- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-632-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05505-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- N. L.
- Ieškovas
- K. J.
- Kategorijos
- 2.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10196-947/2015 pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui N. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadas byloje teikiančios institucijos- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. K. J. ieškinyje prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, 2.2 punktą dėl sūnaus D. L. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu N. L., 2.3 punktą dėl N. L. skyrimo sūnaus D. L. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jo pilnametystės ir nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. J.; priteisti iš atsakovo N. L. sūnums D. L. ir M. L. išlaikymą po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną K. J.. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po Kauno apylinkės teismo 2011-06-09nutarties priėmimo tėvas netinkamai rūpinosi sūnumi D. L.. Sūnus išreiškė apsisprendimą nebegyventi su tėvu ir persikelti gyventi į motinos K. J. šeimą. Ieškovė nurodė, kad vaiko noro pasikeitimas yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas taip pat turi galimybę savo abiems sūnums teikti išlaikymą kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
A. N. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo netinkamą rūpinimąsi vaiku ar esminių aplinkybių pasikeitimo egzistavimą. D. L. buvusios mokyklos V. K. progimnazijos pažyma patvirtina, kad būtent tėvas visuomet aktyviai domėjosi sūnaus mokymosi procesu, tuo tarpu ieškovė dvejus metus buvo visiškai atsiribojusi nuo rūpinimosi sūnumi, jo sveikata ir mokslais. Vertinant vaiko išreikštą norą teismas turėtų atsižvelgti į galimą ieškovės spaudimą nepilnamečiui sūnui. Po nepilnamečio vaiko apklausos, atliktos teisme, atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tačiau atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymą po 150 Eur nuo 2015 m. kovo 1 d. Atsakovas nurodė, kad sūnus D. L. pradėjo gyventi su motina tik nuo 2015-08-28, o iki to laiko vaikas gyveno kartu su senele, kuri ir atsakovas sūnų išlaikė. Atsakovas prašė atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį ir priteisti iš jo išlaikymą po 86,89 Eur.
Institucijos, teikusios išvadas byloje, nurodė, kad vaiko interesais jo gyvenamoji vieta yra keistina - nustatytina su motina, prašomas priteisti išlaikymas vaikams atitinka vaikų poreikius, yra adekvatus abiejų tėvų turtinei padėčiai, atitinka protingumo kriterijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovės K. J. ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, nustatytą nepilnamečio D. L. gyvenamąją vietą - nustatė nepilnamečio D. L. gyvenamąją vietą su motina K. J. jos gyvenamojoje vietoje. Pakeitė 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, nustatytą išlaikymo dydį (3.11 punktas) - priteisė iš atsakovo N. L. nepilnamečiui sūnui D. L. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 121,04 Eur nuo 2015 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pakeitė 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, nustatytą išlaikymo dydį (3.11 punktas) - priteisė iš atsakovo N. L. nepilnamečiui sūnui M. L. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 121,04 Eur nuo 2015 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną K. J.. Nurodė sprendimo dalį dėl vaiko D. L. gyvenamosios vietos pakeitimo vykdyti skubiai. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė ieškovei K. J. iš atsakovo N. L. 782,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo N. L. 9,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t. y. vaikui išreiškus norą gyventi su motina ir atsakovui sutinkant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti teismo nutartimi pavirtinos taikos sutarties sąlygą dėl šalių nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamosios vietos ir ją nustatyti su ieškove (motina).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų duomenų bei ieškovės paaiškinimų, vaikų poreikių tenkinimui nurodytos sumos (150 Eur suma per mėnesį iš kiekvieno tėvo) yra pagrįstos, protingos ir būtinos, be to, atitinkančios teismų praktikoje orientacine laikytiną išlaikymo sumą. Teismas ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį vertino kaip gerą. Tai, kad atsakovas yra pajėgus teikti kiekvieną mėnesį dviejų vaikų išlaikymui po 121,04 Eur patvirtina ir tai, kad pats atsakovas pagal 2011 m. birželio 9 d. nutartį privalėjo skirti ne mažiau 231,70 Eur sūnaus D. L. išlaikymui. Atsakovo paaiškinimu, jis tokio dydžio išlaikymą ir skirdavo kiekvieną mėnesį. Be to, atsakovas turi du aukštuosius išsilavinimus, todėl turi realias galimybes gerinti savo turtinę padėtį. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, teismas darė išvadą, kad šiuo metu išlaikymo dydis, teikiamas vieno iš tėvų periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį, yra optimalus ir visiškai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas abiems vaikams yra suteikęs išlaikymą turtu pagal 2009 m. spalio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-15693-364/2009. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad iš priteistino išlaikymo turi būti išskaičiuojamas išlaikymas, suteiktas turtu, t. y. po 28,96 Eur kiekvienam sūnui kas mėnesį iki abiejų vaikų pilnametystės.
Dėl išlaikymo priteisimo momento. Teismas nustatė, kad nepilnamečio D. L. faktinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. kovo 1 d. yra su motina (ne su tėvu). Teismas konstatuoja, kad atsakovo pareiga teikti išlaikymą nepriklauso nuo to ar vaikas tam tikrą laikotarpį gyveno pas senelę, ar pas ieškovę, nes abiem atvejais abu tėvai, o ne senelė, turi teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nuo 2015 m. kovo 1 d. visiškai nusišalino nuo pareigos materialiai išlaikyti ne tik D. L., bet ir nepilnametį M. L., todėl teismas priteisė išlaikymą iš atsakovo abiems nepilnamečiams vaikams nuo 2015 m. kovo 1 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
A. N. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-11-18 sprendimą: priteisti iš N. L. išlaikymą nepilnamečiams sūnums M. L. ir D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki vaikų pilnametystės; perskirstyti 2015 m. lapkričio 18 d sprendimu iš N. L. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą; grąžinti N. L. 2015 m. rugpjūčio 25 d. pavedimu į Kauno apylinkės teismo sąskaitą sumokėtą 20 Eur už liudytojo kelionės išlaidas; priteisti iš K. J. N. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje 2015 m. lapkričio 18 d Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10196-947/2015 palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nepilnamečio šalių sūnaus D. L. faktinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. kovo 1 d. yra kartu su motina K. J.. Teismas rėmėsi vien tik ieškovės bei nepilnamečio vaiko paaiškinimais, tačiau nevertino eilės byloje esančių įrodymų, paneigiančių teismo išvadą, kad D. L. gyveno su ieškove nuo kovo 1 d. Teismas pažeidė CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai bei nepagrįstai nustatė esminę aplinkybę – faktinio vaiko apsigyvenimo pas ieškovę pradžios datą.
2. Teismas neįvertino, kad kovo 5-9 dienomis vaikas buvo hospitalizuotas LSMU ligoninės vaikų akių ligų skyriuje, o po šio gydymo D. nuo kovo 16 d. iki balandžio 3 d. buvo gydomas Abromiškių reabilitacinėje ligoninėje. Būdamas gydymo įstaigose, vaikas negalėjo tuo pačiu metu gyventi pas ieškovę. Teismas be pagrindo nenustatė aplinkybės, kad nuo balandžio 14 d. apsirgęs sūnus apelianto leidimu apsistojo pas močiutę O. V..
3. Teismas nevertino liudytojo R. C. parodymų, kuris paaiškino, kad vežiodavo D. pirmadieniais vėlai vakare ir šeštadieniais anksti ryte maršrutu nuo Aleksoto turgaus (šalia kurio gyvena D. močiutė O. V.) iki G. J. gimnazijos laikotarpiu iki 2015 metų vasaros.
4. Aplinkybę, kad sūnus nuo balandžio 14 d. iki rugpjūčio 28 d. gyveno ne pas ieškovę, o pas močiutę įrodo byloje esantys duomenys iš UAB „Bitė Lietuva“ apie SIM abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš UAB „Kauno autobusai“ apie elektroninio bilieto panaudojimą. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad iki birželio 2 d. D. lankė G. J. gimnaziją, o visą laikotarpį nuo balandžio 4 d. iki rugpjūčio 28 d. jis gyveno su močiute, išskyrus keletą savaitgalių, kuriuos praleisdavo pas mamą arba su ja kažkur išvykdavo, ar laikotarpį kai buvo AB Lietuvos Geležinkeliai moksleivių stovykloje Ignalinoje nuo birželio 29 d. iki liepos 10 d. bei lankėsi pas močiutę, t.y. apelianto mamą Upynoje, Šilalės rajone nuo rugpjūčio 22 d. iki rugpjūčio 24 d. UAB „Kauno autobusai“ apie D. elektroninio bilieto panaudojimą ataskaitoje dominuoja pagal O. V. adresą esanti stotelė „Aleksoto poliklinika“.
5. Kad nuo 2015 m. kovo 1 d. D. dar negyveno pas ieškovę matyti iš byloje esančių šalių susirašinėjimų (e-pašto 2015 m. kovo 13 d. bei balandžio 14 d. laiškų) turinio. Teismas neįvertino, kad nors K. J. teigė, kad pas ją sūnus gyvena nuo 2015 m. kovo 1 d., tačiau kovo 13 d. ir balandžio 14 d. jos atsiųstuose e-laiškuose reikalauja, kad apeliantas išleistų D. į sanatoriją, tuo pačiu nurodydama, kad D. turėjo savo, t.y. apelianto duotų kišenpinigių 30 eurų, kad balandžio 14 d. ji pasiėmė jį iš močiutės ir, kad D. su apeliantu gyventi daugiau nebenori. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Bitė Lietuva“ ataskaita apie D. SIM kortelės NR (duomenys neskelbtini) buvimo vietą: balandžio 14 d. ryte jis dar naudojosi mobiliu ryšiu būdamas pas močiutę, o tos dienos vakare bei kitas tris dienas praleidžia pas mamą ir pas močiutę grįžta balandžio 17 d. vakare. K. D. naudojosi SIM kortelės numeriu (duomenys neskelbtini), teismui turėjo būti akivaizdu iš paties D. paaiškinimų. D. naudojimąsi minėtu SIM kortelės numeriu patvirtina ir kiti sutampantys įrodymai, tokie kaip apelianto paaiškinimai teismo posėdžio metu.
6. Teismas neįvertino, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, ir D. aiškino, kad vaikas gyveno pas ieškovės motiną O. V. S. g., Kaune, tačiau nurodė tik ieškovei naudingą laikotarpį, t.y., kad tai buvo iki 2015 m. kovo 1 d. T. D. paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu visiškai priklauso nuo ieškovės, lyginti juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Turėjo būti įvertinta ir tai, kad D. L. prieš duodamas paaiškinimus neprisiekė.
7. Teismas netinkamai, nepagrįstai nustatė priteistino kiekvienam apelianto vaikui kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį. Nepagrįsta teismo išvada, kad nustačius D. L. gyvenamą vietą su motina atsirado pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tik tai, kad vaikui reikia pirkti akinius nesudaro pagrindo pakeisti jo išlaikymo dydį, juolab šalys šią aplinkybę, kaip ir vaiko sveikatos būklę įvertino sudarydamos tarpusavio ankstesnius teismo patvirtintus susitarimus dėl išlaikymo.
8. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, kad reikalaujant pakeisti nustatytą išlaikymo dydį, būtina pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovė neįrodė, kad vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės vaiko poreikių lentele. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo (kasos čekio, kvito ir pan.), patvirtinančio, išlaidas nurodytas šioje lentelėje bent už vieną mėnesį.
9. Teismas tinkamai neįvertino šalių materialinės padėties, todėl nepagrįstai ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį vertino vienodai- kaip gerą. Teismas tinkamai neįvertino, kad byloje yra pareikšti reikalavimai priteisti iš apelianto išlaikymą dviem vaikams. Dėl to teismas nepagrįstai pasisakė, kad vaikų išlaikymo dydis 150 Eur per mėnesį yra optimalus ir visiškai pagrįstas. Įvertinus tarp ginčo šalių 2009 m. ir 2011 m. sudarytus teismų patvirtintus susitarimus, atskaičiavus apelianto skirtą išlaikymą turtu, kiekvienam iš vaikų išlaikyti iš apelianto teismas turėjo priteisti ne didesnę nei 86,89 Eur (231,69 Eur/mėn - 57.92 Eur / 2) kas mėnesi mokamą sumą. Būtent ši suma būtų pagrista ir teisinga, įvertinant ne tik ankstesnius susitarimus, byloje esančius įrodymus, bet ir CK 3.192 str. 2 d. bei CK 3.198 str. nustatytą reglamentavimą. Išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas tik nuo 2015-08-28 t. y. faktinio D. apsigyvenimo pas ieškovę dienos.
10. Teismas bylinėjimosi išlaidas byloje paskirstė pažeidžiant CPK 93 str. nuostatas, nes šią normą taikė netinkamai. Ieškovė byloje reikalavo priteisti išlaikymą vaikams po 150 Eur/ mėn. Teismas priteisė išlaikymą po 121,04 Eur/mėn, t.y. buvo patenkinta 80,69 proc. reikalavimo sumos (121,04 Eur /150 Eur * 100). Tokiu būdu teismas pagal priimtą sprendimu turėjo priteisti ne 750 Eur už advokatės teisinę pagalbą, bet tik 605,17 (750 Eur * 80,69 proc.). Taip pat proporcingai patenkintam reikalavimui teismas turėjo ieškovei priteisti iš apelianto ne 32 Eur žyminio mokesčio, bet tik 25,82 Eur (32 Eur* 80,69 proc.). Taip pat iš apelianto nepagrįstai priteistos 9,98 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Dalis šių išlaidų - 1,92 Eur (9,98 Eur * 19,21 proc.) - turėjo būti priteista ir iš ieškovės, nes jos ieškinys tenkintas tik iš dalies. Be to, 2015 m. rugpjūčio 14 d. apeliantas buvo įpareigotas pervesti į teismo sąskaitą 20 Eur galimoms liudytojos O. V. kelionės išlaidoms padengti. Liudytoja O. V. į teismo posėdį neatvyko. Nepaisant to, teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl apelianto sumokėtų 20 Eur sumos grąžinimo.
Atsiliepimas
I. K. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovei 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Šioje byloje apelianto pareiga įrodyti, kad po 2015 m. kovo 1 d. vaikas gyveno su juo ir jis pilnai išlaikė savo sūnų D., tačiau jokių įrodymų nepateikė. 2015-10-06 teismo posėdyje apklaustas sūnus D. L. patvirtino, kad su tėvu gyveno tik iki 2015 m. kovo mėn. Nuo 2015 m. kovo mėn. 1 d. abiem vaikais – D. ir M. rūpinosi tik ieškovė. Apeliantas nei vienam iš vaikų nuo to laikotarpio jokio išlaikymo neteikė. Ieškovės pastangomis ir lėšomis vaikas buvo vežamas į ligoninę, sanatoriją. Prieš vykstant į sanatoriją, tėvo el. laišku 2015-03-13 buvo paprašyta skirti dalį pinigų už naujus akinius, bet tėvas atsisakė. Iš ligoninės ir sanatorijos vaikas sugrįžęs apsigyveno pas ieškovę. D. L. pripažino, kad grįžęs iš sanatorijos jis svečiuodavosi pas močiutę, tačiau ji jam išlaikymo neteikė, be to svečiavimasis nesudaro pagrindo bei teisės apeliantui nebeteikti išlaikymo savo vaikui. O. V. 2015-10-29 pareiškime nurodė, jog nuo 2015 m. kovo mėn. jokių pinigų iš atsakovo nėra gavusi ir, kad nuo š.m. (t.y. 2015 m.) kovo mėn. jos anūku D. L. rūpinasi jo mama ir pas ją anūkas gyvena. D. L. būnant „(duomenys neskelbtini)“ stovykloje apeliantas taip pat jokio išlaikymo neteikė.
Šalies argumentai
2. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino liudytojo R. C. parodymų. Tačiau šis liudytojas apklaustas 2015-10-13 teismo posėdyje aiškino, kad pirmadieniais nuo 18 val. iki 20 val. žaisdavo krepšinį ir jis 21 val. pats nuveždavo D. ir paleisdavo jį prie Aleksoto turgaus. Tačiau tai ne tėvo gyvenamosios vietos rajonas. Liudytojo teigimu, nuo 2015 m. pavasario jis nebendravo su D. Į klausimą ką prie turgavietės darydavo D. atvežus jį, šis liudytojas atsakyti negalėjo. Šis liudytojas nepatvirtino ir atsakovo teiginių, kad tėvas rūpinosi sūnumi D. L. ir, kad po 2015 m. kovo 1 d. tėvas tikrai teikė savo sūnui išlaikymą.
3. Apelianto nurodytas telefono numeris priklauso O. V., todėl teismui pateikti atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ duomenys taip pat nepatvirtina apelianto teiginių, kad jis po 2015- 03-01 išlaikė savo sūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo teikiami duomenys dėl telefoninių skambučių yra apie telefono savininkę O. V., kuri nėra byloje nei šalis, nei proceso dalyvis, todėl nesant šio asmens sutikimo vadovautis tokiais įrodymais teismas negali, nes tai prieštarauja LR Konstitucijos 22 straipsniui. Be to, telefoniniai pokalbiai ar sms žinutės negali patvirtinti nei to asmens gyvenamosios vietos, nei tuo labiau išlaikymo fakto.
4. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė 2015-04-16 apklausė D. L. ir jau tada nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta šiuo metu yra(duomenys neskelbtini). (1 t. b.l. 34), t.y. ieškovės gyvenamoji vieta. Atsakovas iš esmės ir pats teismo posėdžio metu pripažino, kad sūnus nustojo gyventi kartu su tėvu nuo 2015-03-01, tačiau teigė, kad pas motiną pradėjo gyventi tik nuo 2015-08-28.
5. Apeliantas teigia, kad teismas tinkamai neįvertino duomenų, gautų iš UAB „Kauno autobusai“ apie D. elektroninio bilieto panaudojimą, tačiau važinėjimas miesto transporto priemonėmis taip pat nepatvirtina nei bilieto turėtojo gyvenamosios vietos, nepatvirtina ir apelianto teiginių dėl išlaikymo savo sūnui teikimo.
6. Apelianto visi argumentai, kad sūnus galėjo teisme meluoti ir sakyti netiesą, yra atmestini. Sūnaus išsakyti argumentai bei nurodytos faktinės aplinkybės, jei jos ir nepriimtinos ar nepatinka atsakovui, tai nereiškia, kad sūnus, duodamas paaiškinimus teismui nedalyvaujant šalims, melavo ir sakė netiesą. Sūnaus teiginius patvirtina ir rašytiniai įrodymai byloje.
7. Apeliantas neturi jokių sveikatos problemų, yra pakankamai jaunas ir pilnai darbingas žmogus. Atsakovas nesiima jokių priemonių, kad užsidirbti daugiau pinigų ir prisidėti prie vaikų tinkamo išlaikymo. Atsakovas gyvena vienas savo motinai priklausančiame bute. Tai, kad apeliantas neturintis sveikatos problemų, nėra įsigijęs savo vardu jokio nekilnojamojo turto, o dar 2007-07-05 įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno m. sav., nesutiekia pagrindo tokį asmenį atleisti nuo pareigos tinkamai rūpintis savo 2-iem nepilnamečiais vaikais. Apelianto reikalavimas priteisti iš jo po 86,89 Eur kiekvienam vaikui jo išlaikymui yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neprotingas.
8. Teismo priteistos iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidos (750 Eur už advokatės paslaugas ir 32 Eur žyminio mokesčio) negali būti mažinamos, nes jos ženkliai mažesnės, nei nurodyta Rekomendacijose.
9. Apelianto reikalavimas grąžinti jam 20 Eur už liudytojos O. V. kelionės išlaidas turėjo būti pateiktas ne apeliacinės instancijos teismui, o pirmos instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-15693-364/2009, nutraukė šalių santuoką, vaikų D. L. ir M. L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Minėtu teismo sprendimu teismas nusprendė, kad sūnaus D. L. išlaikymui iki jo pilnametystės tėvas N. L. skiria 400,00 Lt kiekvieną mėnesį, o sūnaus M. L. išlaikymui iki jo pilnametystės tėvas N. L. skiria 300,00 Lt kiekvieną mėnesį. Sprendimu taip pat buvo nustatyta, kad kitą dalį išlaikymo tėvas N. L. teikia turtu (po 100,00 Lt kiekvienam vaikui; D. L. – 8400,00 Lt, M. L. - 18800 Lt). Bendra suma, kurią kaip išlaikymą tėvas N. L. suteikė turtu, sudarė 27200,00 Lt sumą.
Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, teismas patvirtino bylos šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Sūnaus M. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina K. L., o sūnaus D. L. – su tėvu. Nutartimi buvo patvirtinta, kad K. L. įsipareigoja teikti sūnui M. L., o N. L. sūnui D. L. nuolatinį išlaikymą gyvenamuoju būstu, maistu, drabužiais ir kitomis formomis, kurios turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikų vystymuisi; teikiamo išlaikymo dydis pinigine išraiška turi būti ne mažesnis kaip 800,00 Lt vienam vaikui per mėnesį.
Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu pakeitė 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, nustatytą nepilnamečio D. L. gyvenamąją vietą - nustatė nepilnamečio D. L. gyvenamąją vietą su motina K. J. jos gyvenamojoje vietoje. Pakeitė 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, nustatytą išlaikymo dydį (3.11 punktas) - priteisė iš atsakovo N. L. nepilnamečiui sūnui D. L. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 121,04 Eur nuo 2015 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pakeitė 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, nustatytą išlaikymo dydį (3.11 punktas) - priteisė iš atsakovo N. L. nepilnamečiui sūnui M. L. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 121,04 Eur nuo 2015 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną K. J..
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, t. y. su priteistu po 121,04 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžiu kiekvienam vaikui, teigdamas, kad priteistas išlaikymas nėra proporcingas vaikų poreikiams ir jo turtinei padėčiai.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nepilnamečiui D. L. buvo beveik 17 metų, nepilnamečiui M. L. – 8 metai. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. patvirtinta taikos sutartimi nebuvo susitarta dėl konkretaus išlaikymo teikimo, t.y. nebuvo nustatyta, kokio dydžio išlaikymą teikia kiekvienas iš tėvų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pakeisti nustatytą išlaikymą.
Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalinga skirti po 150,00 Eur kiekvienam iš tėvų. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles, kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jose nurodytos tik būtinosios išlaidos, jose nėra nepagrįstų išlaidų, kurios vaikams būtų nereikalingos. Byloje yra pateikti įrodymai, kad nepilnametis D. L. turi specialiųjų poreikių, susijusių su rega. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų duomenų bei ieškovės paaiškinimų, vaikų poreikių tenkinimui nurodytos sumos (150,00 Eur suma per mėnesį iš kiekvieno tėvo) yra pagrįstos, protingos ir būtinos, be to, atitinkančios teismų praktikoje orientacine laikytiną išlaikymo sumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas abiems vaikams yra suteikęs išlaikymą turtu pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15693-364/2009, todėl iš prašomo priteisti 150 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui pagrįstai išskaičiavo išlaikymą suteiktą turtu, t.y. po 28,96 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės vaiko poreikių lentele, nes ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo (kasos čekio, kvito ir pan.), patvirtinančio išlaidas. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes esant tokiai situacijai, taikytinas kasacinio teismo praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 350 Eur), kartu atsižvelgiant į šalių galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą, kadangi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008).
Teismas vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių turtinę padėtį šių reikalavimų nepažeidė.
Teismas nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą Kaune, ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 900,00 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Atsakovo pajamos per dvi darbovietes sudaro daugiau kaip 600,00 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra pajėgus teikti kiekvieną mėnesį dviejų vaikų išlaikymui po 121,04 Eur , nes pagal Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį privalėjo skirti ne mažiau 231,70 Eur (800,00 Lt) sūnaus D. L. išlaikymui. Atsakovo paaiškinimu, jis tokio dydžio išlaikymą ir skirdavo kiekvieną mėnesį. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas turi du aukštuosius išsilavinimus (anglų k. filologija, teisės magistras), todėl turi realias galimybes gerinti savo turtinę padėtį.
Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį.
Dėl išlaikymo momento
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nepilnamečio šalių sūnaus D. L. faktinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. kovo 1 d. yra kartu su motina K. J.. Jo nuomone, išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas tik nuo 2015-08-28 t. y. faktinio D. apsigyvenimo pas ieškovę dienos, nes sūnus D. nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. gyveno pas močiutę O. V..
Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nepilnamečio D. L. faktinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. kovo 1 d. yra su motina. Ši faktinė aplinkybė nustatyta iš šalių žodinių paaiškinimų, nepilnamečio D. L. apklausos. Kauno apylinkės teismo 2015-10-06 teismo posėdyje apklaustas nepilnametis sūnus D. L. patvirtino, kad su tėvu gyveno tik iki 2015 m. kovo mėn. Į bylą pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir D. L. 2015-04-16 apklausos protokolas, iš kurio matosi, kad D. L. patvirtino, kad jis gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad D. L. 2015 m. kovo 5-9 dienomis buvo ligoninėje, o nuo 2015 m. kovo 16 d. iki balandžio 3 d. buvo gydomas Abromiškių reabilitacinėje ligoninėje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sūnus D. L. šiuo laikotarpiu gyveno su atsakovu, kad atsakovas juo rūpinosi ir teikė išlaikymą. A. N. L. nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad po 2015 m. kovo 1 d. išlaikė savo sūnų D. L. ir sūnus D. L. iki 2015-08-28 gyveno pas senelę O. V.. Šių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklaustas liudytoju R. C..
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sūnaus D. L. faktinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. kovo 1 d. yra kartu su motina ir pagrįstai priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2015 m. kovo 1 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
A. N. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pažeidžiant CPK 93 str. nuostatas, nes šią normą taikė netinkamai. Ieškovė reikalavo priteisti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, o teismas priteisė po 121,04 Eur, t.y. buvo patenkinta 80,69 proc. reikalavimo sumos, todėl teismas ieškovei už advokatės atstovavimą turėjo priteisti ne 750 Eur, o tik 605,17 (750 Eur x 80,69 proc.). Taip pat proporcingai patenkintam reikalavimui teismas turėjo priteisti ieškovei ne 32 Eur žyminio mokesčio, bet tik 25,82 Eur (32 Eur x 80,69 proc.). Iš atsakovo priteistų 9,98 Eur išlaidų valstybei, 1,95 Eur turėjo būti priteista ir iš ieškovės, nes ieškinys tenkintinas iš dalies. Taip pat atsakovas į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 20 Eur galimoms liudytojos O. V. kelionės išlaidoms padengti. Nors liudytoja į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl jo sumokėtų 20 Eur grąžinimo.
Ieškovė ieškinio pareiškimu prašė pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bei priteisti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Sutinkamai su CPK 80 straipsnio 7 dalimi sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovės neturtinis reikalavimas tenkintas visiškai, t.y. nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove K. J., todėl teismas pagrįstai jos sumokėtą 32 Eur dydžio žyminį mokestį priteisė iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies (80,69 proc.), todėl yra pagrindas ieškovei priteistas 750 Eur atstovavimo išlaidas sumažinti iki 605,17 Eur.
Iš mokėjimo pavedimo kopijos (t. 2, b. l. 69) matosi, kad atsakovas į Kauno apylinkės teismo sąskaitą sumokėjo 20 Eur užstatą už liudytojos O. V. kelionės išlaidų atlyginimą. Kadangi liudytoja į teismo posėdį neatvyko, todėl apelianto sumokėtą užstatą yra pagrindas grąžinti (CPK 101 str. 2 d.).
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, tačiau yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
I. K. J. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 450 eurų išlaidų, tai patvirtina 2016 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 471171 (t. 2, b. l. 85). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties, nei sudėtingos, atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokatė, dalyvavusi ir pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir ieškovei priteistina 300 eurų (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Priteistas ieškovei K. J. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 782,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 637,17 Eur (šešių šimtų trisdešimt septynių eurų 17 centų).
Papildyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį – grąžinti N. L. a. k. (duomenys neskelbtini) į Kauno apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-08-28 sumokėtą 20 Eur užstatą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. L. a. k. (duomenys neskelbtini) K. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tirs šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.