Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ atstovui, advokato padėjėjui Michail Bron,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurestėja“ atstovams Mindaugui Daškevičiui, advokatei Redai Aleksynaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurestėja“ prieštaravimus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gegužės 30 d. preliminaraus sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurestėja“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas. Iš atsakovės priteista 336,76 Eur skolos, 8 proc. dydžio procesinių palūkanų, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 232,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė byloje prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašo (1) preliminarų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, (2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė tvirtina, kad net ir įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovė dar turėtų įrodyti ir savo reikalavimo teisės pagrindą. CMR Konvencijos taikymo apžvalgoje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad reikalavimo teisė turėtų būti priskiriama asmeniui, kuris faktiškai patyrė nuostolius, ir šiuo atveju tokių savo reikalavimo teisės įrodymų ieškovė nėra pateikusi, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Nurodo, kad ieškovė be pagrindo reikalauja, kad atsakovė ne tik atlygintų apsaugos priemonių kainą, bet ir sumokėtų PVM, nes reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo nėra PVM objektas. Nesutinka ir su ieškovės reikalavimu dėl 8 proc. ikiteisminių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad atsakovė pagal minėtą pervežimo užsakymą pateikė ieškovei 2018-02-16 PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Sąskaitoje faktūroje yra nurodytas be kitų užsakymų ir užsakymas Nr. 201810455. Sąskaitą-faktūrą ieškovė gavo 2018-02-20, todėl teigti, kad atsakovė neturėjo užsakymo ir/arba jo standartinių sąlygų yra nekorektiška, kai sąskaita-faktūra yra išrašoma iškart atlikus tarptautinį pervežimą.

Atsakovė pateikė teismui 2018-02-15 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. AUR 01984, būtent tokią, kokią 2018-02-15 ieškovei išsiuntė elektroniniu paštu, su visais pridėtais CMR važtaraščiais, o originalai buvo išsiųsti paštu. Atsakovė patvirtino, kad ieškovė teisingai nurodo, kad į šią PVM sąskaitą- faktūrą buvo įtraukta keletas pervežimų, atliktų pagal ieškovės nurodymus, tačiau atsakovė užsakymų numerių sąskaitoje nenurodė (negalėjo nurodyti, nes nežinojo). Užsakymų numeriai ieškovės pateiktoje sąskaitos kopijoje įrašyti ranka, todėl labiausiai tikėtina, kad šį veiksmą atliko ne atsakovė, bet ieškovės buhalterijos darbuotojos, registruodamos gautą dokumentą ieškovės apskaitos sistemoje.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė visiškai ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė vykdė ieškovės užsakymą. Kartu su kroviniu gavo ir tvirtinimo medžiagas. Šiuo atveju pakanka įrodyti, kad ieškovė atsiskaitė su Latvijos įmone. Vežėjas pasirašė, o tvirtinimo medžiagos kažkur dingo - turbūt vairuotojas jas pasisavino.

Tvirtinimo medžiagos buvo perduotos atsakovės UAB „Aurestėja“ vairuotojui Rimantui. Teismui tenka nustatyti protingo žmogaus elgesio standartą. Vežėjo vairuotojas parašu patvirtino, kad gavo krovinį su tvirtinimo medžiagomis ir jos dingo, todėl vežėjas turi prisiimti atsakomybę.

Įmonė „SIA Mega V“ yra ieškovės užsakovas. Byloje nėra jokių duomenų kaip atsirado „SIA Mega V“. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad „SIA Mega - V“ būtų pirkusi tas tvirtinimo priemones ir taip patyrusi žalą. Ieškovė savo noru patenkino jos pretenziją, nors ši reikalavimo teisės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė UAB „Aurestėja“ teikė ieškovei UAB „Hegelmann Transporte“ krovinių vežimo paslaugas. Ginčo tarp šalių dėl 2018 m. vasario 8 d. – 2018 m. vasario 13 d. įvykdyto pervežimo nėra. Byloje kilo ginčas dėl krovinio tvirtinimo medžiagų, kurias atsakovės vairuotojas priėmė pagal važtaraštį Nr. 153197 ir dėl kurių, kaip nurodo ieškovė, iš užsakovo „SIA Mega - V“ gavo sąskaitą faktūrą apmokėjimui už tvirtinimo medžiagas, būtent dėl šio atsakovės įvykdyto pervežimo.

Iš byloje pateiktų įrodymų matosi, kad krovinio gabenimui buvo išrašytas važtaraštis Nr. 153197, kuris surašytas ne lietuvių kalba (byloje yra jo vertimas į lietuvių kalbą). Krovinio važtaraštį pasirašė krovinio siuntėjo „Kabel Premium Pulp & Paper GMBH“ atstovas ir vežėjo vairuotojas. Važtaraštyje nurodyta, kad siuntos pavadinimas – neapdorotas popierius, svoris 21701 kg bei patvirtinta, kad prekė perimta pilnai sukomplektuota, neapgadinta ir pagal įstatymines nuostatas apsaugota, kartu su įmonės Kabel Premium Pulp & Paper GmbH gautomis krovinių apsaugos medžiagomis - 68 neslystančiais kilimėliais, 4 diržais, 34 kampukais. Važtaraščio eilutėje – „Pastaba apie apmokėjimą nurodyta: DAP RYGA“. Aptariamame važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas prekę gavo 2018-02-13 bei jų atstovė patvirtinusi, kad prekę gavo nepriekaištingos būklės.

Ieškinyje teigiama, kad atsakovės vairuotojui buvo išduotos papildomos tvirtinimo medžiagos ir už šias medžiagas prekės gavėjas „SIA Mega - V“ 2018-06-12 pateikė ieškovei sąskaitą 265 Eur sumai (be PVM), kurią ieškovė sumokėjo 2018-07-04, ir pridėjusi pridėtinės vertės mokestį (PVM) persiuntė atsakovei, reikalaudama ją sumokėti. Ieškovė teigia, kad atsakovė (vežėja) UAB „Aurestėja“ tvirtinimo medžiagas pasiliko sau arba jas pasisavino atsakovės vairuotojas, todėl privalo už jas sumokėti.

Ieškovė tvirtina, kad atsakovė nekorektiškai teigia, jog nėra gavusi ieškovės užsakymo Nr. 201810455 bei nurodo, kad užsakymo numeris yra nurodytas atsakovės ieškovei pateiktoje PVM sąskaitoje - faktūroje už vežimo paslaugas Nr. AUR 01984, išrašytoje 2018-02-15.

Atsakovė su tuo nesutinka ir nurodo, kad ieškovė neatskleidė teismui visų reikšmingų aplinkybių, kurios ir sudaro ginčo esmę bei tvirtina byloje pateiktas teismui transporto užsakymas Nr. 201810455 (pateiktas teismui be vertimo), nebuvo teiktas atsakovui iki vežimo pradžios.

Atsakovė taip pat pateikė teismui 2018-02-15 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AUR 01984 ir nurodė, kad 2018-02-15 ieškovei išsiųstoje (elektroniniu paštu ir paštu) PVM sąskaitoje - faktūroje su visais pridėtais CMR važtaraščiais, buvo įtraukta keletas pervežimų, atliktų pagal ieškovo nurodymus, tačiau atsakovė užsakymų numerių sąskaitoje nenurodė. Ji tvirtina, kad negalėjo nurodyti, nes nežinojo.

Iš ieškovės pateiktos sąskaitos - faktūros Nr. AUR 01984 matosi, kad užsakymų numeriai ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros kopijoje įrašyti ranka, o atsakovės pateiktoje į bylą sąskaitoje-faktūroje Nr. AUR 01984, nėra jokių prierašų ranka, ir nenurodyti jokie užsakymų numeriai. Atsakovės pateiktas byloje susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad ieškovei minėta sąskaita-faktūra Nr. AUR 01984 išsiųsta 2018-02-15 d. 14:34 val. (dokumentų failas siuntimui suformuotas 2018-02-15 d. 14:31 val.) bei pridedamo failo ypatybių aprašas patvirtina šio dokumento pavadinimą kompiuteryje, o laiško kopijoje matyti, kad būtent toks dokumentas prisegtas prie elektroninio laiško, tiek lapų skaičių, tiek sukūrimo datą, kuri sutampa su išsiuntimo data. Paskutinį kartą dokumentas redaguotas prieš jį išsiunčiant ieškovui (2018-02-15 d. 14:31 val.), todėl atmestina versija, kad atsakovė galėjo dokumente ranka daryti įrašus, kurie yra ieškovės į bylą pateiktoje sąskaitos kopijoje. Šiuo atveju, labiau tikėtina, kad šį veiksmą galimai atliko ieškovės darbuotojai, registruodami gautą dokumentą ieškovės apskaitos sistemoje.

Šiuo atveju ieškinio reikalavimo esmė – sumokėti už krovinio tvirtinimo medžiagas. Ieškovė pati pažymėjusi, kad ginčo tarp šalių dėl įvykdyto pervežimo nėra. Byloje kilo ginčas dėl krovinio tvirtinimo medžiagų.

Teismas, šio konkretaus vežimo atveju laiko, kad ieškovė atsakovei iki vežimo pradžios transporto užsakymo Nr. 201810455 nebuvo pateikusi, todėl šio dokumento negalima laikyti vežimo sutartimi, nustatančia šalių įsipareigojimus. Ieškovė, teikdama ieškinį dokumentinio proceso tvarka, pateikė galimai transporto užsakymą Nr. 201810455, kuris buvo pateiktas į bylą be vertimo. Vėliau, bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, ieškovė nesirėmė šiuo dokumentu, nepateikė jo vertimo į lietuvių kalbą bei nepateikė jokių įrodymų, jog aptariamas užsakymas iš viso buvo pateiktas atsakovei iki vežimo pradžios. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad tame užsakyme visgi buvo numatyta, jog palečių keitimas neatliekamas.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šiuo atveju laiko, kad atsakovė vykdė pervežimą, bet neaišku kokiu užsakymu, nes jis nebuvo pateiktas užsakymo momentu. Ant jo nėra jokio parašo, kad dokumentas buvo gautas atsakovės bendrovėje ir negalima jo analizuoti. Šiuo atveju atsakovei atsakomybė dėl krovinio tvirtinimo medžiagų gali kilti tik važtaraščio pagrindu, nes kitų rašytinių įrodymų byloje nėra.

Kaip nurodyta aukščiau krovinio gabenimui buvo išrašytas važtaraštis Nr. 153197, krovinio važtaraštį pasirašė krovinio siuntėjo „Kabel Premium Pulp & Paper GMBH“ atstovas A. L. ir vežėjo vairuotojas Rimantas. Aptariamo krovinio važtaraščio vienoje iš eilučių pažymėta, kad „Prekė perimta pilnai sukomplektuota, neapgadinta ir pagal įstatymines nuostatas apsaugota. Kartu su įmonės Kabel Premium Pulp & Paper GmbH gautomis krovinių apsaugos medžiagomis (žr. apačioje)“. Tai patvirtinta vairuotojo parašu. Sekančioje eilutėje (žemiau) yra nurodytos apsaugos medžiagos ir jų kiekis: „68 NESLYSTANTIS KILIMĖLIS 40 CM/976214 4 ĮTEMPIMO DIRŽAS SU ERGO-MECHANIZMU/971647 34 KRAŠTŲ APSAUGOS/933813“. Sekančioje eilutėje nurodyta – „Pastaba apie apmokėjimą: DAP RYGA“. Aptariamame važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas SIA Livonia Print prekę gavo 2018-02-13 bei jų atstovė M. L. patvirtinusi, kad prekę gavo nepriekaištingos būklės.

Iš važtaraščio Nr. 153197 matosi, kad krovinio siuntėjas yra Olandijos įmonė Kabel Premium Pulp & Paper GmbH, gavėjas - Latvijos įmonė SIA „Livonia Print“. Nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas nėra pareiškę reikalavimų dėl krovinio apsaugos priemonių vertės kompensavimo. Ieškovė teigia, kad tokį reikalavimą pareiškė ieškovo klientas, kita Latvijos įmonė - SIA Mega-V, kuri pateikė ieškovei sąskaitą už krovinio apsaugos priemones, tačiau, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ginčo krovinio tvirtinimo priemonės priklausė šiai Latvijos įmonei.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad dėl santykių, kuriuos CMR konvencija tiesiogiai reguliuoja, šalys negali susitarti, o nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra ne sykį aiškiai nurodęs, kad CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Gasiūno IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-328/2004; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilvuokos“ Ekspedicija v. UAB „Sempresta“, bylos Nr. 3K-3-401/2004; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“, bylos Nr. 3K-3-296/2008; 2015 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rhenus Svoris“ v. Uno Transport A/S ir kt., bylos Nr. 3K-3-127-378/2015). Taigi kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas.

Bylos šalys šioje byloje remiasi 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR Konvencija), o minėtos CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento <...>. Šiuo atveju atsakovė krovinį pervežė tinkamai CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies prasme bei nėra duomenų, kad ji būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Jokio nurodymo grąžinti tvirtinimo medžiagas nebuvo. Vežimas įvyko 2018 m. vasario mėn. 8 -13 d. Byloje nekyla ginčas, kad tvirtinimo priemonės buvo siuntėjo, yra patvirtinimas, kad gavėjas prekę gavo nepriekaištingos būklės.

Teismai, civiliniame procese vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Bylos nagrinėjimo metu neįrodžius tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo pripažįstama, kad tokių aplinkybių nebuvo. Taigi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti. Šiuo atveju visiškai neaišku, kokius atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė laiko pagrindu civilinei atsakomybei taikyti. Jei krovinio sudėjimui transporto priemonėje (kurį atliko siuntėjas), ar paruošimui pervežimui (kurį taip pat atliko siuntėjas) buvo naudojamos papildomos apsaugos priemonės, kurių nereikėjo perduoti gavėjui, bet - grąžinti siuntėjui ar perduoti kitam nurodytam asmeniui, tokios aiškios instrukcijos turėjo būti nurodytos vežėjai (t. y. atsakovui) sutartyje (važtaraštyje). Akivaizdu, kad tokių sąlygų važtaraštyje nebuvo. Todėl atsakovė turėjo tik perduoti krovinį gavėjui, ką tinkamai ir padarė (CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis) ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. CMR važtaraštyje nurodyta, kad vežimui perduotos 34 euro paletės neapdoroto popieriaus, kurių gavėjas yra SIA Livonia Print, su apsaugos medžiagomis. Krovinio gavėjas važtaraštyje yra pažymėjęs, kad prekes gavo ir nepareiškė jokių pastabų dėl jam perduoto krovinio kiekio ar būklės. Krovinio pakrovimą, tiek iškrovimą vykdė siuntėjo ar gavėjo darbuotojai, kurie priėmė viską, kas buvo pristatyta, nenurodydami, kad krovinio apsaugos medžiagas reikia grąžinti siuntėjui ar papildomai pristatyti kitu adresu. Tokių sąlygų važtaraštyje nebuvo. Tik įrodžius, kad šalys buvo susitarusios dėl veiksmų su apsaugos priemonėmis ir atsakovas jų neįvykdė, būtų galima kalbėti apie civilinės atsakomybės taikymą atsakovei, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, preliminarus sprendimas keistinas.

Kiti ieškinyje nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos 496,10 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šias išlaidas sudaro advokatės parengti procesiniai dokumentai: prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, papildomi paaiškinimai, dalyvavimas teismo posėdžiuose. Šios išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui, jos apimčiai, atitinka įstatymų nustatytus dydžius, todėl priteistinos.

Ieškinį atmetus, valstybės naudai iš ieškovės priteistinos teismo patirtos pašto siuntimo išlaidos, kurios sudaro – 5,11 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-05-30 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ Hegelmann Transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurestėja“, juridinio asmens kodas 184748253, 496,10 (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 10 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ Hegelmann Transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, valstybės naudai 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.