Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, V. Z., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, o taip pat pagal atsakovo V. P. patikslintą priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo ieškovei K. P., tretieji asmenys „Swedbank“, AB, V. Z., AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui V. P., prašydama panaikinti santuokos, sudarytos 2002 m. rugsėjo 28 d. Šv. Teresės bažnyčioje, ir įregistruotos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2002 m. spalio 1 d. apskaitos akto įrašą (Nr. 2741); palikti sutuoktiniams pavardes: V. P. ir K. P.; nustatyti sūnų N. P. ir M. P. gyvenamąją vietą su motina K. P.; nustatyti tėvo V. P. ir vaikų M. P. bei N. P. bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą sūnums N. P. ir M. P. po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant K. P.; priteisti iš atsakovo V. P. sūnaus M. P. ir sūnaus N. P. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-07-08 ieškovės K. P. naudai 1209,00 Eur; pripažinti butą/patalpą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), asmenine K. P. nuosavybe; palikti asmenine V. P. nuosavybe žemės sklypą Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą, Ignalinos r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-tvartą, Ignalinos r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pastatą-pirtį Ignalinos r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą Ignalinos r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą Ignalinos r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, atsakovui V. P. ir ieškovei K. P. priteisiant konkretų turtą; už asmenine nuosavybe valdomo turto pagerinimą bei tenkančią didesnę bendro turto dalį priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės naudai piniginę kompensaciją 16 299,50 Eur; pripažinti teises ir pareigas, kylančias iš 2013-02-06 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 13-007596-VA su Swedbank, asmeninėmis V. P. teisėmis ir pareigomis; pripažinti teises ir pareigas, kylančias iš 2006-04-10 sudarytos Vilniaus m. 25-ojo notaro biure notarės J. G. patvirtintos paskolos sutarties tarp J. Z. ir V. P. dėl 31 858,00 Eur asmeninėmis V. P. teisėmis ir pareigomis; priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. P. pateikė patikslintą priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo ieškovei K. P., kuriuo prašo panaikinti V. P. ir K. P. santuokos apskaitos įrašą Nr. 2741, padarytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2002 m. spalio 1 d., nustatyti tėvo V. P. bei sūnų N. P. ir M. P. bendravimo tvarką; padalinti sutuoktiniams priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisti natūra K. P.; kompensuojant ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalies vertę, priteisti iš K. P. V. P. 27 514,00 Eur dydžio kompensaciją; prievolę, kylančią iš 2006-04-10 Paskolos sutarties, sudarytos tarp V. P. ir J. Z., pripažinti solidariąja V. P. ir K. P. prievole; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti natūra V. P.; kompensuojant ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies vertę, priteisti iš V. P. K. P. 1227,00 Eur dydžio kompensaciją; prievolę, kylančią iš 2013-02-06 vartojimo kredito sutarties Nr. 13-007596-VA, sudarytos tarp V. P. ir K. P. ir AB „Swedbank“, pripažinti solidaria V. P. ir K. P. prievole; kompensuojant ½ iš asmeninių lėšų V. P. sumokėtų sumų pagal kredito sutartį Nr. 13-007596-VA, priteisti iš K. P. V. P. 121,46 Eur dydžio kompensaciją; prievolę SEB bankui pagal SEB banko V. P. 2015-09-15 suteiktą 600 Eur dydžio kredito limitą (C. S. kortelės sąskaitą Nr. LT65 7044 0000 5863), pripažinti solidaria V. P. ir K. P. prievole; įpareigoti K. P. perduoti V. P. jo asmeninio naudojimo daiktus; V. P. ir K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir t.t.) priteisti natūra K. P.; kompensuojant ½ kilnojamųjų daiktų dalies vertę, priteisiant iš K. P. V. P. 2 475,00 Eur dydžio kompensaciją; priteisti iš K. P. bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė prašymą išreikalauti ir prie bylos prijungti duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-38-969/20105). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės prašymą mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas tenkinti jos prašymą ir į bylą išreikalauti ir priimti duomenis apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM ((duomenys neskelbtini) str.).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo nepriteisimo. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą priteisti įsiskolinimą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnų M. P. ir N. P. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-07-08 ieškovės K. P. naudai 1209,00 Eur. Byloje esančiais banko duomenimis nustatyta, jog atsakovas K. P. 2016-07-12 pervedė 230 Eur, 2016-08-08 – 150 Eur, 2016-09-12 – 150 Eur, 2016-09-20 – 61 Eur. Iš pateiktų apmokėjimo sąskaitų matyti, jog atsakovas savo nepilnamečiams vaikams pirko drabužius (batus, kopines, marškinėlius, batelius, kelnes,) vaistus, kanceliarines priemones, kas rugpjūčio mėnesiui sudaro 309,78 Eur, rugsėjo – 177,19 Eur. Minėtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas vaikams išlaikymą teikė, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė pagrįstai. Apeliantės argumentai, jog atsakovo pirkti daiktai netiko vaikams, neatitiko jų poreikių, atmestini kaip nepagrįsti. Iš pirkimo kvitų matyti, jog atsakovo pirkti daiktai buvo skirti vaikams. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl šalių turtinės padėties, tinkamai nustatė vaikų poreikius, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas slepia savo pajamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas pagal sudarytą 2015-03-13 darbo sutartį su LITGRID AB, gauna apie 1050 Eur darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas prijungė išrašą apie atsakovo darbovietes ir mokamas išmokas už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-03-14, iš kurio matyti, jog atsakovas nuo 2015-04-08 iki 2017-09-14 dirbo LITGRID AB ir už 2017 m. liepos mėn. jo draudžiamosios pajamos sudarė 1022,33 Eur; 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė 1364 Eur; rugsėjo mėn. - 2929,11 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2017-11-17 atsakovas dirbo UAB „MPDUS ENERGY SOLUTIONS“ ir 2017 m. rugsėjo mėn. jo draudžiamąsias pajamas sudarė 108,83 Eur suma, 2017 m. spalio mėn. 1525,92 Eur suma, o 2017 m. lapkričio mėn. 638,42 Eur suma. Laikotarpiu nuo 2017-11-17 iki 2018-02-08 atsakovas nedirbo (byloje yra pateikta jo kaip bedarbio pažyma). Nuo 2018-02-08 atsakovas dirba savivaldybės įmonėje „KOMPATA“ ir už 2018 m. vasario mėn. jo pajamas sudarė 907,97 Eur. Apeliantė teigdama, jog atsakovas slepia savo pajamas, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik įrodymais pagrįstus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti vaikams išlaikymą. Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vadovavosi tik atsakovo interesais. Teismas analizavo ir vertino vaikų poreikius ir nurodė, jog ieškovės nurodytos vaikų išlaidos yra aiškiai per didelės. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį nustatė įvertinęs tiek vaikų poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini. Nors iš apeliacinės instancijos teismo išreikalautų duomenų matyti, jog 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atsakovo pajamos buvo išaugusios, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. atsakovas pajamų negavo ir tik nuo 2018 m. vasario mėn. dirba SĮ „KOMPATA“, tačiau iš duomenų apie jo gautas pajams už 2018 m. vasario mėn. teigti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas ir jis turi galimybes teikti didesnį išlaikymą, nėra. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos akte nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog minėtame akte yra nurodytas pokalbio su atsakovu turinys, todėl remtis vien akte pacituotais žodžiais ir jų pagrindu konstatuoti, jog išlaikymo dydis turi būti didesnis nei nurodyta, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė nustatytus faktus, atliko išsamų pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų įvertinimą bei pagrindė savo išvadas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, yra atmestini.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti butą asmenine nuosavybe

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti turto dalį asmenine ieškovės nuosavybe. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė netinkamą išvadą. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą pripažinti butą, (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, nors pripažino faktą, jog ieškovės tėvo jai asmeniškai dovanoti pinigai buvo panaudoti paskolai už butą dengti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog šis faktas svarbus tik esant ieškovės pareikštam reikalavimui dėl kompensacijos, nors turėjo išspręsti kompensacijos priteisimo klausimą ir nesant ieškovės reikalavimui pagal (duomenys neskelbtini) str. nuostatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas K. P. ir V. P. vardu. Ieškovė, buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimą asmenine nuosavybe įrodinėjo tuo, jog butas (duomenys neskelbtini), įgytas už tėvo padovanotus pinigus paskolai už butą padengti, kuris išmainytas į kitą erdvesnį butą (duomenys neskelbtini), todėl turi būti pripažintas kaip asmeninė nuosavybė. Atsakovas teigė, jog butas, Maumedžių g. 11-12, Vilnius, įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi ieškovė neišreiškė valios butą įgyti asmeninėn nuosavybėn, be to, atsakovas 2002-12-13 pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą už 20 000 Lt ir pinigus panaudojo buto (duomenys neskelbtini), remontui, o iš ieškovės tėčio J. Z. pasiskolinta 50 000 Lt suma buvo panaudota buto (duomenys neskelbtini), remontui.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog butas (duomenys neskelbtini), įgytas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, buto pirkimui 2003-10-13 paimta banko paskola, kurią iki 2006 m. sutuoktiniai mokėjo iš bendrų šeimos pinigų. Padengus kredito paskolos likutį tėvo dovanotais pinigais (84 681,16 Lt), šalys neperregistravo buto asmenine K. P. nuosavybe ir/arba nenustatė buto dalių (dalinė nuosavybė), atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių investuotas asmenines/bendras lėšas į nekilnojamąjį turtą. Vertinant šalių pateiktus duomenis dėl buto įgijimo ir nuosavybės teisių nustatymo, teismas nustatė, jog K. P. su Vilniaus banku sudarė 2003-09-02 Vartojimo kredito sutartį Nr. 1450318051847-40 dėl 4000 Lt paskolos suteikimo bei 2003-10-13 Kredito sutartį Nr. 1750318011917-03, pagal kurią Vilniaus bankas suteikė 89 300 Lt (25 863,07 Eur) kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui; kredito grąžinimo data 2028-10-12. V. P. ir K. P. 2003-10-10 pirkimo-pardavimo sutartimi iš V. Z. ir J. Z. (ieškovės tėvų) nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 94 000 Lt (27 224,28 Eur). Pateiktoje sutartyje nurodoma, jog 4 700 Lt (1361,21 Eur) pirkėjai sumokėjo pasirašant sutartį, 89 300 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti pardavėjams iki 2003-11-10 į J. Z. sąskaitą (sutarties 2.1, 2.1.1., 2.1.2. punktai); pirkėjams paaiškinta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (sutarties 6.7 punktas). Iš SEB banko 2016-09-28 pažymos matyti, kad 2006-01-18 grąžintas paskolos likutis 24525,36 Eur (84 681,16 Lt) už butą. Sekančią dieną, t.y. 2006-01-19 Pinigų dovanojimo sutartimi, J. Z. padovanoja dukrai K. P. 85 000 Lt (24 617,70 Eur) buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimui. 2006-04-10 Mainų sutartimi V. P. ir K. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą 49,75 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (160 000 Lt vertės) sumainė su J. Z. ir V. Z. nuosavybės teise turėtu 61,52 kv.m. butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (190 000 Lt vertės). Sutarties 8 punkte nurodoma, jog butas pereina K. P. ir V. P. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Sutarties 6 punkte nurodoma, kad butai mainomi be priemokų. Tą pačią dieną, t.y. 2006-04-10, tarp J. Z. ir V. P. sudaroma Paskolos sutartis dėl 110 000 Lt paskolos.Sprendime nurodyta, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog mainų sutartį pasirašiusios šalys, būtų ginčijusios, kad V. P. nėra buto, (duomenys neskelbtini)savininkas, ir kad jis neturėjo teisės Mainų sutartimi perduoti buto ir įgyti kito buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 str. 2d.), todėl sprendžiant klausimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe, yra svarbios šio buto įgijimo aplinkybes. Nustatyta, jog pasirašant 2006-04-10 Mainų sutartį, dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo, pas notarą dalyvavo abi šalys, kurios aiškiai išreiškė savo valią butą įgyti abiejų sutuoktinių nuosavybėn. VĮ „Registrų centre“ butas įregistruotas sutuoktinių jungtine nuosavybe, kas patvirtina, kad sutuoktiniai išreiškė valią butą registruoti sutuoktinių vardu. Įvertintina, kad faktas, kad ieškovės tėvas padovanojo pinigų sumą paskolos daliai už butą, (duomenys neskelbtini), apmokėti, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad butas, (duomenys neskelbtini), vienareikšmiškai tampa ieškovės asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, jog faktas, kad ieškovė dalį paskolos butui įsigyti apmokėjo tėvo dovanotomis lėšomis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo butas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog 2006-01-19 Pinigų dovanojimo sutartimi, J. Z. padovanoja dukrai K. P. 85 000 Lt (24 617,70 Eur) buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimui. Šios pinigų sumos pripažintinos ieškovės asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė minėtos dovanojimo sutarties pagrindu gautus pinigus panaudojo paskolos už ginčo butą dengimui. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovė savo asmeninėmis lėšomis apmokėjo abiejų šalių solidarią prievolę kreditoriui – bankui, ir įgijo teisę į kompensaciją pagal CK 3.98 str. Tačiau solidarios prievolės padengimas asmeninėmis lėšomis nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybės asmenine. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė ieškovės reikalavimą dėl turto, t.y. ginčo buto, pripažinimo asmenine nuosavybe, tačiau nepagrįstai neišsprendė kompensacijos ieškovei priteisimo iš atsakovo klausimą.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju, teismas šeimos bylose nėra varžomas šalių pareikštų reikalavimų ir turi teisę išeiti už pareikšto reikalavimo ribų bei taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus ((duomenys neskelbtini) str.). Todėl teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, jog įsiskolinimas už turtą, šalių įsigytą bendros jungtinės nuosavybės teise, buvo padengtas asmeninėmis vieno iš sutuoktinių lėšų, šiuo atveju iš ieškovės asmeninių lėšų, turėjo pasisakyti dėl kompensacijos priteisimo net ir nesant ieškovės reikalavimo. Kadangi byloje yra visi įrodymai, susiję su asmeninių ieškovės lėšų panaudojimu sumokant kreditą už įsigytą bendrą turtą, šis teismo sprendimo trūkumas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 329 str.). Esant byloje įrodymams, kurie patvirtina, jog ieškovė sumokėjo 24525,36 Eur (84 681,16 Lt) (2006-01-18 grąžintas paskolos likutis už butą) kreditui padengti savo asmeninėmis lėšomis, iš atsakovo jai priteisina pusę šios sumos, t.y. 12 262,68 Eur kompensacija (CK 3.98 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog atsižvelgdamas į nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų padalinimą ir kompensacijų priteisimą bei vieno iš sutuoktinių prievolių įvykdymą, bei įvertinus ieškovei (1227 Eur, 25 Eur, 449,50 Eur) ir atsakovui (27514 Eur, 816,14 Eur) kompensuojamas sumas, teismas iš ieškovės K. P. atsakovo V. P. naudai priteisė 26403,64 Eur (28330,14-1926,50 Eur) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl kompensacijos ieškovei už jos asmeninėmis lėšomis padengtą solidarią prievolę priteisimo, tikslinga įskaityti iš atsakovo priteistos 12 262,68 Eur kompensacijos sumą į ieškovės atsakovui mokėtiną kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ir nurodyti iš ieškovės atsakovui priteisti 14140,96 (26403,64-12262,68) Eur kompensaciją.

Dėl kilnojamų daiktų padalijimo

Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai nustatė kompensacijos dydį, už atsakovo parduotą automobilį Nissan X-trail. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį vadovavosi minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliantė nurodo, jog sutartyje nurodyta žymiai mažesnė kaina, nes teismas neįvertino ieškovės argumentų, jog vidutinė identiško automobilio kaina yra žymiai didesnė. Teismas neatsižvelgė į liudytojos J. G. parodymus apie VĮ Trapiko įmonės paslaugas. Nurodo, jog automobilį atsakovas pardavė be ieškovės žinios. Apeliantė teigdama, jog automobilis buvo parduotas fiktyvia kaina, savo argumentų nepagrindė įrodymais. Byloje pateiktas 2016 m. liepos 12 d. VĮ Trapiko įmonės komercinis pasiūlymas, kuriame nurodoma, jog automobilio Nissan X-trail remontui reikalingos priemonės: variklio kuro purkštukas 4 vnt * 576,95 =2307,80 Eur, sankaba 1 vnt *697,43 Eur, purkštuko keitimas 85 Eur, sankabos keitimas 120 Eur, viso remontas su PVM 3210,23 Eur, patvirtina, jog nustačius automobilio remonto išlaidų dydį, atsakovui tapo per brangu remontuoti automobilį. Apeliantė nurodo, jog teismas neįvertino liudytojos parodymų, kuriais ji nurodė, jog VĮ Trapiko įmonė iš viso tokių paslaugų neteikia. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vien tokiais įrodymais – liudytojų parodymais nepakanka paneigti atsakovo byloje pateiktą rašytinį įrodymą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių tai, jog automobilio būklė buvo gera ir jo rinkos vertė buvo didesnė, nepateikta, todėl skundas šioje dalyje nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str.). Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl kilnojamų daiktų padalijimo. Nurodo, jog padalinti daiktai: koridoriaus drabužių spinta, 200 Eur, virtuvės baldų komplektas, 1000 Eur, indų plovyklė Bosch (100 Eur), orkaitė (100 Eur), kaitlentė (100 Eur), gartraukis (50 Eur), miegamojo lova (200 Eur), miegamojo spinta (200 Eur), stelažai balkonui 2 vnt (150 Eur), neturėjo būti traukiami į dalintino turto sąrašą, nes jie buvo ieškovės tėvų bute, (duomenys neskelbtini), įrengiant butą palikti, todėl jie nėra dalintini, o yra asmeniniai ieškovės daiktai. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovas pripažino, jog šie daiktai yra asmeniniai ieškovės daiktai, todėl teismas pagrįstai juos įtraukė į turto balansą ir padalino. Ieškovė byloje neteikė įrodymų, jog tai yra jos asmeniniai daiktai. Apeliantė skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti asmeninės nuosavybės teise priklausančioje atsakovui sodyboje, esančioje Ignalinos r., (duomenys neskelbtini), esančius kilnojamuosius daiktus. Teismo padaryta išvada, jog tik konkretizavus šeimos daiktus galima priteisti piniginę kompensaciją, yra nepagrįsta ir nelogiška, nes akivaizdu, jog esant sodybai pilnai įrengtai gyventi, ką patvirtina fotonuotraukos, reikalingi daiktai buvo įsigyti bendromis lėšomis. Be to, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių sklypų pagerinimą. Nurodo, jog filmuota medžiaga ir nuotraukos patvirtina, jog turtas naudojamas kaip vientisas vienetas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovei nekonkretizavus, kokie šeimos daiktai yra atsakovo sodyboje, bei nepateikus įrodymų dėl tokių daiktų realaus egzistavimo, tokio ieškovės prašymo nėra pagrindo tenkinti ir jis pagrįstai atmestas. Ieškovės teikti byloje įrodymai nepatvirtina fakto, kad atsakovas už bendrus šeimos pinigus gerino savo asmenine nuosavybe valdomus žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, jog ieškovė neteikė įrodymų apie bendras šeimos investicijas į asmeninius atsakovo žemės sklypus, todėl tinkamai pasisakė dėl ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisti ieškovės naudai kompensaciją už asmenine nuosavybe valdomo turto pagerinimą. Apeliantės nurodyti argumentai, jog jos teiginius patvirtina filmuota medžiaga ir nuotraukos, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta dėl kompensacijos nepriteisimo, nes vien minėtų įrodymų pagrindu (nuotraukomis ir vaizdo įrašais) konstatuoti ir nustatyti, jog pagerinimai ir kokios apimties pagerinimai buvo padaryti bendromis šeimos lėšomis, nėra galimybės.

Dėl prievolių padalijimo

Ieškovė prašė pripažinti teises ir pareigas, kylančias iš 2006-04-10 sudarytos Vilniaus m. 25-ojo notaro biure notarės J. G. patvirtintos paskolos sutarties tarp J. Z. ir V. P. dėl 31 858,00 Eur, asmeninėmis V. P. teisėmis ir pareigomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įsipareigojimai pagal 2006-04-10 Paskolos sutartį yra solidari K. P. ir V. P. prievolė.Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka. Nurodo, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovės teigimu, apie sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties sudarymo metu nieko nežinojo, jokių pinigų nematė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog ieškovė žinojo apie sudarytą paskolos sutartį tarp jos tėvo ir sutuoktinio, nes paskolos sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną pas tą pačią notarę, su jos tėvu. Be to, atsakovo pateikti banko išrašai patvirtina, kad ieškovė pervesdavo atsakovui pinigų tėvams paskolai sumokėti. Taip pat aplinkybę, jog paskola buvo panaudota šeimos poreikiams, o ne asmeninimas atsakovo poreikiams, patvirtina ir liudytojų parodymai byloje. Tokiu būdu sutiktina ir pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalių prievolė pagal 2006-04-10 sudarytą paskolos sutartį tarp J. Z. ir V. P. pripažinta solidaria. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neperkėlė įrodinėjimo pareigos ieškovei, o konstatavimas, jog byloje nėra įrodymų apie tai, jog paskola buvo panaudota asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, nereiškia, jog teismas įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 5 d. apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, jog ieškovė, teikdama ieškinį teismui, sumokėjo 507 Eur žyminį mokestį (2016-09-27). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi teismas atidėjo 707 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė pateikė sąskaitą Nr. 2017-2/5 už suteiktą teisinę pagalbą bei 2200 Eur išlaidų apmokėjimą advokatui (t. 5, b.l. 165). Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 734,88 Eur. (2016-12-12 - 382,38 Eur; 2016-11-22 - 352,50 Eur). Už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą, atsakovas sumokėjo 700,00 Eur ((2016-10-28 - 350 Eur, 2016-11-21 – 200 Eur, 2017-01-16 - 150 Eur). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Paskirstant ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio - 707 Eur priteisimą iš šalių valstybės naudai, atsižvelgiama į apeliacinės instancijos teismo priteistos ieškovei kompensacijos dydį. Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistino žyminio mokesčio dydis padidintinas 276 Eur suma ((12262,68*3 proc.)* 75 proc.) ir iš viso priteistina 723,36 Eur suma (339,36+276+108), o iš ieškovės priteistino žyminio mokesčio dalis atitinkamai mažintina ir iš jos valstybės naudai priteistina 91,64 Eur suma (367,64-276). Iš dalies pakeitus sprendimą ir priteisus ieškovei papildomai kompensaciją, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – 60 procentais, o atsakovo priešieškinis 65 procentais. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė patyrė viso 2707 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1624,20 (2707*60proc.) Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atitinkamai iš ieškovės atsakovo naudai priteista 932,67 (1434,88*65 proc.) Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymus, iš atsakovo V. P. ieškovės K. P. naudai priteistina 691,53 Eur (1624,20-932,67) bylinėjimosi išlaidų.Paduodama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 200 eurų žyminio mokesčio, o likusios 535 eurų žyminio mokesčio sumos sumokėjimas pirmosios instancijos teismo buvo atidėtas iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Apeliantės skundas yra iš dalies patenkintas dėl piniginės kompensacijos priteisimo (reikalavimas apmokestinamas 276 Eur žyminio mokesčio suma), todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 259 (535-276) Eur suma priteistina iš ieškovės valstybės naudai, o nuo patenkintos skundo dalies – 276 Eur sumos žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str.). Ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 600 eurų atstovavimo išlaidas, kadangi skundas tenkintas iš dalies (30 procentų), tai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 180 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 700 eurų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (70 procentų) iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 490 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu įskaičius priteistas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 310 eurų (490-180) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. spendimą iš dalies pakeisti:

dalyje dėl kompensacijos už ieškovei K. P. tenkančia didesnę bendro turto dalį, nurodant priteisti iš ieškovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 14140,96 Eur kompensaciją;dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 691,53 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 723,36 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš ieškovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 91,64 Eur žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 259 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 276 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 310 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.