Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. atstovo advokato padėjėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-151-1137/2021 pagal ieškovų A. B., T. B. ir M. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovo D. B. atstovas advokato padėjėjas L. S. prašė panaikinti 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi skirtą 1 000 Eur baudą. Savo prašymą grindė teigdamas, kad teismas įvertino tik paskutinį kreipimąsi į teismo ekspertą K. A., todėl manė, kad aktyvūs veiksmai jau buvo atliekami dvi dienos po teismo nustatyto termino. Pažymėjo, kad dar 2021 m. rugsėjo 15 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo nukeltas posėdis kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Doreita“, kurios finansiniai dokumentai turėjo būti vertinami, ir ši bendrovė įsipareigojo surasti ekspertus ir (ar) auditorius. Ne vieną kartą savarankiškai kreipėsi į UAB „Doreita“ direktorių D. B. ar E. B., kurie patikindavo, kad konsultacinės išvados bus laiku pateiktos. Jo žiniomis, buvo kreiptasi iš viso į penkias bendroves. 2021 m. spalio 20 d. buvo informuotas, kad UAB „Doreita“ personalas neranda auditorių ir davė įgaliojimus jam savarankiškai surasti ekspertą (auditorius). Vos per dvi dienas surado asmenį iš teismo ekspertų sąrašo, kuris galėtų atlikti minėtą ekspertizę.

2. Nurodė, kad prašymas nukelti teismo posėdį buvo susijęs su siekiu byloje pateikti išvadas, kurioms parengti reikalingos spec. žinios, kad būtų galima visapusiškai pagrįsti atsikirtimus ir atskleisti bylos esmę. Tokių atsikirtimų poreikis atsirado tik po ieškovų į bylą naujai pateiktų didelės apimties dokumentų, kurie teikiami grubiai pažeidžiant procesinės teisės normas. 2021 m. lapkričio 4 d. posėdis buvo atidėtas išimtinai dėl konsultacinės išvados iš auditorių gavimo, o atsakovo atstovas niekaip negalėjo įtakoti specialistų darbo užimtumo ir darbų įvykdymo terminų. Taip pat atsakovo atstovas informavo klientą D. B. apie ekspertizės (eksperto) poreikį ir klientas bei įmonė UAB „Doreita“ įsipareigojo tokį ekspertą surasti, kadangi komunikacija būtų buvusi efektyviausia tiesiogiai su įmone, kurios finansinius dokumentus ekspertas audituotų. Dėl ieškovų nesavalaikių prašymų taip pat ne kartą buvo atidėti teismo posėdžiai.

3. Sutiko su teismo argumentu, kad neinformavo laiku teismo apie poreikį ilgesniam laikui ekspertizei pateikti, tačiau tokio prašymo neturėjo kaip suformuluoti, neturėdamas dar susitarimo su ekspertu dėl ekspertizės atlikimo ir nežinodamas konkrečių terminų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi advokato padėjėjo L. S. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

5. Teismas nurodė, kad L. S. prašyme panaikinti paskirtą baudą nurodomos aplinkybės dėl to, kad buvo kreiptasi į specialistus ar audito įstaigas, nėra paremtos visiškai jokiais įrodymais, vien deklaratyviais teiginiais, todėl teismas dėl jų toliau nepasisakė.

6. Teismas pažymėjo, kad L. S. 2021 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jau 2021 m. rugsėjo 14 d. bandė ieškoti auditorių. To paties posėdžio metu, teismui paklausus advokato padėjėjo L. S., ar jam kažkokio dar papildomo termino reikės, jis atsakė, kad nereikės. Papildomai nurodė, kad jeigu susiradus konkrečius auditorius, reikės ilgesnio termino, jis su jų oficialiu auditorių atsakymu informuotuos teismą. Teismas sprendė, kad L. S. procesinis elgesys buvo priešingas, į ekspertą jis kreipėsi 2021 m. spalio 22 d. telefonu, o 2021 m. spalio 25 d. ir el. paštu dėl išvados parengimo. Teismo apie tai, kad akivaizdžiai vėluoja ir dėl to negalės įvykti su proceso šalimis suderintas teismo posėdis, neinformavo, o prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė posėdžio išvakarėse.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad L. S. teiginius dėl neturėjimo tikslo užvilkinti bylos nagrinėjimą paneigia jo paties prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodyta aplinkybė, jog jis tą dieną turi kitą posėdį civilinėje byloje Nr. e2-161-266/2021 ir dėl to šios bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas. Teismas nurodė, jog viena vertus, neaišku koks ryšys tarp šioje byloje iš anksto 2021 m. rugsėjo 15 d. su šalimis suderinto posėdžio datos ir L. S. dalyvavimo kitame teismo posėdyje, kurio data buvo derinama 2021 m. spalio 13 d., t. y. derindamas minėto posėdžio datą ir laiką L. S. jau žinojo apie šioje byloje paskirtą posėdį tą pačią dieną. Teismas vertino, jog jeigu L. S. laikė, kad jo užimtumas kitoje byloje kokiu nors aspektu turėjo prioritetą prieš šią bylą, tai galėjo teismą informuoti teikiant prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė ir teismo neinformavo apie savo dar 2021 m. spalio 13 d. planus nedalyvauti 2021 m. lapkričio 4 d. paskirtame teismo posėdyje šioje byloje.

8. Teismas darė išvadą, jog toks atsakovo D. B. atstovo advokato padėjėjo L. S. elgesys yra laikytinas sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, dėl ko teismo nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai. Teismas pažymėjo, ka dėl nuobaudos dydžio teismas išsamiai pasisakė, tačiau prašymas yra teikiamas ne dėl nuobaudos dydžio sumažinimo, o dėl jos panaikinimo.

9. Įvertinęs išdėstytą, teismas konstatavo, kad L. S. 2021 m. lapkričio 22 d. pateiktame prašyme išdėstytais motyvais panaikinti paskirtos baudos nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovo D. B. atstovas advokato padėjėjas L. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti.

11. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta neįvertinus viso civilinės bylos konteksto ryšium su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalies taikymu.

12. Pažymi, kad kartu su 2021 m. lapkričio mėn. 19 d. prašymu buvo pateiktas UAB „Doreita” paaiškinimas, tačiau teismas jo netyrė, šabloniškai ir klaidingai nurodydamas, kad atsakovo atstovo teiginiai nėra paremti jokiais įrodymais. Teismas tyčinį proceso vilkinimą laikė savalaikį nepranešimą apie ilgesnio specialisto išvadai gauti termino poreikį. Atsakovo atstovas sutinka ir teismo neinformavimą vertina kritiškai, tačiau su tyčiniu siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą atsakovo atstovas kategoriškai nesutinka.

13. Teismas, nagrinėdamas 2021 m. lapkričio mėn. 19 d. prašymą, visiškai nepasisakė ir neanalizavo prašyme nurodytų argumentų dėl šios civilinės bylos eigos ir proceso konteksto (2021 m. lapkričio 19 d. prašymo 2, 3, 4 punktai), kuris yra svarbus, sprendžiant atsakovo atstovo tariamo pažeidimo – nesavalaikio informavimo apie ilgesnio termino poreikį specialisto išvadai parengti ir prašymą atidėti teismo posėdį, sunkumą ir pasekmes.

14. Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl 2021 m. lapkričio 4 d. posėdžio atidėjimo civilinėje byloje šalys nepatyrė jokios žalos, papildomų kaštų ir (ar) išlaidų. Nors prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas likus vienai dienai iki posėdžio, tačiau šalys buvo tinkamai informuotos, jos nevyko į teismo posėdį, skirtingai nei 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdis, į kurį šalys atvyko ir kuris buvo atidėtas dėl naujai ieškovų, pažeidžiant CPK 226-227 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, pateiktų dokumentų.

15. Mano, jog teismas formaliai pasinaudojo šiuo civilinio proceso kodekso institutu, siekdamas nubausti atsakovo atstovą už teismo nustatyto termino pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Atsakovo D. B. atstovas advokato padėjėjas L. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – 2021 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis, 2021 m. lapkričio mėn. 19 d. prašymą dėl baudos panaikinimo bei UAB „Doreita” paaiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris juos priėmė, arba su jais apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sisitemoje Liteko, todėl jų priimti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo atsatovo advokato padėjėjo prašymo dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo D. B. atstovo advokato padėjėjo L. S. prašymo dėl baudos panaikinimo, konstatavęs atstovo sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Advokato padėjėjas L. S. nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pasinaudojo šiuo CPK institutu, siekdamas nubausti atsakovo atstovą už teismo nustatyto termino pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems advokato padėjėjo L. S. argumentams.

21. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

22. CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo D. B. atstovas advokato padėjėjas L. S. prašė atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad atsakovas galėtų išsamiai susipažinti su pateikta specialisto išvada dėl UAB „Doreita“ balanso už 2019 m., ir leistų pateikti savo poziciją dėl šios išvados, o jei reikės, kreiptis į savo pasirinktą specialistą dėl galimybės išanalizuoti atsakovo pateiktus dokumentus. To paties posėdžio metu, pirmosios instancijos teismui paklausus atstovo, ar jam kažkokio dar papildomo termino reikės, jis atsakė, kad nereikės, kad jau 2021 m. rugsėjo 14 d. bandė ieškoti auditorių. Papildomai nurodė, kad jeigu susiradus konkrečius auditorius, reikės ilgesnio termino, jis su jų oficialiu auditorių atsakymu informuotų teismą. Pirmosios instancijos teismas, suderinęs su proceso šalimis prašymų vykdymo terminus ir kito posėdžio datą, nutarė nustatyti terminą iki 2021 m. spalio 20 d. įskaitytinai atsakymo į ieškovų pateiktą specialisto išvadą dėl UAB „Doreita“ balanso už 2019 m. pateikimui; atsakovui pateikus atsakymą, ieškovus iki 2021 m. spalio 29 d. įskaitytinai įpareigojo raštu pateikti savo nuomonę dėl atsakovo pateikto atsakymo ar išvados ir dokumentų, kuriais remiantis buvo atsakyta; tuo pagrindu, kad atsakovui ir ieškovams nustatyti terminai pateikti atsiliepimus į specialisto išvadą dėl UAB „Doreita“ balanso už 2019 m., posėdį atidėjo 2021 m. lapkričio 4 d. 13.00 val. 2021 m. lapkričio 3 d. teisme buvo gautas atsakovo D. B. atstovo advokato padėjėjo L. S. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuojant tuo, kad atsakovas kreipėsi į ekspertą K. A., kuris sutiko atlikti ekspertizę, tačiau iki šios dienos ekspertizė dar nėra baigta. Prie prašymo atsakovo atstovas nepridėjo jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat prašyme atsakovo atstovas nurodė, kad bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, kadangi 2021 m. lapkričio 4 d. posėdyje jis negali dalyvauti ir dėl užimtumo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-161-266/2021. 2021 m. lapkričio 3 d. pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar proceso šalys nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kreipėsi į ekspertą K. A., prašydamas jo pateikti atsakymus į jam suformuluotus klausimus. Tą pačią dieną buvo gautas Ekonominių teismo ekspertizių centro atsakymas, kuriame, atsakydamas į pirmą teismo klausimą, ekspertas nurodė, kad primą kartą L. S. į ekspertą kreipėsi 2021 m. spalio 22 d. telefonu, o 2021 m. spalio 25 d. ir el. paštu dėl išvados parengimo. Atsakydamas į antrąjį klausimą, ekspertas nurodė, kad šiuo metu advokato padėjėjas L. S. yra užsakęs parengti klausimus ekspertiniam tyrimui. Šiuo metu paslauga nesuteikta, nes trūksta informacijos. Klausimų parengimas galėtų užtrukti iki 2 darbo dienų. Vėliau turėtų atlikti ekonominio pobūdžio ekspertinį tyrimą, kuris galėtų trukti ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo visos reikalingos informacijos pateikimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-161-266/2021 posėdžio data 2021 m. lapkričio 4 d. buvo derinama 2021 m. spalio 13 d., t. y. derindamas minėto posėdžio datą ir laiką L. S. jau žinojo apie tą pačią dieną šioje byloje paskirtą posėdį, kurio data su šalimis buvo suderinta dar 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai kvalifikavo įvardytus atsakovo atstovo veiksmus kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir kartu kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sudarantį pagrindą skirti jam baudą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje jau buvo atkreipęs atsakovo atstovo dėmesį į nevisiškai tinkamą jo procesinį elgesį, kuomet nustatė, kad atsakovo atstovas posėdžio dieną prašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl turėjimo vykti į kitą teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-2055-1043/2020, kuris buvo atšauktas.

26. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, priimdamas skundžiamą nutartį, kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo pateiktą UAB „Doreita” paaiškinimą. Iš skundžiamos nutarties motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertino paaiškinime nurodytus argumentus, tačiau nusprendė dėl jų plačiau nepasisakyti, kadangi šie argumentai nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti UAB „Doreita” paaiškinimą kaip savaime pakankamą įrodymą jame nurodytiems argumentams pagrįsti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų skiriama bauda piktnaudžiavusiam asmeniui ir dalis jos būtų nukreipiama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, nebūtina nustatyti, kad šiam asmeniui yra padaryta konkreti turtinė žala. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016. Teismų praktika. 2016, 45). Dėl nurodyto atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas atskirojo skundo argumentas dėl civilinėje byloje šalių nepatirtos jokios žalos, papildomų kaštų ir (ar) išlaidų, ryšium su 2021 m. lapkričio 4 d. posėdžio atidėjimu.

28. Pažymėtina, kad ieškovų procesinio elgesio tinkamumas ir jo įtaka proceso trukmei nėra bylos dėl atsakovo atstovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtos baudos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje vertinamas būtent atsakovo atstovo procesinis elgesys, dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kuriais akcentuojamas ieškovų procesinis elgesys, dėl kurio galbūt buvo atidedami posėdžiai šioje byloje.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo D. B. atstovo advokato padėjėjo L. S. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos, nustatytos CPK 95 straipsnio 2 dalyje, jam skyrimo padaryta tinkamai įvertinus visus faktinius bylos duomenis. Dėl to nėra pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad atsakovo atstovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą ir kad tai sudaro pagrindą skirti jam CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą. Tačiau įvertinęs atsakovo atstovo padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, poveikio mastą bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), taip pat CPK 107 straipsnį, reglamentuojantį baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskirta teismo nuobauda siekiami tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir mažesnę – 500 Eur – baudą. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti – atsakovo D. B. atstovo advokato padėjėjo L. S. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies ir jam paskirtą 1 000 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur sumos.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.