- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-388-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- J. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1245-1027/2022 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. M., O. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. patikslintu skundu prašė panaikinti antstolio L. J. 2022 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-22-53-1587, įpareigoti antstolį tęsti pareiškėjo naudai iš skolininkės O. T. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1385-844/2018 likusios prievolės 5,69 Eur dydžio 2022 m. sausio 28 d. datai priverstinį išieškojimą.
2. Nurodė, kad pirmesne eile yra priskaičiuojamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą, o skola yra išieškoma paskutinėje eilėje (CK 6.54 straipsnis). Iš skolininkės priverstinai dar neišieškotos pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1385-844/2018 likęs prievolės dydis 2022-01-28 datai yra 5,69 Eur.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1R-76 L. J. nuo 2022 m. kovo 25 d. atleistas iš antstolio pareigų sulaukus įstatymų numatyto amžiaus, o antstolė A. M. paskirta perimti antstolio L. J. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo J. V. skundas atmestas.
4. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0053/18/01484 nustatė, kad 2018 m. spalio 1 d. išieškotojas J. V. antstoliui L. J. pateikė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-1385-844/2018 dėl 1200 Eur skolos, 1110,00 Eur delspinigių, 114,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2424,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,24 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės O. T., jis priimtas vykdyti.
5. 2022 m. sausio 28 d. antstolio L. J. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-53-1587 vykdomoji byla Nr. 0053/18/01484 užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis dokumentas grąžintas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad išieškota 80,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1110,00 Eur delspinigių, 114,58 Eur palūkanų, 1200 Eur skola ir 267,02 Eur palūkanų.
Šalies argumentai
6. Išieškotojas 2022 m. vasario 16 d. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir tęsti išieškojimą. Antstolis L. J. išieškotojui pateikė 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. S-190430, kuriame nurodė, jog išieškotojui abejojant dėl 2022 m. sausio 18 d. visiško vykdomosios bylos Nr. 0053/18/01484 užbaigimo, antstolis rankiniu būdu perskaičiavo 5 proc. palūkanas bei pervestas lėšas ir pažymėjo, kad vykdomoji byla yra pilnai įvykdyta, o jeigu išieškotojas abejoja išieškojimo teisingumu, pasiūlė atvykti susipažinti su byloje esančiais dokumentais. Išieškotojas nesutinka, kad vykdomasis raštas Nr. 2-1385-844/2018 yra įvykdytas ir išieškojimas iš skolininkės yra baigtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Sprendimo vykdymų instrukcijos (toliau – SVI) nuostatomis, reglamentuojančiomis iš skolininko išieškotų lėšų išieškotojams skirstymą, palūkanų apskaičiavimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatomis dėl įmokų paskirstymo eiliškumo, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus. Nustatė, kad kreditorius ir skolininkė nebuvo sudarę susitarimo dėl kitokio nei numato įstatymas lėšų paskirstymo, išieškojimas truko ilgiau nei du metus, iš skolininkės išieškotos sumos iš karto nepakako visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti, todėl vykdomojoje byloje iš skolininkės išieškotos lėšos turėjo būti skirstomos vadovaujantis SVI 95 punktu, CK 6.54 straipsniu.
Iš rankraštinių įrašų, esančių ant vykdomosios bylos Nr. 0053/18/01484 viršelio, nustatė, kad, išieškojus iš skolininkės, pirmiausia, 2018 m. gruodžio 19 d., išieškotojui buvo pervestos 56 Eur dydžio būtinosios vykdymo išlaidos. 2018 m. gruodžio 19 d. išieškotojui taip pat pervesta 39,89 Eur, 2019 m. sausio 31 d. pervesta 48,38 Eur, šias sumas sudėjus gaunama – 88,27 Eur. Iš palūkanų paskaičiavimo byloje Nr. 0053/18/01484 lentelės antrosios eilutės nustatė, kad pirmoji išieškotų palūkanų suma – 8,03 Eur. Iš 88,27 Eur sumos atėmus pirmąją išieškotų palūkanų sumą (8,03 Eur), gaunama 80,24 Eur (88,27 Eur - 8,03 Eur) suma, kuri atitinka iš skolininkės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Iš palūkanų paskaičiavimo byloje Nr. 0053/18/01484 lentelės nustatė, kad pirmiausia buvo išieškomos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos: apskaičiuotos iš viso 130,20 Eur (97,65 Eur + 13,62 Eur + 9,30 Eur + 9,63 Eur) palūkanos buvo išieškotos pirmiausiai (žr. lentelės 3 stulpelio 2-5 eilutes; 8,03 Eur + 34,69 Eur + 59,70 Eur + 27,78 Eur = 130,20 Eur) ir tik tada buvo pradėta išieškoti skola (lentelės 5 eilute, 2 stulpelis), toliau tęsiant procesinių palūkanų skaičiavimą nuo likusios skolos dalies ir iš vėliau išieškotų sumų pirmiausia išieškant šias palūkanas. Taigi išieškotos lėšos buvo paskirstytos tokia tvarka: būtinosios vykdymo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos, palūkanos, skola.
Teismas pripažino, jog išieškotos lėšos buvo paskirstytos vadovaujantis SVI 95 punktu, CK 6.54 straipsniu, pirmiausiai dengiant išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile - palūkanoms, paskutine eile – pagrindinei prievolei (skolai). Teismas, patikrinęs vykdomosios bylos medžiagą, įskaitant rankraštinius prierašus apie piniginių lėšų pervedimą, esančius ant vykdomosios bylos viršelio, bei palūkanų skaičiavimo lentelę vykdomojoje byloje Nr. 0053/18/01484 nenustatė neatitikimų ar klaidų.
Teismas nustatė, kad išieškotojas vertina, jog skolininkė prievolę įvykdė tada, kai išieškota suma buvo antstolio pervesta išieškotojui. Atsižvelgęs tiek į procesinių palūkanų tikslą – skatinti skolininką atsiskaityti su kreditoriumi, tiek į SVĮ 133 punktą, kuriame nustatyta, kad skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos, teismas darė išvadą, kad išieškotojas nepagrįstai palūkanas skaičiuoja iki ir nuo dienos, kuomet, iš skolininkės išieškotą sumą antstoliui paskirsčius, tam tikra jos dalis išmokama išieškotojui. Palūkanų paskaičiavimas už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo, t. y. sumų sumokėjimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki lėšų pervedimo išieškotojui, yra nepagrįstas. Todėl skundžiamas 2022 m. sausio 28 d. antstolio L. J. patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį.
8. Nurodo, kad teismas nenustatė jokių netikslumų pareiškėjo pateiktoje lentelėje atliktuose skaičiavimuose dėl iš skolininkės O. T. priverstinai dar neišieškotos 2022-01-28 datai likusios 5,69 Eur prievolės sumos dydžio. Apeliantui neaišku, kodėl teismas šališkai palaiko visiškai nepagrįstus antstolio L. J. pasisakymus, apie kokias savo abejones antstolis dėsto 2022 m. vasario 23 d. pateiktame rašte Nr. S-190430. Apeliantas pateikė tikslius savo priskaičiavimus, ko antstolis nesugebėjo paneigti. Neaišku, kuo remiantis teismas šališkai nustatė, kad, neva, antstolis rankiniu būdu perskaičiavo 5 proc. palūkanas bei pervestas lėšas ir pažymėjo, kad vykdomoji byla yra pilnai įvykdyta. Ginčijama suma yra dėl kito dalyko – antstolio priverstinai dar neišieškotos likusios 5,69 Eur prievolės, nes skola yra išieškoma paskutinėje eilėje (CK 6.54 straipsnis). Antstolis privalėjo rankiniu būdu perskaičiuoti jo 2022-03-17 skunde dėl antstolio veiksmų pateiktoje lentelėje atliktus skaičiavimus. Apeliantas palūkanas priskaičiavo teisingai, prisilaikant įstatymų, jis vadovaujasi ir CK 57 straipsniu, kadangi su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Skolininkė apelianto naudai privalo sumokėti likusią 5,69 Eur prievolės sumą, kaip ir su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas.
9. Nesupranta, kokiu tikslu teismas nustatė, kad SVĮ 133 punktas, numatantis palūkanų skaičiavimą, nepaneigia iš skolininko gautų piniginių įmokų paskirstymo remiantis CK 6.54 straipsniu, o apriboja palūkanų skaičiavimą nuo palūkanų, palūkanų skaičiavimą nuo tos sumos dalies, kuri jau yra grąžinta. Apeliantas SVĮ 133 punkto reikalavimų nepažeidė. Apeliantui nesuprantama, kokiu pagrindu teismas klaidingai nurodė apygardos teismų nutartis, nors teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas, patikrinęs vykdomosios bylos medžiagą, įskaitant rankraštinius prierašus apie piniginių lėšų pervedimą, esančius ant vykdomosios bylos viršelio, bei palūkanų skaičiavimo lentelę vykdomojoje byloje Nr. 0053/18/01484 šališkai nenustatė neatitikimų ar klaidų.
10. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas nustatė, kad skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis jau tik tada privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos, su tuo jis nesutinka. Pagal CK 6.54 straipsnį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (1–4 dalys).
11. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su 2022 m. sausio 28 d. antstolio L. J. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-53-1587, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0053/18/01484 užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis dokumentas grąžintas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Teigia, kad iš skolininkės priverstinai dar neišieškotos pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1385-844/2018 likęs prievolės dydis 2022-01-28 datai yra 5,69 Eur, mano, kad jo pateikti skaičiavimai, o ne antstolio, yra teisingi.
14. Nors apeliantas nurodo argumentus, kad galimai teismas buvo šališkai, su tuo sutikti nėra pakankamo pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Taigi, aplinkybė, kad šioje civilinėje byloje atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo skundą išnagrinėjusio teisėjo šališkumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių ir nagrinėto klausimo, o deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai ir pasvarstymai vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė.
Byloje iš rankraštinių įrašų, esančių ant vykdomosios bylos Nr. 0053/18/01484 viršelio, nustatyta, kad, išieškojus iš skolininkės, pirmiausia, 2018 m. gruodžio 19 d., išieškotojui buvo pervestos 56 Eur dydžio būtinosios vykdymo išlaidos. 2018 m. gruodžio 19 d. išieškotojui taip pat pervesta 39,89 Eur, 2019 m. sausio 31 d. pervesta 48,38 Eur, šias sumas sudėjus gaunama – 88,27 Eur. Iš palūkanų paskaičiavimo byloje Nr. 0053/18/01484 lentelės antrosios eilutės nustatyta, kad pirmoji išieškotų palūkanų suma – 8,03 Eur. Iš 88,27 Eur sumos atėmus pirmąją išieškotų palūkanų sumą (8,03 Eur), gaunama 80,24 Eur suma, kuri atitinka iš skolininkės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Iš palūkanų paskaičiavimo byloje Nr. 0053/18/01484 lentelės nustatyta, kad pirmiausia buvo išieškomos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos: apskaičiuotos iš viso 130,20 Eur (97,65 Eur + 13,62 Eur + 9,30 Eur + 9,63 Eur) palūkanos buvo išieškotos pirmiausiai (žr. lentelės 3 stulpelio 2-5 eilutes; 8,03 Eur + 34,69 Eur + 59,70 Eur + 27,78 Eur = 130,20 Eur) ir tik tada buvo pradėta išieškoti skolą (lentelės 5 eilute, 2 stulpelis), toliau tęsiant procesinių palūkanų skaičiavimą nuo likusios skolos dalies ir iš vėliau išieškotų sumų pirmiausia išieškant šias palūkanas. Išieškotos lėšos buvo paskirstytos tokia tvarka: būtinosios vykdymo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos, palūkanos, skola. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs vykdomosios bylos medžiagą, įskaitant rankraštinius prierašus apie piniginių lėšų pervedimą, esančius ant vykdomosios bylos viršelio, bei palūkanų skaičiavimo lentelę vykdomojoje byloje Nr. 0053/18/01484 nenustatė neatitikimų ar klaidų. Tokių klaidų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Apeliantas nepateikia konkrečių argumentų, kodėl antstolio pateikti skaičiavimai yra neteisingi, tik deklaratyviai nurodo, jog teisingi skaičiavimai yra jo. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas nustatė, kad skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis jau tik tada privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos.
Pažymėtina, kad išieškotojas savo skaičiavimuose nepagrįstai vertina, jog skolininkė prievolę įvykdė tada, kai išieškota suma buvo antstolio pervesta išieškotojui. Iš vykdomojoje byloje esančių rankraštinių įrašų ant viršelio, taip pat antstolio priimtų išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, kad tam tikros sumos pervestos į depozitą ženkliai anksčiau nei jos pervedamos išieškotojui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad taip pat nesutampa išieškotojo ir antstolio nurodomos netgi trys datos, kada sumos išieškotojui pervestos, kas taip pat turėjo įtakos išieškotojo pateiktų skaičiavimų tikslumui (išieškotojo nurodomos pinigų pervedimo datos 2019-10-31, 2020-07-01, 2021-03-29, tuo tarpu iš rankraštinių įrašų, esančių ant vykdomosios bylos Nr. 0053/18/01484 viršelio matyti atitinkamai datos: 2019-10-30, 2020-06-30, 2021-03-26).
15. Pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatyta CPK VI dalies normų taikymo tvarka vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. CPK 583 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų.
16. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju yra aktualios SVI 133 punkto nuostatos, pagal kurias skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Pagal SVI 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai) kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kad išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui. Antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, teisės aktuose suteikiama teisė nurodyti skolininko prievolės įvykdymo tvarką (kur ir kada konkrečiai turi būti pervedamos lėšos), taip pat skiriamas 30 dienų terminas visoms reikalingoms procedūroms įvykdyti ir lėšoms išieškotojui pervesti. Pažymėtina, kad šiame kontekste antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti. Jis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauna įvykdymą, todėl yra pagrindo vertinti, kad įvykdymą gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).
17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos – tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi jo lėšomis (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkas, įmokėdamas lėšas į depozito sąskaitą, nustoja naudotis svetimomis lėšomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už sumokėtą sumą.
18. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą išaiškinimą dėl antstolio ir išieškotojo teisinio santykio, darytina išvada, kad skolininkas, išieškomą sumą pervedęs antstoliui, įvykdo prievolę išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, todėl laikytina, jog skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Atitinkamai, nuo šio momento (lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą) išieškotojas netenka teisės CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti, kad toliau būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo pateiktas palūkanų apskaičiavimas, kuriame palūkanos apskaičiuotos pagal datas, kuriomis išieškotos sumos buvo gaunamos į pareiškėjo sąskaitą, yra neteisingas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeista.