Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams V. V. ir notarei V. K. dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais (pasibaigusiais) ir notarų biuro vykdomųjų įrašų panaikinimo, ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovui R. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys T. N., R. V., R. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. K. (toliau – ir ieškovas) su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. ieškovo atsakovui išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl to, kad prievolės pasibaigė (buvo įvykdytos); 2) panaikinti Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išduotus 2022 m. kovo 28 d.; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. T. N. (kaip užsakovas) ir paslaugų teikėjai V. V., R. J. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo susitarta, kad atsakovas V. V. (toliau – ir atsakovas) ir R. J. atliks statybos darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į T. N. sudarytą paslaugų sutartį ir jo įsipareigojimą sumokėti už atliekamus statybos darbus tam tikrą pinigų sumą kiekvienam iš vykdytojų, taip pat tai, kad ieškovas buvo galutinis darbų naudos gavėjas, atsakovo prašymu, ieškovas iš paslaugų teikimo sutarties užsakovo kylančių prievolių įvykdymui užtikrinti išdavė atsakovui du neprotestuotinus vekselius: 2021 m. vasario 28 d. 2 650 Eur paprastąjį vekselį, kurio apmokėjimo terminas buvo 2022 m. kovo 1 d., ir 2021 m. kovo 1 d. paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai, kurio apmokėjimo terminas buvo 2022 m. kovo 1 d. Viso pagal pagrindinę paslaugų sutartį ieškovas kaip prievolių užtikrinimo priemonę išdavė du vekselius 5 650 Eurų sumai tam, kad jeigu užsakovas neatsiskaitytų su atsakovu pagal paslaugų sutartį nustatytais terminais už atliktus darbus, ieškovas įvykdytų šią prievolę atsakovui.

2. Ieškovo teigimu, už atliekamus darbus pagal paslaugų sutartį buvo atsiskaitoma tinkamai ir laiku. Užsakovas T. N. atliko mokėjimus pagal prievoles, už kurias ieškovas kaip užtikrinimo priemonę išdavė vekselius, kurių suma sudarė 4 100,00 Eur. Kadangi darbų pagal paslaugų sutartį buvo atlikta už didesnę sumą – 5 100,00 Eur, ieškovas 2021 m. gruodžio 8 d. atsakovui į jo banko sąskaitą pervedė likusią nesumokėtą 1 000 Eur sumą. Už atliktus darbus su atsakovu buvo tinkamai ir iki galo atsiskaityta, todėl pasibaigė ir užtikrinimo priemonės (vekselių) galiojimas, tačiau atsakovas vekselių ieškovui negrąžino ir jokių įrašų apie pinigų sumokėjimą juose nepadarė. Ieškovas 2022 metais sužinojo, kad atsakovas reikalauja iš jo pinigų pagal vekselius. Ieškovas manė, jog atsakovas realių išieškojimo veiksmų nesiims, tačiau 2022 m. balandžio 28 d. gavęs patvarkymus iš antstolio, suprato, kad atsakovas vis dėlto siekia nesąžiningai ir neteisėtai nepagrįstai praturtėti.

3. Atsakovė notarė V. K. pateiktu atsiliepimu į ieškinį pažymėjo, kad vykdomųjų įrašų išdavimo metu atsakovas notarei neatskleidė informacijos, kad vekseliai yra apmokėti, priešingai – pateikė prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo, o kitų duomenų, kad vekseliai yra apmokėti, notarė neturėjo.

4. Atsakovas V. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškovo R. K. ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovo R. K. 3 000 Eur skolą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 68 Eur žyminį mokestį. Atsakovo teigimu, ieškovas sąmoningai nutylėjo faktinę aplinkybę, kad ieškovas pats asmeniškai su atsakovu buvo sudaręs kitą 2019 m. vasario 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų kituose objektuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo sudarytos dvi sutartys dėl skirtingų statybos objektų, o mokėjimai nurodomi kaip už vieną objektą. Ieškovas ieškinyje nurodė neteisingą faktinę aplinkybę, jog išdavė atsakovui du vekselius, kadangi faktiškai buvo išduoti trys vekseliai, t. y. buvo išduotas dar vienas 2021 m. kovo 1 d. vekselis 3 000 Eur, todėl ieškovas yra skolingas atsakovui ne 5 650 Eur, bet 8 650 Eur. Ginčas vyksta dėl skolos pagal 2019 m. vasario 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų objektuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2021 m. kovo 1 d. parastąjį vekselį, ieškovas įsipareigojo jį apmokėti iki 2022 m. kovo 1 d. Atsakovas nustatyta tvarka nustatytais terminais nepasidarė vykdomojo įrašo dėl 3 000 Eur skolos pagal antrą 2021 m. kovo 1 d. vekselį išieškojimo. Be to, ieškovas ieškinyje nutyli faktinę aplinkybę, kad 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. vekseliai yra išduoti (perrašyti) padengiant anksčiau išduotus ir pilnai neapmokėtus kitus ieškovo penkis vekselius. Taigi 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. vekseliai (8 650 Eur) yra išduoti likusiai ieškovo negrąžintai sumai ir po 2020 m. sausio 25 d. atliktiems darbams apmokėti.

5. Atsakovo teigimu, ieškovas taip pat neteisingai nurodo faktinę aplinkybę, kad trečiasis asmuo T. N. už ieškovą sumokėjo 4 100 Eur. Teigia, kad trečiasis asmuo T. N. mokėjimus pradėjo vykdyti 2020 m. lapkričio 29 d., t. y. po 2019 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutarties sudarymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš viso pervedė 8 000 Eur., todėl sumokėta suma buvo už statybos darbus savo objekte (duomenys neskelbtini), o ne už ieškovo objektą. Pirmieji vekseliai išduoti 2020 m. sausio 25 d., t. y. praėjus vieneriems metams po darbų pradžios, ginčijami vekseliai išduoti 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d., t. y. po dvejų metų po darbų pradžios, o tai neabejotinai patvirtina, kad vekselių išdavimo pagrindas buvo ne prievolės įvykdymo užtikrinimas, bet skolos už statybos darbus dokumentas. Ieškovas nė karto neprašė grąžinti ginčijamų 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. vekselių ar padaryti žymą apie dalinį atsiskaitymą, nes ieškovas faktiškai nebuvo atsiskaitęs. Ginčijami vekseliai kaip ieškovo skolos dokumentai išduoti visai pagal kitą nei nurodo ieškovas sutartį, t. y. pagal 2019 m. vasario 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų objektuose, adresu (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad vekseliai yra išduoti asmeninei ieškovo, o ne trečiojo asmens skolai.

6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas neįvardija, už ką jam tariamai jis skolingas papildomus 3 000 Eur, kuriuos prašo iš jo priteisti. Vien faktas, kad vieni vekseliai buvo sudaryti 2020 m. sausio 25 d. ir jų apmokėjimo terminas buvo numatytas 2020 m. kovo 1 d., o vekselis, kurio pagrindu reiškiamas priešieškinys, yra sudarytas 2021 m. kovo 1 d., t. y. praėjus metams laiko, visiškai paneigia atsakovo teiginius, kad vekseliai buvo perrašomi, kadangi, jeigu ieškovas būtų neįvykdęs prievolių atsakovui, jis nebūtų laukęs metus laiko ir tik vėliau prašęs perrašyti vekselius. Be to, atsakovas painioja faktines aplinkybes sau naudinga linkme ir painioja dvi skirtingas sutartis, pagal kurias buvo užsakomi darbai iš atsakovo ir jo partnerių. Pagal 2020 m. sausio 25 d. vekselius, ieškovas garantavo, kad atsakovui bus užtikrintas darbas pagal 2019 m. vasario 18 d. sutartį, dėl darbų (duomenys neskelbtini) namuose ir visi įsipareigojimai buvo įvykdyti, už visus atliktus darbus buvo atsiskaityta. Atsakovo minimas vekselis nėra galiojantis kaip vertybinis popierius ir jam netaikomos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo sąlygos. Pagal abi su atsakovu sudarytas sutartis buvo pilnai atsiskaityta už visus jo faktiškai atliktus darbus, prievolės yra pilnai pasibaigusios ir jokios skolos atsakovui nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neturi.

7. Trečiasis asmuo T. N. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su atsakovu V. V. ir R. J. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). Mokėjimus už paslaugas V. V. atliko į jo ir jo sutuoktinės banko sąskaitą. Nors užsakovas pagal sutartį buvo T. N., su V. V. dėl darbų ir kitų klausimų bendravo R. K., mokėjimus V. V. darė pagal R. K. informaciją. Apie papildomus susitarimus bei vekselių išdavimo aplinkybes nieko nežino ir paaiškinti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, priteisė atsakovui V. V. iš ieškovo R. K. 3 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pasisakydamas dėl 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo atsakovui išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir jų pagrindu atliktų vykdomųjų įrašų panaikinimo. Teismo nuomone, šalys skirtingai vertino tiek ieškovo atsakovui atliktus mokėjimus pagal paslaugų tiekimo sutartis už atskirus statybų objektus, tiek ginčo vekselių išdavimo paskirtį ir tikslą – ar ginčo vekseliai išduoti prievolėms, kylančioms iš paslaugų sutarčių įvykdymui užtikrinti, ar kaip esamos skolos patvirtinimas. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad ginčo vekseliai buvo išduoti būsimų prievolių, kylančių iš paslaugų teikimo sutarties, įvykdymo užtikrinimui. Atsakovas tvirtino priešingai, teigdamas, jog vekselių išdavimo pagrindas yra ne prievolių įvykdymo užtikrinimo, bet skolos už atliktus statybos darbus dokumentai.

8.2. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu sudarė 2019 m. vasario 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmieji vekseliai išduoti 2020 m. sausio 25 d., t. y. praėjus beveik metams po statybos darbų pradžios. Ginčo vekseliai išduoti 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d., t. y. po dvejų metų po nurodytų gyvenamųjų namų statybos darbų pradžios. Teismo vertinimu, tai neabejotinai patvirtino aplinkybę, kad vekselių išdavimo pagrindas buvo ne prievolių įvykdymo užtikrinimas, bet jau susidariusios skolos už atliktus statybos darbus patvirtinimas. Į bylą pateikti duomenys (statybų dokumentai, kadastro duomenų bylos, atlikti mokėjimo pavedimai) teismui leido padaryti išvadą, kad ginčo 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. vekseliai buvo išduoti likusiai ieškovo negrąžintai sumai ir po 2020 m. sausio 25 d. atliktiems statybų darbams apmokėti. Taigi ištirtų įrodymų pagrindu teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jo atsakovui išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai yra prievolių pagal paslaugų sutartį įvykdymo užtikrinimas. Taip pat teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti atsakovo teiginiais, kad ginčo 2021 m. vasario 28 d., 2021 m. kovo 1 d. vekseliai ir dar vienas 2021 m. kovo 1 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra išduotas likusiai ieškovo negrąžintai sumai, taip pat po 2020 m. sausio 25 d. atliktiems darbams apmokėti. Ieškovas pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad vekseliai yra jo paties pasirašyti. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą ir prašęs grąžinti ginčo vekselius ar padaryti žymą apie dalinį atsiskaitymą. Esant nustatytoms aplinkybėms bei įrodymams, teismas nusprendė, kad ieškovas nebūtų pasirašęs vekselių juose nurodytoms sumoms, jei jis nebūtų skolingas atsakovui. Be to, faktą, kad ieškovas pats pripažino, jog yra skolingas atsakovui, patvirtino byloje esantys ieškovo R. K. ir atsakovo V. V. susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis telefonu.

8.3. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad 2020 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens T. N. dėl statybos darbų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad trečiasis asmuo T. N. atliko mokėjimus pagal prievoles, už kurias ieškovas kaip užtikrinimo priemonę išdavė vekselius, kurių suma sudarė 4 100,00 Eur, t. y. kad už ieškovą jis sumokėjo 4 100,00 Eur. atsakovui. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą spręsti, kad trečiasis asmuo T. N. mokėjo už save, t. y. už statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne už ieškovo objektus. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo T. N. negalėjo mokėti už ieškovą patvirtino ir tai, kad T. N. į atsakovo V. V. banko sąskaitą sumokėjo 2 000 Eur dar iki ginčo vekselių išdavimo. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo T. N. mokėjimus vykdė už save pagal 2020 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybas, todėl atsakovo gauti mokėjimai iš T. N. negalėjo būti skirti ieškovo skolai pagal jo išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius padengti. Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo vekseliai, kaip ieškovo skolos dokumentai, buvo išduoti pagal 2019 m. vasario 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų objektuose, adresu (duomenys neskelbtini).

8.4. Byloje nesant jokių įrodymų (mokėjimo paskaičiavimo suvestinių ir pan.), kad atsiskaitymai pagal paslaugų teikimo sutartis su atsakovu vyko grynaisiais pinigais (teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pradžioje žymėjosi grynaisiais pinigais atsakovui sumokėtas sumas, tačiau duomenų apie mokėjimus neturi, jie yra pasimetę; atsakovas aplinkybę, kad dalis pinigų jam buvo mokama grynais pinigais, teismo posėdžio metu neigė), teismas sprendė, jog visi mokėjimai buvo atliekami bankiniais pavedimais pagal byloje pateiktus įrodymus. Įvertinęs į bylą pateiktus mokėjimus atsakovui ir tai, kad grynaisiais pinigais su atsakovu atsiskaitoma nebuvo, teismas sprendė, kad visi byloje esantys ieškovo atlikti mokėjimai yra padaryti iki ginčijamų vekselių išdavimo, o trečiojo asmens T. N. pervestos sumos yra mokėjimai, atlikti už savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). (pagal 2020 m. spalio 1 d. paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktus statybos darbus, todėl byloje esančių duomenų visuma sudarė pakankamą pagrindą teismui teigti, kad ieškovas neįrodė, jog grąžino skolą atsakovui pagal 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius.

8.5. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas nurodė, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovas prievolę pagal 2021 m. kovo 1 d. išrašytą vekselį būtų įvykdęs, t. y. grąžinęs atsakovui V. V. 3 000 Eur. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino neabejotiną ieškovo pareigą apmokėti jo išrašytame vekselyje nurodytą sumą, todėl teismas šią pinigų sumą priteisė atsakovui V. V. iš ieškovo R. K..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovas R. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6239-1071/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantas nurodo, kad reikšdamas ieškinį ir teikdamas atsiliepimą į priešieškinį nuosekliai teigė, kad 2020 m. vekseliai buvo išduoti kaip prievolių užtikrinimo priemonė pagal 2019 m. sutartį, o 2021 m. vekseliai buvo išduoti kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė pagal 2020 m. sutartį tarp atsakovo ir trečiojo asmens T. N., kadangi namas buvo statomas ieškovo naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai laikėsi pozicijos, kad tiek 2020 m., tiek 2021 m. vekseliai buvo išduoti skolos pagal 2019 m. sutartį padengimui. Tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai nesutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir byloje atsakovo, ieškovo ir trečiųjų asmenų duotais parodymais. Kaip nurodė pats atsakovas, jis darbus pas ieškovą pradėjo dar 2018 metais. Su atsakovu buvo tinkamai atsikaitoma ir tik vėliau, t. y. nuo 2019 metų atsiskaityti laiku ir tinkamai už atliktus darbus nebuvo galimybių.

9.2. Atsakovas, priešingai nei ieškovas ir tretieji asmenys, teigė, kad visus mokėjimus iš ieškovo ir trečiojo asmens gavo tik pavedimais ir jokių grynų pinigų negavo, tačiau šį faktą paneigia pats atsakovas ir byloje esantys duomenys, t. y. jeigu atsakovui nebūtų buvę mokama grynais pinigais, tai ir už 2018 m. ieškovas būtų buvęs skolingas atsakovui, t. y. byloje nėra pavedimų už 2018 metus, nors atsakovo teigimu jis dirbo dar iki sutarties sudarymo ir pinigus už atliktą darbą gaudavo. Jeigu atsakovas nuo 2019 m. nebūtų gavęs atsiskaitymų už atliktus darbus kas mėnesį, tai 2020 m. sausio 25 d., išduodant vekselius kaip skolos dokumentus, ieškovas būtų turėjęs išduoti vekselių ne 13 000 Eur sumai, o daug didesnei sumai, skola būtų turėjusi sudaryti 15 600,00 Eur. Vertinant duomenis, kad kas mėnesį atsakovui buvo mokama po 1 500 Eur, 2020 m. sausio 25 d. išduodamų vekselių suma patvirtina, kad priešingai, nei nurodė atsakovas, labiau tikėtina, kad tai nebuvo įsiskolinimą patvirtinantys dokumentai, bet prievolės užtikrinimo dokumentai, kad atsakovui bus suteikta darbo į ateitį 2020 metais, kas ir buvo padaryta. Faktą, kad ieškovas 2019 metų sutartinius įsipareigojimus atsakovui vykdė ir įvykdė, patvirtina į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų kopijos. Be to, byloje nepaneigta aplinkybė, kurią nurodė ieškovas, tretieji asmenys ir kuri patvirtinama kitais bylos duomenimis – atsakovui dalis lėšų buvo mokama grynais pinigais. Apelianto teigimu, net ir jam atlikus mokėjimus atsakovui, nei vienas vekselis nebuvo grąžintas ir nei viename vekselyje nebuvo atlikti įrašai apie dalinius ar visiškus mokėjimus, o tai tik patvirtina, kad pagal pirmuosius vekselius, kurie buvo kaip garantija, atsakovui buvo suteiktas darbas per 2020 metus ir už jį buvo pilnai su juo atsiskaityta (dalis pavedimu, dalis grynais pinigais).

9.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi mokėjimai buvo atliekami bankiniais pavedimais pagal byloje pateiktus įrodymus, prieštarauja kitų šalių paaiškinimams ir virš kitų įrodymų iškelia tik atsakovo parodymus. Nors pirmosios instancijos teismas bylos metu nustatė, kad 2020 metų sutartis sudaryta ne su ieškovu ir kad visus mokėjimus pagal sutartį atliko trečiasis asmuo, tačiau 2021 m. išduoti vekseliai negali būti prievolės užtikrinimo priemone, kadangi T. N. dar iki vekselių išdavimo atliko mokėjimus pagal sutartį. Ieškovo teigimu, siekiant išlaikyti atsakovą, kad jis neišvyktų į užsienį, jis, atsakovo prašomas, išdavė vekselius kaip garantiją, kad atsakovui bus suteiktas darbas ir bus su juo atsiskaityta. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, 2021 m. vekseliai buvo išduoti ne pagal 2019 m. sutartį, bet pagal 2020 m. sutartį, o tai visiškai niekaip neprieštarauja faktui, kad T. N. 2020 m. buvo atlikęs dalį mokėjimų pagal sutartį.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. N. mokėjimus pradėjo vykdyti 2020 m. lapkričio 29 d., t. y. po 2020 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir iš viso atsakovui pervedė 8 000 Eur, dėl trečiasis asmuo T. N. mokėjo už save, t. y. už statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne už ieškovo objektus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo T. N. negalėjo mokėti už ieškovą, kadangi jis į atsakovo V. V. banko sąskaitą sumokėjo 2 000 Eur dar iki ginčo vekselių išdavimo. Taigi trečiasis asmuo T. N. mokėjimus vykdė už save pagal 2020 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybas, todėl atsakovo gauti mokėjimai iš T. N. negalėjo būti skirti ieškovo skolai pagal jo išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius padengti. Apeliantas nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas siekė pagrįsti, kad T. N. mokėjimai buvo skirti mokėjimams pagal jo sudarytą sutartį atlikti, nes ieškovas niekada neįrodinėjo, kad jo mokėjimai buvo atlikti bet kokiai ieškovo turimai skolai dengti. Priešingai, ieškovas visada įrodinėjo, kad jokios skolos atsakovui pagal 2019 m. sutartį neturėjo, o faktą, kad T. N. nebuvo skolingas atsakovui pagal 2020 m. sutartį patvirtino pats atsakovas.

9.5. Apeliantas visada teigė ir tai, kad ginčo vekseliai, buvo išduoti kaip užtikrinimo priemonė (garantija) už tai, kad trečiasis asmuo T. N. įdarbins atsakovą ir tinkamai atsiskaitys už jį su atsakovu. Ieškovo nuomone, skaičiuojant mokėjimus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovo teiginiais ir pozicija, nesivadovaudamas nei logika, nei teisės aktų nuostatomis. Visiškai be jokių įrodymų ir be pagrindo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad už gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) atliktus statybos darbus (pagal 2019 m. vasario 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas R. K. bankiniais mokėjimo pavedimais atsakovui sumokėjo iš viso 7 200,00 Eur. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad ieškovas būtų sumokėjęs 4 000 Eur sumą ne už save, bet už T. N.. Taigi, tiek pavedimo paskirtyje nurodyti duomenys, tiek ir teisės aktų reikalavimai lemia, kad ieškovo atlikti pavedimai negali būti laikomi mokėjimais už trečiąjį asmenį, juolab kad parodymus davę tretieji asmenys nenurodė, kad ieškovas būtų atlikęs pavedimus už kitą asmenį.

9.6. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 55 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas objektyviai nepasisakė, kodėl jo manymu vekseliai susiję su 2019 m. sutartimi, o ne su 2020 m. sutartimi. Nors ieškovas sutinka, kad minimas vekselis gali būti laikomas įrodomąja priemone, įrodinėjant tam tikrų prievolių tarp šalių egzistavimą, tačiau vien tai, jog ieškovas galimai išdavė tokį vekselį, negali būti laikoma įrodymu, kad ieškovas šią sumą yra skolingas atsakovui. Kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiąjį vekselį laikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad tariamai ieškovas yra skolingas atsakovui.

10. Atsiliepimu į ieškovo R. K. apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6239-1071/2022 palikti nepakeistą, o ieškovo R. K. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pagal šalių susitarimą apeliantas įsipareigojo jam mokėti mėnesinį atlyginimą, kuris skirtingais paaiškinimas galėjo būti nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur per mėnesį. Pagal atsakovo į bylą pateiktus mokėjimo dokumentus ir jų suvestines, apeliantas jam sumokėjo 11 200 Eur, iš jų 7 200 Eur už savo objektus (duomenys neskelbtini) ir 4 000 Eur už trečiojo asmens T. N. objektą (duomenys neskelbtini). Vienintelis įrodymas apie faktines apelianto skolas yra jo išrašyti vekseliai, kuriais abi šalys susiderino skolos dydį. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vekseliai (2021 m. vasario 28 d., 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 1 d.) yra suderintos šalių valios rezultatas, t. y. ieškovas ir atsakovas derybų būdu susitarė dėl skolos dydžio – nurodyti vekseliai buvo išduoti įvertinus visus šalių atliktus mokėjimus už padarytus gyvenamųjų namų statybų darbus.

10.2. Apeliantas ieškinyje nutylėjo faktinę aplinkybę, kad buvo išdavęs kitus penkis vekselius. Apeliaciniame skunde apeliantas įrodinėdamas, kad penki 2020 m. sausio 25 d. vekseliai 13 000 Eur sumai yra prievolių įvykdymo užtikrinimas nurodo, kad skaičiuojant po 1 500,00 Eur kas mėnesį, skola už 11 mėnesių turėjo būti ne 13 000 Eur, bet 15 600 Eur. Tačiau atsakovas 11 mėnesių nuolat nedirbo (pvz. nebuvo medžiagų, specifinius darbus vykdė kiti rangovai, sirgo ir pan.), todėl vekseliai buvo išduoti abiem šalims suderinus skolą įvertinant faktiškai dirbtą laiką ir sumokėtą 1 000 Eur sumą. Po penkių 2020 m. sausio 25 d. vekselių išdavimo apeliantas atsakovui papildomai buvo sumokėjęs tik 6 300 Eur, todėl buvo nepilnai apmokėjęs ankstesnius vekselius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. vekseliai buvo išduoti likusiai ieškovo negrąžintai sumai ir po 2020 m. sausio 25 d. atliktiems statybų darbams apmokėti.

10.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra jokių įrodymų (mokėjimo paskaičiavimo suvestinių ir pan.) dėl grynų pinigų mokėjimo, todėl teisingai nusprendė, jog visi mokėjimai buvo atliekami bankiniais pavedimais pagal byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas papildomai pažymi, kad pats apeliantas net apytiksliai nenurodė nei kiek sumokėjo, nei kada sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nagrinėjamu atveju nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovo priešieškinis tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. (sutarties tekste nurodyta klaidinga data) tarp atsakovo V. V. ir trečiojo asmens T. N. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas V. V. įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus statybos ir apdailos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo T. N. – sumokėti už paslaugas sutartyje numatyta tvarka. 2019 m. vasario 18 d. tarp ieškovo R. K., trečiojo asmens R. V., atsakovo V. V. ir trečiojo asmens R. J. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas V. V. ir trečiasis asmuo R. J. įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus statybos ir apdailos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas R. K. ir trečiasis asmuo R. V. – sumokėti už paslaugas sutartyje numatyta tvarka. 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. ieškovas išdavė 3 paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Vėliau 2 vekselių pagrindu notaras atliko ginčijamus vykdomuosius įrašus. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad be ginčo vekselių, ieškovas atsakovui 2020 m. sausio 25 d. išdavė kitus 5 (penkis) vekselius iš viso 13 000 Eur. Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2021 metais buvo išduoti ne tik ginčijami 2021 m. vasario 28 d. vekselis 2 650 Eur sumai ir 2021 m. kovo 1 d. vekselis 3 000 Eur sumai, bet ir dar vienas – 2021 m. kovo 1 d. vekselis 3 000 Eur sumai, pagal kurį nebuvo atliktas notaro vykdomasis įrašas.

16. Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjo, kad ginčo vekseliai buvo išduoti būsimų prievolių, kylančių iš 2020 m. spalio 1 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties, įvykdymo užtikrinimui, o atsakovas tvirtino priešingai, teigdamas, jog vekselių išdavimo pagrindas yra ne prievolių įvykdymo užtikrinimas, bet skolos už atliktus statybos darbus dokumentas. Vadinasi, byloje iš esmės kilo (kyla) tinkamo įrodymų vertinimo klausimas.

17. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).

18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).

19. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

20. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas.

22. Pirma, ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ir nemotyvuotai laikėsi pozicijos, kad tiek 2020 m., tiek ir 2021 m. vekseliai buvo išduoti skolos pagal 2019 m. sutartį padengimui. Tačiau iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad ieškovas tiek iki 2020 m. sausio 25 d. vekselių išrašymo, tiek po jų pripažino, kad yra skolingas atsakovui. Be to, po 2020 m. sausio 25 d. vekselių išrašymo atlikdamas pavedimus atsakovui ieškovas jų paskirtyje iš esmės nurodydavo, kad grąžina skolą, o ne apmoka už einamuosius darbus (suteiktas paslaugas pagal 2019 metų sutartį). Minėtų 2020 m. vekselių, kurių bendra suma 13 000 Eur, apmokėjimo terminas buvo 2020 m. kovo 1 d., t. y. jie turėjo būti apmokėti greitai ir dar metų pradžioje, todėl ieškovo nurodomos užtikrinimo, kad atsakovui bus suteiktas darbas 2020 m., funkcijos atlikti jie iš esmės negalėjo. 2020 m. sausio 25 d. vekseliai išduoti praėjus beveik vieneriems metams po 2019 m. vasario 18 d. paslaugų teikimo sutarties pasirašymo, kai darbai pagal ją jau ėjo į pabaigą, todėl ir poreikio užtikrinti net 13 000 Eur vertės būsimus darbus iš esmės nebuvo poreikio (pagrindo). Dar daugiau, teisėjų kolegijos manymu, vekselio naudojimas užtikrinant, kad asmeniui bus ateityje suteiktas darbas ir su juo bus atsiskaityta, yra labai neįprastas, sunkiai paaiškinamas ir tikėtinas, nes išduodamas vekselį asmuo negali žinoti, kiek laiko kitas asmuo dirbs ir ar dirbs kokybiškai, todėl ir nustatyti išduodamo vekselio sumą iš esmės yra neįmanoma. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. sausio 25 d. vekseliai buvo išduoti ne kaip prievolių užtikrinimo priemonė (kad atsakovui bus suteiktas darbas 2020 m.), bet kaip ieškovo skolą atsakovui, susidariusią vykdant 2019 m. sutartį, patvirtinantis dokumentas. Anksčiau paminėtos aplinkybės ir išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia kritiškai vertinti ieškovo apeliaciniame skunde dėstomas faktines aplinkybes.

23. Antra, ieškovas, teigdamas, kad 2021 m. ieškovo išduoti vekseliai taip pat buvo užtikrinimo priemonė, kad bus atsiskaityta pagal trečiojo asmens T. N. ir atsakovo sudarytą 2020 m. paslaugų teikimo sutartį, iš esmės apsiriboja abstrakčiais, deklaratyviais, nuo įrodinėjamų aplinkybių loginiu ryšiu nutolusiais ir (arba) konkrečiais įrodymais neparemtais argumentais. Ieškovo apeliaciniame akcentuojama aplinkybė, kad jis atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, neparemta jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, ieškovas, teigdamas, kad atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, net nenurodo apytikslių sumų, kiek ir kada jis sumokėjo atsakovui. Ieškovo skaičiavimai ir teiginiai, kad jei ieškovas neatsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, jis turėjo būti atsakovui skoloje daugiau nei nustatyta byloje, pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia ir nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių. Atsakovas, be kita ko, nurodo, kad buvo laikotarpių, kai jis negalėjo dirbti dėl ligos, medžiagų trūkumo ar kt., todėl ieškovo skaičiavimai negali būti laikomi tiksliais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovo teiginiais. Be to, kaip minėta, vekselio naudojimas užtikrinant, kad asmeniui bus ateityje suteiktas darbas ir su juo bus atsiskaityta, atrodo labai neįprastas, sunkiai paaiškinamas ir tikėtinas, nes išduodamas vekselį asmuo negali žinoti, kiek laiko kitas asmuo dirbs ir ar dirbs kokybiškai, todėl šiuo tikslu ir nustatyti išduodamo vekselio sumą iš esmės yra neįmanoma. Juolab kad ieškovas bando pagrįsti, kad minėti 2021 metų vekseliai buvo išduoti net ne paties ieškovo, bet trečiojo asmens T. N. 2020 m. spalio 1 d. sutarties vykdymui užtikrinti, nors pats T. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad apie vekselius nieko nežinojo. Be to, ginčo 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. vekseliai išduoti praėjus gana netrumpam laiko tarpui, t. y. praėjus 5 mėnesiams po 2020 m. spalio 1 d. sutarties sudarymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas, teigdamas, kad 2021 m. vekseliai buvo tinkamai apmokėti, būtų paprašęs, kad atsakovas grąžintų apmokėtus vekselius ar padarytų atitinkamus įrašus juose, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis vertėsi komercinio pobūdžio nekilnojamojo turto statybos organizavimo veikla, todėl ieškovui keltini aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

24. Trečia, tai, jog ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai.

25. Ketvirta, apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas 4 000 Eur (mokėjimais, atliktais 2020 m. spalio 20 d. ir vėliau) sumokėjo ne už save, bet už T. N.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą poziciją, jog 2020 m. spalio 20 d. ir vėliau atliktais mokėjimo pavedimais ieškovas mokėjo už T. N., atsakovas išdėstė savo priešieškinyje (žr., prie priešieškinio pridėtas mokėjimų nurodymų suvestines). Ieškovas atsiliepime į priešieškinį neginčijo atsakovo išdėstytos pozicijos dėl ieškovo mokėjimų paskirties. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nenurodo, kad anksčiau paminėtą poziciją pirmosios instancijos teisme būtų ginčijęs ir įrodinėjęs, kad minėti mokėjimai buvo atlikti kaip atsiskaitymas pagal 2020 arba 2021 metų vekselius (išskyrus 2021 m. gruodžio 8 d. atliktą mokėjimą, apie kurį kolegija pasisakys toliau), kad mokėjimai atlikti ne už T. N.. Pats T. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad minėti 4 000 Eur galėjo būti ieškovo mokėjimai atsakovui pagal 2020 m. sutartį. Be to, nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 4 d. ieškovo atlikti mokėjimai atsakovui buvo atlikti iki ginčo 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 1 d. vekselių išdavimo, todėl jie negali patvirtinti ieškovo atsiskaitymo pagal juos.

26. Penkta, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, pasinaudodamas suteikta replikos teise, nurodė, kad po ginčo vekselių išdavimo ieškovo 2021 m. gruodžio 8 d. atliktas 1 000 Eur mokėjimo pavedimas į atsakovo banko sąskaitą yra jo dalinis skolos grąžinimas atsakovui pagal ginčo vekselius, todėl jis iš dalies yra atsiskaitęs su atsakovu ir tokia suma turėtų būti sumažintas priešieškinio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nurodė, kad ieškovas bei jo atstovas nei iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, nei ir jos nagrinėjimo teisme metu neįrodinėjo, neteikė jokių rašytinių įrodymų ar žodinių paaiškinimų, kad 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovo atliktas 1000 Eur bankinis pavedimas į atsakovo sąskaitą yra dalinis jo skolos grąžinimas atsakovui pagal ginčo vekselius. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą ir prašęs padaryti žymą apie dalinį atsiskaitymą pagal ginčo vekselius. Apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo argumentų ieškovas konkrečiai neginčija, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra iš dalies atsiskaitęs su ieškovu pagal ginčo vekselius ir jo prievolė apmokėti ginčo vekselius yra iš dalies įvykdyta. Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad ieškinyje ieškovas teigė, kad T. N. atsakovui sumokėjo 4 100 Eur, o turėjo sumokėti 5 100 Eur, todėl ieškovas 2021 m. gruodžio 8 d. ir sumokėjo atsakovui 1 000 Eur. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad T. N. atsakovui sumokėjo ne 4 100 Eur, bet 8 000 Eur, t. y. daugiau nei 5 100 Eur, kuriuos, pasak ieškovo, turėjo sumokėti. Iš ieškinio turinio taip pat matyti, kad minėtą 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimą pats ieškovas vertino kaip apmokėjimą už T. N. pagal 2020 m. sutartį. Vadinasi, teismui nustačius, kad ginčo vekseliai buvo išduoti ne 2020 m. sutarčiai užtikrinti, minėtas 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimas negali būti vertinamas kaip ginčo vekselio dalinis apmokėjimas. Vadinasi, ieškovo paaiškinimas dėl 2021 m. gruodžio 8 d. 1 000 Eur mokėjimo pavedimo paskirties nėra patikimas ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovo išduotas antras 2021 m. kovo 1 d. vekselis 3 000 Eur sumai negali būti laikomas įrodymu, kad ieškovas pagal 2021 m. kovo 1 d. vekselį 3 000 Eur sumą yra skolingas atsakovui, yra iš esmės nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020 iš tiesų nurodyta, kad kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis buvimą ir atitinkamai skolininko pareigos egzistavimą. Tačiau toje pačioje nutartyje nurodyta ir tai, kad vekselis, nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes ir šalis siejusius teisinius santykius (2019 m. vasario 18 d. sutarties pagrindu), 2021 m. kovo 1 d. vekselį, kuriame nebuvo padarytas vykdomasis įrašas, galima laikyti pakankamu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo įsiskolinimą pagal 2019 m. vasario 18 d. sutartį. Vadinasi, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali ir pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

31. Atsakovas į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas (484 Eur), patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2023 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 14 d. SEB banko mokėjimo nurodymą. Minėta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistina iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. K. atsakovui V. V. 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.