Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-21-221/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-01-19
Bylos Nr.: e2A-21-221/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12489-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: „Cargo Caravan“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kelin“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Audatrans“
Advokatai: Ignas Dargužas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-21-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12489-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.10.8; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant apeliantės atstovui S. J.,ieškovės ir trečiojo asmens atstovui advokatui Ignui Dargužui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Cargo Caravan“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelin“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargo Caravan“ dėl skolos priteisimo, atsakovės „Cargo Caravan“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelin“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Audatrans“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti jai iš atsakovės 2 447,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. vasario 18 d. šalys sudarė krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. 10107/2, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Marijampolės (Lietuva) į Nyborg (Norvegija). Ieškovė, pasitelkusi faktinį vežėją UAB „Audatrans“, nugabeno krovinį į Norvegiją, krovinį priėmė faktinis krovinio gavėjas, tą patvirtina CMR važtaraštis Nr. 0224888. Kitą krovinio dalį atsiėmė kitas faktinio krovinio gavėjo pasitelktas vežėjas, tą patvirtina CMR važtaraštis Nr. 0823467. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą 2 300 Eur sumai, tačiau atsakovė jos neapmokėjo sąskaitoje nurodytu terminu (2016 m. balandžio 7 d.). Ieškovė už pretenzijos dėl įsipareigojimų vykdymo rengimą ir pateikimą sumokėjo iš viso 147,58 Eur. Šias išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės veiksmų, todėl prašė jas priteisti iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 447,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 427,3 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. vasario 18 d. krovinio pervežimo užsakymu – sutartimi Nr. 10107/2 šalys susitarė, jog krovinys bus pristatytas faktiniam krovinio gavėjui 2016 m. vasario 22 d. Ieškovė pažeidė sutarties 2 punktą, kadangi jos pasitelktas faktinis krovinio vežėjas neturėjo originalios transporto licencijos, todėl Norvegijos policija 2016 m. vasario 22 d. sustabdė transporto priemonę, gabenančią krovinį. Krovinio gavėjas patyrė nuostolius, nes turėjo samdyti kitą transporto priemonę, mokėti už krovinio perkrovos darbus. Ieškovė, neturėdama atsakovės sutikimo, pasamdė faktinį krovinio vežėją UAB „Audatrans“, tuo pažeisdama sutarties 3 punktą. Dėl to atsakovei apskritai nekyla pareiga apmokėti už krovinio pervežimo paslaugas. Ieškovė neinformavo atsakovės, jog Norvegijos policija sustabdė transporto priemonę, kuria gabentas krovinys, nors pagal sutartį privalėjo tą padaryti. Krovinys krovinio gavėjui buvo pristatytas 2016 m. vasario 23 d., todėl ieškovei už krovinio nepristatymą suderintais terminais atsiranda pareiga atlyginti tokiu pažeidimu padarytus nuostolius.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad atsakovė pakeitė krovinio iškrovimo vietą likus 100 km iki sutartyje numatytos krovinio iškrovimo vietos, veikdama savo rizika ir sąskaita. Dėl tokių veiksmų ieškovė neturėtų prisiimti atsakomybės. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, ieškovė sudarė sutartį su faktiniu vežėju UAB „Audatrans“, tačiau liko asmeniškai atsakinga už visos sutarties tinkamą vykdymą. Tarp šalių susiklosčiusi sutartinių santykių praktika ir sutarčių vykdymo principai patvirtina, kad šalys neturėjo tikslo susitarti, jog ieškovei yra draudžiama sudaryti sutartis su faktiniais vežėjais. Atsakovė elgiasi nesąžiningai kitaip aiškindama sutartį nei šalys ją aiškino jos vykdymo metu. Tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė, neužtenka vien fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai. Turi būti įrodytos visos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos: nuostolių faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti atsakovei iš ieškovės 2 300 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal šalių 2016 m. vasario 18 d. sudarytą krovinio pervežimo sutartį krovinys turėjo būti pristatytas 2016 m. vasario 22 d. Ieškovė sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. KEL-005121 su trečiuoju asmeniu UAB „Audatrans“, kurio transporto priemonė 2016 m. vasario 22 d. buvo sustabdyta Norvegijos transporto inspekcijos ir uždaryta į saugomą transporto aikštelę, nes faktinis krovinio vežėjas neturėjo originalios transporto licencijos. Dėl to užsakovas skubiai užsakė kitą transporto priemonę, sumokėjo už krovinio perkrovimo darbus, darbuotojų viršvalandžius, transporto leidimus ir kita tam, kad krovinys būtų pristatytas laiku, patirdamas 34 160 Norvegijos kronų (3 776,76 Eur) nuostolius. Atsakovė už suteiktas krovinio transportavimo paslaugas 2016 m. kovo 1 d. užsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą 3 286 Eur sumai, tačiau užsakovas pateiktą sąskaitą faktūrą atsisakė apmokėti, kadangi krovinys nebuvo pristatytas sutartyje numatytu terminu ir adresu. Atsakovė ir užsakovas, turėdami priešpriešinius vienarūšius reikalavimus viena kitai atliko jų įskaitymą. Atsakovė 2016 m. spalio 18 d. ieškovei pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovė nesumokėjo pretenzijoje nurodytos sumos. Kadangi atsakovė ieškovei už krovinio pervežimą išrašė ir pateikė sąskaitą faktūrą 2 300 Eur sumai, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuoti nuostolius lygius šiai pervežimo sumai (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis).

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė teismo jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kelių valandų vėlavimo pristatyti krovinį atsakovės klientas būtų patyręs nuostolių. Atsakovė neįrodė, kad jos klientui egzistavo poreikis patirti išlaidų ir samdytis kitą transporto priemonę kroviniui pervežti. UAB „Audatrans“ būtų pristačiusi krovinį 2016 m. vasario 23 d. pirmoje pusėje, t. y. tik keliomis valandomis vėliau nei atsakovės kliento pasitelktas vežėjas. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus užsakovui, kadangi laiku nepakrovė krovinio ir nesilaikė instrukcijų į vilkiką nekrauti kitų krovinių. Taigi atsakovė patyrė nuostolių dėl savo veiksmų. Atsakovė neįrodė vėlavimo fakto (datos), nepateikė įrodymų, jog būtent dėl UAB „Audatrans“ veiksmų jos klientas patyrė nuostolių. Priežastinis ryšys tarp galimo vėlavimo ir patirtų nuostolių taip pat neįrodytas. UAB „Audatrans“ neturėjo vežėjo licencijos originalo, tačiau ji jo ir neprivalėjo turėti. Norvegijos transporto inspekcija iki darbo dienos pabaigos nesuspėjo patikrinti UAB „Audatrans“ dokumentų, todėl jai buvo liepta pasilikti transporto aikštelėje iki ryto. Patikrinus dokumentus, UAB „Audatrans“ buvo leista tęsti kelionę. Ieškovė neturi pareigos atlyginti faktinio krovinio gavėjo nuostolių, atsakovė taip pat neturėjo tokios pareigos, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovei pretenzija buvo pateikta per 21 dieną nuo krovinio pristatymo dienos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji laiku tokią pretenziją pateikė ieškovei.

7. Trečiasis asmuo UAB „Audatrans“ atsiliepimu į ieškinį prašė tenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu paliko nepakeistą 2016 m. birželio 20 d. preliminarų sprendimą: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 447,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 476,84 Eur bylinėjimosi išlaidas; atmetė priešieškinį; priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės 677,6 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas, vertindamas priešieškinio pagrįstumą, iš licencijos Nr. LIC-004182-EBKR kopijos Nr. 0002, išduotos tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį, nustatė, kad licencija išduota pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009, šios licencijos bendrosiose nuostatose nurodyta, jog licencijos originalą turi laikyti vežėjo įmonė, o patvirtinta licencijos kopija turi būti laikoma transporto priemonėje. Atsakovė pateikė vairuotojo liudijimo formą (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 Priedas Nr. III), kuris išduodamas jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 3 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsakovės pateikto Reglamento dėl transporto priemonių veiklos vykdymo motorinėmis transporto priemonėmis ir laivais ištraukos (13 straipsnio) negalima vertinti vienareikšmiškai, nes teisės aktai turi būti vertinami bendrai, sistemiškai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktam straipsniui taip pat taikytini Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentai (EB) Nr. 1072/2009 ir (EB) Nr. 1073/2009, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 nėra reikalavimo turėti licencijos originalą. Iš atsakovės pateiktų trečiojo asmens vilkiko vairuotojo paaiškinimų teismas nustatė, kad ryte atlikus licencijos patikrą, ir nustačius, kad licencija galioja, vilkiko vairuotojui leista tęsti kelionę, t. y. vilkiko vairuotojui leista vežti krovinį neturint licencijos originalo. Teismas, įvertinęs tai, kad nėra kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl pavėlavimo pristatyti krovinį, laikė, jog krovinys laiku nepristatytas ne dėl ieškovės kaltės, o dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti (CRM konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovės teiginiai dėl ieškovės jai padarytų nuostolių yra neįrodyti, pažymėjęs, kad byloje kyla pagrįstų abejonių dėl poreikio tuoj pat samdyti kitą vežėją parketlenčių kroviniui pervežti, kai ieškovės pasamdyto vežėjo vairuotojas jau kitą dieną (2016 m. vasario 23 d.) pristatė kito siuntėjo krovinį. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog dėl vienos dienos vėlavimo dėl ieškovės kaltės būtų patyrusi 3 776,76 Eur dydžio nuostolius. Teismas sprendė, kad Gulvspesialisten Bergen AS patyrė išlaidų, nes jo krovinys buvo paimtas kartu su kitais daiktais ir dėl to pristatymas vėlavo 3-4 dienas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo įrodyti ne tik aplinkybę, kad buvo 3 776,76 Eur nuostoliai, bet ir kad jie yra kilę dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimų įvykdymo, susijusio su pavėluotu krovinio pristatymu, tačiau to nepadarė. Nustatęs, kad pirmoji pretenzija ieškovei buvo pateikta 2016 m. spalio 18 d., kai turėjo būti pateikta per 21 dieną nuo krovinio pristatymo dienos (2016 m. vasario 23 d.), teismas sprendė, jog turi būti taikoma ieškinio senatis. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalą padariusio asmens kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai), pažeidė 21 dienos terminą pretenzijai dėl laiku nepristatyto krovinio pareikšti, atmetė priešieškinį.

10. Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad ieškovei įvykdžius pareigą nugabenti krovinį sutartu maršrutu, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad CMR konvencijos nuostatose nėra numatyta, jog vežėjui gali būti nemokamas atlyginimas už atliktą pervežimą tuo pagrindu, kad vežėjas pavėlavo pristatyti krovinį. Teismas konstatavo, kad, atsakovei neįrodžius, jog ji patyrė nuostolius dėl ieškovės (ieškovės pasamdyto trečiojo asmens) kaltės, atsakovė turi pareigą už krovinio pervežimo paslaugas sumokėti visą ieškovės reikalaujamą sumą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą už vežimo paslaugas yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė prašo priteisti 6 procentų dydžio palūkanas, tačiau šiuo atveju šalių teisinius santykius reglamentuoja CMR konvencija, dėl priteistino procesinių palūkanų dydžio taikytinos šios konvencijos nuostatos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas.

11. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 67,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui – 508,2 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas nustatė, kad, ieškinį patenkinęs visiškai, 2017 m. kovo 7 d. sprendimu teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 409,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes sprendimo priėmimo metu nebuvo pateiktas PVM sąskaitos faktūros Nr. 3438/16LT apmokėjimas 67,72 Eur sumai, taigi bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos šiai sumai. Iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos taip pat buvo sumažintos, nes trečiasis asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius 677,6 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, nors prašė priteisti 1 185,8 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovės ir trečiojo asmens atstovė suteiktos teisinės pagalbos dydžiui pagrįsti pateikė bylinėjimosi išlaidų ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras už teisines paslaugas, 2017 m. kovo 9 d., t. y. po teismo sprendimo priėmimo teismui pateikė teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus (mokėjimų nurodymus), įvertinęs aplinkybę, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina teisinės pagalbos išlaidų dydį ir jų apmokėjimo faktą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priėmė papildomą sprendimą dėl ieškovės 67,72 Eur ir trečiojo asmens 508,2 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti priešieškinį, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, liudytoju apklausti D. N. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nurodant, kad licencijos originalą turi laikyti vežėjo įmonė, o patvirtinta licencijos kopija turi būti laikoma transporto priemonėje, neatsižvelgta į licencijos bendrųjų sąlygų paskutinę pastraipą, taip pat į Norvegijos Karalystėje galiojančio ir tiesiogiai taikomo Reglamento dėl transporto veiklos vykdymo motorinėmis transporto priemonėmis ir laivais 13 punktą, pagal kurį motorinėje transporto priemonėje, kuria vykdoma licencijuota transporto veikla, turi būti laikomas licencijos originalas; jis turi būti pateiktas patikros metu. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima remtis ir vienareikšmiškai vertinti atsakovės nurodyto reglamento, buvo padaryta remiantis ieškovės nepagrįstais samprotavimais, atskirai vertinant ginčui nereikšmingas detales. Aplinkybę, jog pervežant krovinius Norvegijos Karalystėje yra būtina turėti originalią transporto licenciją, patvirtina atsakovės atstovo susirašinėjimas su Norvegijos Karalystės nacionalinio krovinių gabenimo licencijų skyriaus darbuotoju M. H. R., kuris raštu patvirtino aplinkybes dėl privalomo originalios transporto licencijos turėjimo. Šio asmens atsakymai prilygintini oficialiems rašytiniams įrodymams, turintiems didesnę įrodomąją galią, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į juos neatsižvelgė, nepasisakė dėl jų reikšmės.

1.2. Pasisakant dėl ieškovės pateikto CMR važtaraščio Nr. 0823457, nesilaikyta įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, važtaraštis išnagrinėtas nevisapusiškai ir neobjektyviai. Nevertinta, kad važtaraščio 1 grafoje nesimato siuntėjo rekvizitų, 22 grafoje nėra įmonės – pardavėjo antspaudo, važtaraščio 24 grafoje matosi krovinio pristatymo datos taisymas ranka, o tai verčia abejoti, jog krovinys buvo pristatytas į jo iškrovimo vietą 2016 m. vasario 23 d. Be to, 24-oje grafoje turi būti ne tik gavėjo parašas, bet ir antspaudas su įmonės rekvizitais, tačiau ieškovės pateiktame CMR važtaraštyje jo nėra.

1.3. Nevertinta, kad krovinio pristatymo aplinkybės yra abejotinos. Norvegijos transporto inspekcijai sustabdžius trečiojo asmens vairuojamą vilkiką, jis negalėjo tęsti suplanuoto maršruto, kadangi inspektoriui, tikrinusiam vilkiką, vairuotojas nepateikė originalios transporto licencijos, vilkiko stabdžiai neatitiko numatytų techninių parametrų ir reikalavimų. Norėdamas tęsti suplanuotą maršrutą, vilkikas privalėjo pateikti originalią transporto licenciją, nepateikus jos, išsikrauti krovinį ir palikti šalį. Krovinį visiškai iškrovus, vairuotojui buvo grąžinti dokumentai ir leista išvykti iš kontrolės posto. Vertinant ieškovės nurodomas aplinkybes dėl kito krovinio (kilimo) pristatymo, būtina atsižvelgti, jog vairuotojas jį galėjo paslėpti vilkiko kabinoje, kadangi krovinys svėrė 63 kg.

1.4. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė neįrodė, jog dėl vienos dienos vėlavimo dėl ieškovės kaltės būtų patyrusi nuostolius, t. y., kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytas krovinio pristatymo terminas buvo nesvarbus. Nevertinta, kad krovinio pristatymo terminas buvo ypatingai svarbus, kadangi buvo numatytas naujo viešbučio „Villa Terminus“ atidarymas, kur ir turėjo būti sumontuotas gabenamas krovinys. Norvegijos transporto inspekcijai sustabdžius krovinį gabenusį vilkiką ir neleidus jam tęsti kelionės, tapo akivaizdu, jog ši transporto priemonė negalės pristatyti krovinio į paskirties vietą sutartyje suderintu ir patvirtintu terminu. Dėl to užsakovas ėmėsi skubių veiksmų, patirdamas nuostolių. Ieškovė, pasitelkdama trečiąjį asmenį, savo veiksmais užtikrino, jog vežėjas turės visus reikiamus dokumentus, prisiėmė atsakomybę už krovinio nuvežimą nustatytu terminu ir veikė savo rizika. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pranešė atsakovei, kad gali nespėti laiku pristatyti krovinį užsakovui, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovės pasamdytas vežėjas nespės laiku pasiekti krovinio pristatymo vietos.

1.5. Nurodant, jog, remiantis atsakovės susirašinėjimu su užsakovu, krovinys vėlavo 3-4 dienas, kadangi buvo paimtas su kitais daiktais transporto priemonėje, neatsižvelgta į 2016 m. vasario 18 d. ekspedijavimo sutartį Nr. 10107/1 tarp užsakovo ir atsakovės, kuria šalys susitarė, jog krovinys privalo būti pristatytas į iškrovimo vietą 2016 m. vasario 22 d. Krovinys buvo pakrautas 2016 m. vasario 19 d., todėl ši aplinkybė eliminuoja prielaidą, jog pavėlavimą sąlygojo atsakovės veiksmai.

1.6. Neatsižvelgta, kad, remiantis Norvegijos valstybinės kelių administracijos 2017 m. balandžio 6 d. raštu „Dėl krovinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patikrinimo kelyje“, trečiojo asmens vilkiko patikra buvo baigta 2017 m. vasario 22 d. 12.29 val. dienos metu, todėl tikėtina, jog vilkikas buvo sustabdytas dar prieš 12.00 val. Tai paneigia ieškovės teiginius dėl transporto dokumentų patikrinimo aplinkybių.

1.7. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė neįrodė nė vienos iš ieškovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovė, sudarydama krovinio pervežimo sutartį su trečiuoju asmeniu, prisiėmė atsakomybę už tinkamą krovinio pervežimą ir sutarties įvykdymą. Trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės sulaikymas, nepateikus reikiamų dokumentų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės netinkamai įvykdyta sutartine prievole turėti reikiamus dokumentus, t. y. originalią transporto licenciją (sutarties 2 punktas). Atsakovė prašė atlyginti jos turėtus nuostolius kaip tiesioginę žalą 6.249 straipsnio 1 dalies normos prasme. Nuostolius sudarė krovinio pervežimas, krovimo darbai, darbuotojų viršvalandžiai ir Norvegijos Karalystės mokesčiai, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės netinkamu pervežimo įvykdymu sutartyje nurodytu adresu ir terminu. Atsakovė, atlyginusi užsakovo realiai patirtus nuostolius (su užsakovu pasirašytu tarpusavio skolų užskaitymo aktu), įgijo regreso teisę į ieškovę. Taigi atsakovė įrodė visas ieškovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.

1.8. Nepagrįsta išvada, kad pretenzija buvo pateikta praleidus terminą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys intensyviai bendravo dėl krovinio pristatymo „Skype“ programos pagalba, ieškovui buvo tinkamai pranešta, jog krovinys turi būti pristatytas užsakovui į iškrovimo vietą 2016 m. vasario 22 d., kad dėl šio krovinio nepristatymo sutartyje nurodytu terminu ieškovas privalės kompensuoti visus nuostolius. Šalių susirašinėjimas „Skype“ programa turi būti vertinamas kaip tinkamas ieškovės informavimas apie patirtus nuostolius ir pretenzijos pareiškimą. Nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga, jeigu vežėjas, kuriam buvo pranešta apie krovinio pristatymo vėlavimą ir dėl to kylančius nuostolius, išvengtų atsakomybės formaliu pagrindu, remdamasis tuo, kad jam per 21 dieną nebuvo pateikta pretenzija, kurioje tiksliai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, pridėti dokumentai. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

1.9. Nepagrįstai nurodyta, kad krovinys laiku nepristatytas ne dėl ieškovės kaltės, o dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju susitariantysis vežėjas (ieškovė), būdamas atsakingas už krovinio pervežimą ir informacijos užsakovui apie pervežimą pateikimą, kaip savo srities profesionalas, visiškai neužtikrino tinkamo savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl labiau tikėtina ieškovės nurodoma pozicija ir situacijos vertinimas, nei atsakovės pateiktas aiškinimas, grindžiamas leistinais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas faktiškai tyrė tik ieškovei ir trečiajam asmeniui naudingus įrodymus, tačiau nevertino tų įrodymų ir argumentų, kuriuos pateikė atsakovė, tuo pažeisdamas procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.

14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Iš atsakovės nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat bylinėjimosi išlaidų ataskaitos. Papildomas sprendimas šioje civilinėje byloje galėjo būti priimtas tik tuo atveju, jeigu išlaidas patvirtinantys dokumentai būtų pateikti į bylą ir teismas šių išlaidų paskirstymo klausimo nebūtų išsprendęs.

2.2. Nepagrįstai spręsta, jog pagal PVM sąskaitas faktūras galima identifikuoti, kokie procesiniai dokumentai buvo parengti. Remiantis advokatų kontoros Sorainen ir partneriai pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 0047/17LT, trečiajam asmeniui 2017 m. sausio 19 d. buvo suteikta teisinių paslaugų už 508,2 Eur, tačiau prie šios PVM sąskaitos faktūros nėra nurodytos atliktų teisinių paslaugų rūšys, teisinių paslaugų kaina pagal jų rūšis. Remiantis advokatų kontoros Sorainen ir partneriai pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 3438/16LT, ieškovei laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo suteikta teisinių paslaugų už 67,72 Eur sumą, tačiau prie šios PVM sąskaitos faktūros taipogi nėra nurodytos atliktų teisinių paslaugų rūšys, o prierašas sąskaitoje, jog tai teisinės paslaugos dėl skolos išieškojimo, neapsprendžia, kokios tos paslaugos.

2.3. Nesant duomenų apie parengtus procesinius dokumentus, negalima spręsti dėl teisinių išlaidų dydžio.

2.4. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, nevertinta, jog ieškovės ir trečiojo asmens pozicija iš esmės sutapo, juos atstovavo ta pati advokatų kontora, procesiniai dokumentai buvo iš esmės identiški, dėl to buvo pagrindas šias išlaidas mažinti.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje ir 30 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė nenurodo, kur ir kada buvo pateikta pretenzija. Byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Susirašinėjimo „Skype“ programa metu ne atsakovė teikė pretenziją, o ieškovė teiravosi, ar dėl įvykio atsakovė nepatirs neigiamų pasekmių. Pirmoji ir vienintelė pretenzija ieškovei buvo pateikta 2016 m. spalio mėnesį. Pretenzija dėl pavėluoto krovinio pristatymo turi būti pagrįsta įrodymais ir pateikta raštu CMR konvencijoje nustatytais terminais. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pagal teismų praktiką 21 dienų pretenzijos pateikimo terminas nėra imperatyvus. Atsakovės nurodytų civilinių bylų Nr. 2A-142-640/2015, Nr. 3K-3-227/2012 ir šios bylos ratio decidendi nesutampa.

3.2. Atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakomybė dėl pavėluoto krovinio pristatymo negalėjo kilti. Vien faktas, kad atsakovė sumokėjo visą ar dalį pareikalautos sumos savo klientui pagal jo pareikštą pretenziją savaime nereiškia, kad atsakovė įgijo galiojančią ir vykdytiną regresinio reikalavimo teisę. Atsakovė turi įrodyti nuostolių realumą, t. y., kad egzistavo objektyvus poreikis tokias išlaidas patirti ir priežastinį ryšį tarp patirtų nuostolių ir UAB „Audatrans“ veiksmų.

3.3. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia naujus argumentus, kurie nebuvo nagrinėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, naujas prielaidas ir galimas įvykio versijas, tačiau šie atsakovės argumentai neįrodo, kad ji ar jos klientas privalėjo samdytis kitą transporto priemonę ir dėl to patirti papildomų išlaidų.

3.4. Ieškovė atleistina nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ieškovė ir vežėjas negali būti laikomi atsakingi už aplinkybes, kurių jie negalėjo išvengti, t. y., jog Norvegijos transporto inspekcijos pareigūnai nespės patikrinti dokumentų iki darbo dienos pabaigos. Atsakovė, teigdama, kad Norvegijoje yra būtina turėti licencijos originalą, nepateikė teisės akto ar memorandumo, įrodančio šią aplinkybę. Atsakovės pateiktas susirašinėjimas el. paštu su asmeniu, kurio pareigos ar funkcijos nežinomos, negali įrodyti, kad UAB „Audatrans“ turėjo turėti licencijos originalą. Patikrinus dokumentus, kitą dieną UAB „Audatrans“ leista tęsti kelionę, o tai reiškia, kad nebuvo padaryti pažeidimai, dėl kurių ji nebūtų galėjusi tęsti kelionės. Atsakovės minima patikra buvo pirmoji patikra, po kurios pareigūnas norėjo įsitikinti, jog UAB „Audatrans“ turi reikiamus dokumentus, tačiau to padaryti iki darbo dienos pabaigos nesuspėjo dėl didelės vilkikų eilės transporto priemonių patikros aikštelėje. Šias aplinkybes patvirtina pačios atsakovės paaiškinimai rašte, kuriame teigiama, jog po pirminės patikros kitą dieną turėjo būti atlikta planinė patikra.

3.5. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ieškovė pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas yra atsakinga už tai, kad UAB „Audatrans“ neturėjo licencijos originalo. Visgi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neįrodinėjo, jog dėl atsakovės patirtos žalos buvo atsakinga ieškovė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme taip pat nekėlė klausimo dėl CMR važtaraščio, pagal kurį krovinys buvo pristatytas į šalia Bergeno esantį miestą Seim, tinkamo užpildymo. Pakrovimo laiko neįrašymas neturi teisinės reikšmės ir nedaro CMR važtaraščio negaliojančiu, o datos formato klaida taisyta ta pačia ranka ir tuo pačiu rašikliu. Atsakovė teisės aktais nepagrindžia teiginių, kad, atsiėmus krovinį, turi būti dedamas antspaudas, bet ne parašas. Nauji apeliacinio skundo argumentai nevertintini apeliacinės instancijos teisme, be to, jie nesudaro pagrindo konstatuoti, jog UAB „Audatrans“ kito krovinio nepristatė 2016 m. vasario 23 d.

3.6. Atsakovės prašymas dėl liudytojo apklausos buvo paduotas ne laiku, siekiant vilkinti teismo procesą. UAB „Audatrans“ atstovė bylos nagrinėjimo metu galėjo išsamiai atsakyti į atsakovės užduotus klausimus. Dėl to neaišku, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų paliudyti liudytojas, dėl kurių nebuvo pasisakyta ir kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme.

3.7. Kadangi neegzistuoja CPK įtvirtintos sąlygos, sudarančios pagrindą priimti naujai teikiamus įrodymus ir jos nėra nurodytos apeliaciniame skunde, su tuo susijęs atsakovės prašymas turi būti atmestas.

16. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. papildomo sprendimo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas atsiliepime, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4.2. Atsakovei negalint dalyvauti teismo posėdyje iki jo pabaigos, teismas tenkino atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir įpareigojo šalis pateikti baigiamąsias kalbas raštu. Dėl to trečiasis asmuo turėjo papildomų bylinėjimosi išlaidų. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su detalizacija buvo pateiktas 2017 m. vasario 15 d., nurodant, jog bylinėjimosi išlaidos yra už baigiamosios kalbos rengimą.

4.3. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas atsiliepime. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisinių paslaugų ataskaita ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, taip pat ir sąskaita 67,72 Eur sumai teismui buvo pateikti 2017 m. sausio 19 d. Minėtame prašyme yra pateikta detali suteiktų paslaugų ataskaita, kurioje nurodytas kiekvienas ieškovės atstovo atliktas veiksmas ir suteiktos paslaugos, už kurias prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.4. Vien mokėjimo dokumentų nepateikimas negali būti procesine kliūtimi spręsti šalies turėtų išlaidų atlyginimo klausimą. Šalys buvo apmokėjusios advokatų kontoros Sorainen ir partneriai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai papildomu sprendimu iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Cargo Caravan“ (ekspeditorė) 2016 m. vasario 18 d. su Gulvspecialisten Bergen AS sudarė ekspedijavimo sutartį Nr. 10107/1, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti transportavimo paslaugas ir kitas logistikos paslaugas, t. y. nugabenti krovinį (9 t. parketo) iš Marijampolės (Lietuva) į Nyborg (Norvegija), o klientas įsipareigojo sumokėti ekspeditorei už suteiktas paslaugas sutartyje numatytą pervežimo kainą 3 286,00 Eur. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. vasario 18 d., UAB „Cargo Caravan“ sudarė krovinio pervežimo– užsakymo sutartį Nr. 10107/2 su ieškove UAB „Kelin“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį (9 t. parketo) iš Marijampolės (Lietuva) į Nyborg (Norvegija) ir jį pristatyti 2016 m. vasario 22 d. Sutartyje numatyta pervežimo kaina 2 300 Eur. Ieškovė savo sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti pasitelkė faktinį vežėją UAB „Audatrans“, su kuria sudarė pervežimo sutartį Nr. KEL L005121. UAB „Audatrans“ krovinį nuvežė į Norvegiją, tačiau krovinį gabenęs automobilis buvo sustabdytas patikrai. Atsakovės užsakymu vežtą krovinį atsiėmė kitas faktinio krovinio gavėjo pasitelktas vežėjas. Atsakovei neatsiskaičius už krovinio vežimą, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 2 447,58 Eur skolą, 6 procentų palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, nesutiko su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovės priteisti 2 300 Eur nuostolius, 6 procentų palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama tuo, kad ieškovės pasitelktas vežėjas neturėjo originalios transporto licencijos, krovinys buvo pristatytas pavėluotai, atsakovė krovinio gavėjui atlygino nuostolius.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka atsakovė.

Dėl vežėjo atsakomybės

20. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už tarptautinį krovinio pervežimą. Bylose iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius (vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės) taikytinos CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Pažymėtina, kad ir pačių ginčo šalių sudarytoje sutartyje nustatyta, kad jos vadovaujasi CMR konvencijos nuostatomis.

21. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.

Dėl pretenzijos pateikimo

22. Minėta, kad atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad krovinys krovinio gavėjui buvo pristatytas pavėluotai. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis). Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos (CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliantė, reikšdama reikalavimus dėl vėlavimu pristatyti krovinį padarytų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti tiek vėlavimo faktą, tiek nuostolių faktą ir dydį, tiek pretenzijos pareiškimą raštu per 21 dieną.

23. Nagrinėjamu atveju tokia pretenzija konvencijos nustatytu laiku ieškovei nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad šalių bendravimas „Skype“ programa vertintinas kaip tinkamas pretenzijos pareiškimas. Kaip galima spręsti iš susirašinėjimo „Skype“ programa, būtent ieškovė teiravosi, ar dėl įvykio atsakovė nepatirs jokių neigiamų pasekmių, o ne atsakovė teikė pretenziją (prijungtos bylos Nr. e2-27953-615/2016 1 t., b. l. 16). Pastebėtina, kad šis susirašinėjimas vyko 2016 m. vasario 23 d., o vienintelė pretenzija ieškovei buvo pateikta 2016 m. spalio mėnesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovės 2016 m. gegužės 24 d, atsakymą į ieškovės priminimą dėl apmokėjimo, kuriame atsakovė nurodė, kad apmokėjimas yra sustabdytas, prašė palaukti apmokėjimo, kol vyksta derybos su klientu (1 t., b. l. 19). Toks atsakymas tik patvirtina, jog susirašinėjimas „Skype“ programa nelaikytinas pretenzijos pareiškimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei pretenzija taip pat nebuvo pateikta laiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl pretenzijos nepareiškimo per nustatytą 21 dienos terminą sudarė savarankišką pagrindą atmesti priešieškinį ir atitinkamai netenkinti apeliacinio skundo.

Dėl originalios transporto licencijos

24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl originalios licencijos turėjimo transporto priemonėje.

25. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad faktinis vežėjas UAB „Audatrans“ neturėjo vežėjo licencijos originalo. Pateikta licencijos Nr. LIC-004182-EBKR kopija Nr. 002, iš kurios matyti, kad licencija išduota tarptautiniam krovinių vežimui už atlygį. Ji išduota pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių. Reglamento 6 punkte nustatyta, kad Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu ir negali būti perleidžiama; patvirtinta Bendrijos licencijos kopija laikoma kiekvienoje vežėjo transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus. Byloje pateiktos licencijos kopijos bendrosiose nuostatose nurodyta, kad licencijos originalą turi laikyti vežėjo įmonė, o transporto priemonėje turi būti laikoma patvirtinta licencijos kopija.

26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į licencijos bendrųjų sąlygų paskutinę pastraipą, kurioje nurodyta, jog kiekvienoje valstybės narės teritorijoje licencijos turėtojas privalo laikytis toje valstybėje galiojančių transportą ir eismą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

27. Pritartina ieškovei, kad apeliantė neįrodė Norvegijos teisės turinio. Teigdama, kad Norvegijoje yra būtina turėti licencijos originalą, apeliantė nepateikė jokio teisės akto ar memorandumo, įrodančio šią aplinkybę. Apeliantės pateiktas susirašinėjimas el. paštu su asmeniu, kurio pareigos ar funkcijos nežinomos, negali būti prilyginamas oficialiam ar didesnę galią turinčiam įrodymui, jis negali įrodyti Norvegijos teisės turinio. Taigi ir to, kad transporto priemonėje privalu turėti licencijos originalą. Atsakovės pateikta ištrauka iš teisės akto, patalpinto internete (užsienio šalies Reglamento dėl transporto priemonių veiklos vykdymo motorinėmis transporto priemonėmis ir laivais (Transporto veiklos vykdymo motorinėmis transporto priemonėmis ir laivais reglamentas), 13 straipsnio, nėra tinkamas įrodymas patvirtinti atsakovės dėstomas aplinkybes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai. Sutiktina ir su ieškove, kad, nepateikus teisės akto taikymo apimties, neįmanoma spręsti, ar galima atsakovės nurodytą aktą taikyti nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į apeliantės su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus (susirašinėjimą, suvestinę – 3 t., b. l. 21–26, 29–37), kurie yra prieštaringi (Norvegijos pareigūno pateiktame atsakyme teigiama, kad reikalingas licencijos originalas, o suvestinėje nurodoma, kad UAB „Audatrans“ nepateikė notariškai patvirtintos licencijos kopijos).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė yra tai, kad, atlikus dokumentų patikrinimą, kitos dienos rytą UAB „Audatrans“ buvo leista tęsti kelionę. Šią aplinkybę patvirtina pateikti įrodymai apie kito krovinio pristatymą: važtaraštis, vairuotojo D. N. byloje pateikti rašytiniai paaiškinimai, taip pat, nagrinėjant apeliacinį skundą, kaip liudytojo duoti parodymai.

29. Liudytojas D. N. patvirtino, kad patikrai buvo sustabdytas apie antrą valandą Lietuvos laiku (iš su apeliaciniu skundu pateikto susirašinėjimo matyti, kad 12.29 val. vietiniu laiku), taip pat ir tai, kad Norvegijos transporto inspekcija iki darbo dienos pabaigos nesuspėjo patikrinti UAB „Audatrans“ dokumentų, todėl vairuotojui buvo liepta pasilikti transporto aikštelėje iki ryto. Ryte, patikrinus dokumentus, buvo leista toliau tęsti kelionę, nors, kaip liudijo vairuotojas, licencijos originalas nebuvo pristatytas. Vairuotojas patvirtino ir tai, kad kitas krovinys (kilimas) buvo puspriekabėje ir jį matė patikrą atliekantys pareigūnai.

Dėl pavėluoto termino pristatyti krovinį ir civilinės atsakomybės sąlygų

30. Apeliantė nesutinka, kad ji neįrodė, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog dėl vienos dienos vėlavimo dėl ieškovės kaltės patyrė atsakovės nurodyto dydžio nuostolius. Apeliantės teigimu, krovinio pristatymo terminas šiame ginče yra ypatingai svarbus, kadangi buvo numatytas viešbučio atidarymas, o viešbutyje turėjo būti sumontuotas gabenamas krovinys.

31. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, kuri gali būti pritaikyta teismo, jeigu toks reikalavimas yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka ir įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo civilinę atsakomybę pavėluoto krovinio pristatymo atveju, siekiant nuostolių atlyginimo šiuo pagrindu, turi būti įrodytas pavėlavimas, žala (tiek žalos faktas, tiek jos dydis) (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis), be to, priežastinis žalos bei pavėluoto krovinio pristatymo ryšys.

32. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krovinys buvo gabenamas į statomą viešbutį. Krovinį vežusį automobilį sustabdžius patikrai (2016 m. vasario 22 d.), apeliantės klientas kroviniui atvežti samdė naują vežėją. Iš byloje esančių įrodymų spręstina, kad UAB „Audatrans“ būtų pristačiusi krovinį 2016 m. vasario 23 d. pirmoje pusėje, t. y. tik keliomis valandomis vėliau nei apeliantės kliento pasitelktas vežėjas. Sutiktina su ieškove, kad apeliantė neįrodė, jog jos klientui kroviniui pervežti buvo būtina samdyti kitą transporto priemonę ir dėl to patirti papildomas išlaidas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kelių valandų vėlavimo pristatyti krovinį apeliantės klientas būtų patyręs nuostolius.

33. Minėta, kad apeliantė atlygino savo kliento dėl krovinio pristatymo patirtus nuostolius pavėluotai gavusi pretenziją. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad apeliantė, siekdama su savo klientu išlaikyti gerus santykius, sumokėjo visą ar dalį pareikalautos sumos pagal kliento pavėluotai pareikštą pretenziją nereiškia, kad apeliantė įgijo galiojančią ir vykdytiną regresinio reikalavimo teisę. Byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp galimo vėlavimo ir patirtų nuostolių.

34. Atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovė nesuteikė informacijos apie iškilusius krovinio pristatymo trukdžius, galimą krovinio pristatymo vėlavimą, nes, nežinant apie tai, nebūtų jokio poreikio samdyti ir naują vežėją.

Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės

35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinys laiku nepristatytas ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti (CMR 17 straipsnio 2 dalis). Apeliantės teigimu, neįrodytas šio atleidimo pagrindo buvimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

36. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.

37. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).

38. Teisėjų kolegija dėl originalios licencijos turėjimo, pateiktų įrodymų vertinimo yra pasisakiusi nutarties 24–29 punktuose. Kolegijos nuomone, vien tik aplinkybė dėl originalios licencijos turėjimo transporto priemonėje, kai tai nenumatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009, negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėja savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, t. y. kad vežėjos elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jos sąmoningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo. Atkreiptinas dėmesys į vairuotojo parodymus, jog, vykdydamas tarptautinius pervežimus ne vienerius metus, transporto priemonėje turėdavo tik licencijos kopiją. Taigi byloje nenustatyta sąmoningo netinkamo vežėjos elgesio, vežėjos elgesys neprilygintinas tyčiniams veiksmams.

39. Pažymėtina ir tai, kad CMR Konvencijos nuostatose nėra numatyta tai, jog vežėjui gali būti nemokamas atlyginimas už atliktą pervežimą tuo pagrindu, kad vežėjas pavėlavo pristatyti krovinį.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, nepasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinio skundo dėl 2017 m. kovo 16 d. papildomo sprendimo

41. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą priteisti 2 476,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo – 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. kovo 7 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismas iš atsakovės UAB „Cargo Caravan“ ieškovei UAB „Kelin“ priteisė 2 476,84 Eur bylinėjimosi išlaidas (motyvuojamoje dalyje nurodyta 2 409,12 Eur) ir trečiajam asmeniui UAB „Audatrans“ – 677,60 Eur, motyvuojant tuo, kad tokioms sumoms pagrįsti pateikti apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. 2017 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismas byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovei UAB „Kelin“ priteisė 67,72 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „Audatrans“ – 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

42. Atsakovė nesutinka su papildomu sprendimu, motyvuodama tuo, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų ir bylinėjimosi išlaidų ataskaitos.

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio ir 94 straipsnio nuostatomis, baigus bylos nagrinėjimą teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“.

44. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

45. Nagrinėjamu atveju iš bylos svarstymui pateiktų dokumentų matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovės ir trečiojo asmens atstovė pateikė prašymus atlyginti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą su atliktų paslaugų ataskaita ir jos dydžiui pagrįsti pateikė PVM sąskaitas faktūras, sąskaitos detalizavimus, mokėjimų nurodymus (3 t., b. l. 62–65, 66–79). Pagal bylos medžiagą, atsakovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įvardytus procesinius dokumentus rengė advokatė.

46. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrįstos tik tos išlaidos, kurios apmokėtos ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo dėl nepriteistų išlaidų pateikė prašymus priimti papildomą sprendimą, pateikė papildomai PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (3 t., b. l. 159–160, 161–162). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaita faktūra dėl 67,72 Eur buvo pateikta ir su pirminiu ieškovės prašymu. Be to, iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė 67,72 Eur sumokėjo 2016 m. rugsėjo 21 d., trečiasis asmuo 508,20 Eur – 2017 m. sausio 27 d. O tai reiškia, kad su advokate buvo atsiskaityta iki apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti papildomą sprendimą ir tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens prašymus dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į galutinio sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, jog priteisiama ieškovei 2 476,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. tiek, kiek ir prašė ieškovė (minėta, kad motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog prašomos priteisti išlaidos mažinamos 67,72 Eur iki 2 409,12 Eur). Kadangi galutinio sprendimo rezoliucinė dalis nėra ištaisyta, todėl papildomu sprendimu dar kartą priteisus 67,72 Eur, ieškovė šią sumą gautų nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, naikintina papildomo sprendimo dalis dėl 67,72 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Kadangi atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, vertintinas ieškovės ir trečiojo asmens prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje, priteisimo pagrįstumas (CPK 93, 98 straipsniai).

49. Ieškovė nurodė apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą sumokėjusi iš viso 1 357,62 Eur sumą, trečiasis asmuo – 671,55 Eur sumą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė advokatų kontoros SORAINEN ir partneriai 2017 m. gegužės 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 891,77 Eur sumai, 2017 m. gegužės 26 d. banko sąskaitos išrašą dėl 891,77 Eur sumokėjimo, 2017 m. gruodžio 20 d. – advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 7195 465,85 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1321 dėl 465,85 Eur sumokėjimo. Teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą atsakovė sumokėjo 800 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą – 91,77 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžio metu (3,5 val., 110 Eur/val.) – 465,85 Eur (385 Eur + 80,85 Eur PVM). Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1 069,64 Eur (2016 metų 4 ketvirčio (užpraėjęs ketvirtis nustatomas pagal PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo datą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (822,8 Eur) x 1,3), todėl ieškovės prašoma priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą vertintina kaip pagrįsta. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ir paaiškinimai, yra 329,12 Eur (2016 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (822,8 Eur) x 0,4), todėl ieškovės prašoma priteisti 91,77 Eur suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą vertintina kaip pagrįsta. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra 83,87 Eur (2017 metų 2 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (838,7 Eur) x 0,1). Kadangi 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija APB Nr. 7195 nurodyta, kad pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžio metu trukmė yra 3,5 val., pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda teisinių konsultacijų, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinas užmokesčio dydis už pasirengimą ir ieškovės atstovavimą teismo posėdžio metu yra 335,48 Eur (83,87 Eur/val. x 4 val.). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 227,25 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

50. Trečiasis asmuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė advokatų kontoros SORAINEN ir partneriai 2017 m. birželio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 338,8 Eur sumai, 2017 m. liepos 14 d. banko sąskaitos išrašą dėl 338,8 Eur sumokėjimo, o 2017 m. gruodžio 20 d. – advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 7194 332,75 Eur sumai. Trečiasis asmuo nepateikė teismui duomenų, kad apmokėjo 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 7194. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens prašomos atlyginti 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija APB Nr. 7194 nurodytos išlaidos nėra tinkamai pagrįstos, todėl negali būti tenkinamas trečiojo asmens prašymas jas priteisti iš atsakovės. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1 062,88 Eur (2017 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (817,6 Eur) x 1,3), todėl trečiojo asmens prašoma priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą vertintina kaip pagrįsta. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ir paaiškinimai, yra 327,04 Eur (2017 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (817,6 Eur) x 0,4), todėl trečiojo asmens prašoma priteisti 38,8 Eur suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą vertintina kaip pagrįsta. Iš viso trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinos 338,8 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti 2017 m. kovo 16 d. papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo uždarajai akcinei bendrovei „Kelin“.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“, įmonės kodas 302594647, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelin“, įmonės kodas 301507365, 1 227,25 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“, įmonės kodas 302594647, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Audatrans“, įmonės kodas 303895354, 338,8 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėGintautas KoriaginasVirginija Lozoraitytė