Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1085-562/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-16
Bylos Nr.: e2A-1085-562/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04042-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autojuruna“
Atsakovas: Ergo Insurance SE

Kategorijos

2.6.39.2.6.2Vežėjų civilinės atsakomybės draudimas
2.6.10.2.3Kaltė

Civilinė byla Nr. e2A-1085-562/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04042-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.2; 2.6.10.2.3; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autojuruna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autojuruna“ ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, dėl sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju panaikinimo ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „DSV Lithuania“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autojuruna“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje (toliau – atsakovė), 2020 m. spalio 8 d. sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio Nr. 682489-0932_1-001, pripažinimo nedraudžiamuoju ir pripažinti Jungtinėje Karalystėje naktį iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d. įvykdytą krovinio vagystę iš transporto priemonių junginio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iš atsakovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „DSV Lithuania“ (toliau – trečiasis asmuo) naudai 8646,45 Eur draudimo išmoką, 619,12 Eur išlaidas, susijusias su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. su atsakove, pagal draudiko patvirtintas standartines vežėjų automobiliais atsakomybės (toliau – CMR) draudimo taisykles Nr. 019, ir šalių individualiai aptartas ypatingąsias sąlygas, sudarė vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta krovinių gabenimo veikla kelių transportu vykdančios ieškovės civilinė atsakomybė. Ieškovei 2020 m. rugpjūčio mėn. pagal trečiojo asmens UAB „DSV Lithuania“ pateiktą transporto užsakymą Nr. 780104400002561, vykdant 3 pll 2.850 kg bruto svorio krovinio pervežimą tarptautiniu maršrutu Greenock (Jungtinė Karalystė) – Šiauliai (Lietuva), naktį iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d., nusikalstamai veikusiems asmenims prapjovus puspriekabės tentą ir patekus į puspriekabės vidų, aptariamas krovinys buvo pavogtas. Vagystė iš transporto priemonės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nakties metu įvykdyta ieškovės vairuotojui Š. S. priverstinai dėl techninio transporto priemonės gedimo sustojus pakankamai užimtoje ir judrioje Coventry miesto prekybinėje – pramoninėje vietovėje (adresu (duomenys neskelbtini), netoli UPS sandėlių, TESCO Extra prekybos centro (veikiančio nuo 6 val. ryto iki 24 val. nakties), Home Barggains prekybos centro ir kitų komercinės – prekybinės paskirties pastatų.

3. Ieškovė pažymėjo, jog vairuotojui Š. S. važiuojant M6 keliu netoli Coventry miesto, vairuotojas pastebėjo, kad pradėjo kristi važiuoklės ir stabdžių sistemos oro slėgio matavimo rodyklė, todėl nedelsiant pasuko į pirmąjį nuvažiavimą iš greitkelio ir sustojo aptariamoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje, kad patikrintų, kas atsitiko automobiliui. Patikrinęs oro slėgio sistemą, vairuotojas aptiko prakiurusį vamzdelį. Atsižvelgiant į tai, vairuotojas paskambino vadybininkui D. J. ir pranešė apie gedimą (t. y. kad iš sistemos išėjo oras ir tęsti krovinių transportavimą iki artimiausios saugomos aikštelės (planuotos sustojimo vietos) būtų žalinga tiek pačiai transporto priemonei, tiek ir pavojinga krovinių saugumo atžvilgiu, kadangi nukritus oro slėgiui sugenda tiek stabdymo, tiek ir pneumatinė pakabos sistema, dėl ko yra užkertami vilkiko stabdžiai, o puspriekabės platforma pradeda remtis į ratus). Tą patį vakarą (naktį) vadybininkas D. J. perskambino vairuotojui Š. S. ir pranešė, kad kitos dienos ryte važiuodamas pro šalį vilkiko (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Virgaudas Jusevičius galės privežti reikiamą atsarginę dalį (reikiamo diametro žarnelės jungtį) ir bendromis jėgomis bus galima suremontuoti vilkiką.

4. Kadangi priverstinio sustojimo metu jau buvo vėlus vakaras ir vairuotojas Š. S. nebegalėjo tęsti kelionės, nakties metu transporto priemonių junginys liko stovėti aptariamoje pakankamai judrioje Coventry miesto prekybinėje – pramoninėje vietovėje, apšviestoje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be kita ko, vairuotojas Š. S. nepaliko transporto priemonių junginio be priežiūros, naktį praleido vilkiko kabinoje ir miegoti nuėjo tik apie 3 val. nakties (iš transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) GPS sekimo ataskaitos matyti, jog paskutinį kartą vilkiko degimas buvo įjungtas ir išjungtas 2020 m. rugpjūčio 29 d. 2:43 val.), prieš tai apėjęs transporto priemonių junginį ir įsitikinęs, kad puspriekabė yra saugiai užrakinta. Nepaisant to, jog vietovė, kurioje buvo vykdomas priverstinis sustojimas, vairuotojui Š. S. nekėlė jokių įtarimų dėl jos saugumo, 2020 m. rugpjūčio 29 d. ryte (apie 8 val.) prabudęs ir apžiūrėjęs transporto priemonių junginį, pastebėjo, jog puspriekabės tentas yra supjaustytas ir pavogta dalis krovinio, t. y. pagal trečiojo asmens UAB „DSV Lithuania“ transporto užsakymą gabentos 3 pll krovinio. Apie incidentą vairuotojas Š. S. nedelsiant informavo ieškovės vadybininką D. J., apie nusikaltimą taip pat buvo pranešta ir vietos policijai. Po kelių valandų (t. y. 10:42 val.), kaip buvo sutarta anksčiau, į vietovę, kur priverstinai buvo sustojęs vairuotojas Š. S., su reikalinga atsargine dalimi vilkiku valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko kitas ieškovės vairuotojas V. J. ir abu vairuotojai bendromis pastangomis sutvarkė sugedusią oro slėgio sistemą, t. y. sutaisė nesandarią oro slėgio žarnelę, pažeistą vietą pakeičiant reikiamo diametro žarnelės jungtimi.

Šalies argumentai

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl prarasto krovinio trečiasis asmuo UAB „DSV Lithuania“ pareiškė ieškovei pretenziją, reikalaudama atlyginti 10 146,45 Eur nuostolius. Kaip paaiškėjo, krovinį pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. Golden Casket (Greenock) Ltd sąskaitą Nr. GCIN-068449, buvo įsigijusi UAB „Majai“ (šiai įmonei ir turėjo būti pristatytas krovinys). Trečiasis asmuo UAB „DSV Lithuania“ atlyginusi aptariamo dydžio nuostolius žalą patyrusiai UAB „Majai“, pareiškė regresinį reikalavimą dėl 10 146,45 Eur nuostolių atlyginimo už krovinio praradimą atsakingai ieškovei – 2020 m. spalio 30 d. buvo pateikta kompensacinė PVM sąskaitą – faktūra Nr. 100061623.

6. Ieškovė nurodė, jog dėl įvykusio krovinio vagystės kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė 2020 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą aptariamą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, motyvuojant aplinkybe, jog ieškovės vairuotojas nesilaikė draudimo liudijime numatyto reikalavimo sustoti tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų, o Europos Sąjungos šalys išimtiniais atvejais (tuo atveju, jei 50 km spinduliu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) – taip pat ir specialiai stovėjimui skirtose aikštelėse, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių, kuriose visą parą budi operatorius ir kurios yra apšviestos bei saugomos.

7. Nurodė, kad ieškovė nesutiko su tokiu atsakovės sprendimu, kadangi šiuo konkrečiu atveju vairuotojo sustojimas buvo priverstinis (t. y. sąlygotas oro slėgio sistemos techninio gedimo), vairuotojas su gedimu susidūrė 2020 m. rugpjūčio 28 d. (penktadienį), vakare (~20:30 val. vietos laiku), vairuotojo darbo laikui (pagal privalomą darbo laiko režimą) einant į pabaigą ir iki numatytos sustojimo vietos (saugomos aikštelės) likus 10 km, o vairuotojui Š. S. pranešus apie gedimą įmonės administracijai (vadybininkui D. J.) Lietuvoje tuo metu jau buvo apie 23:30 val., todėl esant tokioms aplinkybėms organizuoti vilkiko su puspriekabe nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę, ar operatyviai užtikrinti papildomą transporto priemonių su kroviniu apsaugą, pasitelkiant saugos paslaugas teikiančią įmonę, būtų buvę sunkiai įmanoma. Be to, vairuotojui Š. S. nebuvo abejonių dėl transporto priemonių junginio ir puspriekabėje gabenamų krovinių saugumo, atsižvelgiant į sustojimo aplinką bei tai, jog vairuotojas liko nakvoti vilkiko kabinoje, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi draudimo sutarties priedo Nr. 2, numatytos pareigos nepalikti transporto priemonės su kroviniu be priežiūros. Ieškovės įsitikinimu, minėtas įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju ir trečiajam asmeniui turi būti išmokėta draudimo išmoka, nes sustojimas buvo priverstinis dėl techninio gedimo, bei siekiant išvengti kylančios grėsmes ne tik pačiai transporto priemonei, bet ir kroviniui bei eismo saugumui.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad su ieškove 2020 m. balandžio 2 d. sudarė vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-682489, kuria remiantis buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, kiek ja galima remtis turinti teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų. Sutarties pagrindas – vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019, draudėjo prašymas – anketa, ypatingos sąlygos, nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais. Atsakovė taip pat nurodė, kad CMR konvencija nereglamentuoja vežėjų atsakomybės draudimo santykių šalių teisių ir pareigų, todėl kilus ginčui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo turi būti vadovaujamasi draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei konkrečios draudimo sutarties nuostatomis.

9. Atsakovė pažymėjo, kad pagal sutarties priedą Nr. 2, vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų, o Europos Sąjungos šalyse išimtinais atvejais (tuo atveju, jei 50 km spinduliu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) poilsiui ir stovėjimui galima pasirinkti specialiai stovėjimui skirtas aikšteles, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių, kuriose visą parą budi operatorius ir yra apšviestos bei saugios (Skiltis „Krovinio pervežimas“). Tuo tarpu, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veiklos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas-neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-832-682489, ypatingųjų sąlygų 2.4. punktas). Remiantis vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019, 6.1.3. punktu, draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs.

10. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė padarė viską, ką privalėjo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas esamoje situacijoje. Ieškovė, kaip verslininkė, užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, turi įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį ir imtis priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Ieškovė būtų sumažinusi tikimybę įvykti vagystei, jei būtų sustojusi saugomoje aikštelėje. Ieškovė, savo rizika veikiantis verslo subjektas, juridinis asmuo, sudarė su atsakove draudimo sutartį derybų būdu, susitarė dėl draudimo sutarties sąlygų, todėl jai buvo puikiai žinomas draudimo sutarties turinys, tačiau draudimo sutarties sąlygų draudėjas nesilaikė. Kadangi automobilio su kroviniu stovėjimas nesaugojamoje aikštelėje laikomas dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai, todėl atsakovei nekilo pareiga mokėti draudimo išmokos, nes pagal draudimo sutarties sąlygas įvykis nepripažintinas draudžiamuoju.

Atsiliepimas

11. Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.

12. Dublike ieškovė nurodė, kad yra detaliai pasisakiusi ieškinyje, dėl to savo nuomonės nekeičia ir pareikštą ieškinį palaiko visa apimtimi. Papildomai ieškovė pažymėjo, kad ieškovės vairuotojui Š. S. buvo ir yra žinoma atsakovės priede prie vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutarties – nurodymuose vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais – minimas reikalavimas sustojimus vykdyti saugomose stovėjimo aikštelėse ar, jei tokių nėra 50 km spinduliu nuo pagal darbo laiko režimą ir maršrutą planuotinos sustojimo vietos, – krovininėms transporto priemonėms pritaikytose stovėjimo aikštelėse prie visą parą apšviestų ir veikiančių degalinių, kuriose budi degalinės operatorius. Į vieną tokių aikštelių (esančią adresu (duomenys neskelbtini)) pagal maršruto planą ieškovės vairuotojas Š. S. ir vyko, tačiau likus mažiau nei 10 km iki aptariamos aikštelės dėl transporto priemonės techninio gedimo vairuotojas buvo priverstas sustoti ginčui aktualioje vietovėje.

13. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pastebėto techninio gedimo (t. y. trūkus oro slėgio sistemos žarnelei), krentant oro slėgiui vilkiko ir puspriekabės transporto priemonių junginio oro slėgio sistemoje, vairuotojams rekomenduojama sustoti kaip įmanoma greičiau, kadangi oro slėgio sistema užtikrina vilkiko stabdžių funkcijos bei važiuoklės pneumatinės pakabos veikimą. Sumažėjus oro slėgiui yra blokuojama stabdžių sistema, o vėliau, išėjus orui ir iš važiuoklės pneumatinės pakabos (vadinamų oro pagalvių), vilkiko ratai faktiškai pradeda remtis į puspriekabę. Aptariamas aplinkybes dėl vilkiko ir puspriekabės transporto priemonių junginio eksploatavimo ir techninių savybių ieškovė grindžia ne tik ieškovės vadovo A. J. 2021 m. kovo 12 d. rašytiniais paaiškinimais, bet ir krovinių automobilių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas (tame tarpe ir krovininių automobilių orų sistemų, stabdžių sistemų, važiuoklės techninės priežiūros ir remonto paslaugas) teikiančios įmonės UAB „Remanus“ 2021 m. kovo 12 d. rašytiniais paaiškinimais.

14. Atsakovė triplike nurodė, kad nesutinka su ieškinyje ir bei dublike išdėstytais ieškovės argumentais. Ieškovė pateikia vairuotojo paaiškinimą, taip pat automobilio serviso raštą, kuriame nurodyta, jog buvo būtina remontuoti transporto priemonę. Tačiau vežėjo elgesį įvykus šiam įvykiui galima laikyti neatsargiu ir neatsakingu, nes krovinio vagystė iš krovinio transporto Vakarų Europoje yra dažnas ir įprastas reiškinys, todėl ieškovė turėjo suvokti, kad palikdama transporto priemonę visą naktį stovėti nesaugomoje aikštelėje rizikuoja netekti krovinio. Akivaizdu, kad vairuotojas nesaugojo krovinio naktį, o miegojo, todėl net nepajuto, jog buvo apvogtas. Šiuo atveju ieškovė nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelia vagystei. Atsakovė pažymėjo, jog kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra nepakankamas skolininko rūpestingumas, atsargumas, ar atidumas, kurį jis turi parodyti konkrečioje situacijoje, pagal savo padėtį elgdamasis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui ar, kad neatsirastų nuostolių. Vežėjui būna patikėtas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia jį būti ypač pareigingu, t. y. labai atsargiu ir atidžiu. Pastebėjusi, kad techninis automobilio stovis neleidžia toliau tęsti kelionės ieškovė galėjo išsikviesti techninę pagalbą, o nelaukti visą naktį. Be to, nei su ieškiniu, nei su dubliku nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įvyko gedimas.

15. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovės vairuotojui buvo žinomas draudimo sutarties priedas Nr. 2, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė padarė viską, ką privalėjo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas esamoje situacijoje ir, įvertindama įrodymų visumą, atsakovė konstatavo ieškovės didelį neatsargumą, kuriam esant pagal draudimo sutarties sąlygas įvykis nepripažintinas draudžiamuoju.

16. 2021 m. spalio 14 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl fakto, ar buvo būtinai sustoti ir likti minėtoje vietovėje, kur įvyko vagystė. Ieškovė teigė, kad dėl techninio gedimo būtent ir atsirado poreikis sustoti, o šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymui, asmenų paaiškinimai ir automobilio serviso pateikti paaiškinimai, jog dėl tokio gedimo negalima eksploatuoti transporto junginio. Tuo atveju, jeigu atsakovei pritrūko duomenų įsitikinti tuo, ar sustojimas buvo būtinas, atsakovė turėjo pati atlikti išsamesnį tyrimą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad vairuotojas iš tikrųjų pasirinko saugią sustojimo zoną, kurioje buvo pramoniniai centrai ir prekybos centrai, o variantas dėl pagalbos kelyje nebuvo svarstomas, nes visų aplinkybių kontekste (penktadienis, vėlus vakaras), transporto junginio nutempimas nebūtų operatyviai suorganizuotas, todėl buvo priimtas optimaliausias sprendimas – laukti kito vairuotojo su detalėmis. Ieškovės įsitikinimu, vairuotojas ėmėsi visų galimų veiksmų, siekiant užtikrinti krovinio saugumą, nes ilgai budėjo, o sustojimo vieta nekėlė abejonių.

Atsiliepimas

17. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka, nes buvo pažeistos draudimo sąlygos, nesilaikoma rekomendacijų dėl sustojimo, kadangi pasirinkta vieta neatitiko reikalavimų, o ieškovės vairuotojas nebuvo rūpestingas, todėl ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimų padarinių. Atsakovės vertinimu, rizika pasireiškė tuo, kad ieškovė, siekdama sutaupyti, savo jėgomis šalino atsiradusį gedimą, o tokia atsakomybė negali būti perkelta draudikui, t. y. atsakovei. Ieškovė galėjo iškviesti pagalbą kelyje, o ne savo jėgomis remontuoti. Be to, artimiausia saugojimo aikštelė pagal vietos žemėlapį buvo arčiau, nei nurodo ieškovė. Atsakovė taip pat nurodė, kad transporto junginio gedimas nėra tinkamai įrodytas, o draudimo sąlygose nebuvo susitarta dėl to, jog ir tokiu atveju turėtų būti atlyginama žala, t. y. mokama draudimo išmoka. Ieškovė ir atsakovė sudarydamos draudimo sutartį buvo aptarę sąlygas, kurioms esant draudikas prisiima riziką.

18. Vykusiame teismo posėdyje liudytojas D. J. nurodė, kad dirba UAB „Autojuruna“ transporto vadybininku. Liudytojas pažymėjo, jog 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 23:30 val., gavo iš vairuotojo Š. S. pranešimą, jog transporto junginio sistemoje dingsta oro slėgis ir jis negali toliau važiuoti, gali užsikirsti stabdžiai, ratai ir pan., todėl buvo priverstas sustoti. Vilkiko vairuotojas nurodė, jog jis sustojo apšviestoje vietoje. Po pokalbio su vairuotoju Š. S., liudytojas paskambino kitam vairuotojui, kuris taip pat buvo Jungtinėje Karalystėje, ir paklausė jo, kaip galima sutvarkyti tokio pobūdžio gedimą. Kadangi minėtas vairuotojas turėjo žinių tvarkant vilkikų gedimus, jis nurodė, kad turi detalę (jungtį) ir gali ją privežti prie sustojusio vilkiko ir padėti sutvarkyti gedimą. Liudytojas taip pat nurodė, kad vairuotojo Š. S. darbo laikas, po kuriuo jis būtų priverstas sustoti ir ilsėtis, nebuvo suėjęs. Kitą rytą vairuotojas paskambino ir pranešė, kad vilkikas buvo apvogtas. Liudytojas pažymėjo, jog jei gedimas nėra rimtas, visada, pagal savo galimybes, siekiama sutvarkyti. Tuo atveju, jeigu kitas vairuotojas nebūtų turėjęs reikalingos detalės, tada tektų kviesti įmonę, kuri suteikia pagalbą kelyje, bet šiuo atveju galimai nebūtų suteikusi, nes įmonė naktimis paslaugų neteikia, o iki sustojusio vilkiko jiems tektų važiuoti apie 400 km.

19. Liudytojas Š. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, pasikrovęs, važiavo link uosto ir prietaisų skydelyje pamatė perspėjimą, jog mažėja oro slėgio stabdžių sistemoje, todėl pamatęs gedimą nuvažiavo nuo magistralinio kelio. Vietoje, kur sustojo, buvo ir kitų sustojusių vilkikų, galimai dėl to, kad netoli buvo parduotuvės (prekybos centrai). Išlipęs iš vilkiko ir jį apžiūrėjęs, pastebėjo, kad yra prasitrynęs vamzdelis, kurį reikėjo pakeisti, siekiant toliau važiuoti, nes kitu atveju būtų užstrigę stabdžiai. Pažymėjo, kad dėl vamzdelyje esančio didelio spaudimo, kitais būdais negalima buvo jo suremontuoti. Kuomet sustojo, liudytojas paskambino vadybininkui ir pranešė, kad teko sustoti bei prašė tolimesnių nurodymų dėl minėto gedimo. Vadybininkas nurodė, jog reikalingą detalę turi ir atveš kitas vairuotojas, tik reikės palaukti kitos dienos. Pažymėjo, jog poilsio, galimai, nuėjo vėlai, o prieš tai nebuvo nieko įtartino pastebėjęs, buvo kartą išėjęs ir apžiūrėjęs transporto junginį. Liudytojo vertinimu, vagystė įvyko paryčiais, kuomet jis miegojo. Taip pat nurodė, kad visada sustoja aikštelėse, kurios yra saugomos arba prie degalinių. Be to, tuo metu nebuvo suėjęs darbo laikas, kuomet turėjo priverstinai sustoti poilsiui.

20. 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti ieškovės UAB „Autojuruna“ papildomi įrodymai ir rašytiniai ieškovės vadovo A. J. paaiškinimai. Ieškovės vadovas paaiškinimuose nurodė, kad papildomų rašytinių įrodymų, nei tie, kurie jau buvo pateikti į bylą kartu su procesiniais dokumentais bei apžvelgti kartu su 2021 m. rugpjūčio 30 d. lydraščiu į bylą pateiktuose 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose, patvirtinančių transporto priemonių junginio – vilkiko ir puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – oro slėgio sistemos gedimą, pateikti neturi galimybės, kadangi aptariamos aplinkybės gedimo ir jo šalinimo metu papildomai raštu ar kitomis priemonėmis nebuvo fiksuojamos. Aplinkybės apie vairuotojo Š. S. priverstinį sustojimą 2021 m. rugpjūčio 28 d., dėl transporto priemonių junginio oro slėgio sistemos gedimo ir gedimo šalinimo aplinkybių draudikui Ergo Insurance SE buvo atskleistos vėliausiai 2020 m. rugsėjo 7 d., kuomet draudikui el. paštu buvo pateiktas vairuotojo Š. S. rašytinis paaiškinimas dėl įvykio 2020 m. rugpjūčio 29 d. ir draudikas aptariamų aplinkybių nekvestionavo. Dėl šios priežasties pakeista oro slėgio sistemos žarnelė (sumontuota jungtis) fotonuotraukomis buvo užfiksuota tik tuomet, kai po pakartotinio kreipimosi į draudiką, prašant peržiūrėti 2020 m. spalio 8 d. sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, buvo gautas Ergo Insurance SE 2020 m. gruodžio 1 d. atsakymas, kuriuo draudikas iškėlė abejones, ar aptariamas techninis gedimas apskritai buvo.

21. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat buvo nurodyta, kad vairuotojas Š. S. ginčui aktualią dieną (2020 m. rugpjūčio 28 d.) buvo vairavęs 9:16 val., ir jei ne priverstinis sustojimas dėl techninio gedimo, būtų galėjęs vairuoti dar 44 min. (t. y. kadangi aktualią darbo savaitę vairuotojas Š. S. nė vieną dieną nedirbo ilgiau nei 9 val., ginčui aktualią dieną vairuotojas Š. S. būtų galėjęs ir planavo vairuoti iki 10 val. darbo laiko, kad galėtų pasiekti suplanuotą sustojimą vietą saugojamoje aikštelėje (vairuotojas planavo stoti saugomoje aikštelėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Aptariamą sustojimo aikštelę ir vietovę, kurioje vairuotojas Š. S. buvo priverstas nukrypti nuo planuoto maršruto (kai buvo pastebėtas staigus oro slėgio kritimas, vairuotojas Š. S. išsuko iš M6 greitkelio ties Ansty žiedine sankryža)) skiria apytiksliai 9 km. atstumas, kurį vairuotojas būtų galėjęs įveikti per apytiksliai 10 min. Tačiau dėl oro slėgio sistemos techninio gedimo, kuris, kaip jau minėta lėmė tai, jog vairuotojas negalėjo tęsti krovinių gabenimo važiuojant papildomus 10 km., ir tokiu būdu rizikuojant tiek savo, tiek ir gabenamo krovinio, tiek ir, galiausiai, kitų eismo dalyvių saugumu, Š. S. priėmė sprendimą sustoti artimiausioje ir pakankamai saugioje vietoje, vos tik išsukus iš Ansty žiedinės sankryžos. Kitų aikštelių ar sustojimui pritaikytų vietų, kuriose būtų įmanomas saugesnis sustojimas, vairuotojas Š. S. nepastebėjo.

22. Taip pat ieškovės vadovas pažymėjo, kad ilgalaikių techninės pagalbos kelyje paslaugų teikimo sutarčių su Jungtinėje Karalystėje veikiančiomis įmonėmis ieškovė UAB „Autojuruna“ nėra sudariusi. Tačiau ieškovės veiklos praktikoje transporto priemonių techninių gedimų atvejų Jungtinės Karalystės teritorijoje, suprantama, yra pasitaikę ir anksčiau. Ankstesniais atvejais UAB „Autojuruna“ naudojosi DDK Services Fleet Assistance Ltd paslaugomis. Nors aptariama įmonė veikia visos Jungtinės Karalystės teritorijoje, tačiau pagal ankstesnę bendradarbiavimo praktiką galima daryti išvadą, jog anksčiausias laikas sulaukti pagalbos dėl techninio gedimo sustojusiam Š. S., geriausiu atveju būtų buvęs kitos dienos rytas. Juo labiau, turint omenyje techninio gedimo pobūdį (oro slėgio žarnelės nesandarumas), kurio šalinimo darbai nebūtų atnešę didelių pajamų techninę pagalbą kelyje teikiančiai įmonei, dėl tokio reikalo niekas nebūtų varginęsis vykti į priverstinio sustojimo vietovę penktadienio naktį ir vykdyti gedimo šalinimo darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-676-466/2022 ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovės UAB „Autojuruna“ 18,64 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

24. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu dėl ypatingųjų sąlygų 2.4. punkto ir vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019, 6.1.3. punkto pažeidimo. Atsakovė atsisako išmokėti draudimo išmoką, teigdama, kad krovinio praradimą sąlygojo ieškovės didelis neatsargumas, nes krovinys buvo paliktas nesaugomojoje aikštelėje ir ieškovė nesiėmė visų reikalingų ir protingų veiksmų, siekiant apsaugoti gabenamą krovinį, t .y. elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, tuo pažeisdama draudimo sutarties sąlygas. Tuo tarpu ieškovė laikosi pozicijos, kad ieškovės vilkikas buvo priverstas sustoti dėl įvykusio vilkiko stabdžio sistemos gedimo, vilkikas sustojo apšviestoje vietovėje, o vilkiko vairuotojas nepaliko transporto junginio be priežiūros, t. y. ieškovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir priemonių, siekiant apsaugoti gabenamą krovinį.

25. Pirmos instancijos teismas analizuojant byloje esančias Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisykles Nr. 019, nustatė, kad draudėjas (ieškovė) ir draudikas (atsakovė) 6.1.3. punktu susitarė, jog draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Taip pat šalys susitarė, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai nuostolių priežastimi yra krovinio ir/arba krovinio dokumentų vagystė, sąlygota transporto priemonės su kroviniu ir/arba dokumentų palikimo be priežiūros (t. y. kai krovinys dingsta iš automobilio, kuris stovi ne pasaugos pagrindais saugomoje aikštelėje. Pasaugos pagrindų įrodymas – sumokėjimo už saugomą aikštelę kvitas), pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus (Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019, 6.1.13. punktas).

26. Tuo tarpu analizuojant Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-682489, ypatingųjų sąlygų 2.4. punktą, nustatė, jog draudėjas (ieškovė) ir draudikas (atsakovė) susitarė, jog kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veiklos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.

27. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pasirašytuose draudimo dokumentuose šalys susitarė, kokiais atvejais įvykiai laikytini nedraudiminiais, kokias teises ir pareigas prisiima tiek ieškovė, tiek ieškovės darbuotojai (vairuotojai), bei kokios kyla pasekmės, jeigu nėra tinkamai įgyvendinami prisiimti įsipareigojimai. Kita vertus, analizuojant taisykles, ypatingąsias sąlygas ir nurodymus vairuotojams, nustatyta, jog juose nėra reglamentuojami atvejai, kai įvyksta priverstinis (neišvengiamas) transporto priemonės sustojimas dėl automobilio techninio gedimo ir juo metu įvyksta krovinio vagystė. Vertinant šioje civilinėje byloje kilusį civilinį ginčą ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmos instancijos teismas vertino, siekiant nustatyti, ar byloje aptariamas įvykis, t. y. priverstinis sustojimas 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir įvykusi vagystė naktį iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d., patenka į tuos atvejus, kai įvykis laikomas draudiminiu ir draudikui kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką, yra būtina nustatyti sekančius aspektus: 1) ar nagrinėjamu atveju buvo įrodytas transporto priemonės gedimo faktas; 2) kokio rimtumo, laipsnio buvo transporto priemonės gedimas, jeigu jis buvo; 3) ar buvo elgiamasi apdairiai ir protingai, šalinant gedimą bei apsaugant gabenamą krovinį (ar buvo imtasi visų įmanomų priemonių).

28. Pirmos instancijos teismas vertino, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės vis dėlto neįrodo to fakto, kad buvo realus gedimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nutartimi pažymėjo, kad ieškovės nurodomas gedimas buvo šalinamas 2020 m. rugpjūčio 29 d. (vasaros sezono metu), tuo tarpu pateikiamos nuotraukos darytos žiemos sezonu (dėl nuotraukose matomo sniego). Ieškovės vadovo rašytiniuose paaiškinimuose minėta aplinkybė buvo patvirtina ir nurodyta, jog gedimo pašalinimo faktas užfiksuotas tik praėjus pusmečiui, kadangi tik tuomet atsakovė nurodė abejones dėl galimo gedimo. Šioje vietoje pažymėjo, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios tuo momentu užfiksuoti tiek patį gedimą, tiek jo tvarkymą, nors įvykdytos krovinio vagystės aplinkybės buvo užfiksuotos tą patį rytą ir pateiktos atsakovei (minėtas nuotraukas atsakovė pateikė su atsiliepimu į ieškinį).

29. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, šiuo atveju nėra jokio pagrindo remtis minėtomis nuotraukomis, kadangi jos darytos praėjus reikšmingam laiko tarpui nuo įvykusio įvykio, ir nėra jokių galimybių patikrinti jų pagrįstumą ir kaip nors susieti būtent su ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad būtent šioje vietoje įvyko gedimas, kuris vėliau buvo pašalintas. Be to, tiriant ieškovės pateiktas nuotraukas, matyti, jog galimai prakiurusi žarnelės dalis buvo pakeista auksinės spalvos jungtimi (ieškovė nuotraukose pažymėjo raudona spalva). Taip pat pateikta dalis išpjautos žarnelės, ant kurios matosi išsilydimo žymės. Gretinant pateiktas nuotraukas ir juose užfiksuotų esančių žarnelių padėtis, teigė, jog išpjauta žarnelės dalis nepriklauso būtent tai vietai, kurioje yra auksinės spalvos jungtis, nes neatitinka žarnelių sąlyčių vietos, t. y. išsilydimo žymės ant dalies žarnelės yra išsidėsčiusios vertikaliai, tuo tarpu nuotraukose yra matoma, kad žarnelės liečiasi per vidurį, todėl ir išsilydimo žymės turėtų būti išsidėsčiusios vertikaliai. Taip pat ieškovė gedimo faktą įrodinėja savo darbuotojo (vairuotojo) rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais (nors teismo posėdžio metu kito liudytojo (antro vairuotojo Virgaudo Jusevičiaus) nepavyko apklausti, kadangi liudytojas tuo metu galimai vairavo, teismo vertinimu, liudytojo parodymai būtų identiški), tačiau pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad paaiškinimai buvo teikiami kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens (liudytojas yra ieškovės darbuotojas, jam vežant krovinį įvyko vagystė), todėl galimai yra subjektyvūs, iškreipti, kadangi kiti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo teismo pripažinti nepagrįstais ir prieštaraujančiais. Taigi kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių gedimo faktą, teismui nebuvo pateikta.

30. Pirmos instancijos teismas nurodė, jeigu vis dėlto daryti prielaidą, jog ieškovės nurodomas transporto priemonės gedimas buvo, teismo vertinimu, gedimo pobūdis ir rimtumas nebuvo toks, jog negalėjo būti pašalintas tą patį vakarą ir kitomis priemonėmis, nei buvo priimtas sprendimas – laukti kitos dienos ir kito vairuotojo.

31. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek liudytojai teigė, jog gedimas buvo pašalintas kitą dieną, abiejų vairuotojų bendromis jėgomis. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad vis dėlto ieškovės darbuotojas (šiuo atveju vairuotojas Š. S.) tariamą gedimą galėjo pašalinti tiek savo jėgomis, tiek ir kitomis priemonėmis, o didelis spaudimas nebuvo tam kliūtis. Be to, liudytojas pažymėjo, jog sustojimo vietoje buvo ir kitų vilkikų, tačiau nenurodė, kodėl nebuvo kreiptasi pagalbos į juos ar nebuvo įsigyjama reikalingų priemonių gedimui pašalinti šalia esančiuose parduotuvėse (liudytojas nurodė, kad buvo sustojęs prie prekybos centrų). Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovė, nuspręsdama šalinti gedimą kitą dieną ir savo jėgomis, prisiėmė riziką, kadangi vilkikas buvo sustojęs nesaugomoje vietoje, t. y. vietoje, kuri neatitiko šalių sutartų sąlygų.

32. Pirmos instancijos teismas vertino, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant sutaupyti ir nepatirti papildomų išlaidų. Nors ieškovė ir liudytojai nurodė, kad organizuoti vilkiko remonto darbus arba vilkiko su puspriekabe nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę, būtų buvę sunkiai įmanoma, kadangi įmonė, su kuria bendradarbiaujama, naktimis paslaugų neteikia, o iki vilkiko sustojimo vietos jiems tektų važiuoti apie 400 km, tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų, o būtent sąskaitų – faktūrų matyti, kad remonto paslaugas ieškovei suteikdavo įmonė DDK Services Fleet Assistance, kuri savo tinklalapyje deklaruoja, kad pagalbą kelyje suteikia visą parą (informacija nustatyta iš internetinio tinklalapio https://www.ddkservices.co/). Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo bandoma apskritai rasti kokią kitą artimiausiai esančią įmonę, kuri galėtų suteikti pagalbos kelyje paslaugas (remonto arba nutempimo). Atsižvelgtina ir į tą aplinkybė, kad iš miesto vietovės plano (google žemėlapio) nustatyta, kad netoli vilkiko sustojimo vietos buvo tiek degalinės, tiek stovėjimo aikštelės, taip pat ir kitos sustojimui labiau saugesnės vietos, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šioje byloje vilkikas sustojo gatvėje, kurią iš abiejų pusių supo krūmai, medžiai, t. y. iš visų pusių lengvai prieinama ir leidžianti nepastebimai pasišalinti, o gatvių apšvietimo stulpai buvo priešingoje gatvės pusėje, nei toje, kurioje sustojo vilkikas, kas leidžia teigti, jog užtikrinti krovinio saugumo nebuvo galima, nes sustojimo vieta nebuvo tinkamiausia ir atitinkanti saugumo reikalavimus, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į galimai susidariusias aplinkybes.

33. Pirmos instancijos teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad galimas gedimas buvo tokio pobūdžio, kad vilkikas turėjo skubiai, neišvengiamai sustoti, nes byloje nustatyta, kad ieškovės vilkikas pravažiavo reikšmingą kelio dalį iki sustojimo, ieškovės vairuotojas sustojo tarp kitų vilkikų (teismo posėdžio metu liudytojas (vairuotojas) patvirtino, kad buvo ir kitų sustojusių vilkikų), o ir pats sustojimas buvo įvykdytas laikantis kelių eismo taisyklių (vilkikas buvo sustojęs prie pat šaligatvio), kas leidžia daryti išvadą, jog galimas gedimas neturėjo reikšmingos įtakos transporto priemonės valdymui.

34. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovės didelį neatsargumą, kadangi ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir pareiginga kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad išnaudojo visas galimas priemones, siekiant pašalinti galimą gedimą bei apsaugoti vežamą krovinį. Be to, kaip jau buvo minėta, priimant sprendimą laukti kitos dienos, sustojus nesaugomojoje stovėjimo aikštelėje, ieškovė prisiėmė riziką, ir tokios rizikos perkėlimas draudikui neatitiktų draudimo santykių esmės ir tikslo, nes draudėjas ir draudikas aiškiai buvo susitarę, kokiais atvejais draudikas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė pareikštame ieškinyje akcentavo, kad draudikas jau buvo išmokėjęs draudimo išmoką panašiomis aplinkybėmis, tačiau teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pagrindžia tai, kad ieškovė, užsiimdama vežimo teikimo paslaugomis, ir įvykus jau panašiems įvykiams, nesiima jokių priemonių, pvz., įrengti apsaugos sistemą, sustiprinti priekabos konstrukciją ir pan., siekiant išvengti panašių atvejų ateityje.

35. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad naktį iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d. įvykusi krovinio vagystė nepatenka į įvykius, kurie pripažintini draudiminiais, todėl teigė, kad atsakovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, pagrįstai priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

36. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti atsakovės ERGO 2020 m. spalio 8 d. sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio Nr. 682489-0932_1-001 pripažinimo nedraudžiamuoju, nustatant, jog kilusi žala dėl Jungtinėje Karalystėje naktį iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d. įvykdytos krovinio vagystės iš ieškovės transporto priemonių junginio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti laikoma draudžiamuoju įvykiu; priteisti iš ERGO trečiojo asmens naudai 8 646,45 Eur draudimo išmoką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio patiekimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Nurodė, kad sprendžiant, jog ieškovės transporto priemonių junginio – vilkiko ir puspriekabės – oro slėgio ir stabdžių sistemos techninio gedimo pobūdis ir rimtumas nebuvo toks, jog ieškovės vairuotojas nebūtų galėjęs tęsti kelionės iki saugesnės (krovinio saugumo užtikrinimo požiūriu) vietos, taip pat, kad tokio gedimo vairuotojas nebūtų galėjęs pašalinti vienas pats savo jėgomis, bandant pagalbos kreiptis į netoliese sustojusių kitų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojus ar visą parą veikiančias techninę pagalbą teikiančias įmones (bei po to, kai bus suremontuota vilkiko ir puspriekabės stabdžių sistema, tęsti kelionę iki saugesnės naktiniam poilsiui sustojimo vietos) ar krovinio saugumą užtikrinti organizuojant sunkiasvorių transporto priemonių junginio nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę, pažeidė teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi tokios pirmosios instancijos teismo išvados buvo grindžiamos viso labo ganėtinai abstrakčiomis vertinamojo pobūdžio prielaidomis, t. y. faktiškai buvo padarytos atsakovui neteikiant į bylą jokių duomenų ir įrodymų apie tokių hipotetinių galimybių realumą (ypatingai atsižvelgiant į priverstinio sustojimo dėl techninio gedimo laiką (nakties metą) ir besibaigiantį vairuotojo darbo laiką pagal vairuotojams privaloma tvarka taikomą darbo laiko režimą), bet ir prieštaravo kitiems byloje esantiems duomenims.

36.2. Taip pat nurodė, kad vertinant ieškovės kaltės laipsnį dėl kilusios žalos (t. y. traktuojant ieškovės veiksmus / neveikimą konkrečiu atveju kaip didelį neatsargumą), nepagrįstai neatsižvelgė (ar nepakankamai atsižvelgė) į susiklosčiusias ekstraordinarias ieškovės vairuotojo vykdyto priverstinio sustojimo aplinkybes bei vairuotojo veiksmus (net ir susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms vairuotojas pakankamai rūpestingai ir apdariai rinkosi priverstinio sustojimo vietą bei rūpinosi krovinio saugumu, nedelsiant apie techninį gedimą informavo UAB „Autojuruna“ vadybininką D. J., kuris (nepaisant vėlaus vakaro laiko) pasirūpino, kad jau kitos dienos ryte į priverstinio sustojimo vietą su reikalinga techninio gedimo pašalinimui žarnelės jungtimi atvyktų kitas UAB „Autojuruna“ daugiau techninių žinių ir patirties tokioje sferoje turintis vairuotojas (kuriam pagal planą kitos dienos ryte atvykus į įvykio vietą techninis gedimas bendromis vairuotojų pastangomis ir buvo pašalintas), taip pat abejotiną faktinę galimybę ieškovei imtis papildomų ypatingų atsargumo ir krovinio apsaugos priemonių bei potencialaus poreikio tokių priemonių imtis (turint omenyje krovinio pobūdį ir jo vertę) konkrečių nenumatytai susiklosčiusių aplinkybių kontekste abejotiną reikalingumą.

36.3. Ieškovės vertini pirmos instancijos teismas, nepagrįstai ieškovės veiksmus / neveikimą vertino labiau pagal atsakovo draudimo liudijimo ypatingosiose sąlygose numatytą didelio neatsargumo apibrėžimą, kuris savo esme prieštarauja kasacinio teismo praktikoje draudimo teisinių santykių bylose formuluojamai didelio neatsargumo sąvokai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė (kitaip tariant, pirmosios instancijos nepagrįsta nuomone, turėjo įrodyti, tačiau to nepadarė), jog išnaudojo visas galimas priemones, siekiant pašalinti gedimą bei apsaugoti vežamą krovinį, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo ir dėl to yra pagrindas konstatuoti ieškovės didelį neatsargumą, suteikiantį teisę draudikui (atsakovui) įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

36.4. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai sprendė, jog draudikui keliant abejones dėl vienokių ar kitokių aplinkybių egzistavimo, būtent ieškovė turėjo įrodyti visas įvykio pripažinimui draudžiamuoju aktualias aplinkybes.

Atsiliepimas

36.5. Atsakovė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių jokių patikrinimo veiksmų nesiėmė (ieškovė, vairuotojui su kroviniu grįžus į Lietuvą neabejotinai būtų sudarusi galimybę draudiko atstovams apžiūrėti vilkiką su puspriekabę bei tiesiogiai patikrinti techninio gedimo šalinimo aplinkybes patvirtinančius puspriekabės oro slėgio sistemos suremontuotą žarnelės jungti), taip pat kaip ir nereikalavo ieškovės pateikti techninio gedimo šalinimą fiksuojančių fotonuotraukų ir pan. Netgi priimant 2020 m. spalio 18 d. sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju atsakovė nekvestionavo transporto priemonių junginio techninio gedimo aplinkybės. Abejones, ar ieškovės vairuotojo sustojimas nesaugomoje aikštelėje buvo sąlygotas techninio gedimo, atsakovė išsakė tik 2020 m. gruodžio 1 d. atsakyme dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio Nr. 682489-0932_1-001 (po to, kai į draudiką dėl nepagrįsto sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju peržiūrėjimo kreipėsi ieškovės atstovai – advokatų kontora VERUM). Tačiau net ir tuomet atsakovė nesiėmė jokių papildomų veiksmų savo keliamas abejones pagrįsti, bandant objektyviai patikrinti ieškovės ir jo darbuotojų pateiktus paaiškinimus. Būtent dėl šios priežasties susiklostė situaciją, jog ieškovė fotonuotraukomis puspriekabės oro slėgio ir stabdžių sistemos žarnelės gedimą ir jos atliktą remontą (pakeičiant prakiurusią žarnelės dalį standžia jungtimi) užfiksavo tik prasidėjus 2020 m. žiemos sezonui (t. y. gavus atsakovo 2020 m. gruodžio 1 d. atsakymą dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio Nr. 682489-0932_1-001, kuriuo buvo iškeltos abejonės dėl ieškovės nurodomų aplinkybių apie oro slėgio ir stabdžių sistemos žarnelės gedimą realumo).

36.6. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Kaip galima spręsti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, abejonę dėl teismo posėdyje liudijusių ieškovės darbuotojų parodymų patikimumo teismui sukėlė sprendimo priėmimo stadijoje (teisminio proceso metu šis klausimas nebuvo keltas ir detaliau nagrinėjamas), atliekant įrodymų vertinimą, nustatyta aplinkybė, jog gretinant į bylą pateiktas fotonuotraukas (fiksuojančias išpjautą žarnelės dalį ir pakeistą auksinės spalvos jungtį), teismo nuomone, išpjauta žarnelės dalis nepriklauso būtent tai vietai, kurioje yra auksinės spalvos jungtis, nes nesutampa žarnelių sąlyčio vietos, t.y. išsilydimo (prasitrynimo) žymės ant dalies žarnelės yra išsidėsčiusios vertikaliai, tuo tarpu nuotraukose yra matoma, kad žarnelės liečiasi per vidurį, todėl ir išsilydimo (prasitrynimo) žymės turėtų būti išsidėsčiusios vertikaliai. Aptariamas pirmosios instancijos teismo atliktas fotonuotraukose užfiksuotų žarnelių padėčių sugretinimas buvo padarytas klaidingai, kas galiausiai nulėmė ir neteisingą teismo įsivaizdavimą dėl tariamo ieškovės nesąžiningumo.

36.7. Ieškovė padarė išvadą, jog kitiems byloje esantiems įrodymams sutampant su liudytojų (ieškovės darbuotojų) 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio duotais parodymais, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs, o atsakovui nepateikus jokių priešingas aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų (kai būtent atsakovui turėjo būti priskiriama pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė fakto, kad ieškovės vairuotojas Š. S. 2020 m. rugpjūčio 28/29 d. sustojimą nesaugomoje aikštelėje vykdė dėl transporto priemonės techninio gedimo.

36.8. Be to, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju pažeidė teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismo išvados apie techninio gedimo rimtumą (t.y. kad jis nebuvo toks, jog vairuotojas nebūtų galėjęs gedimo pašalinti pats ar išsikviečiant techninę pagalbą ir tęsti kelionę) ar hipotetinę galimybę organizuoti sunkiasvorių transporto priemonių nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę buvo grindžiamos viso labo ganėtinai abstrakčiomis vertinamojo pobūdžio prielaidomis, t.y. faktiškai buvo padarytos atsakovui neteikiant į bylą jokių duomenų ir įrodymų apie tokių hipotetinių galimybių realumą (ypatingai atsižvelgiant į priverstinio sustojimo dėl techninio gedimo laiką (nakties metą) ir besibaigiantį vairuotojo darbo laiką pagal vairuotojams privaloma tvarka taikomą darbo laiko režimą).

36.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pastebėjo, jog ieškovei įrodinėjant vairuotojo Š. S. vairuotos transporto priemonės techninio gedimo kritiškumą kartu su ieškovės 2021 m. kovo 16 d. dubliku į bylą buvo pateiktas ne tik ieškovės vadovo 2021 m. kovo 12 d. rašytinis paaiškinimas (kuriame buvo nurodyta, jog krentant oro slėgiui yra blokuojama transporto priemonių junginio – vilkiko ir puspriekabės – stabdžių sistema, (t. y. užsikerta stabdžiai, dėl ko transporto priemonių junginys mažėjant oro slėgiui gali tapti nebevaldomas), bet ir tas pačias aplinkybes patvirtinantį krovininių automobilių oro sistemų, stabdžių sistemų, važiuoklės techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės UAB „Remanus“ 2021 m. kovo 12 d. paaiškinimą. Jokiais kitais įrodymais ar duomenimis nurodytos aplinkybes nebuvo paneigtos, todėl nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog gedimas nebuvo tokio pobūdžio, kad vilkikas turėjo skubiai ir neišvengiamai sustoti.

Žemesnės instancijos teismas

36.10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog iš vietovės žemėlapio būtų galima spręsti, jog išvažiavęs iš greitkelio M6 ties Ansty žiedine sankryža ieškovės vairuotojas galėjo sustoti saugesnėje vietoje, teismui nekonkretizuojant, kuri vieta, teismo vertinimu, galėjo būti saugesnė, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai turėtų būti vertinami, kaip stokojantys konkretumo ir tuo pačiu pagrįstumo. Bet kuriuo atveju, net jei detaliai analizuojant žemėlapį konkrečioje vietovėje ir būtų galima rasti saugesnę sustojimo vietą, reikėtų turėti omenyje, jog sprendimą dėl sustojimo vietos, esant kritiniam gedimui, ieškovės vairuotojas Š. S. turėjo priimti operatyviai ir neturėjo laiko ir galimybės tyrinėti vietovę žemėlapyje ar faktiškai po ją važinėdamas sunkiasvorių transporto priemonių junginiu.

36.11. Kaip stokojantis objektyvaus pagrįstumo vertintinas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, jog, sprendžiant iš aplinkybės, kad aptariamas techninis gedimas kitą dieną buvo pašalintas (pakeičiant nesandarią oro slėgio žarnelės dalį standžia jungtimi) dviejų ieškovės vairuotojų pastangomis, gedimas nebuvo toks rimtas ir ieškovės vairuotojo Š. S. galėjo būti pašalintas dar tą patį vakarą, kada jis kilo.

Žemesnės instancijos teismas

36.12. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinėje dalyje hipotetiškai apsvarstyti variantai, jog siekdamas pašalinti techninį gedimą ieškovės vairuotojas Š. S. galėjo dėl trūkstamos dalies kreiptis į kitus netoliese sustojusius sunkvežimių vairuotojus ar pakankamai specifinės atsarginės dalies ieškoti netoliese buvusiose maisto prekių ir namų apyvokos parduotuvėse, arba bandyti organizuoti techninio gedimo pašalinimą, išsikviečiant visą parą veikiančias techninio serviso tarnybas, nebūtų iš esmės pakeitę objektyviai susiklosčiusios situacijos, kadangi net jei ir būtų buvę įmanoma aptariamą techninį gedimą pašalinti dar tą patį vakarą, kada jis kilo, ieškovės vairuotojas Š. S. (atlikus gedimo šalinimo darbus) nebūtų galėjęs tęsti kelionės, nepažeisdamas vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimo.

36.13. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismui hipotetiškai sprendžiant dėl ieškovės galimybės organizuoti sugedusio sunkiasvorių transporto priemonių junginio operatyvų remontą, nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę (siekiant išvengti naktinio stovėjimo nesaugomoje aikštelėje) ar, kaip teisminio proceso metu siūlė atsakovės atstovas – transporto priemonės junginio su kroviniu fizinę apsaugą (samdant fizinę apsaugą teikiančias įmones), ieškovės nuomone, taip pat liko tinkamai neįvertintos byloje nustatytos aplinkybės, jog vairuotojas Š. S. su transporto priemonės gedimu susidūrė 2020 m. rugpjūčio 28 d. (penktadienio) vakare (~ 20:30 val. vietos laiku), kai Lietuvoje tuo metu jau buvo ~ 23:30 val., todėl vairuotojui susisiekus ir apie gedimą pranešus ieškovės įmonės administracijai (vadybininkui D. J.), ieškovės darbuotojų galimybės tokiu metu operatyviai organizuoti vilkiko su puspriekabe (~ 20 t sveriančio transporto priemonių junginio) nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę (tam būtų reikalingas specialusis sunkiasvores transporto priemones galintis vilkti transportas), remontą ar operatyviai užtikrinti papildomą transporto priemonių su kroviniu apsaugą, atliekant tokias paslaugas Jungtinėje Karalystėje galinčios suteikti įmonės paieškas, buvo gerokai apribotos. Juo labiau, kad tiek ir priverstinio sustojimo vietovė buvo ganėtinai saugi, tiek ir potencialus poreikis (atsižvelgiant į gabenamo krovinio pobūdį ir jo vertę) imtis papildomų ypatingų saugumo priemonių (objektyviai vertinant galimas rizikas pagal tuo meto susiklosčiusią situaciją ir vietovės saugumo lygį) neatrodė kaip itin reikšmingas.

Žemesnės instancijos teismas

36.14. Ieškovės įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, jog dėl ieškovės veiksmų / neveikimo yra pagrindas konstatuoti ieškovės didelį neatsargumą, prasilenkia tiek su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, tiek ir su pačios ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškovės atžvilgiu taikyta verslo praktika (kai įvykus vagystei panašiomis aplinkybėmis iš priverstinai ne saugomoje aikštelėje sustojusio ieškovės transporto priemonių junginio įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju).

36.15. Ieškovė nurodė, kad vežėjo civilinės atsakomybės, kylančios iš įstatymo (CMR konvencijos), apimtis nėra tapati vežėjo civilinę atsakomybę pagal draudimo sutartį apdraudusios draudimo įmonės pareigai sutartyje numatytais atvejais išmokėti draudimo išmoką. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Be to, remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo vežėjo veiksmai ir kaltės forma bei laipsnis negali būti vertinami taikant tas pačias CMR konvencijos teisės normas ir tą patį teisinį testą, kuris yra taikomas krovinio vežėjo ir siuntėjo teisiniame santykyje, sprendžiant vežėjo atsakomybės prieš krovinio siuntėją klausimą.

Šalies argumentai

36.16. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovo faktinei pozicijai, jog sprendžiant dėl ieškovės galimos kaltės konkrečiu atveju turėtų būti taikomas lygiavertis teisinis testas, kuris būtų taikomas nagrinėjant vežėjo atsakomybės pagal CMR konvenciją prieš siuntėją klausimą. O būtent, priimant 2020 m. spalio 8 d. sprendimą dėl 2020-08-28 įvykio Nr. 682489-0932_1-001.

36.17. Atitinkamai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nuomone, vertinant, ar konkrečiu atveju tiriant draudiminį įvykį draudiko nustatytos aplinkybės leidžia įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, turėjo būti nustatytas neprotingas ir išskirtinis ieškovės rūpestingumo nebuvimas, atsakant į klausimą, ar ieškovė nebuvo tiek rūpestingas, kiek, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, buvo akivaizdžiai būtina.

Šalies argumentai

36.18. Ieškovės nuomone, net jei ir būtų galima konstatuoti, kad vežėjas UAB „Autojuruna“ konkrečiu atveju galėjo būti dar atsargesnis ir priverstinio sustojimo dėl transporto priemonės techninio gedimo atveju imtis papildomų priemonių krovinio saugumui užtikrinti, konkrečiu atveju UAB „Autojuruna“ elgesys draudiminės apsaugos galiojimo aspektu neturėtų būti vertinamas kaip išskirtinai neprotingas ar sukėlęs neišvengiamą riziką krovinio saugumui, t.y. jog vežėjas UAB „Autojuruna“ nebuvo tiek rūpestingas, kiek konkrečiu atveju akivaizdžiai buvo būtina (be kita ko, atsižvelgiant į susiklosčiusias ekstraordinarias aplinkybes bei realias vežėjo galimybes ir tikėtiną reikalingumą (atsižvelgiant į krovinio vertę ir pobūdį bei vietovės saugumo lygį) imtis papildomų atsargumo priemonių).

36.19. Ieškovės nuomone, kaip nepagrįsti turėtų būti vertinami ir pirmosios instancijos teismo kontrargumentai, jog, atsižvelgiant į ieškovei žinomas aplinkybes apie ankstesnes panašaus pobūdžio krovinių vagystes ir egzistuojančias rizikas, ieškovė turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant įrengti puspriekabėje apsaugos sistemą ar sustiprinti tentinės puspriekabės konstrukciją.

36.20. Priešingai nei būtų galima manyti iš pirmosios instancijos teismo argumentacijos, krovinių gabenimas tentinėmis puspriekabėmis yra normali ir įprasta verslo praktika, kuri yra neabejotinai žinoma ir vežėjų atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu draudžiančiam atsakovui. Krovinių gabenimas būtent tokiomis puspriekabėmis sudaro didesnę krovinių pervežimo dalį (kroviniai gali būti gabenami ir kietašonėmis puspriekabėmis – refrižeratoriais, tačiau, suprantama, turint omenyje sudėtingesnę tokių puspriekabių konstrukciją ir didesnę jų kainą, krovinių gabenimas tokiomis puspriekabėmis didintų krovinių pervežimo kaštus, kas turėtų įtakos ir galutinei prekių kainą, todėl didelė dalis krovinių yra gabenami būtent tentinėmis puspriekabėmis. Galiausiai, krovinių vagystės iš kietašonių puspriekabių – refrižeratorių (pažeidžiant durų rakinimo ir apsaugos sistemas) yra lygiai toks pat dažnas reiškinys). Bet kuriuo atveju, sudarant draudimo sutartį ir prisiimant draudimo riziką atsakovė nekėlė ieškovei reikalavimo išpildyti pirmosios instancijos teismo naujai sugalvotas sąlygas dėl papildomų saugumo priemonių ėmimosi (sumažinančias potencialaus draudiminio įvykio kilimo riziką), tokiais argumentais teisminio proceso metu atsakovas net nesirėmė, todėl aptariamos pirmosios instancijos teismo nepagrįstos išvados ir jas pagrindžiantys argumentai turėtų būti peržiūrėti ir atmestini, kaip neturintys sąsajumo su nagrinėto ginčo faktiniu pagrindu.

Atsiliepimas

37. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pagrindinis argumentas, kuriuo konstruoja savo poziciją ieškovė – įvykęs transporto priemonės gedimas, dėl to buvo privestas sustoti.

37.2. Nurodė, kad ieškovė pateikė vairuotojo paaiškinimą, taip pat autoserviso raštą, kuriame nurodyta, jog buvo būtina remontuoti transporto priemonę. Vežėjo elgesį įvykus šiam įvykiui galima laikyti neatsargiu ir neatsakingu, nes krovinys buvo paliktas visą naktį nesaugomas. Paprastai teismų praktikoje dideliu neatsargumu laikomas vairuotojo nerūpestingas elgesys, paliekant transporto priemonę su kroviniu be apsaugos nakčiai einant miegoti. Ieškovė yra profesionali vežėja, todėl jai turi būti žinoma, kad vagystės iš krovininio transporto Vakarų Europoje yra dažnas ir įprastas reiškinys, todėl ieškovė turėjo suvokti, kad palikdama transporto priemonę visą naktį stovėti nesaugomoje aikštelėje rizikuoja netekti krovinio. Pažymėjo, jog kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra nepakankamas vežėjo atsargumas, rūpestingumas ar atidumas, kurį jis turi parodyti konkrečioje situacijoje, pagal savo padėtį elgdamasis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui ar kad neatsirastų nuostolių. Vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam. Pastebėjsui, kad techninis automobilio stovis neleidžia toliau tęsti kelionės ieškovė galėjo išsikviesti techninę pagalbą, o nelaukti visą naktį.

37.3. Nors ieškovė ir liudytojai nurodė, kad organizuoti vilkiko remonto darbus arba vilkiko su puspriekabe nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę, būtų buvę sunkiai įmanoma, kadangi įmonė, su kuria bendradarbiaujama, naktimis paslaugų neteikia, o iki vilkiko sustojimo vietos jiems tektų važiuoti apie 400 km, tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų, o būtent sąskaitų – faktūrų matyti, kad remonto paslaugas ieškovei suteikdavo įmonė DDK Services Fleet Assistance, kuri savo tinklalapyje deklaruoja, kad pagalbą kelyje suteikia visą parą (informacija nustatyta iš internetinio tinklalapio https://www.ddkservices.co/).

37.4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo bandoma apskritai rasti kokią kitą artimiausiai esančią įmonę, kuri galėtų suteikti pagalbos kelyje paslaugas (remonto arba nutempimo). Atsižvelgtina ir į tą aplinkybė, kad iš miesto vietovės plano (google žemėlapio) nustatyta, kad netoli vilkiko sustojimo vietos buvo tiek degalinės, tiek stovėjimo aikštelės, taip pat ir kitos sustojimui labiau saugesnės vietos, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šioje byloje vilkikas sustojo gatvėje, kurią iš abiejų pusių supo krūmai, medžiai, t. y. iš visų pusių lengvai prieinama ir leidžianti nepastebimai pasišalinti, o gatvių apšvietimo stulpai buvo priešingoje gatvės pusėje, nei toje, kurioje sustojo vilkikas, kas leidžia teigti, jog užtikrinti krovinio saugumo nebuvo galima, nes sustojimo vieta nebuvo tinkamiausia ir atitinkanti saugumo reikalavimus, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į galimai susidariusias aplinkybes.

37.5. Galimas gedimas buvo tokio pobūdžio, kad vilkikas turėjo skubiai, neišvengiamai sustoti, nes byloje nustatyta, kad ieškovės vilkikas pravažiavo reikšmingą kelio dalį iki sustojimo, ieškovės vairuotojas sustojo tarp kitų vilkikų (teismo posėdžio metu liudytojas (vairuotojas) patvirtino, kad buvo ir kitų sustojusių vilkikų), o ir pats sustojimas buvo įvykdytas laikantis kelių eismo taisyklių (vilkikas buvo sustojęs prie pat šaligatvio), kas leidžia daryti išvadą, jog galimas gedimas neturėjo reikšmingos įtakos transporto priemonės valdymui.

Šalies argumentai

37.6. Ieškovė pirmo instancijos teisme teigė, kad transporto priemonių junginio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojimas buvo priverstinis, t. y. sąlygotas oro slėgio sistemos techninio gedimo (prakiuro oro slėgio sistemos vamzdelis), kuris buvo pašalintas kitą dieną, kuomet abu vairuotojai bendromis pastangomis pakeitė pažeistą vietą reikiamo diametro žarnelės jungtimi. Gedimo faktą (vamzdelio prakiurimą) ieškovė grindžia vairuotojo Š. S. rašytiniais paaiškinimais, teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, bei nuotraukomis. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės vis dėlto neįrodo to fakto, kad buvo realus gedimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

38. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti naujai atsiradusiu įrodymus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

40. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą (vaizdo įrašą) – kurį prašo prijungti prie bylos. Vaizdo įrašę yra pateikiama informacija-paaiškinimas dėl transporto priemonės detalės gedimo.

41. Atsižvelgiant į tai, kad prašomais naujais įrodymais yra grindžiami šalių procesinių dokumentų motyvai, kad naujai pateikti įrodymai gali turėti reikšmės nagrinėjamai apeliacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad jų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nurodyti šalių pateikti papildomi įrodymai priimami ( CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

42. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 2 d. ieškovė UAB „Autojuruna“ ir atsakovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, sudarė vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-682489, patvirtintą draudimo liudijimu Nr. 710-932-682489, kuriuos pagrindu buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. Tarptautinę krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvenciją) bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, kiek ja galima remtis turint teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų.

43. Draudimo laikotarpis nuo 2020 m. balandžio 7 d., 00.00 val., iki 2021 m. balandžio 6 d., 24.00 val. Minėtos sutarties pagrindu ieškovei buvo išduotas: 1) vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-932-682489; 2) prie vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijimo Nr. 710-932-682489, ypatingosios sąlygos; 3) Apdraustųjų automobilių sąrašas – priedas Nr. 1/1; 4) prie vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijimo Nr. 710-932-682489, priedas Nr. 2 – Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais; 5) prie vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijimo Nr. 710-932-682489, priedas Nr. 3; 6) vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019; 7) draudimo produkto informacinis dokumentas; 8) informacija apie asmens duomenų tvarkymą.

44. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad naktį iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. į 2020 m. rugpjūčio 29 d., ieškovės vairuotojas Š. S. buvo priverstinai sustojęs dėl vilkiko gedimo, adresu (duomenys neskelbtini) (pagal byloje esančias nuotraukas ir joje matomus objektus (nulaužtą stulpą, aikštelę su joje stovinčiu vilkiku, identišką aplinką) nustatyta, kad vilkikas, labiau tikėtina, buvo sustojęs šalia minėtos gatvės, o tiksliau – (duomenys neskelbtini), nenustatytiems asmenims prapjovus puspriekabės tentą ir patekus į puspriekabės vidų, buvo įvykdyta vagystė ir gabenamas krovinys (3 paletės saldumynų) buvo pavogtas.

Dėl bylos esmės.

45. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

46. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

47. Ieškovės teigimu, atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką pagrindu, kuris nebuvo nustatytas tiriant potencialiai draudiminį įvykį ir kuriuo nebuvo motyvuojamas draudiko sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, dėl ko buvo padaryta klaidinga išvada, jog ieškovė neįrodė transporto priemonės gedimo fakto kaip draudžiamojo įvykio konstatavimui reikšmingos aplinkybės (ieškovei teigiant, jog konkrečiu atveju dėl transporto priemonių junginio techninio gedimo neturėjo objektyvios galimybės sustojimą vykdyti saugomoje aikštelėje ir kad draudimo sutarties neatskiriama dalimi esančių nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais sąlygos (numatančios vairuotojams pareigą sustojimus vykdyti tik saugomose ir aptvertose aikštelėse) formalus pažeidimas buvo padarytas socialiai vertingais veiksmais / neveikimu (t. y. ieškovės vairuotojui dėl transporto priemonių junginio stabdžių sistemos techninio gedimo priėmus sprendimą sustoti artimiausioje sunkiasvoriam transporto junginiui sustojimui pritaikytoje vietovėje, išsukus iš greitkelio - tokiu būdu siekiant išvengti kylančios grėsmės ne tik transporto priemonės, bet ir joje esančio krovinio bei, apskritai, eismo saugumui), dėl ko, remiantis draudimo sutarties ypatingųjų sąlygų 2.4. punktu, atsakovė neturėjo teisės aptariamos nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais sąlygos formalaus nesilaikymo vertinti kaip draudimo sutarties pažeidimo ar, juo labiau, tokį sąlygos nesilaikymą prilyginti dideliam draudėjo neatsargumui, sukeliančiam įvykio pripažinimo nedraudiminiu teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais nėra.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 22 punktą).

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymai neįvardija, kokie įvykiai gali būti laikomi nedraudžiamaisiais, taip pat nenustato įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju kriterijų. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; turi būti aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 24 punktą).

50. Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisykles Nr. 019, nustatyta, kad draudėjas (ieškovė) ir draudikas (atsakovė) 6.1.3. punktu susitarė, jog draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Taip pat šalys susitarė, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai nuostolių priežastimi yra krovinio ir/arba krovinio dokumentų vagystė, sąlygota transporto priemonės su kroviniu ir/arba dokumentų palikimo be priežiūros (t. y. kai krovinys dingsta iš automobilio, kuris stovi ne pasaugos pagrindais saugomoje aikštelėje. Pasaugos pagrindų įrodymas – sumokėjimo už saugomą aikštelę kvitas), pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus (Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019, 6.1.13. punktas).

51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, analizuojant Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-682489, ypatingųjų sąlygų 2.4. punktą, nustatyta, jog draudėjas (ieškovė) ir draudikas (atsakovė) susitarė, jog kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veiklos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.

52. Pagal priedą Nr. 2, prie Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijimo Nr. 710-932-682489, kuriame pateikiami nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, skiltyje „Krovinio pervežimas“, šalys (ieškovė ir atsakovė) susitarė, kad vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Europos Sąjungos šalyse išimtinais atvejais (tuo atveju, jei 50 km spinduliu nėra saugomos stovėjimo aikštelės) poilsiui ir stovėjimui galima pasirinkti specialiai stovėjimui skirtas aikšteles, kurios yra prie visą parą veikiančių degalinių, kuriose visą parą budi operatorius ir yra apšviestos bei saugios. Vairuotojas be ypatingai svarbios priežasties negali palikti transporto priemonės ir krovinio. Jeigu yra būtinybė palikti transporto priemonę, vairuotojas privalo rūpestingai patikrinti, ar vilkikas ir priekaba yra tinkamai užrakinti, ar yra įjungtos ir veikiančios visos apsaugos nuo vagysčių sistemos. Vairuotojas neturi teisės transporto priemonėje palikti automobilio ir krovinio dokumentų. <...> Jeigu pervežimo metu nuplėšiama plomba, supjaustomas tentas, pavagiamas ar autoįvykio metu apgadinamas krovinys arba atsiranda kitos aplinkybės, kurios gali sukelti nuostolius kroviniui, būtina nedelsiant kreiptis į vietos policiją, esant prievolei – muitinės pareigūnus, o vėliau ir į savo vadovybę. Pervežimą galima tęsti tik pilnai pašalinus iškilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimą <...>. Taip pat skiltyje „Vairuotojas privalo“ buvo sutarta, jog vairuotojas privalo: poilsiui ir stovėjimui pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių milicijos postų (4 papunktis); Rūpintis automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga (6 papunktis). Skiltyje „Vairuotojui draudžiama“ buvo nustatytas draudimas poilsio ar neišvengiamų sustojimų metu palikti automobilį be priežiūros, neįjungus visų esamų transporto priemonės apsaugos sistemų bei neįsitikinus visišku jų saugumu. Šalys taip pat sulygo, kad jei žalos priežastimi yra draudėjo ar jo atstovo nesilaikymas šiame priede nurodytų reikalavimų, tai vežėjo atsakomybės draudikas turi teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką.

53. Taigi, (žr. šios nutarties 51 ir 52 punktą) šalys sudarydamos sutartį aiškiai apibrėžė, kas yra laikoma dideliu neatsargumu bei aiškiai susitarė, kad sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Vadinasi, ( žr. šios nutarties 51 punktą) atsakovė su ieškove susitarė, kad jeigu žalos priežastis yra draudėjo ar jo atstovo nesilaikymas priedo Nr. 2, prie Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijimo Nr. 710-932-682489 sulygtų sąlygų nesilaikymas, tai vėžėjo atsakomybės draudikas turi teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad pasirašytuose draudimo dokumentuose šalys susitarė, kokiais atvejais įvykiai laikytini nedraudiminiais, kokias teises ir pareigas prisiima tiek ieškovė, tiek ieškovės darbuotojai (vairuotojai), bei kokios kyla pasekmės, jeigu nėra tinkamai įgyvendinami prisiimti įsipareigojimai. Kita vertus, analizuojant taisykles, ypatingąsias sąlygas ir nurodymus vairuotojams, nustatyta, jog juose nėra reglamentuojami atvejai, kai įvyksta priverstinis (neišvengiamas) transporto priemonės sustojimas dėl automobilio techninio gedimo ir juo metu įvyksta krovinio vagystė.

54. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl įvykio, susijusio su transporto priemone gabento krovinio praradimu, (ne)pripažinimo draudžiamuoju, transporto priemonę vairavusio asmens veiksmai vertintini atsižvelgiant tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius asmens elgesį apibūdinančius kriterijus tik tais atvejais, kai Draudimo taisyklėse nurodyta nedraudžiamųjų įvykių grupė nėra apibrėžta aiškiais įvykiais ar veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 33 punktą).

55. Taigi, nagrinėjamoje byloje reikia atsižvelgti ne tik į objektyviuosius ir subjektyviuosius asmens elgesį apibūdinančius kriterijus, vertinti transporto priemonę vairavusio asmens veiksmus, tačiau būtina nustatyti, ar transporto priemonės sustojimas buvo priverstinis ir neišvengiamas bei ar aikštelė, kurioje sustojo vilkikas su kroviniu, atitiko apibrėžtus saugomos aikštelės požymius.

56. Ieškovė teigia, kad transporto priemonių junginio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojimas buvo priverstinis, t. y. sąlygotas oro slėgio sistemos techninio gedimo (prakiuro oro slėgio sistemos vamzdelis), kuris buvo pašalintas kitą dieną, kuomet abu vairuotojai bendromis pastangomis pakeitė pažeistą vietą reikiamo diametro žarnelės jungtimi. Gedimo faktą (vamzdelio prakiurimą) ieškovė grindžia vairuotojo Š. S. rašytiniais paaiškinimais, teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, bei nuotraukomis bei pateiktu vaizdo įrašu, kuriame detalizuoja detalės gedimą.

57. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės vis dėlto neįrodo to fakto, kad buvo realus gedimas bei teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktas ieškovės vaizdo įrašas su apeliaciniu skundu nepaneigia pirmos instancijos teismo suformuotų išvadų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nutartimi pažymėjo, kad ieškovės nurodomas gedimas buvo šalinamas 2020 m. rugpjūčio 29 d. (vasaros sezono metu), tuo tarpu pateikiamos nuotraukos darytos žiemos sezonu (dėl nuotraukose matomo sniego); šiuo atveju nėra jokio pagrindo remtis minėtomis nuotraukomis, kadangi jos darytos praėjus reikšmingam laiko tarpui nuo įvykusio įvykio, ir nėra jokių galimybių patikrinti jų pagrįstumą ir kaip nors susieti būtent su ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad būtent šioje vietoje įvyko gedimas, kuris vėliau buvo pašalintas.

58. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek liudytojai teigė, jog gedimas buvo pašalintas kitą dieną, abiejų vairuotojų bendromis jėgomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad vis dėlto ieškovės darbuotojas (šiuo atveju vairuotojas Š. S.) tariamą gedimą galėjo pašalinti tiek savo jėgomis, tiek ir kitomis priemonėmis, o didelis spaudimas nebuvo tam kliūtis. Be to, liudytojas pažymėjo, jog sustojimo vietoje buvo ir kitų vilkikų, tačiau nenurodė, kodėl nebuvo kreiptasi pagalbos į juos ar nebuvo įsigyjama reikalingų priemonių gedimui pašalinti šalia esančiuose parduotuvėse (liudytojas nurodė, kad buvo sustojęs prie prekybos centrų).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pritarius ieškovės pozicijai, kad transporto priemonės gedimo pobūdis ir rimtumas nebuvo toks, jog negalėjo būti pašalintas tą patį vakarą, tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos (aptartos, šios žr. nutarties 52 punkte) užtikrinti, kad transporto priemonė būtų palikta saugojome aikštelėje.

60. Ieškovė apeliaciniame skunde teigė, kad liko tinkamai neįvertintos byloje nustatytos aplinkybės, jog vairuotojas Š. S. su transporto priemonės gedimu susidūrė 2020m. rugpjūčio 28 d. (penktadienio) vakare ( apie 20:30 val. vietos laiku), kai Lietuvoje tuo metu jau buvo apie 23:30 val., todėl vairuotojui susisiekus ir apie gedimą pranešus ieškovės įmonės administracijai (vadybininkui D. J.), ieškovės darbuotojų galimybės tokiu metu operatyviai organizuoti vilkiko su puspriekabe (apie 20 t sveriančio transporto priemonių junginio) nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę (tam būtų reikalingas specialusis sunkiasvores transporto priemones galintis vilkti transportas), remontą ar operatyviai užtikrinti papildomą transporto priemonių su kroviniu apsaugą, atliekant tokias paslaugas Jungtinėje Karalystėje galinčios suteikti įmonės paieškas, buvo gerokai apribotos.

61. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš miesto vietovės plano (google žemėlapio) matyti, kad netoli vilkiko sustojimo vietos buvo tiek degalinės, tiek stovėjimo aikštelės, taip pat ir kitos sustojimui labiau saugesnės vietos. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šioje byloje vilkikas sustojo gatvėje, kurią iš abiejų pusių supo krūmai, medžiai, t. y. iš visų pusių lengvai prieinama ir leidžianti nepastebimai pasišalinti, o gatvių apšvietimo stulpai buvo priešingoje gatvės pusėje, nei toje, kurioje sustojo vilkikas, kas leidžia teigti, jog užtikrinti krovinio saugumo nebuvo galima, nes sustojimo vieta nebuvo tinkamiausia ir atitinkanti saugumo reikalavimus, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į galimai susidariusias aplinkybes.

62. Iš ieškovės pateiktų dokumentų, o būtent sąskaitų – faktūrų matyti, kad remonto paslaugas ieškovei suteikdavo įmonė DDK Services Fleet Assistance, kuri savo tinklalapyje deklaruoja, kad pagalbą kelyje suteikia visą parą (informacija nustatyta iš internetinio tinklalapio https://www.ddkservices.co/). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė (ieškovės darbuotojai) bandė organizuoti vilkiko su puspriekabe nutempimą į artimiausią saugomą aikštelę, nors kaip ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog transporto priemonės vairuotojui pavyko prisikambanti ieškovės įmonės vadybininkui D. J., tačiau jokių realių veiksmų išspręsti problemą (pašalinti gedimą ar organizuoti transporto priemonės nutepimą į saugoma aikštelę) imtasi nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovė, nuspręsdama šalinti gedimą kitą dieną ir savo jėgomis, prisiėmė riziką, kadangi vilkikas buvo sustojęs nesaugomoje vietoje, t. y. vietoje, kuri neatitiko šalių sutartų sąlygų.

63. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-682489, ypatingųjų sąlygų 2.4. punktą, šalys susitarė, jog kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veiklos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovės didelį neatsargumą, kadangi ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir pareiginga kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo.

Dėl procesinės bylos baigties.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

47. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

48. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

50. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija nesprendžia ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičRosita Patackienė