Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-132-851/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-07-16
Bylos Nr.: 1A-132-851/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25587-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: M. K., A. J.
Nukentėjusysis: E. P.
Advokatai: Miranda Kunickienė, Jovyta Piekienė

Kategorijos

1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. 1A-132-851/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25587-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 1.2.3.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam M. K. ir jo gynėjui Arūnui Aleknai,nuteistajam A. J. ir jo gynėjui Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arūno Saunoriaus, nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Mirandos Kunickienės ir nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Taip pat nuosprendžiu tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iš A. J. ir M. K. priteista 17 865,13 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš M. K. ir A. J. solidariai priteista 30 000 Eur neturtinei ir 1 350,78 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. M. K. ir A. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2021 m. liepos 26 d. apie 23 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, tai yra veikdami bendrininkų grupe, tarpusavio konflikto metu užpuolė M. P.. A. J. ne mažiau kaip du kartus ranka smogė M. P. į galvą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. A. J. gulinčiam ant žemės M. P. spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų į galvą, o M. K. į galvą spyrė ne mažiau kaip šešis kartus. Suduodami daugybinius smūgius A. J. ir M. K. padarė M. P. poodinę kraujosruvą ties dešine akimi, odos nubrozdinimą kaktos srityje, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimu ir smegenų koma, šiais veiksmais sukėlė M. P. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai komplikavosi į sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymą, rijimo sutrikimą (maitinimas per zondą), kalbos sutrikimą, nevaikščiojimą, traukulius. Dėl to išsivystė bendras kūno išsekimas, plaučių ir inkstų infekcija, kas privedė prie letalinės baigties dėl ūmaus širdies ir plaučių veiklos nepakankamumo, tai yra M. P. mirė nuo atokiųjų komplikacijų, kurios išsivystė dėl dauginių sužalojimų galvoje. Taigi M. K. ir A. J., veikdami bendrininkų grupe, nužudė M. P..

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius prašo 2023 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti – A. J. paskirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi ir 64 straipsnio 1 dalimi, apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. sausio 25 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, ir A. J. paskirti subendrintą bausmę –laisvės atėmimą 12 metų ir 500 eurų baudą, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde nurodo, kad teismas pagrįstai M. K. ir A. J. pripažino kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė teisingas bausmes. Visgi, Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas A. J. galutinę subendrintą bausmę, parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas). Šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad nusikalstama veika, dėl kurios priimtas skundžiamas apygardos teismo nuosprendis, buvo padaryta 2021 m. liepos 26 d., t. y. po 2020 m. liepos 8 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžio priėmimo, tačiau iki to paties teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. J. bausmes, turėjo taikyti ne vien tik BK 63 straipsnio, bet ir BK 64 straipsnio nuostatas. Tokią teisės aiškinimo ir įstatymo taikymo praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007). Šioje byloje teismas yra pasisakęs, kad nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Tokiu būdu 2023 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir BK 64 straipsnio 1 dalimi, turi būti apėmimo ir visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. sausio 25 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėja J. Piekienė. prašo pakeisti 2023 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir A. J. skirti švelnesnę bausmę.

3.1. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bendrininkavimo, bausmės bendrinimo, sulaikymo ir suėmimo įskaitymo, civilinių ieškinių klausimus, bet skyrė per griežtą bausmę, ne visiškai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes. Advokatės vertinimu, tikslinga atlikti įrodymų tyrimą, apklausti medicinos ekspertą.

3.2. Nurodo, kad M. P. buvo sužalotas 2021 m. liepos 26 d., o mirė 2022 m. rugpjūčio 23 d. Ekspertizės akte nurodyta, kad mirusiojo kūne rasti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje kojoje, kurie padaryti bukabriaunių daiktų poveikyje vienos paros laikotarpyje iki mirties, kitas padarytas apie 7 paros iki mirties. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti prižiūrint M. P. ligoninėje, jį vartant. Šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto ir įtakos nukentėjusiojo mirčiai neturėjo. Nors šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, tačiau kyla klausimas, ar M. P. slauga buvo pakankama. Liudytoja L. J., kuri teigė apie 20 metų buvusi M. P. kaimyne, teisme parodė, kad M. P. dažnai girtavo, girtas dažnai griūdavo, sirgo epilepsija, griūdavo ir dėl ligos. Vadinasi, jo galva ir anksčiau ne kartą buvo nukentėjusi. Tik ekspertas gali atsakyti į klausimą, ar sirgimas epilepsija, ne vienkartiniai griuvimai galėjo turėti įtakos komplikacijoms, dėl kurių M. P. mirė. Tikėtina, kad mirtinas komplikacijas papildomai galėjo sukelti ir kiti veiksniai, ne vien prieš metus buvęs sumušimas. Proceso dalyviai prašė teismo, kad į posėdį būtų iškviestas ekspertas, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nors vieno iš posėdžių metu buvo nusprendęs ekspertą kviesti.

3.3. Pažymi, kad teismas paskyrė A. J. per griežtą bausmę. Teismas, skirdamas griežtesnę bausmę negu nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio l dalyje, sankcijos vidurkis, savo sprendimą motyvavo tuo, kad nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodė, kad nuteistasis teisme atsisakė duoti parodymus, savo kaltę pripažino tik iš dalies ir nesigaili dėl padaryto nusikaltimo. Advokatė su tokiu teismo vertinimu nesutinka bei nurodo, kad tą vakarą, kai nuteistieji įvykdė nusikalstamą veiką, A. J. kartu su M. K., M. P. ir liudytoja L. J. vartojo alkoholį, buvo neblaivūs, suduotų spyrių neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus A. J. manė, kad sudavė M. P. smūgį alkūne į galvą, dėl ko šis nugriuvo, ir vėliau spyrė nukentėjusiajam 6 kartus į galvą. Pažymi, kad A. J. norėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus po liudytojų apklausos. Kadangi ir liudytoja L. J. apklausta teisme negalėjo pasakyti, kiek nuteistieji sudavė smūgių, todėl jis sutiko, kad būtų vadovaujamasi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis neneigė, kad dėl jo ir M. K. bendrų veiksmų buvo nužudytas žmogus. Jei ekspertas, apklaustas apeliacinės instancijos teisme, patvirtins, kad 2021 m. liepos 26 d. M. P. padaryti sužalojimai buvo nesuderinami su gyvybe ir kiti veiksniai (galimai nepakankama slauga, epilepsija, ankstesni griuvimai, nukentėjusiojo gyvenimo būdas) M. P. mirčiai įtakos neturėjo, tokiu atveju A. J. neneigia, kad jis kartu su M. K. nužudė žmogų, nepriklausomai nuo to, kiek smūgių nukentėjusiajam buvo suduota. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad labai gailisi.

3.4. Be to, nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo asmenybę. Liudytoja L. J. teisme parodė, kad M. P. dažnai girtavo, girtas būdavo agresyvus, dažnai griūdavo, tą vakarą irgi girtavo su nuteistaisiais, pats juos provokavo muštis. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, abiejų teisiamųjų bendrais veiksmais. Nuteistieji nesiekė M. P. mirties. Nuteistojo gynėja pažymi, kad tai nebuvo šaltakraujiškas, iš anksto suplanuotas nužudymas, o sugėrovų muštynės, kurias provokavo pats M. P.. A. J. turi neįgalumą, iš pradžių teismo posėdžiai buvo atidedami, nes jis dėl sveikatos būklės negalėjo juose dalyvauti, vėliau vieną kartą supainiojo teismo posėdžio datą ir buvo suimtas, todėl neturėjo galimybės atlyginti nors dalies žalos. Jis neginčijo ieškinių. Advokatės vertinimu, teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir pripažinti jas lengvinančiomis nuteistojo atsakomybę.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėja advokatė M. Kunickienė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį panaikinti, atlikti įrodymų tyrimą, apklausti medicinos ekspertą, išreikalauti bylai reikalingą medžiagą bei objektyviai ištyrus aplinkybes pakeisti nuosprendį M. K. atžvilgiu.

4.1. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, priimdamas nuosprendį teismas nekreipė dėmesio į ikiteisminio tyrimo klaidas ir nebandė jų ištaisyti. Ikiteisminis tyrimo metu nebuvo atlikti svarbūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti visas įvykio aplinkybes.

4.2. Nurodo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos specialisto išvadoje Nr. GI 520/2021(04) nurodyta, kad M. P. padaryta poodinė kraujosruva ties dešine akimi, odos nubrozdinimas kaktos srityje (neaišku kurioje pusėje), galvos sumušimas (nenurodyta kurioje galvos pusėje), pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir voratinkliniu galvos smegenų dangalu (nenurodyta kurioje galvos pusėje), galvos smegenų sukrėtimu, smegenų koma. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Iš specialisto išvados nėra suprantama, kiek trauminių poveikių ir į kurias kūno sritis M. P. buvo padaryta, ekspertas į tai atsakymo nepateikė. Advokatė pažymi, kad 2023 m. sausio 27 d. teismo posėdyje ji prašė teismo iškviesti į teismo posėdį teismo medicinos ekspertą apklausai. Nors pirmosios instancijos teismas advokatės prašymą tenkino, į 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdį ekspertas R. P. buvo atvykęs, tačiau neatvykus kaltinamajam A. J., teismo posėdis neįvyko, proceso dalyviai neturėjo galimybės užduoti klausimų ekspertui. Ekspertas turėjo būti kviečiamas į sekantį – 2023 m. birželio 9 d. teismo posėdį, tačiau šaukimas jam neišsiųstas dėl nesuprantamų priežasčių, todėl ekspertas neatvyko ir aplinkybės, kurias buvo būtina išaiškinti, liko neaiškios. Nuteistojo gynėja pažymi, kad nustačius, į kurią galvos pusę buvo suduoti pavojingi gyvybei smūgiai, būtina išsiaiškinti, kokioje padėtyje buvo kiekvienas iš nuteistųjų nukentėjusiojo kūno atžvilgiu jam nugriuvus.

4.3. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į liudytojos L. J. duotus parodymus, kuri nurodė, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis. Be to, liudytoja akcentavo, jog M. P. sirgo epilepsija, dėl ko dažnai nugriūdavo ir patirdavo galvos traumas. Gynėjos vertinimu, būtina įvertinti nukentėjusiojo ligos istoriją bei nustatyti, kokiomis ligomis M. P. sirgo iki sumušimo. Taip pat reikia skirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar ankstesni susirgimai galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo mirčiai, t. y. ar sumušimai pagreitino senų ligų komplikacijas.

4.4. Nurodo, kad nuteistasis M. K. atsisakė teisme duoti parodymus, bet jis buvo pasiruošęs duoti parodymus po eksperto apklausos, nes turėjo klausimų ekspertui, tačiau teismas prašymo kviesti į teismo posėdį ekspertą netenkino ir šio savo sprendimo nemotyvavo. Advokatės vertinimu, tokiais veiksmais teismas pažeidė nuteistojo teises gintis. Galiausiai, skunde pažymi, jog tik išsamiai ir objektyviai išaiškinus visas įvykio aplinkybes, bus įmanoma priimti teisingą nuosprendį.

5. Teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti; nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti; prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo M. K. gynėjos M. Kunickienės ir nuteistojo A. J. gynėjos J. Piekienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo subendrinant bausmes nuteistajam A. J. bei dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

7. Iš nuteistojo A. J. gynėjos J. P. skundo nustatyta, kad ji iš esmės ginčija nuteistajam paskirtą bausmę, tačiau iš skundo turinio matyti, kad gynėja kelia klausimą ir dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką – t. y. nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, ar mirtinas komplikacijas galėjo sukelti ir kiti veiksniai, ne vien prieš metus buvęs sumušimas. Iš M. K. gynėjos M. Kunickienės skundo nustatyta, kad ji prašo nuosprendį panaikinti, nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, keliais smūgiais buvo padaryti sužalojimai galvoje, kuris galvoje padarytas sužalojimas galėjo turėti priežastinį ryšį su išsivysčiusiomis komplikacijomis, nuo kurių mirė M. P., kokiais būdais turėjo būti padaryti galvos sužalojimai, be to, jos teigimu, būtina nustatyti, ar ankstesni susirgimai galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo mirčiai, t. y. ar sumušimai pagreitino senų ligų komplikacijas. Taigi, iš esmės gynėja ginčija M. K. kaltę. Iš prokuroro skundo matyti, jog prokuroras ginčija bausmių subendrinimą nuteistajam A. J..

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistųjų veikas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo nuteistųjų veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė tinkamas bausmes. Tačiau taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje įrodyta, kad nuteistieji sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių skaičių, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad apygardos teismas netinkamai subendrino A. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

9. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų.

10. Kaip minėta, iš nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad gynėjos ginčija nuteistųjų kaltę padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų A. J. ir M. K. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma. Nustatyta, kad byloje nėra ginčo, jog A. J. ir M. K. 2021 m. liepos 26 d. apie 23 val. sudavė smūgius M. P. – šią aplinkybę patvirtina liudytojos L. J. parodymai, taip pat ir nuteistieji šios aplinkybės viso proceso metu neneigė bei jos neginčija ir dabar.

Žemesnės instancijos teismas

12. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, jog smūgius ranka R. P., dėl kurių jis nukrito ant žemės, sudavė A. J.. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į M. K. bei paties A. J. parodymus. M. K. nurodė, jog A. J. du kartus dešinės rankos alkūne sudavė M. P. į galvą, į smilkinį. Nuo šių suduotų smūgių nukentėjusysis nugriuvo ant žolės. Nors A. J. nurodė, kad pirmasis M. P. pastūmė M. K., tačiau pats A. J. patvirtino, jog po to, kai M. K. pastūmė nukentėjusįjį, šis atsistojo ir tada jau jis (A. J.) rankos alkūne trenkė M. P. į smilkinį ir tada šis nukrito ant žemės, o jie su kitu nuteistuoju ėmė jį spardyti.

13. M. K. gynėja apeliaciniame skunde, taip pat jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad nėra neginčijamų įrodymų, kiek smūgių buvo suduota M. P.. Iš nuteistųjų parodymų matyti, jog jie viso proceso metu nesutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl suduotų smūgių skaičiaus – nuteistasis M. K. teigė, jog sudavė nukentėjusiajam du smūgius, o ne šešis, kaip nurodyta kaltinime. Taip pat jis teigė, kad A. J. sudavė nukentėjusiajam du kartus dešinės rankos alkūne bei spyrė 20 kartų. A. J. taip pat nepripažino, kad ne mažiau kaip du kartus ranka smogė ir spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų M. P. į galvą. Jis teigė, kad sudavė nukentėjusiajam vieną kartą ranka, o vėliau spyrė į galvą. A. J. parodymai, kiek kartų jis spyrė M. P., buvo nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad spyrė ne mažiau kaip keturis kartus, vėliau teigė, kad šešis kartus, o Lietuvos apeliaciniame teisme nurodė, kad galėjo spirti 8-9 kartus. Taip pat pirminės apklausos metu jis teigė, kad M. K. spyrė M. P. į galvą galimai 6 kartus. Kitų apklausų metu teigė, kad ir M. K. spyrė maždaug 4 kartus. Lietuvos apeliaciniame teisme A. J. nurodė, kad M. K. spyrė M. P. ne vieną ir ne du kartus, o gal 8-9 kartus.

14. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1520/2021(04) nustatyta, kad sužalojimai M. P. padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas ekspertas R. P. paaiškino, kad kitos ekspertės atliktame tyrime, įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus, t. y. raštiškai pažymėtus sužalojimus, konstatuota, kad padaryti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu smūginiu poveikiu, nes pagal pateiktus dokumentus buvo konstatuoti du sužalojimai – odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, kurie buvo vienoje lokacijoje. Nurodė, kad jie negali paprieštarauti dėl smūgių skaičiaus, nes nėra kitų duomenų, išskyrus tai, kas užfiksuota. Gali būti, jog smūgių daugiau nebuvo nustatyta dėl to, kad sužalojimai buvo per silpni, kad susidarytų kokie nors išoriniai mechaniniai sužalojimai, taip pat gali būti, kad kiti sužalojimai buvo neužfiksuoti medicininiuose dokumentuose, arba gali būti, jog visi smūgiai galėjo būti suduoti į tą pačią vietą. Taigi, ekspertas paaiškino, jog padaryta išvada nepaneigia, jog nukentėjusiajam galėjo būti suduotas daugiau nei vienas smūgis.

15. Liudytoja L. J. nurodė, kad matė, kaip M. K. su savo draugu spardė M. P., kuris tuo metu jau gulėjo ant žemės. Jie spardė jį kojomis į galvą, pakaušio sritį, ar kliuvo dar į kokias nors kitas kūno vietas, neprisimena. Kiek matė, tai jie spyrė tikrai ne po vieną kartą. Jie nustojo mušti M. P., kuris ir liko gulėti ant žemės.

16. Taigi, nustatyta, kad iš esmės vieninteliai duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog kaltinime nurodytas suduotų smūgių skaičius yra įrodytas, yra nuteistųjų parodymai apie vienas kito veiksmus – t. y. M. K. parodymai apie A. J. bei šio parodymai apie M. K. suduotų smūgių skaičių. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus tai, jog nors iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie pripažįsta smurtavę M. P. atžvilgiu, tačiau kiekvienas iš jų bando sumenkinti savo vaidmenį – t. y. abu nuteistieji nurodo, jog kitas nuteistasis sudavė didesnį smūgių skaičių nei jis, taip pat nurodo, kad kitas nuteistasis inicijavo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, jų parodymai šioje dalyje nėra patikimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad nuteistieji sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių skaičių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, vertindama A. J. ir M. K. suduotų smūgių skaičių, visus neaiškumus aiškina nuteistųjų naudai ir vadovaujasi in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu bei sprendžia, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis M. K. sudavė ne mažiau nei du smūgius (t. y. kaip pats nuteistasis nuosekliai teigė viso proceso metu), o A. J. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį ranka ir spyrė ne mažiau kaip 9 kartus (t. y. kaip pats nuteistasis nurodė apklausiamas Lietuvos apeliaciniame teisme). Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

17. Pažymėtina, kad šių faktinių aplinkybių patikslinimas nesudaro pagrindo kitaip vertinti M. K. ir A. J. nusikalstamus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp nuteistųjų nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti nukentėjusįjį, jis kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu, suduodant smūgius M. P. į galvą. Abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sumušė M. P. be priežasties. A. J. paaiškino, kad jis buvo stipriai išgėręs alkoholinių gėrimų, o jų išgėręs jis pradeda „durniuoti“, alkoholis jam sukelia agresiją. Pažymėtina, kad šioje byloje iš tikrųjų nenustatyta, kuris iš nuteistųjų sudavė mirtiną smūgį M. P., tačiau, kaip minėta, neginčijamai įrodyta, jog smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo abu nuteistieji. Abiejų nuteistųjų smurtavimas buvo panašaus pobūdžio ir masto – abu smūgiavo nukentėjusiajam į galvą – t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Nors M. K. Lietuvos apeliaciniame teisme teigė, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam ne į galvą, o į rankas, tačiau tokia nuteistojo versija vertinama kaip jo gynybinė pozicija, kurios nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Pats M. K. viso proceso metu iki apklausos Lietuvos apeliaciniame teisme teigė, jog spyrė nukentėjusiajam į galvą. Be to, tai, jog šis nuteistas smūgiavo būtent į galvą, patvirtino ir nuteistasis A. J., liudytoja L. J.. Svarbu pažymėti ir tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abu nuteistieji smurtavo prieš M. P. tol, kol jis neteko sąmonės, o po to paliko jį gulėti, nesuteikė jam medicininės pagalbos. Nėra pagrindo tikėti M. K. parodymais, jog po jo ir A. J. suduotų smūgių M. P. dar atsisėdo ir ėmė keiktis, o tada A. J. vėl priėjo prie M. P. ir sudavė jam kelis smūgius, po kurių nukentėjusysis liko gulėti ant žemės. Nustatyta, jog šią aplinkybių versiją nuteistasis nurodė tik Lietuvos apeliaciniame teisme. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. teigė, kad jiems nustojus mušti M. P., šis liko gulėti toje pačioje vietoje – t. y. aplinkybės, kad M. P. dar buvo atsikėlęs nuo žemės, nenurodė. Taip pat nuteistasis A. J. nuosekliai teigė, kad jis suprato, kad M. P. neteko sąmonės, nes šis pradėjo keistai kvėpuoti, tada jie nustojo jį mušti. Jis atsisėdo ant suolo ir toliau gėrė degtinę su M. K. ir L. J.. M. P. liko gulėti ant žolės ir niekas daugiau prie jo priėjęs nebuvo. Taip pat ir liudytoja L. J. nurodė, kad po nuteistųjų suduotų smūgių M. P. liko gulėti, o ji po vidurnakčio iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistieji parodė abejingumą nukentėjusiojo likimui – sužaloję nukentėjusįjį, matydami, jog jis neteko sąmonės, keistai kvėpuoja, nekvietė pagalbos, nukentėjusiuoju nepasirūpino.

19. Nuteistųjų gynėjai ginčijo priežastinį ryšį tarp nuteistųjų suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties. Gynėjai kėlė klausimą, ar mirtinas komplikacijas papildomai galėjo sukelti ir kiti veiksniai – netinkama M. P. slauga, suteikta medicininė pagalba, iki sumušimo turėtos ligos ir traumos.

20. Dėl priežastinio ryšio kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421-511/2016, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-231-303/2018, Nr. 2K-7-74-788/2019 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

21. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktos dvi teismo medicinos specialistų išvados. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1520/2021(04) pateikta specialistei ištyrus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės M. P. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. A-4045204. Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. P. padaryta poodinė kraujosruva ties dešine akimi, odos nubrozdinimas kaktos srityje, galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimu, smegenų koma. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. M. P. padarytų sužalojimų visuma (dėl gyvybei pavojingos būsenos – komos, sukeltos dėl galvos sumušimo) kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. 2021-07-27 2 val. 40 min. paimtame M. P. kraujyje nustatyta 3,44 prom. etanolio koncentracija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 362/2022 (03) pateikta ištyrus M. P. medicininius dokumentus po jo mirties. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. P. mirė nuo atokiųjų komplikacijų, kurios išsivystė dėl dauginių sužalojimų galvoje (2021 m. liepos 27 d.). Tai parodo: kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelių sistemą, odos nubrozdinimas veide, poodinė kraujosruva veide. Tai komplikavosi: sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymas, rijimo sutrikimas (maitinamas per zondą), kalbos sutrikimas, nevaikšto, traukuliai (kliniškai nustatyti). Dėl to išsivystė bendras kūno išsekimas, plaučių ir inkstų infekcija, kas privedė prie letalinės baigties dėl ūmaus širdies ir plaučių veiklos nepakankamumo. Remiantis VšĮ Skuodo PSPC GMP biologinės mirties konstatavimo akto medicininės kortelės Nr. 2220073892-1-1 duomenimis, M. P. mirė 2022 m. rugpjūčio 23 d. 13.25 val. Mirusio M. P. kūne rasti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje kojoje, kurie padaryti bukabriauniais daiktais vienos paros laikotarpiu iki mirties, dar vienas padarytas apie 7 paros iki mirties. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti atliekant kūno tualetą ar vartant M. P. kūną. Konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai galvoje, konstatuoti po 2021 m. liepos 27 d., yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ir yra priežastiniu ryšiu susiję su mirtimi. Specialisto išvadoje Nr. T-A 4538/2022 (01) nurodyta, kad M. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

22. Lietuvos apeliaciniame teisme apklausiamas ekspertas R. P. nurodė, kad jis specialisto išvadą Nr. M 362/2022 (03) tvirtina. Ekspertas pažymėjo, kad mirtis priežastiniu ryšiu yra susijusi su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais.

23. Taip pat teisėjų kolegija tenkino nuteistojo M. K. gynėjo A. Aleknos prašymą bei išreikalavo nukentėjusiojo M. P. medicininius duomenis iki byloje nagrinėjamo įvykio, t. y. 2021 m. liepos 27 d., kurio metu nukentėjusysis patyrė traumą, bei šiuos duomenis pateikė ekspertui įvertinti. Ekspertas, įvertinęs šiuos duomenis, nurodė, kad medicininiuose dokumentuose jokių įrašų apie tai, jog mirusiajam M. P. iki padarytos galvos traumos buvo nustatyta diagnozė – epilepsija, kaip teigė nuteistojo gynėjas, nėra. Nurodė, kad M. P. epilepsija buvo trauminės kilmės dėl smegenų spaudimo ir yra susijusi su nagrinėjama trauma. Be to, nors M. K. advokatas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad įtakos M. P. mirčiai galėjo turėti ir tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas stiprus girtumo laipsnis, taip pat tai, jog pagal medicininius duomenis, nukentėjusiajam jau anksčiau buvo nustatyta nosies trauma, tačiau apklaustas ekspertas šiuos advokato teiginius paneigė – nurodė, kad šiuo atveju buvo nustatyti sužalojimai tik kaktoje, tai primena sužalojimą, padarytą kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kuriam priskirtini alkūnė, kelias, pėda, kumštis, gali būti kūnas, kito asmens kakta. Taip pat nebuvo nustatyta jokių kitų traumų, kurios galėjo lemti M. P. mirtį. Be to, kaip minėta, specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad ant mirusio M. P. kūno rasti nežymūs sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo. Priešingai nei nurodė nuteistojo A. J. gynėjas, buvo nustatyta, kaip gydymo metu galėjo atsirasti ant M. P. kūno prieš mirtį padaryti sužalojimai – specialisto išvadoje konstatuota, kad tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti atliekant kūno tualetą ar vartant M. P. kūną. Taip pat ekspertas nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam buvo suteiktas netinkamas gydymas, jam buvo suteikta tinkama medicininė pagalba. Ekspertas akcentavo, kad įtaką nukentėjusiojo mirčiai turėjo jam padaryta trauma, jeigu nebūtų traumos, nebūtų atsiradusios ir vėlesnės būklės – infekcijos ir pan., kurios nukentėjusiajam išsivystė organiškai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pateiktomis specialisto išvadomis bei šiais eksperto paaiškinimais.

24. Taigi, nors nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose, taip pat nuteistųjų gynėjų baigiamosiose kalbose akcentuojama, jog nukentėjusiojo mirčiai įtakos galėjo turėti jo ligos, traumos, turėtos iki šioje byloje aptariamo įvykio, taip pat netinkama nukentėjusiojo slauga, tačiau šias gynėjų prielaidas paneigia specialistų išvados bei eksperto paaiškinimai. Aukščiau aptartais duomenimis byloje yra neabejotinai nustatyta nukentėjusiojo M. P. mirties priežastis – atokiosios komplikacijos, kurios išsivystė dėl dauginių sužalojimų galvoje 2021 m. liepos 27 d. Tarp suduotų smūgių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos M. P. mirčiai, o mirtis nukentėjusįjį ištiko būtent dėl sužalojimų galvoje, patirtų nagrinėjamo įvykio metu, visumos.

25. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad kiekvienas nuteistasis, tiek pats suduodamas smūgius, tiek matydamas kito veiksmus, suvokė, kad tokiais veiksmais jie kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę (kelia pavojų) ir tokiems vienas kito smurtiniams veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais – veikė kartu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp nuteistųjų veiksmų – spardymo į itin svarbią gyvybei kūno dalį ir padarinių – nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nuteistieji buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė kiekvienas iš nuteistųjų, neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, be to, kaip minėta, tai objektyviai nustatyti nėra galimybės. Taigi, nuteistieji suvokė, kad savo bendrais smurtiniais veiksmais M. P. gali ne tik sutrikdyti sveikatą, bet ir tokiu būdu kėsinasi į jo gyvybę, tad nors ir nenorėjo jo mirties, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Dėl to, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad nuteistieji, veikdami netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), nužudė nukentėjusįjį.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. J. ir M. K. pagrįstai pripažino kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių

27. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėja ginčija nuteistajam A. J. paskirtą bausmę, advokatės vertinimu, teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėja prašo nuosprendį pakeisti, o nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu ginčijo tai, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis pripažino kaltę. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirtos bausmės subendrinimą su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

28. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam, nepadarė.

29. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

30. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

31. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam A. J. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad A. J. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino ir A. J. asmenybę – jog jis anksčiau teistas už baudžiamąjį nusižengimą, po nusikaltimo padarymo buvo nuteistas už smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirbo, turi neįgalumą.

32. Taip pat pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam M. K. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad M. K. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino ir M. K. asmenybę – jog jis anksčiau buvo teistas Lietuvoje ir užsienyje, bet teistumas išnykęs, baustas už administracinius pažeidimus, nedirba.

33. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistųjų panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir tai, jog nors nuteistieji pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, bet po įvykio pirmosios apklausos metu jie savo kaltę pripažino, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis.

34. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos padarymą nuteistiesiems paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei parinko bausmės dydį, didesnį už vidurkį – nuteistajam M. K. paskyrė laisvės atėmimą 11 metų, o A. J. – laisvės atėmimą 12 metų.

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Keisti skundžiamu nuosprendžiu M. K. ir A. J. paskirtos bausmės dydį ir švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta.

36. A. J. gynėja skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo asmenybę, t. y. į tai, kad liudytojos teigimu, šis dažnai girtavo, girtas būdavo agresyvus, dažnai griūdavo, tą vakarą irgi girtavo su nuteistaisiais, pats juos provokavo muštis. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog nukentėjusysis girtavo su nuteistaisiais, nesudaro pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Be to, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog pats nukentėjusysis provokavo nuteistuosius muštis, šių teiginių nepatvirtina bylos duomenys. Nustatyta, kad nuteistųjų, liudytojos L. J. parodymai, dėl kokios priežasties tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, buvo skirtingi, nenuoseklūs – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. K. nurodė, kad jiems vartojant alkoholį, nukentėjusysis nusivilkęs marškinius ir atstatęs krūtinę, rankas susidėjęs ant juosmens, pradėjo į jį su A. J. gana agresyviai žiūrėti, bet nieko nesakė. Tada L. J. papasakojo, kad M. P. jai išmušė tris dantis, kad reikėtų ir šiam taip pat padaryti. A. J. po L. J. pasakojimo nieko nesakęs iš karto puolė mušti M. P.. Lietuvos apeliaciniame teisme M. K. jau nurodė, kad M. P. kelis kartus jį (M. K.) ir A. J. pastūmė, ir A. J., nieko nelaukdamas, sudavė nukentėjusiajam alkūne į galvą. A. J. ikiteisminio tyrimo metu bei Lietuvos apeliaciniame teisme apklausiamas nurodė, jog jiems vartojant alkoholį, L. J. papasakojo apie išmuštus dantis, dėl ko M. P. jai yra skolingas 3 tūkstančius eurų. Jis gerai neprisimena, dėl kokios priežasties M. P. ir M. K. tarpusavyje pradėjo kivirčytis, vienas kitą keikti ir pravardžiuoti. M. P. nusivilko marškinius, numetė juos ant žemės ir priėjęs prie M. K., kvietė ateiti. M. K. atsistojo ir pastūmė rankomis M. P., šis nugara nugriuvo ant žolės, bet daugiau tuo metu šiam nieko nedarė ir nemušė. Kai M. P. vėl atsistojo, tada M. K. jo prašė padėti sumušti M. P.. Tuomet jie pradėjo smurtauti M. P. atžvilgiu. Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išgertuvių metu tarp M. P. ir M. K. bei jo draugo kilo konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad M. P. nusivilko marškinius, pradėjo stumdytis, bet ji buvo išgėrusi, nežino, kas ką stumdė, neatsimena, nes praėjo daug laiko.

37. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų, liudytojos parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas verčia abejoti jų patikimumu. Visgi, net jeigu tikėti šiais nuteistųjų parodymais, jog nukentėjusysis pirmasis pradėjo į M. K. su A. J. gana agresyviai žiūrėti, bet nieko nesakė (kaip nurodė M. K. ikiteisminio tyrimo metu), ar jog M. P. kelis kartus juos abu pastūmė (kaip nurodė M. K. teisme) ar nusivilko marškinius, numetė juos ant žemės ir priėjęs prie M. K. kvietė ateiti (kaip nurodė A. J.), nėra pagrindo tokio nukentėjusiojo elgesio vertinti kaip provokuojančio. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu patys pripažino, kad sumušė M. P. be jokios priežasties – t. y. pripažino, jog nukentėjusįjį sumušė ne dėl jo provokuojančio elgesio. A. J. paaiškino, kad jis buvo stipriai išgėręs alkoholinių gėrimų, o jų išgėręs jis pradeda „durniuoti“, alkoholis jam sukelia agresiją. Nurodė, kad jis labai gailisi, kad be jokios priežasties sumušė M. P.. M. K. nurodė, kad nežino, kodėl taip pasielgė, nes M. P. jam nieko blogo nebuvo padaręs, anksčiau jokių konfliktų tarp jo ir M. P. nėra buvę, jis smurtavo prieš nukentėjusįjį be jokios realios priežasties. Atsižvelgiant į tai, šis gynėjos nurodytas argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

38. Be to, nuteistojo A. J. gynėja skunde nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog nenustatyta A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes nuteistasis atsisakė duoti parodymus, savo kaltę pripažino tik iš dalies ir nesigaili dėl padaryto nusikaltimo. Advokatė skunde pažymi, kad A. J. turi neįgalumą, galimybės atlyginti nors dalį žalos neturėjo, nes buvo suimtas. Nuteistasis neginčijo ieškinių. Advokatės vertinimu, teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir pripažinti jas lengvinančiomis nuteistojo atsakomybę. Taip pat ir M. K. gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti M. K. atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, kad jis pripažino kaltę.

39. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tik tuomet, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji A. J. ir M. K. davė parodymus bei kaltę pripažino iš dalies – abu nuteistieji nepripažino to, jog sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių skaičių (kaip minėta prieš tai šiame nuosprendyje, faktinės aplinkybės dėl suduotų smūgių skaičiaus tikslinamos, nes neįrodyta, jog nuteistieji sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių bei suduotų smūgių skaičius nustatomas pagal nuteistųjų nurodytas faktines aplinkybes), be to, abu nuteistieji teigė, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti šios nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmiausia, tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog nutiestieji atsisakė duoti parodymus pirmosios instancijos teisme. Pirmojo teismo posėdžio metu nuteistieji nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies bei parodymus duos po liudytojų apklausos. Iš 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio protokolo bei garso įrašo nustatyta, kad šio teismo posėdžio metu apklausus visus liudytojus, teismas paklausė nuteistųjų, ar jie sutinka duoti parodymus – nuteistasis A. J. nurodė, kad atsisako duoti parodymus, M. K. nurodė, kad parodymus duos po eksperto apklausos. Tuomet teismas dar kartą išaiškino nuteistiesiems jų teises – duoti parodymus, arba atsisakyti duoti parodymus, o abu nuteistieji patvirtino, kad parodymus duoti atsisako. Po to teismas sprendė klausimą, ar būtina kviesti apklausai ekspertą bei nusprendė eksperto neapklausti, kadangi proceso dalyviai nenurodė jokių aplinkybių, kodėl eksperto išvados yra neaiškios. Pirmosios instancijos teismas šio posėdžio metu, taip pat ir po priimto sprendimo neapklausti eksperto, kelis kartus akcentavo, kad abu nuteistieji atsisakė duoti parodymus bei atsižvelgdamas į tai, nusprendė pagarsinti nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (prieš tai pakartotinai paklausęs, ar nuteistieji nepakeitė savo pozicijos dėl atsisakymo duoti parodymus), tačiau nei vienas iš nuteistųjų noro duoti parodymus neišreiškė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakyti duoti parodymus yra baudžiamojo proceso įstatymo numatyta įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) teisė ir šia teise A. J. ir M. K. pasinaudojo. Visgi, ši aplinkybė yra svarbi vertinant nuteistųjų nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo, jų siekį padėti atskleisti nusikalstamą veiką. Be to, kaip minėta prieš tai, iš nuteistųjų parodymų matyti, kad kiekvienas iš jų bando sumenkinti savo vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme – t. y. abu nuteistieji nurodo, jog kitas nuteistasis sudavė didesnį smūgių skaičių nei jis, taip pat nurodo, kad kitas nuteistasis inicijavo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, nuteistasis M. K. Lietuvos apeliacinio teismo metu ėmė neigti anksčiau nurodytas aplinkybės – t. y. kad jis smūgiavo nukentėjusiajam į galvą (teigė, kad pataikė į rankas), kad smūgiavo nukentėjusiajam iki tol, kol jis ėmė skleisti keistus garsus, liko gulėti (teigė, kad po jo smūgių nukentėjusysis dar buvo atsistojęs). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio nuteistųjų elgesio – t. y. atsisakymo duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat nuteistųjų parodymų, kurių metu jie siekė sumenkinti savo vaidmenį, nėra pagrindo vertinti kaip nuoširdaus gailėjimosi ir (ar) siekio padėti atskleisti visas bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatydamas M. K. ir A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

41. Be to, nėra pagrindo pripažinti ir kitų skunde nurodomų aplinkybių – jog nužudymas nebuvo iš anksto suplanuotas, tai tebuvo sugėrovų muštynės, jog nuteistasis A. J. turi neįgalumą, kad nors nuteistasis žalos neatlygino, tačiau ieškinių neginčijo, kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka, jog asmens atsakomybę lengvinančių atsakomybių sąrašas nėra baigtinis, tačiau atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai tokios aplinkybės, kurios rodo mažesnį nusikalstamą veiką padariusio asmens ar jo veikos pavojingumą, o skunde nurodytos aplinkybės to neparodo. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas į šias aplinkybes taip pat atsižvelgė skirdamas bausmę.

42. Akivaizdu, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės sukelia neigiamus išgyvenimus, padarinius, tačiau tai yra tiesioginis neteisėto nuteistųjų elgesio rezultatas. Nuteistųjų patiriami nepatogumai dėl jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių negali būti laikomi išimtine ar prioritetine aplinkybe baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymo kontekste. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą nubausti kaltininką tam, kad būtų užtikrintas teisingumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų išgyvenimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju švelnesnė bausmė, nei nuteistiesiems paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

43. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems M. K. ir A. J. paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstami veikai bei jų asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, tad jų švelninti nėra pagrindo.

44. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, bausmių apėmimo būdu, vadovaudamasis tik BK 63 straipsnio nuostatomis, netinkamai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu).

45. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino apėmimo būdu su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 500 Eur bauda ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo subendrinta visiško sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 10 MGL dydžio bauda.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2K-95-511/2022 ir kt.).

47. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis.

48. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu už labai sunkų nusikaltimą paskirta bausmė buvo bendrinama su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nesunkų nusikaltimą. Šiuo atveju atskirais nuosprendžiais bausmės iš tiesų buvo paskirtos už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, tačiau Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo paskirta vien už šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką – ji, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, taip pat buvo bendrinama su kitu, t. y. dar ankstesniu A. J. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu - Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklė tik iš dalies apima tokią situaciją, kai paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu, kuris, be kita ko, yra subendrintas dar su ankstesniu nuosprendžiu. Tokiais atvejais teismas negali visa apimtimi vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalies taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad tokia situacija atsiduria BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių sandūroje, todėl svarbiausias teismo pritaikyto bausmių bendrinimo teisėtumo kriterijus tokiu atveju yra galutinės bausmės dydžio teisinis pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-788/2021, Nr. 2A-3-788/2022).

49. Šiuo atveju, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apygardos teismas netaikė šių baudžiamojo įstatymo nuostatų. Nustatyta, jog pirmuoju – Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, bei nuteistas 10 MGL dydžio bauda, nusikalstamos veikos padarymo laikas – nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nusikalstamos veikos padarymo laikas – 2021 m. kovo 5 d. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu padarius labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme, nusikalstamos veikos padarymo laikas – 2021 m. liepos 26 d. Taikant teismų praktikoje įtvirtintą skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo taisyklę, jog subendrinta bausmė turi būti paskirta tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį, bet kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, A. J. aptariamais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos tokia tvarka: pirmiausia bendrinamos bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, o po to subendrinta bausmė bendrinama su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

50. Nustačius, jog A. J. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir veiką, už kurią nuteistas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, padarė po Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau jam neatlikus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – t. y. nesumokėjus paskirtos baudos, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis (pagal BK 63 straipsnio 9 dalį). Bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Įvertinus, jog padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (padarytas nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos apėmimo būdu (vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu). Taip subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bendrinamam su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Bendrindamas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgdamas į įsiteisėjusiame Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendyje išdėstytus A. J. bausmių bendrinimo motyvus, kurių teisėjų kolegija nekartos, bei į tai, kad šiuo nuosprendžiu bendrinant bausmes jos buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu, nuteistajam A. J. paskirtos bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. 2024 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 30 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06515 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 362,50 Eur už A. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

52. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

53. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistajam A. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas.

54. A. J. gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė prašymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva, jo gynėjos apeliacinis skundas atmestas. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog gynėjas nuteistajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, atsižvelgia ir į nuteistojo turtinę padėtį – bylos duomenimis, nuteistasis A. J. nedirba. Vadovaujantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalį dėl teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir A. J. paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti.

Nustatyti, kad nužudydami M. P. A. J. ne mažiau kaip vieną kartą ranka smogė M. P. į galvą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, bei gulinčiam ant žemės M. P. spyrė ne mažiau kaip devynis kartus į galvą, o M. K. nukentėjusiajam į galvą spyrė ne mažiau kaip du kartus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuteistajam A. J. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėti visą neatliktą bausmę, paskirtą Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. J. paskirti laisvės atėmimą 12 metų ir 10 MGL dydžio (500 Eur) baudą.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo A. J. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAiva SurvilienėLinas Šiukšta