Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos U. U. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčio inspekcija, UAB „Mano Būstas Radviliškis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Mano Būstas Radviliškis“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo dėl bylos esmės nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

5. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/19/01404 dėl 36108,52 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 36108,52 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 869,63 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš U. U., išieškotojo UAB „Mano būstas Radviliškis“ (buvęs pavadinimas UAB „Radviliškio būstas“), juridinio asmens kodas 171205389, naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-05-16 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3282-948/19 (I tomas, 2-3 vykd. b. l.). Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, ragino skolininkę padengti kreditoriui skolą (I tomas, 8-9, 15-16, 28-29 vykd. b. l.), tačiau skola nebuvo padengta. Antstolė, vykdydama priverstinio skolos išieškojimo veiksmus nustatė, jog skolininkė turi registruoto nekilnojamojo turto (I tomas, 32-40 vykd. b. l.), todėl 2020-12-31 priėmė patvarkymą Nr. S20-51507 dėl arešto ir areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 21892,04 Eur, areštuoto turto vertė – 32000,00 Eur (II tomas 489-490 vykd. b. l.). Šiame turto arešto akte pareiškėjai išaiškinta CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta skolininko, nedalyvavusio areštuojant turtą, teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. 2020-12-31 priimtas vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S20-51540, bei 2020-12-31 pranešimas apie būsimas varžytynes Nr. S20-51545 (II tomas, 491-493, 494-495 vykd. b. l.) Minėti dokumentai skolininkei išsiųsti 2021 m. sausio 4 d. (II tomas, 498 vykd. b. l.). VĮ Registrų centro svetainėje atlikus vidutinės rinkos vertės paiešką pagal patalpų unikalius numerius, antstolė nustatė, kad negyvenamosios patalpos - patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) - kabinetas, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 5890,00 Eur, o buto su priklausiniais iš bendro naudojimo patalpų, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 24300,00 Eur (II tomas, 515-516 vykd. b. l.). Pareiškėja, nesutikdama su turto arešto akte nurodytomis turto vertėmis, bei pačiu turto areštu, pateikė antstolei 2021-01-11 skundą ir 2021-01-21 skundą (II tomas, 496-497, 504-506 vykd. b. l.). Antstolė 2021-01-15 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo sąlygų ir piniginių lėšų už ekspertizės atlikimą įmokėjimo Nr. S21-2686, kuriame nurodė, jog antstolei 2020-12-31 turto arešto akte Nr. S20-51507 nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė abejonių nekelia, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriais ji grindžia savo prieštaravimus, nenurodo kokia gali būti areštuoto turto vertė. Skolininkei pateikus prieštaravimus turto arešto akte nurodytoms nekilnojamojo turto vertėms, antstolė įpareigojo skolininkę iki 2021-01-22 įskaitytinai į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti 363,00 Eur už ekspertizės atlikimą ir pateikti antstolei tai patvirtinantį dokumentą (II tomas, 499-501 vykd. b. l.). Duomenų apie tai, kad pareiškėja sumokėjo už ekspertizės atlikimą byloje nėra.

10. Pažymėtina, kad LR CPK 682 straipsnyje 3 dalyje numatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Antstoliui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga turto vertės nustatymo ekspertizė, ar pakanka duomenų apie turtą ir jo vertę iš viešųjų registrų. Abejones antstoliui dėl turto vertės sudaro ir yra pakankamas pagrindas skirti turto vertės nustatymo ekspertizę yra objektyvūs įrodymai (t. y. turto vertintojo išvada, dokumentai, patvirtinantys, kad turto vertė yra didesnė/mažesnė ir kt.), kad turto vertė yra kitokia, nei nurodyta viešuosiuose registruose (LR CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė areštuoto turto vertę nustatė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ir skolininkės turto vertinimo ekspertizės neskyrė. Skolininkė nesutinka su turto vertinimo pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, tačiau argumentų, kad ši kaina nustatyta netinkamai ar kad ji neatitinka rinkos kainos, nepateikė. Skolininkė tik nurodė, kad areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Pažymėtina, kad rinka nėra pastovi, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa bei kainos rinkoje nuolat kinta. Antstolė, vykdydama išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustačius, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad skolininkė pareiškė prieštaravimą dėl antstolės nustatytos areštuoto turto vertės, tačiau antstolės nurodytos sumos už ekspertizės atlikimą nesumokėjo, neprašė antstolės, o ir pati antstolė nenustatė pagrindo atleisti skolininkę nuo minėtos sumos sumokėjimo. Antstolei abejonių dėl turto vertės nekilo, todėl ji nepaskyrė turto vertės nustatymo ekspertizės ir ji nebuvo atlikta. Antstolė pagrįstai pasinaudojo įstatymo suteikta teise spręsti, ar yra reikalinga ekspertizė ir jos neskyrė, nes sprendė, kad VĮ „Registrų centras“ pateikta Nekilnojamojo turto masinė rinkos vertė, atitinka realią nekilnojamojo turto rinkos vertę, o be to ekspertizės išlaidos dar labiau didintų vykdymo išlaidas.

12. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, masinis turto vertinimas - vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Tačiau iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad skolininkė tik reiškia savo nuomonę, pastebėjimus, kurie nėra niekaip pagrįsti dėl galimai didesnės turto vertės. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Todėl skolininkė galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstolei ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Kilus ginčui dėl to, ar turto vertė nustatyta objektyviai, ar ji maksimaliai artima turto rinkos vertei, pareiga įrodyti jo teisių pažeidimą tenka pačiam skolininkui (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolė tinkamai vykdė savo pareigas nustatant areštuoto turto vertę, o skolininkė nepateikė motyvuotų prieštaravimų bei įrodymų, dėl ko būtų galima abejoti turto vertės atitikčiai arčiausiai rinkos kainai turto vertinimo metu.

13. Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolė netinkamai pasirinko parduotiną iš varžytynių turtą, kad turto vertė yra didesnė, nei išieškotinos skolos dydis, todėl prašo panaikinti turto areštą Negyvenamajai patalpai - patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) - kabinetas, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas).

15. Jau pats LR CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

16. Aukščiau minėta įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

17. Vykdomosios bylos Nr. 0071/19/01404 medžiaga nustatyta, kad skolininkės atžvilgiu vykdomosios bylos yra vykdomos ir antstolio A. L. kontoroje, pareiškėjos skolų ir vykdymo išlaidų likutis antstolio A. L. kontoroje yra apie 6624 Eur, antstolis A. L. yra prisijungęs prie antstolės V. Š. vykdomo turto realizavimo, todėl bendra antstolės V. Š. ir antstolio A. L. kontorose išieškoma suma yra apie 28579 Eur ir ji kiekvieną dieną kinta (II tomas, 508-509, 510, 511-513, 514, vykd. b. l.). Kita vertus, turto arešto metu antstolė, spręsdama dėl turto arešto masto, įvertino VĮ Registro centro nustatytą vertę, skolininkė nors ir pageidavo skirti ekspertizę, tačiau neatliko antstolės nurodytų veiksmų, kad ekspertizė būtų paskirta, kas rodo, kad skolininkės nesutikimas su turto verte ir arešto mastu yra nemotyvuotas ir nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Todėl skolininkės areštuoto nekilnojamojo turto bendra verčių suma pati savaime dar neleidžia spręsti, ar buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl teismas sprendžia, kad nebuvo pažeista LR CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklė, todėl nėra pagrindo naikinti areštą.

18. 2021-01-21 skunde skolininkė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti varžytines iki tol, kol bus išnagrinėti skundai. Teismas 2021-02-02 nutartimi nustatė, kad prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir nustatė 7 dienų terminą prašymo trūkumų šalinimui, t.y. už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėti penkiasdešimties eurų žyminį mokestį. Teismo nustatytu terminu trūkumai nebuvo pašalinti, todėl šis skolininkės prašymas laikytas nepaduotu.

19. Vykdomosios bylos Nr. 0071/19/01404 duomenimis, teismas nustatė, kad skolininkė nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, ėmėsi įvairių veiksmų siekiant išvengti iš jos priteistos skolos išieškojimo, t. y. gera valia pati sprendimo nevykdo, vykdymo proceso metu siekia, kad jos turtui būtų taikomi kuo mažesni apribojimai, nors skolininkei priklauso virš 50 nekilnojamojo turto objektų, kas leidžia teigti, kad skolininkė turi realias galimybės padengti įsiskolinimą. Pažymėtina ir tai, kad skolininkė vykdymo procese turi būti aktyvi ir pati domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Todėl skolininkė galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstolei ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko.

20. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, antstolio veiksmai, išieškant skolą iš skolininkės U. U. yra teisėti ir pagrįsti, atlikti pagal antstolei suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 510 straipsniu, 512–513 str., teismas

nutarė:

Pareiškėjos U. U. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.