- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-142-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31443-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Delamode Baltics“
- Atsakovas
- UAB „Dar Trans“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovui UAB „Dar Trans“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas UAB „Delamode Baltics“ pateikė ieškinį (b. l. 1-4), kuriame prašė priteisti iš atsakovo 3563,55 Lt skolos, 605 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė Vienkartinę krovinių vežimo sutartį Nr. 13/JB-487, pagal kurią susitarė dėl krovinio pervežimo maršrutu Turkija – Lietuva už 1090 Eur. Ieškovas, suteikęs atsakovo užsakytas pervežimo paslaugas, ir pritaikęs 200 Lt nuolaidą sutartyje nurodytai pervežimo paslaugu kainai, pateikė atsakovui apmokėjimui 2013 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DB 943953 3563,55 Lt sumai. Sutartyje nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas - 30 dienų po sąskaitos gavimo. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 5 d. pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl ieškovo kaltės tariamai patyrė 700 Eur nuostolių. Ieškovas pateikė atsakovui motyvuotą atsakymą į atsakovo pretenziją, kuriame išsamiai nurodė nesutikimo su pretenzija motyvus. Ieškovui samdant teisininkus ginčui išspręsti ne teisminiu keliu ir apmokant už teisinę pagalbą, ieškovas patyrė 605 Lt nuostolių. Ieškovas pažymi, kad savo pareigas pagal sutartį įvykdė, nugabeno atsakovo patikėtus krovinius sutartu maršrutu ir už atliktas paslaugas pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą - faktūrą. Atsakovas pretenziją ieškovui dėl pavėluoto krovinio pristatymo pateikė praleidęs CMR konvencijoje nustatytą 21 dienos terminą. Kadangi krovinys buvo pristatytas 2013 m. liepos 8 d., CMR konvencijoje nustatytas 21 dienos pretenzijos pateikimo terminas prasidėjo 2013 m. liepos 9 d. ir baigėsi 2013 m. liepos 29 d. Tuo tarpu atsakovas pretenziją parengė 2013 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovui ją pateikė 2013 m. rugpjūčio 5 d., todėl, ieškovo nuomone, atsakovas praleido 21 dienos pretenzijos pateikimo terminą ir pagal CMR konvenciją nebeteko teisės reikalauti kompensacijos iš ieškovo dėl pristatymo termino viršijimo. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo pretenzijoje reikalaujama sumokėti bauda, kadangi teismų praktikoje nustatyta, kad CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymas.
Atsakovas UAB „Dar Trans“ pateikė byloje priešieškinį (b. l. 16-22), kuriame prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1035,84 Lt nuostolių, patirtų dėl ieškovo pavėluotai pristatyto krovinio, 726 Lt nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo patirtos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šalys 2013 m. birželio 26 d. sudarė vienkartinę krovinių vežimo sutartį Nr. 13/JB-487, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Ankara (Turkija) - Vilnius (Lietuva), o atsakovas už tinkamai atliktą krovinio pervežimą - per 30 dienų po sąskaitos ir CMR važtaraščio originalo gavimo sumokėti ieškovui 1090 Eur (3763,55 Lt). Pagal minėtą sutartį ieškovas buvo įsipareigojęs transporto priemonę į pasikrovimo vietą Ankaroje pateikti 2013 m. birželio 27-28 d. ir krovinį į Vilnių pristatyti 2013 m. liepos 4-5 d. Tačiau į pasikrovimo vietą Ankaroje ieškovo pasamdytas vežėjas atvyko viena diena vėliau, o krovinį pristatyti į Vilnių buvo vėluojama tris dienas. Kadangi laiku nepristatytas krovinys buvo skirtas jį gabenti toliau į Rusijos Federaciją, krovinio savalaikis pristatymas atsakovui turėjo esminę reikšmę, kadangi pagal 2013 m. liepos 3 d. UAB „Dar Trans“ su Rusijos Federacijos vežėju OOO „Amator-2000" sudarytą vežimo sutartį Nr. 13/JB-490 numatytą krovinio iškrovimo dieną (t.y. 2013-07-05) Vilniuje esančiame krovinių terminale krovinys turėjo būti perkrautas sekančiam vežėjui OOO „Amator-2000". Dėl ieškovo pavėluotai pristatyto krovinio, sekantis vežėjas OOO „Amator-2000" patyrė trijų dienų prastovas ir galutiniam gavėjui OOO „Technosfera" krovinys buvo pristatytas taip pat pavėluotai. UAB „Dar Trans“ ir OOO „Amator-2000" sudarytoje vežimo sutartyje buvo nustatyta, kad užsakovas (t.y. atsakovas) vežėjui OOO „Amator-2000" įsipareigoja sumokėti 100 Eur už prastovą, jei krovinys nepateikiamas per 24 val. Dėl pavėluotai pristatyto krovinio sekančiam vežėjui OOO „Amator-2000" patyrus trijų dienų prastovas, UAB „Dar Trans“ pagal vežėjo OOO „Amator-2000" pateiktą 2013 m. liepos 15 d. sąskaitą-faktūrą Nr.4939/1 kompensavo šio patirtas prastovas, sumokėdama po 100 Eur už kiekvieną patirtą prastovų dieną, viso - 300 Eur (t.y. 1035,84 Lt). Ieškovo ir atsakovo atstovams susirašinėjant internetu kompiuterine programa „Skype“, dėl pavėluotai pristatyto krovinio atsakovas raštu pareiškė pretenzijas ir pateikė nuostolių rezervaciją (reklamacijas). Atsakovas, siekdamas iš ieškovo išieškoti nuostolius neteismine tvarka, patyrė išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (sumokėjo advokatui 726 Lt už patikslintos pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, pavėluotai pristačius krovinį, rengimą). Iš viso dėl ieškovo netinkamai įvykdytos 2013-06-26 vienkartinės krovinių vežimo sutarties Nr. 13/JB-487 atsakovas patyrė 1761,84 Lt nuostolių. Atsakovas nurodo, kad rašytinę pretenziją, kaip to reikalauja CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punktas, atsakovas ieškovui pateikė tą pačią dieną, kai tik krovinys buvo pristatytas (t. y. 2013-07-08). Krovinį atvežusiam vežėjui reklamacijos dėl pavėluotai pristatyto krovinio buvo pateiktos CMR važtaraštyje, atžymint, kad krovinys pristatytas 2013 m. liepos 8 d., taip pat ieškovui tiesiogiai rašytinės pretenzijos dėl pavėluotai pristatyto krovinio ir dėl to kylančių nuostolių buvo pateiktos šalių atstovams susirašinėjant internetu kompiuterine programa „Skype“. Todėl atsakovas nepraleido CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punkte nustatyto termino rašytinėms reklamacijoms pareikšti. Atsakovo teigimu, ieškovas galimai painioja CMR konvencijos teisės normas, nustatančias, kada vežėjui kokios pretenzijos turi ar gali būti reiškiamos ir kokie formos ir turinio reikalavimai dvejopo pobūdžio pretenzijoms yra keliami. Vadovaujantis teismų praktika, privaloma ikiteisminė procedūra rašytinės pretenzijos pareiškimo forma yra būtina tik reiškiant ieškinį dėl pavėlavimo pristatyti krovinį (30 straipsnio 3 punktas). Kitais krovinio visiško ar dalinio praradimo, sugadinimo atvejais pretenzijų pareiškimas nėra privalomas. Atsakovo įgalioto pagal vežimo sutartį krovinio gavėjo UAB "A&P Efektas" CMR važtaraštyje atžymėtos reklamacijos apie pavėluotą krovinio pristatymą (t.y. 2013-07-08), taip pat atsakovo darbuotojo raštu telekomunikacijų galiniais įrenginiais pareikštos pretenzijos (rezervuojant galimus nuostolius) ieškovo darbuotojai, atsakingai už krovinio gabenimo procesą, CMR konvencijos prasme, kaip bendro pobūdžio pranešimas apie pavėluotą krovinio pristatymą, buvo visiškai pakankamos. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jog atsakovas iš ieškovo už pavėluotą krovinio pristatymą neva reikalauja atlyginti nuostolius netesybų (baudų) forma, ko CMR konvencija nenumato. Siuntėjo atsakomybės prieš vežėją dėl šio patirtų prastovų kompensavimo CMR konvencija nedraudžia ir apskritai nereglamentuoja, t.y. nedraudžia krovinio siuntėjui susitarti su vežėju ir dėl nuostolių už vežėjo patirtas prastovas kompensavimo netesybų forma. Atsakovui pagrįstai atlyginus sekančiam vežėjui OOO „Amator-2000" sutartinius nuostolius už dėl ieškovo kaltės patirtas trijų dienų prastovas, patirtų nuostolių atsakovas gali reikalauti atlyginti iš vežimo sutartį pažeidusio ieškovo.
Bylą nagrinėjant teisme, ieškovas pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo (b. l. 94), kuriame nurodė, kad atsakovas po ieškinio pateikimo 2013 m. spalio 10 d. sumokėjo ieškovui 3563,55 Lt skolos. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio atsakovui UAB „Dar Trans“ dalyje dėl 3563,55 Lt priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-21 sprendimu priėmė ieškovo UAB „Delamode Baltics“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 3563,55 Lt skolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas atsakovo UAB „DAR TRANS“ priešieškinį iš dalies tenkino ir priteisė atsakovui UAB „DAR TRANS iš ieškovo UAB „Delamode Baltics“ 1635,84 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme pagal priešieškinį dienos 2013-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią priešieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal 2013-06-26 tarp šalių sudarytos vienkartinės krovinių vežimo sutarties sąlygas matyti, šalių santykiams taikytina CMR konvencija. Byloje konstatuota, jog nėra ginčo, jog sutarties įvykdymo terminas, t.y. krovinio pristatymo terminas buvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 1956 m. CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Teismas nurodė, jog Konvencijos 30 straipsnio 3 dalis numato, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovas praleido šį pretenzijos padavimo terminą. Nagrinėjamu atveju nuostolių atlyginimo dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu raštiška pretenzija ieškovui buvo pateikta iki 2013 m. liepos 29 d. Iš šalių atstovų susirašinėjimo „Skype“ programos pagalba (b. l. 81-88) teismas nustatė, jog šalių atstovai intensyviai bendravo dėl krovinio pristatymo, ieškovo atstovei buvo žinoma, kad krovinio pristatymas turi būti atliktas būtinai liepos 5 d., nes krovinys toliau turės būti pakrautas ir gabenamas į Rusiją ir kad dėl krovinio nepateikimo sekančiam vežėjui liepos 5 d. atsakovas turės mokėti sekančiam krovinio vežėjui už prastovas. Dar 2013 m. liepos 9 d. atsakovo atstovas ieškovo atstovei nurodė, kokį nuostolį patyrė dėl vėlavimo pristatyti krovinį. Todėl teismas sutiko su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas pretenzijos dėl pristatymo termino viršijimo padavimo terminas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga, jei vežėjas, kuriam raštiškai buvo pranešta apie krovinio pristatymo vėlavimą ir dėl to kylančius nuostolius, išvengtų atsakomybės formaliu pagrindu, remdamasis tuo, kad jam per 21 dieną nebuvo pateikta tokia pretenzija, kurioje tiksliai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai. Teismas pažymėjo, jog svarbu tai, kad per 21 dieną vežimo sutarties šalis gali nesuspėti surinkti reikiamų dokumentų, ypač jei vykdomas sudėtinis vežimas ir tolesni vežimo dalyviai yra užsienyje. Tikslūs vėlavimo pristatyti krovinį nuostoliai gali paaiškėti ir vėliau. Todėl nurodė, jog visiškai pagrįsta ir teisinga nereikalauti pretenzijose, minimose CMR konvencijos 30 straipsnyje, nurodyti nuostolių ir žalos dydį bei pridėti įrodančius dokumentus, kaip yra pretenzijų, reiškiamų 32 straipsnyje, atveju, su kuriomis siejama ieškinio senaties terminų eiga. Teismas nurodė, jog būtent taip CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgoje Nr. A2-14, Teismų praktika 15.
Teismo sprendime nurodyta, kad CMR konvencijos 30 straipsnyje aptariamos reklamacijos (oficialiame angliškame tekste įvardytos terminu reservation, o lietuviškame tekste vadinamos pretenzijomis) yra kito pobūdžio pretenzijos nei tos, kurios įvardytos 32 straipsnio 2 punkte (writtten claim), nes pretenzijos, minimos 30 straipsnyje, nėra tos, kuriose turėtų būti nurodytas nuostolių ir žalos dydis bei pridedami įrodantys dokumentai, kaip yra pretenzijų, reiškiamų 32 straipsnyje, atveju. CMR konvencijos 30 straipsnyje nurodytos reklamacijos (pretenzijos) yra bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie trūkumus. Tokios pretenzijos (reklamacijos) gali būti įrašomos į važtaraštį arba atskirai išsiųstos paštu, faksu ar telegrafu. Nagrinėjamu atveju vežėjui tuoj po pervežimo buvo pateiktos reklamacijos (pretenzijos) dėl krovinio pavėluoto pristatymo, ieškovas apie šias reklamacijas neabejotinai žinojo.
Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo priešieškinį dalyje, nurodė, jog atsakovo faktinius nuostolius sudaro dėl pavėlavimo pristatyti krovinį patirtos papildomos išlaidos – tolesniam vežėjui sumokėta didesnė suma už pervežimą, nei būtų buvusi sumokėta, jei krovinys būtų pristatytas laiku. Nagrinėjamu atveju šalių valia dėl to, ar 100 EUR mokama už kiekvienos dienos prastovą, matoma iš faktinių šalių veiksmų – vežėjo „Amator-2000“ reikalavimo sumokėti šią sumą už kiekvieną prastovos dieną ir atsakovo veiksmų – reikalaujamos sumos sumokėjimo. Teismas nurodė, jog nebūtų protinga numatyti vienkartinę sumą už prastovą, nesiejant jos su trukme. Teismas rėmėsi liudytojo J. B. parodymais, kad tai yra įprastinė praktika pervežimuose. Todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl to, kad atsakovas sumokėjo Rusijos bendrovei didesnę sumą už prastovą, nei buvo numatyta sutartyje. Esant šioms aplinkybėms, tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 300 EUR (arba 1035,84 Lt) nuostolių priteisimo iš ieškovo.
Atitinkamai, kadangi ieškovas geruoju neatlygino atsakovo patirtų nuostolių, atsakovas patyrė išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, t. y. patyrė 726 Lt su PVM išlaidas advokato pagalbai apmokėti už pretenzijos dėl nuostolių, pavėluotai pristačius krovinį, parengimą (b. l. 23-24). Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, šias išlaidas teismas priteisė iš ieškovo, tačiau minusavus 126 Lt PVM, kadangi atsakovas yra PVM mokėtojas ir turi teisę susigrąžinti sumokėtą PVM.
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 605 Lt (su PVM) dydžio sumos, sumokėtos UAB „Versum“ už 2013-08-14 atsakymo į pretenziją parengimą (b. l. 12-13), priteisimo iš atsakovo, nes nurodė, jog atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti patirtų išlaidų dėl atsakymo rengimo į pagrįstą ir teisėtą pretenziją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Delamode Baltics“ apeliaciniu skundu (b.l. 143-154) prašo panaikinti 2014-01-21 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 605 Lt priteisimo ir jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo panaikinti 2014-01-21 teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino atsakovo priešieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti visa apimtimi. Priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas netinkamai išaiškinus ir taikius CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalį bei joje numatytą pretenzijų sampratą ir turinį. CMR konvencijos normų analizė leidžia daryti išvadą, jog privaloma ikiteisminė procedūra rašytinės pretenzijos pareiškimo forma yra būtina tik reiškiant ieškinį dėl pavėlavimo pristatyti krovinį, tuo tarpu kitais atvejais tai nėra privaloma. Lietuvos Aukščiausiojo teismo metodinėje medžiagoje yra aiškinama, jog CMR konvencijos 30 str. 3 d. numatytos pretenzijos pateikimas raštu per nurodytą terminą yra išskiriamas iš kitų pretenzijų ir pretenzijos dėl kompensacijos už krovinio pavėluotą pristatymą nepateikimas per 21 dieną užkerta kelią reikšti ieškinį dėl tokių nuostolių priteisimo ateityje. Nurodo, jog šalių susirašinėjimas per „Skype“ programą negali būti laikomas pretenzijos (reklamacijos) pateikimu. Be to, nurodo, jog atsakovas pateikdamas pretenziją prie jos nepridėjo nuostolius pagrindžiančių dokumentų. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Vilniaus apygardos teismo 2012-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1223-603/2012, kurioje apeliacine tvarka buvo išnagrinėta analogiška byla dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir CMR konvencijos 30 str. 3 d. nurodytos pretenzijos sampratos bei turinio. Apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl dokumentais nepagrįstų nuostolių priteisimo. Atsakovas šiuo atveju neįrodė ir nepateikė savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Be to, nurodo, jog ieškovas jau yra atlyginęs atsakovo nuostolius už pavėluotą krovinio pristatymą, t.y. jam už pervežimą yra sumokėta 200 Lt mažiau, nei buvo sutarta sutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui nuostolius turėjo įvertinti tai. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino atsakovo ir Rusijos bendrovės „Amator-2000“ vežimo sutarties sąlygas, sutartyje buvo numatyta vienkartinė bauda už prastovą. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovo samdytų teisininkų išlaidų iš atsakovo, nes netinkamai vertino jų pagrįstumą jau vėlesnėje bylos stadijoje, o ne tada kai jos realiai buvo patirtos. Pažymėtina, jog atsakovas reikalavimo net 700 EUR nuostolių atlyginimo ir į šiuos nepagrįstus reikalavimus ieškovas rašė atsakymą, pasinaudodamas teisine pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „DAR TRANS“ atsiliepimu šį apeliacinį skundą (b.l. 161-170) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas bei priimti papildomus rašytinius įrodymus, kurių būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė CMR konvencijos 30 str. 3 d. teisės normos turinį ir prasmę. Be to, nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismai taikydama ir aiškindami CMR konvenciją privalo vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiškinimo principais, remtis autentiškais CMR konvencijos tekstais, nes oficialiame CMR konvencijos teksto vertime į lietuvių kalbą yra netikslumų. Todėl teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nėra praleidęs CMR konvencijos 30 str. 3 d. numatyto 21 d. termino nuostolių rezervacijai pareikšti. Atsakovas nurodo, jog teismas pagrįstai nesirėmė ieškovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nes nėra tapačios bylų faktinės aplinkybės. Nurodo, jog teismas pagrįstai nurodė, jog apie atsakovo patiriamus nuostolius ir jų dydį ieškovas buvo tinkamai informuotas. Nurodo, jog ieškovui buvo pateikta ne tik pretenziją dėl nuostolių, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai. Atsakovas nurodo, jog ieškovas klausimą dėl atsakovo nuostolių pagrįstumo iškėlė tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės baigiamųjų kalbų metu. Iki to ieškovas neginčijo atsakovo priešieškinyje nurodytų ir dokumentais pagrįstų aplinkybių, jog dėl ieškovo pavėluotai pristatyto krovinio sekantis vežėjas, t.y. OOO „Amator-2000“, patyrė prastovas, kurias turėjo kompensuoti atsakovas. Todėl atsakovas prie atsiliepimo papildomai pateikė rašytinius įrodymus – OOO „Amator-2000“ patvirtinimą bei prastovų lapą, patvirtinančius prastovas bei su tuo susijus nuostolius. Atsakovas nurodo, jog ieškovas vienašališkai pritaikė nuolaidą vežimo paslaugoms, neinformuojant atsakovo apie reikalavimų dėl vežimo užmokesčio toje dalyje atsisakymo ar įskaitymo, todėl tai negali būti laikoma prievolės atlyginti nuostolius užbaigimu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino jo sutartį su Rusijos bendrove „Amator-2000“. Nurodo, jog apie tai, jog netesybos bus skaičiuojamos už kiekvieną prastovos dieną ieškovas buvo informuotas jau susirašinėjimo metu interneto programa „Skype“ metu. Taip pat iš atsakovo buvo pareikalauta sumokėta 300 EUR baudą už prastovą, t.y. už trijų dienų prastovą. Todėl sprendime buvo tinkamai nurodyta, jog bauda už prastovą buvo numatyta ne vienkartinė, o skaičiuojama už kiekvieną prastovos dieną. Taip pat atsakovas sutinka, jog teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui išlaidų už atsakymą į atsakovo pretenziją.
Šalies argumentai
Ieškovas prašymu prašo nepriimti atsakovo papildomai pateiktų įrodymų, nes jie pateikti pavėluotai. Be to, kyla abejonių dėl dokumentų surašymo laiko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jo prašomų prijungti įrodymų jis negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie nepriimtini. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia argumentus, kurie nebuvo keliami ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t.y. apeliantas argumentus dėl aplinkybių apie prastovą pagrįstumo išdėstė tik apeliaciniame skunde. Procesiniuose dokumentuose bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog dėl pavėluotai pristatyto krovinio vežėjas OOO „Amator-2000“ patyrė trijų dienų prastovą ir kurias pagal 2013-07-15 sąskaitą-faktūrą apmokėjo atsakovas. Tokiu būdu šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat dėl šio apelianto argumento nepasisako, nes tai negali būti apeliacijos objektu nagrinėjamu atveju (CPK 312 str.).
Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime teisingai nurodė, kad šalių teisiniai santykiai kyla iš tarptautinio krovinio vežimo sutarties. Krovinio vežimo sutartis, tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).
Iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją atsiradusiems santykiams CMR konvencijos nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tie santykiai yra reglamentuoti šioje konvencijoje. CMR konvencija įvardija krovinio vežimo sutarties šalis (siuntėjas ir vežėjas), joje reglamentuojamos jų teisės ir pareigos, atsakomybė už krovinio praradimą ar jo sugadinimą, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.
Byloje nėra ginčo, jog ieškovas pavėlavo pristatyti krovinį. Atsakovas dėl to pareiškė reikalavimą ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl CMR konvencijos 30 str. 3 d. numatytos teisės normos aiškinimo ir nurodo, jog atsakovas praleido 21 d. terminą pretenzijai pateikti, todėl neteko teisės į nuostolių atlyginimą.
Konvencijos 30 straipsnio 3 dalis numato, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas termino pretenzijai pareikšti nepraleido. Pirmosios instancijos teismas šalių susirašinėjimą per programą „Skype“ vertino kaip tinkamą ieškovo informavimą apie patirtus nuostolius ir pretenzijos pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu CMR konvencijos nuostatų aiškinimu ir taikymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskyrė dvi pretenzijų rūšis pagal CMR konvenciją, t.y. pagal 30 ir 32 straipsnius, kurioms keliami skirtingi reikalavimai. CMR konvencijos 30 straipsnyje nurodytos reklamacijos (pretenzijos) yra bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie trūkumus. Tokios pretenzijos (reklamacijos) gali būti įrašomos į važtaraštį arba atskirai išsiųstos paštu, faksu ar telegrafu. Iš byloje esančių įrodymų yra neabejotinai patvirtinta, jog nagrinėjamu atveju vežėjui tuoj po pervežimo buvo pateiktos reklamacijos (pretenzijos) dėl krovinio pavėluoto pristatymo ir ieškovas apie šias reklamacijas neabejotinai žinojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Vilniaus apygardos teismo 2012-11-21 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1223-603/2012, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
Atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovas nenurodė ieškovui realių nuostolių ir nereikalavo jų atlyginti šalims susirašinėjant „Skype“ programa, nes byloje esantys įrodymai – susirašinėjimo išklotinė (b.l. 81-88) tai patvirtina. Šalims susirašinėjant ieškovui buvo pateiktos ir nurodytos aplinkybės apie tai, jog už prastovas reikės mokėti. Atsakovo darbuotojas buvo aiškiai nurodęs, jog bus trys prastovos ir reiks mokėti 300 EUR (b.l. 87). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas siuntėjo atsakomybės prieš vežėją dėl šio patirtų prastovų kompensavimo CMR konvencija nedraudžia. Pagal CMR konvenciją atlyginami faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, nuostolių faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti juos patyręs asmuo. Šiuo atveju ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsakovo faktinius nuostolius sudaro dėl pavėlavimo pristatyti krovinį patirtos papildomos išlaidos – tolesniam vežėjui sumokėta didesnė suma už pervežimą, nei būtų buvusi sumokėta, jei krovinys būtų pristatytas laiku. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teisė reikalauti iš vežėjo dėl pavėlavimo pristatyti transporto priemonę sumokėtas už prastovas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-92/2011).
Pirmosios instancijos teismas aiškino atsakovo sudarytą sutartį su OOO „Amator-2000“ ir nurodė, jog mokestis už prastovas buvo numatytas šalių už kiekvieną dieną, o ne kaip vienkartinis mokestis. Apeliantas ginčija šią teismo išvadą, nurodydamas, jog sutartyje buvo numatyta vienkartinė bauda už prastovą. Iš atsakovo ir OOO „Amator-2000“ sutarties turinio matyti, jog šalys buvo susitarusios dėl apmokėjimo už prastovas. Kadangi šalys detaliai sutarties sąlygų už prastovos mokėjimą nenustatė, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šalių faktiniais sutarties šalių veiksmais, taip pat liudytojo parodymais ir padarė pagrįstą išvadą, jog šalių susitarimas buvo mokėti mokestį už kiekvieną prastovos dieną. Ieškovas nebuvo sutarties šalimi, todėl ir pagrindo aiškinti sutartį neturi pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovas OOO “Amator-2000“ sumokėjo būtent už trijų dienų prastovas 300 EUR (b.l. 42-43). Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.).
Apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino, jog ieškovas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėti 200 Lt mažesnę sąskaitą už vežimo paslaugas bei buvo sutarta sutartyje, taip atlygindamas atsakovo patirtus nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys buvo susitarusios dėl sutarties sąlygų keitimo ir kainos mažinimo būtent dėl to, kad ieškovas vėlavo pristatyti krovinį. Ieškovas atsakovui apmokėti pateikė sąskaitą ją išrašydamas savo iniciatyva nurodant mažesnę sumą. Duomenų, jog kaina būtų sumažinta siekiant atlyginti atsakovo nuostolius, byloje nėra (b .l. 7). Taip pat nėra duomenų, jog ieškovas apie tai atsakovą būtų informavęs. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo mažinti priteistinų iš ieškovo atsakovui nuostolių sumos.
Apeliantas taip pat nesutinka, jog jo reikalavimas priteisti jo patirtas išlaidas teisininkams už atsakymo į atsakovo pretenziją parengimą, nepagrįstas. nurodo, jog teismas nepagrįstai šio reikalavimo pagrįstumą vertino vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o ne jų patyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl minėtų išlaidų priteisimo, nes nurodė, jog atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius buvo teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai šių išlaidų pagrįstumo klausimą vertino siejant su atsakovo ieškovui reikalavimo pagrįstumu. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos. Tokiu būdu vertinant, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti jo išlaidas, kurias jis patyrė rengdamas atsakymą į atsakovo pretenziją, reikalinga nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, pateikiant ieškovui pretenziją, bei priežastį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo patirtų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas reikšdamas ieškovui pretenziją veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl iš teisėtų veiksmų jam negali kilti atsakomybė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo reikalavimo priteisti jo patirtas išlaidas teisininkams yra pagrįsta ir teisinga.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines bei procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto atsakovo naudai priteistinos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 93, 98 str.). Atsakovas prašo priteisti 2329,25 Lt (674,60 EUR) išlaidų advokato pagalbai pamokėti (b.l. 178-179). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduotinų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas sumažina iki 1500 Lt (434,43 EUR). Atsakovo prašymas priteisti išlaidas už vertimą, atmestinas, nes jo pateikti įrodymai nepriimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Delamode Baltics“, į.k. 300614485, 434,43 EUR išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo UAB „DAR TRANS“, į.k. 302769566, naudai.