Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti. Papildomai ieškovė paaiškino, kad santuoka buvo pasmerkta žlugimui, nes atsakovas mylėjo kitą moterį, bet ieškovė buvo perspektyvi, vienturtė, tuo metu dirbusi pas K. P., todėl atsakovas vedė ją iš išskaičiavimo. Atsakovas smurtavo ir prieš ieškovę, ir prieš vaikus. Nesutapo judviejų požiūriai į tai, kaip auklėti vaikus, nes atsakovas labai skatino šaudymus, žaidimus tikrais peiliais ir pan. Antro vaiko atsakovas kategoriškai nenorėjo, reikalavo pasidaryti abortą, lytinių santykių po antro vaiko gimimo nebeturėjo, nes ji atsakovui „smirdėjo“ pienu. Nuo 2013 metų jie gyveno tiesiog kaip kaimynai. Galiausiai, 2016 metų liepos 8 d., atsakovas išsikraustė iš namų. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja ir tam iš esmės neprieštarauja pats atsakovas. Abu vaikai turi specialių poreikių, jiems reikia bent kartą per metus nuvažiuoti prie jūros. Vaikai yra vežami automobiliu į ugdymo įstaigas, todėl atsiranda padidėjusios kuro išlaidos. Vaikams reikia eiti į druskų kambarius, kaip sergantiems astma. Taigi kiekvienam vaikui reikia po 300 Eur per mėnesį, o kartais net ir dar daugiau. Nuo tos dienos, kai atsakovas išėjo iš namų, jis išlaikymo vaikams reguliariai neteikė iki buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Bendravimo su vaikais tvarka turi būti labai konkreti, nes atsakovas nėra linkęs laikytis režimo, o tokiu atveju neįmanoma palaikyti vaikų gyvenimo režimo, o taip pat planuotis savo gyvenimo. 2003 metais paėmė paskolą ir nusipirko butą iš jos tėvų. Į buto remontą iki 3000 Lt buvo skirta, nes butas buvo geros būklės. Paskolą automobiliui ėmė atsakovas, jis naudojosi tuo automobiliu ir pardavė pats, todėl pats turi atsiskaityti su banku. Apie tai, kad paskolą iš tėvo paėmė, ji sužinojo tik nusprendusi skirtis, 2008 metais, kur jis padėjo tuos pinigus – negali pasakyti, todėl šią skolą atsakovas taip pat turi sumokėti pats. Jos tėvas vėliau jai aiškino, kad jis skolino pinigus patikėjęs, kad atsakovas šeimos labui darys verslą. Mainų sutarties prieš pasirašant ji net neskaitė, tik vėliau nustebo, kad vietoj dovanojimo buvo parengta mainų sutartis. Šiuo metu ji gauna apie 900 Eur darbo užmokestį.

Tretysis asmuo V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vyras (šiuo metu miręs) paskolino atsakovui 100000 Lt, nes jis tuo metu turėjo statybų verslą Klaipėdoje ir jam reikėjo pinigų. Apie tai, kad paskolino pinigus iš savo vyro sužinojo tada, kai ieškovė paruošė dokumentus skirtis. Pinigai buvo asmeniniai jos vyro, todėl skolino be jos žinios. Pas notarę pasirašė Mainų sutartį, nors iš tikrųjų turėjo būti dovanojimo sutartis. Apie tai, kad pasirašo mainų, o ne dovanojimo sutartį, sužinojo pas notarą prieš pasirašant, bet to klausimo pas notarą nekėlė, nes nebuvo laiko. Iš pradžių buvo sutarę pasirašyti dovanojimo sutartį, bet jos buvęs vyras kreipėsi pas notarą ir paprašė parengti sutarties, o kadangi buvo įbaugintas atsakovo, kad jis dovanojimo sutarties nepasirašys, parengė mainų sutartį, o ne dovanojimo. Pasirašant Mainų sutartį, apie tai, kad jos vyras paskolino atsakovui pinigus, ji dar nieko nežinojo. Dukra žinojo, kad pasirašė Mainų, o ne dovanojimo sutartį, bet tuo metu su tuo sutiko, nebesutiko tik ruošiant ieškinį ir skiriantis.

Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-10-21 pateikė išvadą Nr. A104-3493/16(2.13.2.6-AD15), kurioje nurodė, kad Skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečių N. P. ir M. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas vaikams. LR CK nenustato jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su vaiko poreikiais, tėvų turtine padėtimi – abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai yra atsakingi už vaiko poreikių užtikrinimą, visapusišką vaiko ugdymą, tėvams gyvenant skyrium, įrodymais grįsti, pačių tėvų suformuoti vaiko poreikiai turėtų būti maksimaliai užtikrinami. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. LR CK 3.175 str. 2 d. numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t.y. jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo stabilumą, išvengti galimų nesutarimų, užtikrinti N. P. ir M. P. teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų, vaikų teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, be to, ir pats vaikas yra išsakęs norą bendrauti su tėčiu.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2006 metais, pavasariop J. Z. (švogeris, sesers vyras) klausė jo, ar jis gali paskolinti atsakovui 100000 Lt, jis patarė paskolinti, bet pasirašyti dokumentus, sakė, kad pinigų reikėjo atsakovui statybų versle, atsakovas žadėjo pastatyti butą/namą ar suremontuoti, brangiau parduoti, iš to gauti pinigų ir grąžinti pasiskolintus 100000 Lt. Prašė nieko nesakyti, kad jis ketina paskolinti atsakovui pinigų nei ieškovei, nei V. Z.. Sodybą asmeniškai matė tik praeitais metais. Ieškovė ir jos pusė (J. Z., V. Z.) pasakojo jam, kokie pagerinimo darbai buvo daromi. 2016-07-06 buvo sodyboje kartu su Z., ieškove, atsakovu, jų vaikais, tuo metu matė gero stovio automobilį, galintį kainuoti rinkos kainomis iki 6000 Eur, o už kelių dienų automobilis buvo parduotas už juokingai mažą kainą, kaip labai defektuotas. 2016-07-08 atsakovas jau prašė paskolinti jam automobilį, kad galėtų nuvežti K. su vaikais į Palangą, sakė, kad sankaba sugedo ir būtų nesaugu su tokiu automobiliu išleisti į tokią tolimą kelionę. Rąstus matė nužievintus, sudėtus po stogeliu, visiškai nesupuvusius.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2016-07-08 ją pasikvietė ieškovė, nes įvyko konfliktas su vyru ir jis išėjo iš namų, ieškovė ir vaikai buvo susinervinę, išsigandę, namuose buvo betvarkė, ji liko nakvoti su ieškove ir jos vaikais, o atsakovas bandė aiškinti, kas čia įvyko per socialinį tinklą su ja. Atsakovas kaltino, kad ieškovė turi meilužį, todėl byra jų santuoka. K. po kelių savaičių buvo suplanavusi atostogas, bet negalėjo į jas išvažiuoti, nes atsakovas pardavė automobilį, kaip visiškai defektuotą, ir ji neturėjo transporto. Vieną kartą yra buvusi sodyboje, senas, bet restauruotas namas, pavėsinė įrengta, prūdas iškastas. Vaikai turi alergišką astmą, todėl jų poreikiai yra didesni. M. P. negali valgyti paukštienos, abu vaikai turi vartoti vaistus, lankyti specialų darželį. Šeimą atsakovas išlaikė, ieškovė niekada nesiskundė pinigų stygiumi.

Liudytoja V. C. parodė, kad ji kalbėjosi su broliu apie tai, kad kai jie gavo palikimu žemes, pradžioje jie tas žemes apjungė ir parsidavė 2006 m. kovo mėn. Be to, neužilgo, 2006 m. vidurvasarį J. parsidavė ir seną sodybą. Tada ji J. ir sako, kad esi labai turtingas, o jis ir sako, aš 110000 Lt paskolinau vaikams (turėjo omenyje Kristiną ir Valentą), patikino, kad pasirašė viską oficialiai, nes abu (K. ir V.) prašė tėvo paskolinti jiems pinigų būstui įsigyti. Dalį pinigų panaudojo būstui įsigyti, o už kitus darėsi gražų remontą. Dar minėjo, kad ir paskolos, ir mainų/būto keitimo sutartis pasirašinėjo pas tą patį notarą, viskas oficialu ir vaikai grąžins tuos pinigus. J. Z. nuo savo žmonos nieko neslėpė, pinigus laikė bendrais su žmona pinigais, o ne savo asmeniniais pinigais.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2006 m. abu K. ir V. pasakojosi, kad pasiskolino pinigų iš K. tėvo. Jie patys ėmė kreditą, todėl labai džiaugėsi už juos, nes iš tėvų pasiskolinti saugiau nei iš banko. K. didžiavosi, kad jos tėtis gali paskolinti. Jie abu atidavinėdavo tą skolą tėvams, nes negalėdavo leisti sau pakeliauti, sakydami, kad išeina pinigai ir remontui, ir skolai tėvui grąžinti, ir vaikams išlaikyti. K. visada žinojo, iš kur ir kokie pinigai ateina ir kas vyksta su turtu. Bute remontą darė gana ilgą laikotarpį, pasitariant su kitais asmenimis. Savaitgaliais V. grįždavo savaitgaliais iš Klaipėdos ir darydavo remontą. Dėl N. nežino, ar jis alergiškas, o M. – taip, visada buvo alergiškas. Šiuo metu apie metus laiko su K. nebendrauja ir jų vaikų neturi. Atsakovas dabar gyvena pas tetą, jos mamą, nes neturi pinigų išsinuomoti būstui, moka alimentus vaikams, turi išlaidų dėl bylos nagrinėjimo.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 2002 m. rugsėjo 28 d. Šv. Teresės bažnyčioje, ir įregistruotos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, 2002 m. spalio 1 d. apskaitos akto įrašas (Nr. 2741).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovė nurodė, kad santuoką kūrė, tikėdami bendra ateitimi, tačiau palaipsniui išryškėjo charakterių nesuderinamumas ir skirtingas požiūris į gyvenimo vertybes, prasidėjo konfliktai. Santykiai šeimoje tapo vis labiau įtempti, kol galiausia 2016-07-08 sutuoktinis paliko šeimą. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodė, jog savo noru šeimos nepaliko. Atsakovui 2016 liepos m. tapo žinoma apie ieškovės neištikimybę, tarp sutuoktinių kilus ginčui, ieškovė pagrasino, kad jeigu jis neišeis, ji apkaltins atsakovą smurtu artimoje aplinkoje ir jis bus priverstas išeiti iš namų. Vengdamas pasekmių, atsakovas 2016-07-15 išėjo iš namų. Atsakovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei abiejų sutuoktinių sutikimą, kad santuokinis gyvenimas iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustačius vieno iš sutuoktinių kaltės, įvertinus tai, jog K. P. ir V. P. santuoka sudaryta Šv. Teresės bažnyčioje, teismas panaikina K. P. ir V. P. 2002 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos įrašą (įrašo Nr. 2741) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašė po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes: V. P. ir K. P.. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė po ištuokos pasiliktų santuokinę pavardę P.. Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgiant į tai, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, ieškovei K. P. (ikisantuokinė pavardė - Z.) paliktina santuokinė pavardė - „P.“, V. P. turima pavardė „P.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų N. P. ir M. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove K. P.. Atsakovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Nesant ginčo tarp šalių, nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina K. P..

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Civiliniame kodekse įtvirtinta, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 1.156 str. d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 170 str. 2 d., 3 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, bendravimo su vaiku tvarka nustatoma tam iš tėvų, kuris gyvena skyrium nuo šeimos.

Ieškovė prašė nustatyti vaikų ir tėvo V. P. bendravimo tvarką: 1.kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį tėvas V. P. po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiima sūnus N. P. ir M. P. ir pristato juos į gyvenamąją vietą 20 val.; 2.Kas antrą penktadienį (lyginėmis savaitėmis) tėvas Petkūnas po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiimta N. P. ir M. P. ir pristato juos į gyvenamąją vietą sekmadienio 20 val.; 3.Neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų šventes tėvas V. P. pasiima sūnus N. P. ir M. P. iš gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 17,30 val. ir grąžina juos į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20 val.; 4.Neporianiai kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d. poriniais Naujųjų metų, krikščioniškųjų Velykų šventes, kovo 11 d., birželio 24 d., tėvas V. P. pasiima sūnus N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse 17.30 val. ir grąžina juos ten pat atitinkamos šventinės dienos 20 val.; 5.Kiekvienais kalendoriniais metais savo gimimo dieną sausio 31 d. ir neporiniais metais sūnų gimimo dieną rugsėjo 10 d. ir gruodžio 5 d. tėvas V. P. po vaikų ugdymo užsiėmimų iš įstaigos pasiima N. P. ir M. P. ir pristato į gyvenamąją vietą iki 20 val. jei nurodytos dienos yra nedarbo dienos, tėvas V. P. pasiima sūnus N. P. ir M. P. atitinkamos dienos išvakarėse 17.30 val.; 6.Kiekvienais kalendoriniais metais tėvas V. P. savo kasmetinių atostogų metu, pranešęs motinai K. P. ne vėliau kaip prieš 2 mėn., pasiima sūnus N. P. ir M. P. 14-ai kalendorinių dienų; 7. Nesant galimybės nustatytu laiku darbo dienomis pasiimti vaikus arba pristatyti juos namo, tėvas V. P. privalo apie tai informuoti mamą K. P. ne vėliau kaip prieš 2 paras. Išeiginėmis ir poilsio dienomis apie tai, kad negalės pasiimti vaikų, tėvas V. P. privalo pranešti mamai K. P. ne vėliau kaip prieš 5 paras; 8.Vykstant į keliones, savaitgalių ir atostogų metu tėvas V. P. privalo palikti mamai K. P. kontaktinę informaciją - numatomą sūnų N. P. ir M. P. nakvynės adresą bei telefoną susisiekimui.

Atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka bei pateikė sekančią bendravimo tvarką: 1.Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį tėvas V. P. nuo 17.30 val. turi teisę pasiimti sūnų N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti (grąžinti) juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; 2.Kas antrą penktadienį (nelyginėmis savaitėmis) tėvas V. P. nuo 17.30 val. turi teisę pasiimti sūnus N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti (grąžinti) juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.; 3.Neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų šventes tėvas V. P. turi teisę pasiimti sūnus N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 17.30 val. ir privalo pristatyti (grąžinti) juos į jų gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. 20 val.; 4.Poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) sekmadienį nuo 9.00 val. tėvas V. P. turi teisę pasiimti sūnus N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos ir privalo sugrąžinti juos į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmadienį iki 20 val.; 5. Neporiniais kalendoriniais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną - vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - kovo 11 d., Tarptautinę darbo dieną - gegužės 1 d., Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną - liepos 6 d., Žolinę - rugpjūčio 15 d., Visų šventųjų dieną - lapkričio 1 d., Naujųjų metų dieną - sausio 1 d., vaikų tėvas V. P. turi teisę atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 17.30 val. pasiimti sūnus N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti (grąžinti) juos į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 6.Kiekvienais kalendoriniais metais pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) vaikų tėvas V. P. turi teisę nuo 9 val. pasiimti sūnus N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti (grąžinti) juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; 7. Kiekvienais kalendoriniais metais vaikų tėvo V. P. gimimo dieną (sausio 31 d.) vaikų tėvas V. P. turi teisę savo gimimo dienos išvakarėse nuo 17.30 val. pasiimti sūnus N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti (grąžinti) juos į jų gyvenamąją vietą savo gimimo dienos 20.00 val.; 8.Neporiniais kalendoriniais metais sūnų N. P. ir M. P. gimimo dienomis (atitinkamai gruodžio 5 d. ir rugsėjo 10 d.) vaikų tėvas V. P. turi teisę atitinkamos gimimo dienos išvakarėse nuo 17.30 val. pasiimti sūnus N. P. ir M. P. iš jų gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti (grąžinti) juos į jų gyvenamąją vietą atitinkamos gimimo dienos 20.00 val.; 9.Vaikų tėvas V. P. turi teisę pusę sūnų N. P. ir M. P. mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su sūnumi, poriniais metais - pirmąją atostogų pusę, neporiniais metais - antrąją atostogų pusę; 10.Kiekvienais kalendoriniais metais vaikų tėvas V. P. savo kasmetinių atostogų metu, pranešęs vaikų motinai K. P. ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius, turi teisę pasiimti sūnų N. P. ir M. P. keturiolikai kalendorinių dienų; 11.Nesant galimybės nustatytu laiku darbo dienomis pasiimti vaikų arba pristatyti juos namo, vaikų tėvas V. P. privalo apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš keturias valandas) informuoti vaikų motiną K. P.. Išeiginėmis ir poilsio dienomis apie tai, kad negalės pasiimti vaikų, vaikų tėvas V. P. privalo informuoti vaikų motiną K. P. ne vėliau kaip prieš 2 paras; 12.N. P. ir M. P. susirgus, V. P. ir K. P. priklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų tuo metu yra vaikas (-ai), privalo nedelsiant pranešti vienas kitam apie vaiko (-ų) ligą bei tarpusavyje derinti visus su vaikų gydymu susijusius klausimus (gydymo įstaigos bei gydytojo parinkimą ir keitimą, reikiamų vaistų pirkimą ir t.t.). N. P. ir/ar M. P. liga negali būti pagrindas K. P. nesilaikyti teismo nustatytos V. P. bendravimo su vaikais tvarkos, išskyrus atvejus, kuomet yra atitinkama raštiška vaikus gydančio gydytojo išvada. K. P. pateikus tokią vaiką gydančio gydytojo išvadą V. P., vaiko ligos laikotarpiu sergantis vaikas gydomas jo gyvenamojoje vietoje. Vaiko ligos laikotarpiu K. P. įsipareigoja sudaryti sąlygas V. P. ne rečiau kaip tris kartus per savaitę bei ne trumpiau kaip 30 minučių vieno apsilankymo metu, iš anksto suderintu laiku lankyti sergantį vaiką (-us) jo gyvenamojoje vietoje; 13.K. P. neturint galimybės pačiai prižiūrėti vaikų ilgiau kaip 24 valandas bei nesant galimybės šiuo laikotarpiu palikti vaikų artimųjų giminaičių priežiūroje, K. P. apie tai privalo iš anksto (prieš dvi dienas) informuoti V. P. bei privalo leisti ir sudaryti sąlygas šiuo laikotarpiu vaikus prižiūrėti V. P.; 14.Vaikų tėvui V. P. pasiimant sūnus N. P. ir M. P. savaitgaliui, vaikų ar savo atostogų laikotarpiui, vaikų motina K. P. privalo paruošti bei perduoti vaikų tėvui V. P. visus vaikams jų išvykimo pas tėvą laikotarpiui reikalingus rūbus, avalynę, higienos priemones ir kitus vaikams būtinus daiktus; 15.V. P. ir K. P. pranešimai vienas kitam dėl V. P. bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo bei kitų su N. P. ir/ar M. P. susijusių klausimų (auklėjimo, mokslo išlaikymo ir t.t.) siaučiami telefonu (sms žinute) arba elektroniniu paštu šiais adresais: telf.+370 609 95755; el. pašto adresas valentinas.petkunas@gmail.com. K. P. telefono numeris +370 676 55613, el. pašto adresas: kristina.petkuniene@gmail.com. Apie pasikeitusį telefono numerį ir/ar elektroninio pašto adresą V. P. ir K. P. privalo nedelsiant vienas kitą informuoti. Iki atitinkamo informavimo V. P. ir K. P. vienas kitam siųsti pranešimai laikomi įteiktais tinkamai; 16.K. P. ar V. P. laikinai vykstant iš Lietuvos Respublikos į kitą užsienio valstybę (tame tarpe Europos Sąjungos narę) su N. P. ir/ar M. P., toks išvykimas negali pažeisti nustatytos V. P. bendravimo su vaikais tvarkos bei trukti ilgiau negu atitinkamai kasmetinės K. P. atostogos ar V. P. nustatytas atostogų praleidimo su vaikais laikas. Abu tėvai privalo iš anksto (ne vėliau kaip likus savaitei iki išvykimo) vienas kitą informuoti apie numatomo buvimo užsienyje vietą (šalį), laiką ir trukmę; 17.Be rašytinio (notarinio) V. P. sutikimo, K. P. neturi teisės su vaikais išvykti iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į užsienio valstybę (tame tarpe Europos sąjungos valstybę).

Tėvas V. P. bendrauja su vaikais N. P. ir M. P. darbo dienomis pirmadieniais ir trečiadieniais, paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 17.30 val., o jei diena sutampa su nedarbo diena, vaikus iš jų gyvenamosios vietos paimdamas 10 val., ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Tėvas V. P. bendrauja su vaikais N. P. ir M. P. kas antrą savaitgalį (metų neporinėmis savaitėmis), vaikus paimdamas iš gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val., ir grąžindamas vaikus sekmadienį 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.Tėvas V. P. bendrauja su vaikais N. P. ir M. P. Šv. Kalėdų šventinėmis dienomis neporiniais metais, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) 17.30 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 20.00 val. Tėvas V. P. bendrauja su vaikais N. P. ir M. P. Šv. Velykų šventinėmis dienomis poriniais metais, vaikus paimdamas sekmadienį 9.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus Šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį) į jų gyvenamąją vietą 20.00 val. Lietuvos nacionalinių švenčių - nedarbo dienomis (neaptartomis šioje bendravimo tvarkoje) tėvas V. P. su vaikais N. P. ir M. P. bendrauja neporiniais metais, vaikus paimdamas prieššventinę dieną iš vaikų gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną 20.00 val. Tėvas V. P. su vaikais N. P. ir M. P. bendrauja kiekvienais metais per tėvo V. P. gimimo dieną (sausio 31 d.) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną). Jei tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tėvas paima vaikus 17.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Jeigu tėvo gimimo diena yra nedarbo diena, tėvas vaikus paima šventės išvakarėse 17.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina sekančią dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Tėvo dieną, vaikus paima sekmadienio rytą 9.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžino sekmadienio vakare 20.00 val. Tėvas V. P. vaikų gimimo dienomis su vaikais N. P. ir M. P. bendrauja gruodžio 15 d. ir rugsėjo 10 d., neporiniais metais - vaikų gimimo dienomis, poriniais metais - sekančią dieną po gimtadienio. Tėvas vaikus paima iš vaikų gyvenamosios vietos 17.30 val., jei diena sutampa su nedarbo diena 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 20.00 val. Tėvas V. P. su vaikais N. P. ir M. P. bendrauja pusę vaikų pavasario, rudens, žiemos mokslo atostogų metu. Apie konkretų praleidimo su vaikais laiką atostogų metu, vaikų tėvai V. P. ir K. P. susitaria iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomų vaikų atostogų. Tėvas V. P. su vaikais N. P. ir M. P. bendrauja pusę savo vasaros atostogų, apie numatomų atostogų laiką V. P. informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį iki vasaros pradžios. Vaikų motina, nepaisant šios nustatytos bendravimo tvarkos, su vaikais N. P. ir M. P., visais atvejais bendrauja K. P. gimimo dieną - rugpjūčio 31 d. ir motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį.Tėvas, be vaikų motinos raštiško sutikimo neturi teisės išvežti vaikus į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė.Tuo atveju, kai vaikai yra su tėvu, jis privalo užtikrinti vaikams būtiną sveikatos apsaugą, higieną, saugumą, maitinimą. Jeigu buvimo su tėvu metu vaikas ar abu vaikai suserga, tėvas privalo nedelsiant informuoti vaikų motiną, bei priklausomai nuo sveikatos sutrikimų (ligos) pobūdžio, pasirūpinti vaiko (vaikų) sveikata ir esant reikalingumui kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Tėvo ir vaikų bendravimo metu, vaikų motina K. P. privalo užtikrinti vaikams reikalingų rūbų avalynės, higienos, vaistų ir kitų vaikams būtinų priemonių sudėjimu ir perdavimu vaikų tėvui.Jeigu vaikų tėvas šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku negali bendrauti su vaikais, V. P. privalo informuoti (išskyrus nustatytą informavimo terminą prieš atostogas) vaikų motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki numatomos bendravimo dienos telefono skambučiu ar SMS žinute. Tais atvejais, kai vaikų tėvas negali laiku paimti ar grąžinti vaikų į jų gyvenamąją vietą, tėvas nedelsiant praneša vaikų motinai telefono skambučiu ar SMS žinute. Tėvas ir motina turi teisę tarpusavyje susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgiant į vaikų interesus bei susidariusias aplinkybes. Apie bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus skubaus informavimo atvejais, tėvai tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. P. sūnaus N. P. ir sūnaus M. P. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jie sulauks pilnametystės. Ieškovės teigimu vienam vaikui būsto išlaidos sudaro 70 Eur per mėnesį, N. maistui – 240 Eur, M.– 120 Eur, M. darželis – 60 Eur, N. vadovėliams, kanceliarinėms prekėms, sportinei aprangai, šventėms ir ekskursijoms – 50 Eur, N. būreliams: karate – 30 Eur, dailės pamokos – 51 Eur, matematikos korepetitorius – 40 Eur, vaikų aprangai, kiekvienam – 100 Eur, vaikų laisvalaikiui: kinui, baseinui kitoms pramogoms – 50 Eur kiekvienam vaikui, atostogoms – 60 Eur kiekvienam vaikui, transporto išlaidoms 50 Eur kiekvienam vaikui, N. telefonui – 20 Eur, higienos prekėms – 20 Eur kiekvienam vaikui, druskų kambarys – 110 Eur; sveikatos išlaidos - 150 Eur, kas sūnaus N. poreikius sudaro 800 Eur, M. - 700 Eur per mėnesį.

Atsakovas priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tačiau atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog sutinka su vaikų poreikiams maistui, rūbams bei kitiems būtiniems poreikiams patiriamomis išlaidomis, bet nesutinka su šių išlaidų dydžiais, kurie anot atsakovo, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Atsakovo teigimu, jo gaunamos pajamos ir jo paties išlaidos nesudaro galimybės vaikams mokėti po 300 Eur, jis vaikų išlaikymui galėtų skirti ne daugiau nei po 150 Eur išlaikymo dydį.

Nagrinėjamu atveju, vaikų gyvenamoji vieta šiuo teismo sprendimu nustatytina su vaikų motina, todėl išlaikymas vaikams priteistinas iš skyrium gyvenančio tėvo. Byloje esančiais duomenimis, nepilnametis N. P. mokosi Vilniaus Jeruzalės progimnazijoje 8 klasėje, M. P. ugdomas specializuotame Vilniaus vaikų lopšelyje-darželyje „Aitvaras“. Byloje pateikti medicininiai išrašai patvirtina, jog M. P. patvirtinta maisto alergija (kiaušinio baltymui, tryniui, pienui), diagnozuotas dermatitas, alerginė astma (lengva nuolatinė eiga, paūmėjimai kas 3-4 mėnesiai), N. P. diagnozuota alerginė astma (lengva-vidut. sunkumo liga, paūmėjimai 2-3 kartus per metus). Sūnus N. turi regos problemų, nešioja akinius, M. P. ir N. P. kompensuojamųjų vaistų pasai patvirtina, kad vaikams skiriami ir perkami vaistai. N. P. 2016 metais lankė menų studijos „Linksmos spalvos“, duomenų ar šiais metais lanko menų būrelį, nepateikta. Sūnus N. P. lanko sporto klubą „SHIN“. Sūnus M. P. apdraustas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, mėnesinė draudimo įmoka 30 Eur. Sūnus N. P. apdraustas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, mėnesinė draudimo įmoka 24,91 Eur Iš pateiktų duomenų matyti, jog vaikai vedami į teatrą, kino filmus, vaikams perkamos knygos, vaistai bei kitos reikalingos priemonės. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas išlaidų sumas bei pateiktus įrodymus apie vaikų poreikius, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos N. maistui, vaikų aprangai, transporto išlaidoms, N. telefonui, vaikų druskų kambariui, sveikatos išlaidoms, yra ženkliai išaukštintos. Ieškovė nurodė, jog vaikų astmos paūmėja pavasarį ir rudenį, vaikai vežami į druskų kambarį, tačiau ieškovės paskaičiavimu 10 kartų kursą, kainuojantį 110 Eur abiem vaikams, nurodo kaip kiekvieno mėnesio būtinas išlaidas. Taip pat pažymėtina, jog sūnus N., gim. (duomenys neskelbtini), yra 13 metų amžiaus, todėl į mokyklą ar užsiėmimus gali savarankiškai vykti viešuoju transportu. Akinių kas metai nėra būtinybės pirkti, tuo tarpu akių patikra nepilnamečiams vaikams atliekama nemokamai. Byloje nepateikti įrodymai, jog vaikams nuolat atliekami masažai, ar kad vaikai lankytų specialias mokamas mankštas. Dėl vaikų lankomų užsiėmimų (būrelių) abu tėvai privalo spręsti abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į savo finansine galimybes, ypač kai būreliai yra mokami. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams, teismo vertinimu, neatitinka realių vaikų poreikių bei jiems paskaičiuotų išlaidų.

Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centro“ duomenimis, K. P. ir V. P. vardu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įregistruotas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), V. P. vardu įregistruotas 3.7749 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei atsakovo V. P. asmenine nuosavybe įregistruotas 0,8000 ha (miškų ūkio) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,2654 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); pastatai (gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, kiemo statiniai) esantys (duomenys neskelbtini); 1,0214 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo metu ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių neįregistruota. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie darbo užmokestį, matyti, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį gauna apie 870 Eur darbo užmokestį. Atsakovas pagal sudarytą 2015-03-13 darbo sutartį su LITGRID AB, gauna apie 1050 Eur darbo užmokestį.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimalios mėnesinės algos kriterijus gali būti laikomas tik orientaciniu. Kiekvienu atveju reikalinga atsižvelgti į tėvų galimybes ir vaikų poreikius. Nors ieškovės teigimu, atsakovas dirbdamas statybų versle gauna papildomas pajamas, nei oficialiai nurodo, tačiau duomenų, kad yra slepiamos gaunamos pajamos, byloje nepateikta. Atsakovo asmenine nuosavybe turimas nekilnojamasis turtas, iš kurio nėra galimybės gauti pajamų iš jo naudojimo, savaime nepadidina galimybės mokėti didesnį periodinį išlaikymą. Be to, pažymėtina, jog sutuoktiniams nusprendus butą, (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei, atsakovas lieka be gyvenamojo būsto, kas sudaro papildomas išlaidas būsto nuomai ar naujo būsto įsigijimui. Atsakovo pateiktas motinos neįgaliojo pažymėjimas pagrindžia, kad motinai nustatytas vidutinis darbingumas, tačiau atsakovas neteikė įrodymų apie realiai patirtas išlaidas motinos priežiūrai. Vertinant abiejų tėvų galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą, t.y. 600 Eur (abiem vaikams), pažymėtina, jog nepaisant atsakovo gaunamo pakankamai didelio (lyginant su vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu) darbo užmokesčio, tačiau įvertinus paties atsakovo būtinas kasdienes išlaidas, įskaitant būtinybę nuomotis (įgyti) gyvenamąjį būstą bei mokant vaikams ieškovės prašomą išlaikymo dydį, atsakovui neliktų pinigų net elementariems kasdieniams poreikiams patenkinti. Tuo tarpu ieškovės gaunama 870 Eur darbo užmokesčio suma nepagrindžia, kad ieškovė galėtų vaikų išlaikymui skirti 600 Eur sumą, kadangi akivaizdu, kad suaugusios moters poreikiai, sau skiriant tik 270 Eur (870-600), negali būti mažesni už 4 metų, ar 13 metų vaikų poreikius. Pažymėtina, jog teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi iš atsakovo V. P. buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui, ieškovė priteisto išlaikymo neskundė, tuo tarpu vaikams būnant kartu su tėvu, tėvas papildomai perka vaikams reikalingas prekes (maistą, pramogas ir pan.). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius vaikų poreikius, tai, jog N. P. yra 13 metų, M. P. - 4 metai, įvertinus šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą bei turimus kreditorinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, privalo rūpintis neįgalia motina, sutiktina su atsakovo prašoma priteisti suma, tačiau įvertinus tai, jog vaikai turi specialių poreikių, abiem vaikams diagnozuota alerginė astma, vaikams perkami jiems skirti vaistai, teismas daro išvadą, jog vaikų išlaikymui reikalinga skirti po 200 Eur kiekvienam vaikui, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisia išlaikymą nepilnamečiams sūnums N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t.y. 2016 m. rugsėjo 22 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.,). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė K. P. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą sūnums gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 str.). Atsakovo mokėtas išlaikymas įskaitytinas vykdymo procese.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnų M. P. ir N. P. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-07-08 ieškovės K. P. naudai 1209,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas 2016-07-08 paliko šeimą ir tik neženkliai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, 2016-07-12 pervesdamas 230 Eur, 2016-08-08 - 150 Eur, 2016-09-12 - 150 Eur, 2016-09-19 - 61 Eur, viso 591 Eur. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu bei nurodė, jog pradėjo gyventi skyriumi 2016-07-15, abiejų sūnų išlaikymui 2016 m. liepos mėn. skyrė 230 Eur, rugpjūčio mėn. - 459,78 Eur, rugsėjo mėn. 388,19 Eur, spalio mėn. 389 Eur, t.y. vidutiniškai 366,74 Eur. Byloje esančiais banko duomenimis nustatyta, jog atsakovas K. P. 2016-07-12 pervedė 230 Eur, 2016-08-08 – 150 Eur, 2016-09-12 – 150 Eur, 2016-09-20 – 61 Eur. Iš pateiktų apmokėjimo sąskaitų matyti, jog atsakovas savo nepilnamečiams vaikams pirko drabužius (batus, kopines, marškinėlius, batelius, kelnes,) vaistus, kanceliarines priemones, kas rugpjūčio mėnesiui sudaro 309,78 Eur, rugsėjo – 177,19 Eur. Taigi, nuo šalių gyvenimo skyrium iki ieškinio teismui padavimo dienos (2016-09-22) atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 1077,97 Eur. Ieškovė ir atsakovas pateikė skirtas šalių gyvenimo skyrium datas (nors tik kelių dienų skirtumu), tačiau nei vienas neteikė įrodymų, pagrindžiančių tikslią datą. Atsižvelgiant į tai, jog vieno vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į sumokėtą pinigų dydį ir padalijus į mokėtinų dienų skaičių, atsakovas vieno vaiko išlaikymui skyrė: liepos mėn. skyrė 152,16 Eur, rugpjūčio mėn. – 196,54 Eur, rugsėjo mėn. 190,20 Eur, vertintina, jog atsakovo skirti pinigų suma vienam vaikui yra didesnė už nustatytą pusę minimalaus atlyginimo dydį, todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams.

Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas K. P. ir V. P. vardu. Ieškovė, buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimą asmenine nuosavybe įrodinėjo tuo, jog butas (duomenys neskelbtini) įgytas už tėvo padovanotus pinigus paskolai už butą padengti, kuris išmainytas į kitą erdvesnį butą (duomenys neskelbtini), todėl turi būti pripažintas kaip asmeninė nuosavybė. Atsakovas teigė, jog butas, (duomenys neskelbtini) įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi ieškovė neišreiškė valios butą įgyti asmeninėn nuosavybėn, be to, atsakovas 2002-12-13 pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą už 20 000 Lt ir pinigus panaudojo buto (duomenys neskelbtini), remontui, o iš ieškovės tėčio J. Z. pasiskolinta 50 000 Lt suma buvo panaudota buto (duomenys neskelbtini), remontui.

Vertinant šalių pateiktus duomenis dėl buto įgijimo ir nuosavybės teisių nustatymo, teismas nustatė, jog K. P. su Vilniaus banku sudarė 2003-09-02 Vartojimo kredito sutartį Nr. 1450318051847-40 dėl 4000 Lt paskolos suteikimo bei 2003-10-13 Kredito sutartį Nr. 1750318011917-03, pagal kurią Vilniaus bankas suteikė 89 300 Lt (25 863,07 Eur) kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui; kredito grąžinimo data 2028-10-12. V. P. ir K. P. 2003-10-10 pirkimo-pardavimo sutartimi iš V. Z. ir J. Z. (ieškovės tėvų) nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 94 000 Lt (27 224,28 Eur). Pateiktoje sutartyje nurodoma, jog 4 700 Lt (1361,21 Eur) pirkėjai sumokėjo pasirašant sutartį, 89 300 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti pardavėjams iki 2003-11-10 į J. Z. sąskaitą (sutarties 2.1, 2.1.1., 2.1.2. punktai); pirkėjams paaiškinta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (sutarties 6.7 punktas). Iš SEB banko 2016-09-28 pažymos matyti, kad 2006-01-18 grąžintas paskolos likutis 24525,36 Eur (84 681,16 Lt) už butą. Sekančią dieną, t.y. 2006-01-19 Pinigų dovanojimo sutartimi, J. Z. padovanoja dukrai K. P. 85 000 Lt (24 617,70 Eur) buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimui. 2006-04-10 Mainų sutartimi V. P. ir K. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą 49,75 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (160 000 Lt vertės) sumainė su J. Z. ir V. Z. nuosavybės teise turėtu 61,52 kv.m. butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (190 000 Lt vertės). Sutarties 8 punkte nurodoma, jog butas pereina K. P. ir V. P. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Sutarties 6 punkte nurodoma, kad butai mainomi be priemokų. Tą pačią dieną, t.y. 2006-04-10, tarp J. Z. ir V. P. sudaroma Paskolos sutartis dėl 110 000 Ll paskolos.

Kaip matyti, buto, esančio (duomenys neskelbtini) , sutartyje bei VĮ „Registrų centre“, aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia butą įgyti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybė. Prieš buto pirkimą, 2003 metais šalys sudarė sutartį dėl kredito būstui įgyti. Kreditas buto likučiui apmokėti buvo sumokėtas viena diena ankščiau (2006-01-18), nei ieškovės tėvas J. Z. padovanojo (2006-01-19) dukrai pinigų sumą buto kreditui sumokėti, tačiau atsakovui nereiškus prieštaravimo, teismas vertina jog patvirtinta, kad būsto paskolos likutis buvo sumokėtas ieškovės tėvo padovanotais pinigais. Taigi, kaip matyti, butas (duomenys neskelbtini) įgytas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, buto pirkimui 2003-10-13 paimta banko paskola, kurią iki 2006 m. sutuoktiniai mokėjo iš bendrų šeimos pinigų. Padengus kredito paskolos likutį tėvo dovanotais pinigais (84 681,16 Lt), šalys neperregistravo buto asmenine K. P. nuosavybe ir/arba nenustatė buto dalių (dalinė nuosavybė), atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių investuotas asmenines/bendras lėšas į nekilnojamąjį turtą. Atsakovo teigimu, už parduotą nuosavybė teise turėtą butą lėšas investavo į buto , (duomenys neskelbtini) remontą, tačiau, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas pardavė asmenine nuosavybe turėtą butą, tačiau neteikė byloje duomenų kokiems konkretiems būsto remonto darbams buvo panaudota jo asmeninių lėšų suma. Sudarius tarp K. P. ir V. P. bei tarp J. Z. ir V. Z. 2006-04-10 Mainų sutartį, butą, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai įregistravo kaip jungtinę bendrąją sutuoktinių nuosavybę. CK 6.432 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. CK 6.435 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog daiktus priėmusi mainų šalis, sužinojusi, kad daiktus perdavusi šalis nebuvo jų savininkas, turi teisę tuos daiktus grąžinti juos perdavusiai šaliai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog Mainų sutartį pasirašiusios šalys, būtų ginčijusios, kad V. P. nėra buto, (duomenys neskelbtini) savininkas, ir kad jis neturėjo teisės Mainų sutartimi perduoti buto ir įgyti kito buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 str. 2d.), todėl sprendžiant klausimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe, yra svarbios šio buto įgijimo aplinkybes. Nustatyta, jog pasirašant 2006-04-10 Mainų sutartį, dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo, pas notarą dalyvavo abi šalys, kurios aiškiai išreiškė savo valią butą įgyti abiejų sutuoktinių nuosavybėn. VĮ „Registrų centre“ butas įregistruotas sutuoktinių jungtine nuosavybe, kas patvirtina, kad sutuoktiniai išreiškė valią butą registruoti sutuoktinių vardu. Įvertintina, kad faktas, kad ieškovės tėvas padovanojo pinigų sumą paskolos daliai už butą, (duomenys neskelbtini), apmokėti, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad butas, (duomenys neskelbtini), vienareikšmiškai tampa ieškovės asmenine nuosavybe. Vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis padengta didesnė paskolos už buto įgijimą dalis, gali turėti reikšmės tik nustatant kompensaciją kitam sutuoktiniui dydį, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Surinkti duomenys patvirtina, kad butas, (duomenys neskelbtini), įgytas abiejų sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybės, ir nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo siekiama įgyti ar, kad butas buvo įgytas asmeninėn K. P. nuosavybėn. Teismas vertina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Sutuoktiniai nurodė, jog santuokos metu 2010-08-05 įgijo 3,7749 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašė žemės sklypą priteisti atsakovui, kadangi sklypas ribojasi su atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu sklypu, ieškovei išmokant 2000,00 Eur kompensaciją. Atsakovas prašė žemės sklypą priteisti atsakovui, ieškovei išmokant 1227,00 Eur piniginę kompensaciją. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 2454 Eur. Šalys neginčijo žemės sklypo priteisimo vienam iš sutuoktinių, tačiau nesutiko su žemės sklypo verte. Ieškovė neteikė įrodymų dėl žemės sklypo vertės, tuo tarpu teismui pateiktoje kadastrinių matavimų byloje, kurią atlikto matininkas S. L., žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2015 m. vasario 27 dienai nurodoma 2398 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl žemės sklypo priteisimo atsakovui V. P., nėra, ieškovė neteikė rašytinių įrodymų dėl sklypo vertės, tuo tarpu atsakovas prašė remtis Registrų centro pateiktais duomenimis apie žemės sklypo vidutinę rinkos vertę - 2454 Eur, teismas 3,7749 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisia atsakovui V. P., ieškovei kompensuojant ½ dalį turto vertės, t.y. 1227 Eur (2454 Eur) sumą.

Nustatyta, jog santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė Nissan X-trail valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog atsakovas pardavė transporto priemonę be ieškovės sutikimo, todėl ieškovei išmokėtina 1200,00 Eur kompensacija, o skolinis įsipareigojimas už automobilio įsigijimą paliktinas atsakovui. Atsakovas prašė pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole pagal vartojimo kredito sutartį automobiliui įsigyti bei įskaičius atsakovo sumokėtas įmokas bankui už automobilio paskolą (2016-08-07, 2016-09-07, 2016-10-07, 2016-11-07) 742,92 Eur (742,92/2=371.46) ir gavus už parduotą automobilį 500 Eur, ieškovei priteistina 121,46 Eur (371,46-250) suma.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog V. P. ir K. P. su Swedbank banku 2013 m. vasario 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 13-007596-VA dėl 38 837,87 Lt (11 248,22 Eur) paskolos automobilio pirkimui. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Nissan X-trail, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 15 d. įregistruotas V. P. vardu. Pirkimo-pardavimo 2016 m. liepos 13 d. sutartimi transporto priemonė Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduota už 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio padavimo teismui metu (2016 m. rugsėjo 22 d.), sutuoktiniams priklausanti transporto priemonė jau buvo parduota, vertintina, jog transporto priemonė nedalintina ir į bendrą sutuoktinių turto balansą neįtraukiama.

Nustatyta, jog automobilio pirkimui buvo paimta paskola. Iš teismui pateiktos „Swedbank“, AB 2016 m. spalio 10 d. pažymos matyti, jog pagal šalių su banku sudarytą sutartį Nr. 13-007596-VA, neišmokėto kredito likutis yra 2599,39 Eur. Ieškovė neneigė, kad transporto priemonė buvo pirkta ir naudojama ne šeimos poreikiams. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turo vykdomos prievoles, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusiais po jo įsigijimo. Atsižvelgiant į tai, jog pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį su Swedbank, kredito gavėjais nurodomi abu sutuoktiniai: V. P. ir K. P., kurie įsipareigojo iki 2018 m. sausio mėnesio grąžinti paskolą, bei atsižvelgiant į „Swedbank“, AB atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma, kad prievolė bankui yra bendra ir solidari, t.y. kreditą privalo grąžinti V. P. ir K. P., teismas nustato, jog įsipareigojimai pagal V. P. ir K. P. 2013 m. vasario 6 d. sudarytą su „Swedbank“, AB vartojimo kredito sutartį Nr. 13-007596-VA, lieka solidari V. P. ir K. P. prievolė.

Byloje pateiktais įrodymais, transporto priemonė Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2007 m. gamybos), parduota 2016 m. liepos 13 d. už 500 Eur. t.y. laikotarpiu kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, kas patvirtina, jog yra pagrindas pusę sumos už parduotą automobilį priteisti ieškovei. Ieškovė teigė, kad automobilio rinkos vertė pardavimo metu siekė 5000 Eur, tačiau neteikė įrodymų, jog šią konkrečią transporto priemonę buvo galimybė parduoti už ženkliai didesnę kainą, be to nėra duomenų, kad ieškovė ginčijo automobilio pardavimo sutartį. Liudytojo A. T. parodymai, jog 2016-07-06 sodyboje matė gero stovio automobilį, galintį kainuoti rinkos kainomis iki 6000 Eur, nepatvirtina to, kad automobilis buvo be gedimų, nes liudytojas neteigė, kad yra automechanikas ir įvertino automobilio mechanizmų ir sistemų techninę būklę. Byloje pateiktas 2016 m. liepos 12 d. VĮ Trapiko įmonės komercinis pasiūlymas, kuriame nurodoma, jog automobilio Nissan X-trail remontui reikalingos priemonės: variklio kuro purkštukas 4 vnt * 576,95 =2307,80 Eur, sankaba 1 vnt *697,43 Eur, purkštuko keitimas 85 Eur, sankabos keitimas 120 Eur, viso remontas su PVM 3210,23 Eur, patvirtina jog nustačius automobilio remonto išlaidų dydį, atsakovui tapo per brangu remontuoti automobilį. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas tenkina atsakovo reikalavimą ir ieškovei priteisia pusę už parduotą transporto priemonę gautų pajamų, t.y. 250 Eur. Vertinant atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės pusę atsakovo sumokėtos sumos pagal vartojimo kreditą automobiliui įgyti bei paskaičiuotas sumas nuo rugpjūčio mėn. ir bylos nagrinėjimo metu teiktus mokėjimo išrašus iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio, teismas pažymi, jog šioje byloje nėra keltas reikalavimas dėl sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlimo momento nustatymo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 22 d. (CK 3.67 str. 1 d.), įvertintinus teiktinus įrodymus apie atliktus mokėjimus 2016-10-10,2016-11-21, 2016-12-22, 2017-01-26, 2017-02-20, 2017-03-20, 2017-05-23, 2017-06-28, 2017-07-31, 2017-08-25, kas sudaro 1632,28 Eur sumą, todėl teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisia ½ dalį sumos, t.y. 816,14 Eur sumą už sumokėtą vartojimo kreditą automobiliui įsigyti.

Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.