžio triukšmo situacijose vis tik tokie pareiškėjų teikiami išmatavimai yra vienas iš įrodymų, kad pareiškėjų nurodytais laikotarpiais šuo kėlė triukšmą, o filmuota medžiaga, papildomai patvirtina faktą, kad šuns lojimas kelia triukšmą. Taigi tokie duomenys, kurie susiję su faktinėmis įvykio aplinkybėmis, laikytini reikšminga informacija, nustatant ar buvo viršytas leidžiamas triukšmo dydis gyvenamosiosios patalpose ir aplinkoje ir ar tai galėjo sukelti atitinkamą šalutinį poveikį aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus pateiktus garso lygio skaitmeninio matuoklio bei vaizdo/garso įrašus, kurie sutampa su pareiškime nurodomu laiku, leidžia daryti išvada, kad pareiškėjų pareiškime nurodytais laikotarpiais (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo, maksimalus gyvenamųjų pastatų (namų) patalpose garsas dienos metu neturi viršyti 55 dBA, vakare 50 dBA, nakties metu 45 dBA) akivaizdžiai buvo viršytas nustatytas leistinas triukšmo lygis.
11. Teismo posėdžio garso įrašai liudija, kad arčiausiai šuns voljero gyvenantys T. K. bei D. P. pirmosios instancijos teisme patvirtino pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes dėl šuns keliamo triukšmo. Liudytojas T. K. apklaustas teisme nurodė, E. Š. šuo agresyviai, sistemingai loja ant pravažiuojančių automobilių, loja ant praeinančių žmonių, kaukia be priežasties, be jokio pašalinio šaltinio, inkščia. Šis liudytojas nurodė, kad šio šuns lojimas trikdo poilsį jam ir jo šeimai ir, kad tai nėra atsitiktinis lojimas. Šis liudytojas nurodė, kad minėtas šuns lojimas kelia diskomfortą. Liudytojas D. P. taip pat nurodė, kad girdėjo E. Š. šuns lojimą vasarą liepos, rugsėjo mėn. Šį šuns lojimą atskiria nuo kitų šunų lojimo, pagal jo garsą. Dėl šio šuns lojimo buvo atėjęs atsiprašyti E. Š.. Šis liudytojas minėjo, kad šuns lojimas kelia nepatogumų, diskomfortą, vasarą atidarius langus, jaučiasi šuns lojimas, trukdo miegoti. Minėjo, kad tai nepavienis lojimas. Peržiūrėjus teismo posėdžių metu filmuotą vaizdo įrašų medžiagą pagal pareiškime ir vaizdo/ garso medžiagoje fiksuotus laikus, liudytojai T. K., D. P., įskaitant ir apeliantus, vienareikšmiškai patvirtino, kad girdi tik E. Š. šuns lojimą. Tokios aplinkybės neneigė ir pats E. Š..
12. Taigi aptarti duomenys 10 bei 11 punktuose ir faktinės aplinkybės, kurios nurodytos pareiškėjų pareiškime bei pridėtuose prieduose ir duomenyse, patvirtina, kad šuniui garsiai lojant, šiuo atveju yra pažeidžiama ne tik pareiškėjų, bet ir kitų asmenų teisė į poilsį, trikdoma jų rimtis. Toks šuns lojimas ir keliamas garsas, kurį nurodo pareiškėjai tiek dienos metu, tiek ir vakare (kas nebuvo vertinta nei Institucijos, nei apylinkės teismo) gretinant tokius duomenis su įrašuose pateikta informacija, liudytojų (kaimynų) T. K. bei D. P. pateiktais liudijimais, buvo pakankamas, kad sukeltų pakankamai didelį triukšmą pareiškėjų nurodomam diskomfortui patirti tiek namo viduje, tiek namo sklypo teritorijoje.
13. Institucijos bei pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad šuo galėjo loti reaguodamas į iš aplinkos sklindančius dirgiklius, kas yra natūrali šuns reakcija į aplinkoje esančius dirgiklius, yra klaidinga, tokios išvados prieštarauja visai bylos medžiagai. Pareiškėjų pareiškime ir skunde nurodoma pakankamai daug atvejų, kada šuo loja, todėl sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad tai nebuvo pavienis, atsitiktinis, trumpalaikis atvejis. Apie nuolatinį lojimą patvirtina ir byloje apklausti liudytojai (T. K., D. P.). Kaip pagrįstai pažymėjo pareiškėjai, lojimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes pagal teismų praktiką, „net ir vienkartiniai lojimai <...> kelia triukšmą ir gali sutrikdyti aplink gyvenančių kaimynų ramybę, todėl vien tai atsakomybės dėl triukšmo sukėlimo nešalina <...> toks šunų elgesys galimai yra jiems natūralus, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad toks natūralus šunų elgesys kelia triukšmą, kuris trukdo kaimynams “ (Kauno apygardos teismo 2018-04-20 nutartis byloje Nr. AN2-176-238/2018). Kad minėtas šuo loja dažnai ir sistemingai patvirtina ir byloje pateiktos SMS žinutės, rašytos E. Š. ir jo žmonai (22-25 b.l.). Lietuvos kinologų draugijos šunų elgsenos specialistų-trenerių sąjungos nario, sąjungos pirmininko J. V. (kinologo) atliktas Šuns elgsenos vertinimas (pagal pateiktus garso įrašus) patvirtina, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje šuns lojimas nėra atsitiktinis, pavienis ir tai nėra būdinga natūraliai šuns reakcijai. Nors šis aptartas specialisto vertinimas ir nėra laikytinas tiesioginiu įrodymu, tačiau leidžiama ir tinkama įrodinėjimo priemonė, vertinant aptartų duomenų visumą, kuri turi reikšmės išvadoms dėl administracinio nusižengimo teisenos (ne) pradėjimo, kuri gi ir paneigia teismo nutarties motyvus, kad šuo lodamas gali kelti triukšmą reaguodamas į aplinkos dirgiklius ar, kad tai yra natūrali šuns reakcija.
14. E. Š. teismui pateikti kaimynų parašai, kuriais neva patvirtinama, kad šuns lojimas jiems netrukdo, nepatvirtina fakto, jog šuo nekėlė triukšmo pareiškime nurodytais laikotarpiais, nes vadovaujantis teismų praktika, atvejai kuomet kitiems šalia gyvenantiems kaimynams netrukdo keliamas triukšmas (ar jie negirdėjo, ar toleravo šuns lojimą), tai nepaneigia aplinkybės, kad šuns keliamas triukšmas trikdė pareiškėjams poilsį ir viešąją rimtį, ir asmuo dėl to gali išvengti administracinės atsakomybės taikymo. Aplinkybė, jog Institucijos specialistai 2018-10-23, 2018-11-06 2018-11-19 atliktų patikrinimų metu nenustatė, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą, galintį sutrikdyti poilsį ar viešąją rimtį, nėra pagrindas išvadai, kad šiuo atveju nėra pakankamai asmens kaltės įrodymų, juolab, jog patikrinimai buvo atlikti praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, o Institucijos pareigūnams atvykus spalio ar lapkričio mėnesiais, nebuvo galimybės nustatyti ar šuo lojo, kaip lojo rugsėjo mėnesį, įvertinus ir E. Š. nurodytas aplinkybes teisme, jog šuo lauke būna tik vasaros laikotarpiu. Be to, teisme apklaustas 2018-11-29 tarnybinį pranešimą parašęs T. D., nurodė nežinantis ar šuo buvo voljere. Todėl pritartina skundo argumentams, kad ir minėtas tarnybinis pranešimas negali paneigti apeliantų pareiškime nurodytų aplinkybių, juolab, jog ir tarnybiniame pranešime taip pat nenurodyta, ar šuo buvo voljere.
15. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (tarp minėto įstatymo reikalavimų esant įtvirtintai gyvūnų laikytojų pareigai užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui bei pareigai nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų), minėto įstatymo nuostatų nesilaikymas ir jų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę gyvūno laikytojui, aukštesniojo teismo vertinimu administracinė bylos teisena šiuo atžvilgiu negalėjo būti nutraukta, juo labiau siūlant pareiškėjams dėl šio pažeidimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinat ar yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, būtina įvertinti ir tai, kad šiuo atveju galimai buvo sutrikdyta net ne vienų pareiškėjų, o galimai ir kitų trijų asmenų bei jų šeimos narių, t.y. T. K., D. P. bei A. F. viešoji rimtis (kuris elektroniu laišku informavo, kad jam taip pat kėlė nepatogumų E. Š. šuo, b.l. 17). Teismo vertinimu, itin atidžiai turėtų būti vertinama toliau gyvenančių kaimynų pretenzijų neturėjimo situacija bei galimai suinteresuotų asmenų L. R. ir G. G. parodymai, įvertinus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes. Gal būt, atokiau gyvenančių asmenų netrukdo šuns lojimas, tačiau šalia šuns savininko gyvenantys asmenys neprivalo klausytis šuns keliamo triukšmo, neprivalo patirti diskomforto.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad atitinkamiems trūkumams pašalinti ir proceso dalyvių teisėms užtikrinti reikalinga atlikti visus būtinus proceso veiksmus (tarp jų protokolo surašymas ir kiti ANK numatyti tyrimo veiksmai, teisių į visų pakopų apeliacinį procesą užtikrinimas), kas nėra apylankės bei apygardos teismo kompetencija, nutarimas yra naikinamas ir byla, esant esminių trūkumų, grąžinama Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų R. B. ir Ž. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą:
panaikinti (duomenys neskelbtini) viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-11 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti administracinę teiseną ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.