Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas ir nustatyta nepilnamečiui vaikui laikinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius).

13. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ieškinio reikalavimui užtikrinti, teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną 300 Eur išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis.

14. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su priteista laikino išlaikymo suma, iš esmės argumentuodamas, kad neturi nuolatinio darbo. Autoįvykyje nepataisomai sugadintas jo automobilis, kuris priduotas į metalo laužo supirktuvę, todėl dirba tik atsitiktinius darbus. Priteista 300,00 Eur išlaikymo suma beveik 6 metų vaikui per didelė. Tokio amžiaus vaikui iš viso 722,50 Eur nereikalinga.

15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

16. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Taigi, laikino išlaikymo dydis, dėl ko ir kyla ginčas nagrinėjamu atveju, yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagrįstumo. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad vaikas gyvena su ieškove, kaip suprantama nuomojamame bute. Vaikui šiuo metu yra 4 metai (atsakovo atskirajame skunde klaidingai nurodoma, kad beveik 6). Ieškovė ieškinyje pateikė vaiko poreikių lentelę.

20. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas teismo buvo įpareigotas iki 2025 m. lapkričio 26 d. pateikti atsiliepimą dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Siunta atsakovo gyvenamosios vietos adresu įteikta 2025 m. lapkričio 22 d, tačiau atsakovas iki nurodyto termino nei atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, apskritai jokios pozicijos laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimu nepateikė ir išliko pasyvus.

21. Šiuo atveju atsakovas tik atskirajame skunde, nesutikdamas su priverstinio išlaikymo suma nurodė, kad priteistas vaikui išlaikymas po 300 Eur per didelis (pagal jo poreikius), o jam dėl sunkios turtinės padėties sukelia finansinę naštą. Tačiau tokie atsakovo argumentai iš esmės deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, nurodomi kaip atsakovo gynybinė pozicija, nenurodant aplinkybių ir nepasisakant dėl ieškovės nurodytoje vaiko poreikių lentelės konkrečių pozicijų (ne)būtinumo.

22. Iš atsakovo atskirojo skundo galima suprasti, kad jis negali susirasti nuolatinio darbo dėl to, kad autoįvykyje nepataisomai sugadintas automobilis (jo nebeturi, nes šis atiduotas į metalo supirktuvę), negali susirasti nuolatinio darbo, todėl dirba tik atsitiktinius darbus. Tačiau tokia pozicija yra klaidinanti ir galimai neatitinkanti realios faktinės situacijos, nesant argumentų tikrumą ir realumą pagrindžiančių jokių duomenų.

24. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tai reiškia, kad kiekviena konkreti situacija vertinama individualiai įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų skaičių, jų poreikius, kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą ir kt.

25. Be to, pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (kaip atsakovas šiuo atveju pateikia situaciją). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

26. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur. Atitinkamai nuo 2026 metų universali išmoka vaikui - 129,50 Eur. Ši išmokos suma taip pat yra aktuali ir vertinant vaiko poreikiams reikiamos/būtinos sumos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nors ši teismų praktika nėra vienareikšmė, kadangi kasacinis teismas vėlesniu išaiškinimu yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), esant ginčui dėl laikino išlaikymo dydžio, turi būti atsižvelgiama į vaikui faktiškai mokamų išmokų dydį.

27. Šiuo atveju, atsižvelgiant į orientacinį kriterijų pažymėtina, kad minimalus mėnesinis atlyginimas 2025 m. sausio 1 d. buvo 1 038,00 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur), o kiekvienam vaikui valstybė nuo 2025 m. sausio 1 d. skyrė 122,50 Eur išmoką, dėl ko laikytina, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turėjo prisidėti ne mažesne nei 327,00 Eur suma, atitinkamai, nuo 2026 m. padidėjus 1 MMA iki 1 153,00 (atskaičius mokesčius apie 846,00 Eur), atitinkamai ir vaiko išmokai iki 129,50 Eur, teoriškai kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ne mažesne 358,00 Eur. Kaip minėta, ši suma yra orientacinis kriterijus dėl vaiko minimalaus išlaikymo dydžio. Šiuo atveju akivaizdu, net ir įvertinus valstybės skiriamos vaikui išmokos dydį, teismo priteista 300,00 Eur laikino išlaikymo suma vaikui nesiekia net šio minimalaus dydžio.

28. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog ieškinyje neteisingai nurodomos aplinkybės apie jį, kad mažai skyrė dėmesio vaiko auklėjimui, kad mažai bendrauja su sūnumi ir ieškovei vienai teko vaiką išlaikyti. Nurodo, kad jis pirkdavo maistą, kelionę į Turkiją, apmokėdavo nuomą ir kt. Tačiau šios aplinkybės, kurios, kaip matyti, nurodomos iš bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo kartu, šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant ginčo klausimą ir nepatvirtina, kad atsakovas šalims gyvenant skyrium geranoriškai prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

29. Atsižvelgiant į nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydį, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios kiekvienos iš šalių turtinės padėties teismas iš esmės nenustatinėja ir jų išsamaus vertinimo neatlieka, bei į tai, kad atsakovas darbingas ir gebantis gauti pajamas, įvertinus valstybės išmokos vaikui dydį, vaiko amžių ir kt., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Vien tik teoriniai atsakovo paaiškinimai nesudaro prielaidų mažinti priteistą laikiną išlaikymo dydį, pažymint, kad laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.