- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-440-864/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08262-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., notarė Asta Klanauskienė, Valstybinė įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- J. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15931-1006/2025 pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. B., notarė Asta Klanauskienė, Valstybinė įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti motinos I. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodė, kad:
1.1. Pareiškėjos motina I. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje, sutuoktinis – V. P.. Mirusioji turėjo dvi dukteris – R. B. ir J. Ž..
1.2. Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis I. P. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1/21 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini).
1.3. Po palikėjos I. P. mirties 2024 m. gruodžio 30 d. Testamentų registre registruotas palikimo priėmimo faktas, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (notarė Asta Kalinauskienė, Vilniaus r. 8-asis notarų biuras, Mindaugo g. 14-9, Vilnius): palikimą priėmęs asmuo – R. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2024 m. gruodžio 30 d. registruotas palikėjos I. P. palikimo atsisakymo faktas, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (notarė Asta Kalinauskienė, Vilniaus r. 8-asis notarų biuras, Mindaugo g. 14-9, Vilnius). Palikimo atsisakęs asmuo – V. P., gyv. (duomenys neskelbtini).
1.4. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo fakto ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto.
1.5. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai. Praėjus vienai dienai po termino, su pareiškėja telefonu susisiekė sesuo R. B. ir pranešė, kad palikimą reikėjo priimti per 3 mėnesius, ką ji pati padarė. Tuomet pareiškėja ir sužinojo, kad praleido terminą palikimui priimti, sesers prašė geranoriškai jai kartu leisti priimti palikimą, tačiau pastaroji atsisakė. Todėl pareiškėja prašo teismo atnaujinti jai terminą motinos I. P. palikimui priimti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos I. P. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl I. P. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašo civilinę bylą nagrinėti ir spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktika.
3.1. Suinteresuotas asmuo R. B. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė prašymą atmesti. Nesutikimą motyvavo tuo, kad:
3.2. Pareiškėja žinojo apie motinos mirtį ir buvo vienai dienai atvykusi į laidotuves.
3.3. Pareiškėja buvo informuota apie palikimo priėmimo terminus. Taigi, žinodama apie savo, kaip įpėdinio, atsiradusią subjektinę teisę ir pareigą, siekiant priimti palikimą, kreiptis į notarą, pareiškime nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl negalėjo jos įgyvendinti laiku, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, todėl pripažintina, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti be svarbių priežasčių.
3.4. Pareiškėja, kuri paskutinius maždaug 10 metų yra išvykusi pastoviai gyventi į Didžiąją Britaniją, ten sukūrė šeimą, nebuvo rūpestinga, labai retai atvykdavo aplankyti mamos, maždaug 1 kartą per metus, ir tikrai ne kiekvienais metais. Per visą motinos gydymo įstaigose pareiškėja mamos nei lankė, nei domėjosi jos sveikatos būkle, neteikė jai jokios pagalbos. Mirusios I. P. laidotuvėmis taip pat rūpinosi R. B..
3.5. Termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų tiek R. B., jau įgytas į butą ir kitą turtą nuosavybės teises, tiek kartu gyvenančių šeimos narių teises į gyvenamą būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai J. Ž. terminą priimti palikėjos I. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą. Nustatė, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškėja privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarei, per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Suinteresuoto asmens R. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos J. Ž. netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes: palikėja I. P. yra pareiškėjos J. Ž. ir suinteresuoto asmens R. B. motina (pareiškimo priedas Nr. 2). Palikėjos sutuoktinis V. P. palikimo atsisakė (pareiškimo priedas Nr. 5). Po palikėjos I. P. mirties liko nekilnojamojo turto – 1/21 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedas Nr. 6). Iš pareiškimo priedo Nr. 6 (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo) nustatė, kad tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotam asmeniui taip pat priklauso po 1/21 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); taip pat po 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja, suinteresuotas asmuo bei palikėja yra (buvo) bendrasavininkės. Iš į bylą pateikto Testamentų registro išrašo teismas nustatė, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo R. B., o V. P. atsisakė palikimo ir yra užregistruotas palikimo atsisakymo faktas. Duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo byloje nėra.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo nežinojimas apie 3 mėnesių terminą, nes pareiškėja galvojo, kad terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai, kaip buvo tėčio mirties atveju. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat nurodė, kad ji visada norėjo priimti mamos palikimą, niekada neplanavo jo atsisakyti. Pareiškėja įstatymų neišmano ir nežinojo, kad nuo 2001 m. terminas palikimui priimti buvo sutrumpintas iki 3 mėn., nes po tėvo mirties daugiau su palikimo priėmimo procedūromis niekada susidūrusi nebuvo (pareiškėja 2000 m. sausio 19 d. priėmė palikimą po tėvo mirties pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja žinojo apie 3 mėn. terminą, kadangi notarės, užvedusios mamos turto paveldėjimo bylą, prašymu R. B. sutuoktinis M. B. laiku, dar nesuėjus 3 mėn. nuo palikėjos mirties, skambino telefonu pareiškėjai ir kalbėjo su ja apie tai, kada ji atvažiuos tvarkyti dokumentus dėl palikimo, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra. Juo labiau, liudytoju apklaustas M. B. negalėjo tiksliai nurodyti datos, kada jis bendravo su pareiškėja – iki sueinant terminui ar po jo, taigi jis negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad su pareiškėja apie palikimo priėmimą bendravo nesuėjus 3 mėn. terminui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus (DOK-75189), kurie patvirtina, kad pareiškėja su M. B. telefonu per Messenger programėlę bendravo tik mamos mirties išvakarėse ir mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2024 m. spalio 14 d. parašė M. B. žinutę pasiteiraudama, kaip mama, nes mamos telefonas buvo ne ryšio zonoje. 2024 m. spalio 14 d. pokalbio su M. B. metu pareiškėja sužinojo, kad mamos būklė sunki, o iš (duomenys neskelbtini) pokalbio – kad mama mirė. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu pats M. B.. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų ekrano nuotraukų, mirties liudijimą M. B. pareiškėjai atsiuntė tik 2024 m. spalio 28 d. Vėliau skambučiu su pareiškėja M. B. susiekė tik 2025 m. sausio 16 d., t. y. lygiai po 3 mėnesių ir 1 dienos nuo mamos mirties, t. y. jau praėjus palikimo priėmimo terminui. Byloje duomenų, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens ar suinteresuoto asmens sutuoktinio būtų vykęs pokalbis dar nesuėjus 3 mėn. nuo palikėjos mirties, nėra.
7. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja apie tai, kad praleido terminą palikimui priimti, sužinojo (duomenys neskelbtini), t. y. lygiai po 3 mėnesių ir 1 dienos nuo mamos mirties ir ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Tiksliau - 2025 m. vasario 21 d. iš sesers sutuoktinio gavusi duomenis apie palikimo reikalus tvarkantį notarą, nedelsiant su juo susisiekė, 2025 m. vasario 27 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate dėl dokumentų teismui paruošimo, o 2025 m. kovo 24 d. teisme jau buvo užvesta byla. Taip pat byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad pareiškėja dėl teisinių žinių stokos suklydo dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja, kuri paskutinius maždaug 10 metų yra išvykusi pastoviai gyventi į Didžiąją Britaniją, ten sukūrė šeimą, nebuvo rūpestinga, nes labai retai atvykdavo aplankyti mamos, maždaug 1 kartą per metus, ir tikrai ne kiekvienais metais. Tačiau teismas vertino, jog pareiškėjos pateikti įrodymai (DOK-75189) paneigia tokius suinteresuoto asmens teiginius, nes pareiškėja ne tik atvykdavo aplankyti mamos, tačiau dažnai bendraudavo video skambučiais, bei pareiškėja dažnai siųsdavo pinigų savo motinai. Taip pat pareiškėja dalyvavo savo motinos laidotuvėse. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek iš šalių procesinių dokumentų, tiek paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tarpusavio santykiai yra sudėtingi ir konfliktiški. Šalys tarpusavyje tiesiogiai nebendrauja, o komunikuodavo per tarpininką – suinteresuoto asmens sutuoktinį.
9. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens teiginiais, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų tiek R. B. nuosavybės teises, tiek kartu gyvenančių šeimos narių teises į gyvenamą būstą. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotam asmeniui taip pat priklauso po 1/21 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); taip pat po 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja, suinteresuotas asmuo ir palikėja yra bendrasavininkės. Todėl net pareiškėjai ir nepriėmus palikimo, ji buvo ir bus 1/3 dalies buto, kuriame gyvena suinteresuotas asmuo su šeima, savininkė.
Atsiliepimas
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens pateiktos kartu su atsiliepimu kvitų kopijos, kuriomis yra grindžiamas paveldimo buto pagerinimas, negali būti pagrindu netenkinti pareiškėjos prašymo dėl palikimo priėmimo atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, priėjo išvadą, kad egzistavo pareiškėjos nurodyta aplinkybė (paveldėtoja sąžiningai klydo dėl trijų mėnesių termino palikimui priimti), kuria ji remiasi kaip priežastimi, sutrukdžiusia per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Teismas neįžvelgė, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti aptariamą teisę, būtų pasielgusi nesąžiningai, nepakankamai atidžiai ar nerūpestingai. Be to terminas palikimui priimti nėra praleistas ženkliai.
12. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos J. Ž. jos patirtas bylinėjimo išlaidas – 1936,50 Eur bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (DOK-144522). Teismas, pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalimi, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad pareiškėjos prašymas buvo patenkintas visiškai, suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Suinteresuotas asmuo R. B. (toliau - ir apeliantė arba suinteresuotas asmuo) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Apeliantė skundą motyvuoja iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos prašymą atnaujinti įstatymu nustatytą terminą be jokių įrodymų, nenustatęs termino pareiškimo trūkumams pašalinti, netinkamai vertino bylos įrodymus bei neatsižvelgė į tai, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, bus pažeistos jos šeimos narių turtinės teisės.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
16. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos prašo apeliantės atskirąjį skundą nagrinėti ir spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktika.
Atsiliepimas
17. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nurodo, jog pirmos instancijos teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir nėra jokio teisinio pagrindo ją naikinti. Pareiškėja laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo ir priėmė teisingą, pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjai iš apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su atskiruoju skundu motyvuoja argumentais:
17.1. Pareiškėja yra įstatyminė mamos I. P. įpėdinė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turinti teisę paveldėti savo mamos turtą. Nors pareiškėjos sesuo per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas į I. P. palikimą jai kol kas nėra išduotas. Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo.
Šalies argumentai
17.2. Byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėja I. P. palikimo būtų atsisakiusi, pateikdama per 3 mėnesius nuo jos mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis).
17.3. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad termino praleidimą lėmė ne pareiškėjos sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti I. P. palikimą, bet tai, jog pareiškėja dėl teisinių žinių stokos suklydo dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti.
17.4. Šiuo atveju vertinant pareiškėjos elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pareiškėja visada norėjo priimti mamos palikimą, niekada neplanavo jo atsisakyti. Tačiau per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja 2000 m. sausio 19 d. priėmė palikimą po tėvo mirties pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
17.5. Apeliantės argumentas, kad pareiškėja žinojo apie 3 mėn. terminą palikimui priimti, yra atmestinas kaip nepagrįstas pirmiausia dėl to, kad suinteresuotas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį argumentą bei paneigiantį pareiškėjos byloje esančius rašytinius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas atnaujino pareiškėjai J. Ž. įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po I. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), teisėtumas.
20. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą, kadangi jos nuomone, pirmos instancijos teismas nesivadovavo proceso taisyklėmis bei teismų praktika, nesant byloje įrodymų nepagrįstai pripažino pareiškėjos įstatymu nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis svarbiomis bei terminą atnaujino, nevertino termino atnaujinimo neigiamų pasekmių kitų asmenų atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, atskirasis skundas netenkintinas, nes pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
21. Vienu iš apeliacinio skundo motyvu apeliantė nurodo aplinkybę, kad, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjos pareiškimą, kuris buvo pateiktas teismui be jokių įrodymų. Apeliantė akcentavo, kad jokių objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku atlikti palikimo priėmimo veiksmus šiuo atveju nebuvo. Todėl tarp šalių kilo ginčas dėl teisės, todėl teismas turėjo bylą nagrinėto bendrąsias civilinio proceso taisykles, nes teismas turėjo atlikti visus būtinus veiksmus, siekiant išspręsti ginčą dėl teisės, o ne tik juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Šį apeliantės argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.
22. Apeliacinės instancijos teismas susipažino su bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesu, išklausė teismo posėdžio įrašus ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas proceso pažeidimų nepadarė: visiems bylos dalyviams buvo suteikta teisė pareikšti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo tiek raštu, tiek ir teismo posėdyje žodžiu, užduoti klausimus tiek bylos dalyviams, tiek ir liudytojais apklaustiems asmenims, teikti į bylą įrodymus. Taigi byla išnagrinėta pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles.
23. Pasisakant dėl apeliantės skundo motyvo apie įrodymų byloje nebuvimą bei netinkamą jų vertinimą pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas). Taigi, skirtingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino ne tik bylos dalyvių pateiktus procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus, bet ir šalių paaiškinimus duotus teisme bei liudytojų parodymus, t. y. įrodymų visetą, kas ir nulėmė vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
24. Apeliantė skunde teigia, kad pareiškėja žinojo apie įstatymu nustatytą 3 mėn. terminą palikimui po motinos mirties priimti, kadangi apie tai ją informavo apeliantės sutuoktinis, dar nesibaigus minėtam terminui, todėl, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant svarbioms priežastims, atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti.
25. CK 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos termino praleidimo priežastys, individualiai įvertintos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinos svarbiomis. Pareiškėja neginčija, kad ji žinojo apie motinos I. P., mirtį (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi į jos laidotuves, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi tarp pareiškėjos ir apeliantės santykiai yra sudėtingi ir konfliktiški, šalys tarpusavyje tiesiogiai nebendravo, o komunikuodavo per tarpininką – suinteresuoto asmens sutuoktinį, dialogo tarp šalių nebuvo.
29. Sutiktina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų išreiškusi valią atsisakyti priimti motinos palikimą, todėl palikėjos valia priimti motinos palikimą yra aiški ir nuosekli. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir apeliantės ar pastarosios sutuoktinio būtų įvykęs pokalbis apie palikimo priėmimo terminus dar nesuėjus 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja apie tai, kad praleido terminą palikimui priimti, sužinojo (duomenys neskelbtini), t. y. lygiai po 3 mėnesių ir 1 dienos nuo mamos mirties ir ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Taip pat byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad pareiškėja dėl teisinių žinių stokos suklydo dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs aplinkybę, kad po pareiškėjos tėvo mirties daugiau su palikimo priėmimo procedūromis pareiškėja niekada susidūrusi nebuvo (pareiškėja 2000 m. sausio 19 d. priėmė palikimą po tėvo mirties pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuomet terminas palikimui priimti buvo 6 mėn.). Kadangi minėtų aplinkybių nepaneigė ir apeliantė (CPK 178 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
30. Apeliantė vienu iš atskirojo skundo motyvų nurodo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, bus pažeistos apeliantės šeimos narių turtinės teisės.
31. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, ar atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti kitų asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir ar tai nesukeltų šių asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nurodo, kad kaip teisingai iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, tiek pareiškėjai, tiek apeliantei jau priklauso po 1/21 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); taip pat po 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja ir apeliantė jau yra bendrasavininkės, siekiančios priimti dar vienos bendrasavininkės, t. y. palikėjos (jų motinos) dalį į minėtus daiktus. Todėl net pareiškėjai ir nepriėmus palikimo, ji buvo ir bus 1/3 dalies buto, kuriame gyvena apeliantė su šeima, savininkė. Todėl darytina išvada, kad praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pareiškėjai atnaujinimas nesukels apeliantei ir jos šeimos nariams jokių neigiamų teisinių pasekmių ir nepažeis jų interesų.
32. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
33. Savo ruožtu pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti jos naudai iš apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą palieka nenagrinėtą, kadangi pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, susijusias su įstatymu nustatyto termino atnaujinimu, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja teismui įrodymo apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliantės R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-15931-1006/2025 palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.