Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovei „HTF group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

12. Nurodė, jog UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 d. nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 57¹ straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

17.1. Pareiškėjas, ketindamas ir toliau dirbti pagal darbo sutartį UAB „HTF group“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir yra nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams), Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti leidimą laikinai gyventi (ketinant dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (toliau – prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi)).

17.2. (duomenys neskelbtini) Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto, atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas konstatavo, jog UAB „HTF group“, kurioje pareiškėjas ketino ir toliau dirbti pagal Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo oficialiai deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas K. D. neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, t. y. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 44 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų sąlygų.

17.3. Sprendimu, spręsdamas pareiškėjo prašymą, atsakovas įvertino pareiškėjo socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, viešai prieinamus bei visus trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus duomenis apie UAB „HTF group“ veiklą, nuosavybės teise turėtas 6 transporto priemones, 2 galiojančias Bendrijos licencijas - licenciją vežti keleivius (toliau – EBKL) ir licenciją vežti krovinius (toliau – EBKR), EBKR licencijos 15 kopijų, UAB „HTF group“ dirbusių darbuotojų skaičių, transporto priemonių perleidimo ir paslaugų teikimo sutartis, transporto priemonių registracijos liudijimų bei pareiškėjo vairuotų transporto priemonių tachografų duomenis ir kitą trečiojo suinteresuoto asmens tyrimui pateiktą rašytinę medžiagą.

17.4. Sprendime fiksuotos Migracijos departamento nustatytos faktinės aplinkybės, jog: pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai padavė turėdamas galiojanti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei ketindamas ir toliau dirbti UAB „HTF group“ pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas); prašymo padavimo metu pareiškėjas turėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) galiojusias nacionalines vizas, nuo (duomenys neskelbtini) galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „HTF group“, kurios deklaruota veiklos rūšis – krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominė veiklos rūšis – 4339); pareiškėjas neturėjo šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; pareiškėjo darbdavė UAB „HTF group“ (duomenys neskelbtini) duomenimis turėjo 81 darbuotoją, tačiau tik vieną galiojančią (15 kopijų turinčią) EBKR licenciją ir 6 transporto priemones, iš kurių tik 4 (keturioms) buvo priskirta atsakovo turima EBKR licencijos kopija; atsakovo pateiktomis transporto priemonių perleidimo sutartimis, transporto priemonių registracijos liudijimais ir tachografų duomenimis nustatytas aplinkybes, jog, pareiškėjas pagal Trūkstamų profesijų sąraše esančią profesiją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atliko ne UAB „HTF group“, tačiau Vokietijos įmonei priklausančiomis krovininėmis kelių transporto priemonėmis.

17.5. (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tarpininkavimo raštas) nustatyta, jog darbdavys UAB „HFT group“ įsipareigojo įdarbinti nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotos darbo sutarties pagrindu šioje įmonėje dirbusį (duomenys neskelbtini) pilietį K. D. ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, jam dirbant pagal tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo ((duomenys neskelbtini)) profesiją. Tarpininkavimo rašte užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys UAB „HTF group“ deklaruoja vykdantis ekonominę – krovininio kelių transporto ir perkraustymo – veiklą (4940).

17.6. Iš viešai prieinamų ir atsakovės pateiktų Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių paslaugų informacinės sistemos „e.VKTI“ bei Ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo informacinės sistemos „VEKTRA“ informacijos apie kelių transporto veiklos licencijas turinčius vežėjus nustatyta, jog UAB „HTF group“ yra išduota: (duomenys neskelbtini) licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojanti iki (duomenys neskelbtini), licencijos kopijų nėra) bei (duomenys neskelbtini) licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojanti iki (duomenys neskelbtini), turimų licencijos kopijų skaičius – 15).

17.7. Iš tachografo ir (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės perleidimo sutarties duomenų nustatyta, jog pareiškėjas K. D. atliko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu perleistomis UAB „HTF group“.

17.8. Iš su atsiliepimu į skundą atsakovo pateiktų (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių perleidimo sutarčių, (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutarties bei transporto priemonių registracijos liudijimų kopijų matyti, jog tarp trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF group“ bei Vokietijos įmonių (duomenys neskelbtini) egzistavo krovinių transporto priemonių perleidimo teisiniai santykiai bei su (duomenys neskelbtini) atlygintinių pervežimo paslaugų pagal teikiamus užsakymus, vežimo dokumentų rengimo ir krovininio vilkiko valymo teisiniai santykiai.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

21. Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis). Migracijos departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

22. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

23. Teismas pažymi, kad UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (UTPĮ 44 straipsnio 4 dalis).

24. UTPĮ 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (tame tarpe ir ginčo situacijai aktualiu 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu – leidimo laikinai gyventi keitimas, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas) išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

25. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti UTPĮ 50 straipsnyje. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu.

26. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

27. Tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024).

28. Minėta, jog Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 2 dalies nustatytu pagrindu. Be to, Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad pareiškėjo darbdavys UAB „HTF group“ nevykdo oficialiai deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos ir pareiškėjas realiai Trūkstamų profesijų sąraše esančią profesiją – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją – atliko ne UAB „HTF group“, tačiau Vokietijos įmonei priklausančiomis krovininėmis kelių transporto priemonėmis, o ši aplinkybė Migracijos departamentui sudarė rimtą pagrindą manymui, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį UAB „HTF group“, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

29. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog būtent Pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose.

30. Tačiau šiuo atveju Migracijos departamentas nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento Sprendime atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo tikslu ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų. Pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas UAB „HTF group“ ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas UAB „HTF group“ neturi pakankamo ryšio su pačios įmonės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas UAB „HTF group“ yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir darbdavį UAB „HTF group“ siejantys darbo santykiai nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti UAB „HTF group“. Aplinkybių, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papaunkčiuose, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatė ir teismas.

31. Iš esmės Sprendime buvo atliktas ne pareiškėjo, tačiau UAB „HTF group“, kurioje pareiškėjas dirbo nuo (duomenys neskelbtini) ir ketino tęsti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkcijas, veiklos vertinimas. Tačiau Sprendimu Migracijos departamentas netyrė pareiškėjo įdarbinimo UAB “HTF group” aplinkybių ir pareiškėjo su UAB “HTF group” sudarytos darbo sutarties turinio bei aplinkybių, ar pareiškėjas nėra sudaręs darbo sutarčių su Sprendime nurodytomis Vokietijos įmonėmis. Todėl šios Sprendime apie UAB „HTF group“ veiklą nurodomos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas įmonėje UAB „HTF group“ dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas leidimas laikinai gyventi negali būti pakeistas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

32. Nors Sprendime Migracijos departamentas, įvertinęs UAB „HTF group“ veiklą, mini, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti, tačiau šio teiginio tiesiogiai nesusieja su pareiškėjo įdarbinimo aplinkybėmis bei darbo sutarties turiniu. Be to, nors Migracijos departamentas Sprendime mini faktines aplinkybes, jog pareiškėjo darbo santykiai su UAB „HTF group“ yra tęstiniai (įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini)), tačiau Sprendime nenurodo kokios su pareiškėju bei jo darbu susijusios aplinkybės pakito po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jog pareiškėjas nebeatitiko UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių ar vieno jų sąlygų. Pažymėtina, kad šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti Pareiškėjo situacija, t. y. jo įdarbinimo sąlygų atitiktis UTPĮ, o ne darbdavio UAB “HTF group” veiklos organizavimo vertinimas. Taigi teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas aiškiai ir suprantamai nenurodė faktinio Sprendimo pagrindo.

33. Teismas pažymi, kad, Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.).

35. Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.). Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

36. Nors atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė jį priėmęs vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, tačiau pažymėtina, jog ši norma yra nukreipiamoji teisės norma, kurią atsakovas Sprendime siejo su UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose ir 2 dalyje reglamentuotomis sąlygomis leidimui laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, gauti. Todėl, atsižvelgęs į tai, jog UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi net trijuose (a, b, c) papunkčiuose reglamentuotas sąlygas, kurias turi atitikti Lietuvoje ketinantis dirbti ir norintis leidimą laikinai gyventi gauti užsienietis, teismas taip pat sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog teisinis pagrindas Sprendime atsakovo buvo nurodytas netiksliai, nes atsakovas jame aiškiai nenurodė kurio ar kurių UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių (įtvirtintų a papunktyje, ar 1 b, ar c papunktyje) sąlygų pareiškėjas neatitiko.

37. Tuo pačiu Sprendime (6 lapo priešpaskutinė 3 pastraipa) nurodyta, kad įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, sudaryti su užsieniečiais laikino įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis vadovaujantis UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju. Taigi iš šio Sprendime atsakovo pateikiamo ginčo situacijos aiškinimo galima suprasti, kad visgi užsieniečio padėtis šiuo atveju atitiktų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas. Taigi ir šiuo aspektu nėra aiški atsakovo pozicija – ar pareiškėjas, kaip užsienietis, neatitinka minėtų sąlygų, ar jas atitinka, bet pasirinkta ne tokia leidimo gavimo procedūra, o jeigu pasirinkta ne tokia procedūra – kuo remiantis ji turėtų būti kitokia.

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 papunkčių reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, nenurodė aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis buco priimtas ginčo administracinis aktas, todėl konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino UAB „HTF group“ vykdomos veiklos atitiktį KTK normoms, taip paržengdamas savo kompetencijos ribas (valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija (KTK 14 straipsnio 2, 5 dalys)), ir iš esmės tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ir šiuo aspektu. Todėl Sprendimas panaikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

39. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40. Pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas V. K. prašė, patenkinus skundą, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 22,50 Eur už skundą sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurių dydį bei pagrįstumą patvirtinančius įrodymus nurodė pateiksiantis bylos eigoje.

41. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

42. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – ir Rekomendacijos).

44. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

45. Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartį, kuria advokato padėjėjui V. K. pavesta atstovauti pareiškėją teisme ir (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl advokato padėjėjo praktikos ataskaitos patvirtinimo; 2) (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybei sumokėtas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis.

46. Skundą iš esmės patenkinus, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – dalyje dėl pareiškiant teisme skundą pareiškėjo sumokėto 22,50 Eur žyminio mokesčio, kurį patvirtinantis mokėjimo dokumentas buvo pateiktas į bylą kartu su skundu, priteisimo – laiko pagrįstu, todėl jį tenkina ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisia 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

47. Teismas pažymi, jog į bylą iki jos iš nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjas bei jo atstovas nepateikė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtinančių įrodymų – prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Toks įstatymo nustatyta tvarka nepagrįstas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų dalyje dėl išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas negali būti tenkinamas, todėl šioje dalyje teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 78 straipsnio 6 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo K. D. (duomenys neskelbtini) prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujo.

Priteisti pareiškėjo K. D. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.