Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Skuodo r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį;

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Skuodo r., teistas:

2020-07-08 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 500 eurų bauda;

2022-01-25 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 500 eurų bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. ir A. J. nužudė kitą žmogų: M. K. ir A. J. 2021 m. liepos 26 d. apie 23 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Skuodo r., kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, tai yra veikdami bendrininkų grupe, tarpusavio konflikto metu užpuolė M. P. A. J. ne mažiau kaip du kartus ranka smogė M. P. į galvą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. A. J. gulinčiam ant žemės M. P. spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų į galvą, o M. K. į galvą spyrė ne mažiau kaip šešis kartus. Suduodami daugybinius smūgius A. J. ir M. K. padarė M. P. poodinę kraujosruvą ties dešine akimi, odos nubrozdinimą kaktos srityje, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimu ir smegenų koma, šiais veiksmais sukėlė M. P. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai komplikavosi į sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymą, rijimo sutrikimą (maitinimas per zondą), kalbos sutrikimą, nevaikščiojimą, traukulius. Dėl to išsivystė bendras kūno išsekimas, plaučių ir inkstų infekcija, kas privedė prie letalinės baigties dėl ūmaus širdies ir plaučių veiklos nepakankamumo, tai yra M. P. mirė nuo atokiųjų komplikacijų, kurios išsivystė dėl dauginių sužalojimų galvoje. Taigi M. K. ir A. J. veikdami bendrininkų grupe nužudė M. P.

Motyvuojamoji dalis

2021-08-06 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista klausytis A. J., M. K. ir L. J. pokalbių telefonu (t. 1, b. l. 170–171).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu A. J. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teismo procese. A. J. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia (t. 2, b. l. 156–159).

Iš 2021-08-12 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. K. pateikė batus (kroksus), kuriais avėjo įvykio metu (t. 2, b. l. 74–75).

Iš 2022-01-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta M. K. pateikta avalynė – kroksai. Ant pateiktos avalynės tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (t. 2, b. l. 78–82).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. P. mirė nuo atokiųjų komplikacijų, kurios išsivystė dėl dauginių sužalojimų galvoje (2021-07-27). Tai parodo: kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelių sistemą, odos nubrozdinimas veide, poodinė kraujosruva veide. Tai komplikavosi: sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymas, rijimo sutrikimas (maitinamas per zondą), kalbos sutrikimas, nevaikšto, traukuliai (kliniškai nustatyti). Dėl to išsivystė bendras kūno išsekimas, plaučių ir inkstų infekcija, kas privedė prie letalinės baigties dėl ūmaus širdies ir plaučių veiklos nepakankamumo. Remiantis (duomenys neskelbtini) GMP biologinės mirties konstatavimo akto medicininės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusio M. P. kūne rasti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje kojoje, kurie padaryti bukabriauniais daiktais vienas paros laikotarpiu iki mirties, dar vienas padarytas apie 7 paros iki mirties. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti atliekant kūno tualetą ar vartant M. P. kūną. Konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai galvoje, konstatuoti po 2021-07-27, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ir yra priežastiniu ryšiu susiję su mirtimi. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018).

Pažymėtina, kad viena esminių įtariamojo (kaltinamojo) teisių yra teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 188 straipsnio 3 dalis, 272 straipsnio 1 dalis). Įtariamieji ir kaltinamieji prieš jų apklausą nėra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl įtariamųjų (kaltinamųjų) parodymai kaip įrodymai byloje turi būti vertinami itin atidžiai, turint omenyje tai, kad melagingų (neteisingų, klaidinančių) parodymų davimas gali būti pasirinkta jų gynybos taktika.

Remiantis visais išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad M. K. ir A. J. nužudė kitą žmogų, veikė bendrininkų grupe, matydami vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus ir jiems pritardami. M. K. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. Nors kaltinamieji teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, jie M. P. nesudavė. Kaltinamieji patys pripažino, kas įvykio metu buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jie negalėjo aiškiai įvardyti konflikto su nukentėjusiuoju priežasties, todėl akivaizdu, kad vienas kito suduotų smūgių neskaičiavo. Be to, jie negalėjo tiksliai pasakyti, kiek patys kartų spyrė nukentėjusiajam. A. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino sudavęs vieną kartą alkūne M. P. į galvą, į kairįjį smilkinį, nuo smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės. M. K. patvirtino matęs, kaip A. J. sudavė alkūne M. P. į galvą, bet teigė, kad šis sudavė du kartus. A. J. patvirtino, kad gulinčiam ant žemės M. P. spyrė į galvą ne mažiau kaip keturis kartus, o M. K. galėjo spirti apie 6 kartus. M. K. tvirtino, kad jis gulinčiam M. P. spyrė du kartus į galvą, o A. J. – ne mažiau kaip dvidešimt. Kitoje apklausoje A. J. pripažino spyręs nukentėjusiajam šešis kartus, teigė, kad šešis kartus spyrė ir M. K.. Liudytoja L. J. patvirtino, kad kilus konfliktui M. K. ir A. J. spardė M. P. į galvą, po šių smūgių M. P. liko gulėti, o ji po vidurnakčio iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nors teisme ši liudytoja teigė nieko apie įvykį neprisimenanti, tačiau ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ne tik liudytoja L. J. negalėjo pasakyti, kiek kartų kuris kaltinamasis spyrė, bet ir patys kaltinamieji nurodė skirtingą smūgių skaičių, tačiau visi pripažino, kad M. P. sužalojimus padarė abu kaltinamieji, spardydami į galvą.

Pagal teismų praktiką, bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-94/2014). Nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje (tiek kilęs iš anksto, tiek veikos darymo metu), iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-696/2017, Nr. 2K-231-303/2018).

Kaltinamieji, spardydami nukentėjusįjį, o A. J. ir suduodamas smūgį alkūne, smurtavo prieš nukentėjusįjį veikdami bendra tyčia. Pavartoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, suduotų smūgių lokalizacija, abejingumas kilsiančioms pasekmėms objektyviai atskleidžia M. K. ir A. J. netiesioginės tyčios sukelti M. P. ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes turinį. Kaltinamieji aiškino, kad eidami miegoti paliko nukentėjusįjį gulintį ant žemės, jo būkle nesidomėjo, turėdami tam visas galimybes pagalbos nesuteikė ir nekvietė. Visa tai rodo, kad kaltinamieji abu smurtaudami veikė tyčia, kuri buvo neapibrėžta pasekmių atžvilgiu. Teismų formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog tuo atveju, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, nepriklausomai nuo jo tyčios apibrėžtumo, jis atsako pagal BK 129 straipsnį. Be to, nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, gali būti pagrindas tokius asmenis pripažinti bendravykdžiais. M. K. ir A. J. vienas kito neteisėtiems veiksmams pritarė, taip išreikšdami savo tikrąją valią. Kaltinamieji, spardydami nukentėjusiajam į galvą, suprato, jog tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Fizinio smurto pobūdis suduodant smūgius rankomis ir kojomis, jų intensyvumas buvo daugiau kaip dvidešimt spyrių, du smūgiai ranka į galvą, neblaivus nukentėjusysis buvo užpultas dviejų asmenų, gulintis spardomas į galvą, paliktas gulėti ant žemės, tai leidžia daryti išvadą, kad M. K. ir A. J., patys suduodami smūgius ir matydami vienas kito smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, neprieštaravo vartojamam smurtui ir nesiekė jo nutraukti, abu veikė kaip nusikaltimo vykdytojai. Pavartoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, pagalbos neiškvietimas sunkiai sužalotam ir be sąmonės buvusiam nukentėjusiajam rodo netiesioginę tyčią nužudyti. Nors M. K. ir A. J. nesiekė nukentėjusiojo M. P. mirties, tačiau buvo tam abejingi. M. K. ir A. J. veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar tik vienas asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius.

M. K. ir A. J. veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.).

Kaltinamieji M. K. ir A. J. teisme atsisakė duoti parodymus. Kaip jau minėta pirmiau, viena iš esminių baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisių yra teisė neduoti parodymų prieš save, todėl kaltinamasis gali iš viso neduoti parodymų, gali duoti juos neišsamius ar net klaidinančius ir tai nebus laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ar jo kaltės įrodymu. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo, aplinkybė dėl išsamių ir teisingų parodymų davimo, tuo pačiu ir siekio padėti nustatyti tiesą byloje tampa itin reikšminga. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. K. ir A. J. savo kaltę buvo pripažinę, teisme atsisakė duoti parodymus, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nepripažintina A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nes šį nusikaltimą padarė būdamas teistas tik už baudžiamąjį nusižengimą, o pagal BK 97 straipsnį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys.

Teismas, skirdamas bausmę M. K. ir A. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis M. K. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą su negrįžtamomis pasekmėmis, anksčiau buvo teistas Lietuvoje ir užsienyje (t. 2, b. l. 19), bet teistumas išnykęs, tai vertinama, kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, baustas už administracinius pažeidimus (t. 2, b. l. 21-23), nedirba. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgia į M. K. panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir nors M. K. teisme atsisakė duoti parodymus, bet jis po įvykio pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusį kitą asmenį, todėl skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui. M. K. BK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2021-07-28 (t. 2, b. l. 40–41), paleistas 2021-07-29 (t. 2 b. l. 87). 2021-07-29 nuarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2021-07-30 nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumentų (paso) paėmimas (t. 2, b. l. 89–90, 92–93).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau teistas už baudžiamąjį nusižengimą, po nusikaltimo padarymo buvo nuteistas už smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirbo, turi neįgalumą. Nors A. J. teisme atsisakė duoti parodymus, bet jis po įvykio pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusį kitą asmenį. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijos vidurkį.

A. J. po nusikaltimo padarymo buvo nuteistas 2022-01-25 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinus su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme, paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 500 eurų bauda. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą su BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu, todėl šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bendrintinos apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant 2022-01-25 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę. Laisvės apribojimo bausmė keičiama, vadovaujantis BK 65 straipsniu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienom.

A. J. BK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2021-07-28 (t. 2, b. l. 170–171), paleistas 2021-07-29 (t. 3, b. l. 34). 2021-07-29 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2021-07-30 paskirta kardomoji priemonė dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (t. 3, b. l. 36–37, 39–40). A. J. buvo sulaikytas 2023-04-26 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį. 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi kaltinamajam A. J., palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo ter­mi­nas 3 mėnesiams, nuo 2023 m. balandžio 27 d., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2023 m. spalio 27 d. Siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, A. J. paskirta kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl M. P. gydymo išlaidų pateikė 17 865,13 eurų patikslintą civilinį ieškinį. (t. 3, b. l. 87–94) ir prašo šią sumą priteisti iš M. K. ir A. J. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas, nes dėl patirtų sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis M. P. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydomas nuo 2021-07-27 iki 2021-09-06, (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydomas nuo 2021-09-06 iki 2021-09-14, 2021-11-10, 2021-11-23; (duomenys neskelbtini) pirminės priežiūros centre nuo 2021-09-14 iki 2022-03-03. Už M. P. gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 17 865,13 eurų. Turtinė žala atsirado dėl neteisėtų M. K. ir A. J. veiksmų. Ši suma priteistina iš kaltinamųjų M. K. ir A. J. solidariai.

Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos, patirtos nužudžius tėvą, priteisimo pareiškė nukentėjusysis E. P., prašydamas priteisti 1 350,78 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 4, b l. 27–32).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju, dėl M. P. mirties yra kalti M. K. ir A. J. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl tėvo laidojimo patyrė 1 161,78 Eur dydžio išlaidas, kurias pagrindė prie ieškinio pateiktais dokumentais: kasos pajamų orderį už laidojimo paslaugas (1 161,78 Eur), PVM sąskaita-faktūra už karstą, rūbus ir kitas su laidojimu susijusias paslaugas; tėvo priežiūrai ir slaugymui patirtas 500,57 Eur išlaidas, kurias patvirtina vaistų ir medicininių priemonių pirkimo kvitai (t. 3, b. l. 99–104). Atskaičius laidojimo pašalpą 368 Eur, matyti, kad bendra turtinė žala yra 1 350,78 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodyta patirtos turtinės žalos suma yra pagrįsta dokumentais, nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas, nes tai yra būtinos, įprastos, vidutinės, atitinkančios protingumo kriterijus, išlaidos, todėl priteistinos solidariai nukentėjusiajam iš kaltinamųjų, kurie abu buvo nusikaltimo bendravykdytojai.

Nukentėjusysis E. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinę padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai jos dydis, kitos turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis E. P. nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jis neteko tėvo, su kuriuo jį siejo giminiški santykiai, jie kartu dirbo, jis ilgą laiką slaugė tėvą, kuris buvo komos būsenoje. Dėl to jis patyrė didelį psichologinį stresą, bejėgiškumą, neviltį, nes niekuo negalėjo padėti tėvui ir jam buvo labai sunku dėl artimo žmogaus mirties jautė sielvartą ir stresą.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia, tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Vis dėlto, ar santykiai tokie yra, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, žalos dydį nustatant pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Akivaizdu, kad šioje byloje pasekmės, susijusios su dvasiniais išgyvenimais dėl tėvo nužudymo, sūnui pasireiškė dvasiniu skausmu, emociniais išgyvenimais, dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Negrįžtamos pasekmės – tėvo mirtis – padarytos tyčiniu nusikaltimus dar skaudesnės. Kaltinamieji nedirbantys, apie jų pajamas ir turtą byloje duomenų nėra. Jie nedirbo, girtaudavo, tačiau yra jauno amžiaus, darbingi. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sūnus su tėvu negyveno 16 metų, kartu dirbo apie 2 metus, matydavosi dažnai, sūnus gana ilgai slaugė tėvą, kurio būklė buvo sunki. Atskirai gyvenančių tėvo ir suaugusio sūnaus ryšių pobūdis, jų bendravimo aplinkybės ir intensyvumas, dažnumas, taip pat ir minėta kaltininkų turtinė, materialinė (nėra duomenų apie legaliai gaunamas pajamas ar turimą turtą) padėtis leidžia spęsti, kad teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus atitinka 30 000 Eur suma, kuri priteistina iš abiejų kaltinamųjų, nusikaltimo bendravykdytojų, solidariai. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius bei bendravimo ypatumus ir su tuo susijusius išgyvenimus, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 829,19 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. J. išlaidas; 451,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam E. P. išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamojo A. J. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Jovyta Piekienė; Nukentėjusiojo atstovu buvo paskirtas advokatas Alvydas Kvaščevičius. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo A. J., bei dėl nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo patirtų išlaidų priteisimo, atsižvelgiama į priteisiamą turtinę ir neturtinę žalą, kaltinamųjų turtinę padėtį (M. K. nedirba, A. J. suimtas), sprendžiama, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jų neišieškotinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, M. K. pateikta avalynė, saugoma Klaipėdos apskrities VPK (t. 2, b. l. 78–82), grąžintina M. K. ar jo įgaliotam asmeniui, atsisakius atsiimti, sunaikintina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 12 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę, apėmimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-01-25 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 500 Eur bauda, ir paskirti A. J. galutinę bausmę laisvės atėmimą 12 metų.

Į bausmės laiką įskaityti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-01-25 nuosprendžiu paskirtą atliktą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsniu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Į paskirtą bausmę vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti sulaikymo laiką nuo 2021-07-28 iki 2021-07-29, dvi dienas. Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą, įskaityti į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023-04-26 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą po nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 11 metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021-07-28 iki 2021-07-29, dvi paras. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus vykdyti bausmę, jas panaikinti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iš A. J. ir M. K. 17 865,13 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamųjų M. K. ir A. J. solidariai priteisti 30 000 Eur neturtinei ir 1 350,78 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, M. K. pateiktą avalynę, saugomą Klaipėdos apskrities VPK, grąžinti M. K. ar jo įgaliotam asmeniui, atsisakius atsiimti, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.