- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-2488-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05505-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- N. L.
- Ieškovas
- K. J.
- Trečiasis asmuo
- D. L., G. J.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10196-947/2015 pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui N. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tretieji asmenys D. L., G. J., institucijos, teikiančios išvadas byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui N. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė K. J. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo N. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. L. ir M. L. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Ieškovė nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. bylos šalių nepilnamečiai sūnūs gyvena kartu su motina, atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad vaikai nuo 2015 m. kovo mėn. gyvena su ieškove, tačiau išlaikymo vaikams neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo N. L. nepilnamečiui sūnui M. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 115,85 Eur iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-10196-947/2015, ieškovę K. J. paskyrė nepilnamečiui sūnui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys turi du vaikus: D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-15693-364/2009. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi buvo pakeista vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymas. Minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad M. L. gyvenamoji vieta yra su motina K. L., o D. L. - su tėvu N. L.. Teismo nutartimi taip pat buvo nustatyta, kad K. L. įsipareigoja teikti sūnui M. L. išlaikymą, o N. L. - sūnui D. L.. Teismas ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo D. L. priteisimo iš jo tėvo (atsakovo) netenkino, konstatavęs, jog D. L. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu (atsakovu) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris šiai dienai nėra pakeistas ir yra galiojantis visa apimtimi, o ieškovė pareiškusi prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, nepareiškė prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Iš prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių teismas sprendė, jog neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini), interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs šio nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas, nepilnamečio sūnaus motinos teigimu, šiuo metu sūnui išlaikymo visiškai neteikia. Ieškovė prašė priteisti nepilnamečiui sūnui M. L. po 150 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį. Teismas konstatavo, kad bylos šalys taikos sutartyje numatė, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga 800 Lt (231,70 Eur) suma, todėl laikė, kad vienas iš tėvų turėtų teikti vaikui 115,85 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas priteisė laikiną išlaikymą M. L. po 115,85 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas N. L. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo N. L. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-10196-947/2015, priteisto laikino išlaikymo sumą sumažinant iki 86,89 Eur, likusioje dalyje 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad vaikų išlaikymo dydis buvo nustatytas 2009 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15693-364/2009 patvirtinta Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi buvo nustatyta, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvas skiria po 100 Lt per mėnesį išlaikymą turtu iki jų pilnametystės. Dėl šios aplinkybės atsakovui buvo priteista mažesnė kompensacija už buvusiai sutuoktinei tekusį turtą. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. patvirtino šalių taikos sutartį nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, kurios 3.11 punktu buvo nustatyta, kad teikiamas išlaikymo dydis vienam vaikui ne mažesnis nei 800 Lt per mėn. (231,69 Eur). 2011 m. taikos sutartimi nebuvo keičiama 2009 m. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata apie atsakovo skirtą išlaikymą vaikams turtu. Taigi, nors teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priteisdamas laikiną išlaikymą vaikui 115,85 Eur sumoje ir rėmėsi šalių sudaryta taikos sutartimi, tačiau neįvertino atsakovo jau teikiamo 100 Lt (28,96 Eur) dydžio išlaikymo turtu. Dėl to, susumavus teismo priteistą laikiną išlaikymą 115,85 Eur ir atsakovo jau teikiamą 28,96 Eur išlaikymą turtu, bendra vienam vaikui teikiamo išlaikymo suma yra 144,81 Eur, ir tai reiškia, kad ji beveik siekia ieškovės ieškiniu reikalaujamą 150 Eur vienam vaikui sumą, nors byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, galutinis sprendimas nepriimtas. Atsakovas pripažįsta savo pareigą skirti išlaikymą, tačiau mano, kad skundžiama nutartimi priteista suma, kol vyksta ginčas, turėjo būti ne didesnė nei 86,89 Eur (115,85 - 28,96 = 86,89). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. šalių susitarimus, patvirtintus teismo nutartimis, todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nevertino abiejų tėvų materialinės padėties, kuri yra skirtinga, todėl nepagrįstai nustatė, kad vienas iš tėvų vienam vaikui turi teikti 115,85 Eur išlaikymą kas mėnesį. Nebuvo įvertinta, kad ieškovė gyvena sutuoktinio name ir turi nuosavą butą, gauna 936 Eur pajamų kas mėnesį, kai tuo tarpu atsakovas, dirbdamas pedagogu keliose darbovietėse, gauna 617,72 Eur pajamų kas mėnesį, važinėja senu automobiliu ir neturi įgijęs jokio nekilnojamo turto. Teismas be pagrindo netaikė CK 3.192 straipsnio 2 dalies normos, pagal kurią išlaikymo vaikui dydis turi būti ne tik proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, bet ir proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ši norma taikytina ir sprendžiant ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Teismas turėjo vadovautis ir CK 3.198 straipsniu, pagal kurį, kai priteisiamas išlaikymas dviem ar daugiau vaikų, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris leistų patenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismas neįvertino, kad byloje yra pareikšti reikalavimai priteisti iš atsakovo išlaikymą dviem vaikams, todėl iš atsakovo turėjo būti priteistas laikinas išlaikymas M. L. ne didesnis nei 86,89 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė K. J. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15693-364/2009. Vaikų D. L. ir M. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. L. (J.). Šiame teismo sprendime nurodyta, kad „N. L. tenka turtas, kurio vertė 96 629 Lt, tame tarpe kompensacija už K. L. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį 50 000 Lt bei 27 200 Lt vertės pagerinimai, kuriuos N. L. perduoda K. L. nepilnamečių vaikų D. ir M. L. išlaikymui turtu. Minusavus prievoles UAB „Ūkio banko lizingas“ 4 600 Lt ir D. K. 7 200 Lt, lieka 84 826 Lt. Tačiau šiame teismo sprendime nurodyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, K. L. per mėnesį sumoka N. L. 50 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį bei K. L. prisiėmė prievoles pagal vartojimo sutartį AB Swedbank 65 278 Lt, P. V. 3 500 Lt, D. K. 3 700 Lt, kuriuos K. L. įpareigota sumokėti per 3 metus nuo santuokos nutraukimo. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei teismo sprendime, kuriuo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, akivaizdžiai matyti, kad už tą turtą, kurį N. L. nurodė kaip išlaikymą savo vaikams turtu, K. J. sumokėjo N. L. 50 000 Lt piniginę kompensaciją bei viena atsiskaitė su nurodytais kreditoriais. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog „sūnaus D. L. išlaikymui iki jo pilnametystės tėvas N. L. skiria 400 Lt (įskaitant 100 Lt specialiems poreikiams) kiekvieną mėnesį. Sūnaus M. L. išlaikymui iki jo pilnametystės, tėvas N. L. skiria 300 Lt kiekvieną mėnesį, sumokėdamas pinigus iki einamojo mėnesio dešimtos dienos. Kitą dalį išlaikymo tėvas N. L. teikia turtu, perduodamas K. L. pagerinimus sumoje 27 200 Lt (po 100 Lt kiekvienam vaikui). Iki pilnametystės liko: D. 84 mėn. x 100 Lt =8 400 Lt ir M. 188 mėn. x 100 Lt = 18 800 Lt. Bendra suma, kurią išlaikymą tėvas N. L. teikia turtu yra 27 200 Lt“. 2011-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, pakeitus vaikų gyvenamąsias vietas ir sūnaus M. L. gyvenamąją vietą toliau liekant nustatyta su K. L., o D. L. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu N. L., abi šalys įsipareigojo, kad kiekvienam vaikui išlaikymo dydis pinigine išraiška turi būti ne mažesnis kaip 800 Lt (231,70 Eur) kiekvienam vaikui per mėnesį, t. y. po 115,85 Eur kiekvienam iš tėvų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį, atsižvelgė į Taikos sutartį, kurią patvirtino teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Atsakovas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš jo priteistas 115,85 Eur laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-03-01 iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas jau teikia 100 Lt (28,96 Eur) išlaikymą turtu, todėl prašė priteistą laikiną išlaikymą sumažinti iki 86,89 Eur (115,85-28,96).
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento. Pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.). Vaiko išlaikymo paskirtis – užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį 115,85 Eur, atsižvelgė į šalių patvirtintą 2011 m. birželio 9 d. nutartimi taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, kurioje šalys susitarė, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga 800 Lt (231,70 Eur) suma, todėl laikė, kad vienas iš tėvų turėtų teikti vaikui 115,85 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismas civilinę bylą Nr. e2-10196-947/2015 dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo išsprendė iš esmės ir 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, pakeitė 2011 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 nustatytą išlaikymo dydį (3.11 punktas) ir priteisė iš atsakovo N. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. L. ir M. L. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 121,04 Eur kiekvienam vaikui nuo 2015 m. kovo 1 iki vaikų pilnametystės. Kaip matyti, teismas, sumažindamas ieškovės prašomo priteisti po 150 Eur išlaikymo dydį, įvertino aplinkybę, jog iš priteistino išlaikymo turi būti išskaičiuojamas išlaikymas suteiktas turtu (28,96 Eur). Nagrinėjamuoju atveju skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymo dydis (115,85 Eur) yra mažesnis už priteistą materialinį išlaikymą (121,04 Eur) 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu, todėl mažinti jo nėra pagrindo, nors teismo sprendimas ir nėra įsiteisėjęs.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis 115,85 Eur nepilnamečiui M. L. kas mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10196-947/2015 atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 325 Eur. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, atsižvelgė į teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų.
Pažymėtina ir tai, jog teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo, neturėjo pareigos išsamiai įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų vertinimo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.