Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama E. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10498-2023 teisėtumo ir pagrįstumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10498-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2023 m. kovo 22 d., 14.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, užvažiavo ant kliūties ir ją apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus. Už administracinio nusižengimo padarymą E. P. paskirta 10 Eur dydžio bauda.

2. E. P. skunde nurodo, kad yra nekaltas, nesutinka su nutarimu ir su jam paskirta 10 Eur bauda.

3. Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su nutarimu, kadangi apie jį nebuvo informuotas ir negavo jokio paaiškinimo dėl baudos paskyrimo. Taip pat jis nebuvo informuotas apie šios bylos eigą.

4. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodo, kad tenkinti E. P. skundą ir naikinti Skundžiamą nutarimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

5. Atsiliepime nurodoma, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visas bylos aplinkybes, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinio nusižengimo padarymo faktas yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, eismo įvykio vietos schema ir kita medžiaga. Vien tai, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nevertino taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir padarė jam nepalankias išvadas dėl kaltės, savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra neteisėtas.

6. Atsiliepime pažymima, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir KET, todėl E. P. kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis turėjo pareigą imtis priemonių užtikrinti kitiems asmenims priklausančio turto saugumą, tačiau to nedarė. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad stovėjimo aikštelėje gulintis laivo stiebas turėjo būti pažymėtas, yra nepagrįstas ir laikomas siekiu išvengti atsakomybės. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad 2023 m. gegužės 4 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu lauke buvo šviesu, geras matomumas. E. P. transporto priemonę į stovėjimo vietą įvairavo priekiu, taigi akivaizdu, kad turėjo matyti ant kelio dangos gulintį juodos spalvos laivo stiebą ir šalia dirbančius žmones. Paaiškindamas įvykio aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, kad matė lauke dirbančius žmones, pastarieji jam padėjo įvažiuoti į parkavimo vietą. Įvažiuodamas į jo automobiliui skirtą stovėjimo vietą, turėjo visas galimybes aplinką stebėti pro automobilio langą ir galinio vaizdo veidrodėlius. Darydamas posūkį į dešinę, turėjo būti maksimaliai atidus ir pro langą ar veidrodėlį stebėti, ar nėra pavojaus iš dešinės jo vairuojamo automobilio pusės. E. P., sukdamas į stovėjimo vietą, neįvertino savo transporto priemonės gabaritų ir netinkamai pasirinko važiavimo trajektoriją, dėl ko puspriekabės ratais užvažiavo ant laivo stiebo ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nuomone, neabejotinai patvirtina, kad E. P. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. paaiškino, kad važiavo iš darbo priparkuoti savo krovininį automobilį (duomenys neskelbtini) su priekaba, adresu (duomenys neskelbtini). Stovėjimo aikštelėje ant pravažiavimo iš dešinės pusės dirbo du asmenys, jie rankose laikė laivą. Jie sustabdė E. P. ir įsitikino, kad jis pravažiuos. E. P. priekiu priparkavo automobilį parkavimo vietoje, o nukentėjęs asmuo pribėgo, šaukdamas, kad jis užvažiavo ant jo laivo stiebo. E. P. nepastebėjo ir negalėjo pastebėti šio stiebo, jį kliudė priekaba. Dirbantys asmenys matė, kaip jis važiuoja, ir galėjo jį įspėti, kad nevažiuotų ant kliūties. Jie sakė, kad šaukė, bet E. P. nieko negirdėjo. Stiebas buvo juodos spalvos, o grindinys – pilkos, kaip žvyro. Matomumas buvo geras. E. P. nesuprantama, kodėl laivo stiebas gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies niekaip nepažymėtas, darbo vieta turi būti pažymėta. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai elgėsi šališkai, buvo nekompetentingi. E. P. vertinimu, jį nepagrįstai kaltina pagal KET 9 punktą, kad jis turi būti atsargas, nes šiuo atveju asmuo pats nepasirūpino, kad jo asmeniniai daiktai negulėtų ant važiuojamosios kelio dalies.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kur yra privati automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelė, nuomojasi sandėlį, kuriame laiko laivą. Tą dieną su savo sūnumi, kuris irgi yra laivo savininkas, išsitraukė laivą, kad paruošti jį vasaros sezonui. Betvarkant laivą pamatė, kad atvažiuoja mašina ir neketina sustoti, todėl gali užvažiuoti ant 8 metrų ilgio laivo stiebo. Liudytojas ėmė šaukti, mojuoti, rodyti stiebą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sustojo, jie su sūnumi patraukė stiebą, kad jis galėtų pravažiuoti. Jis nuvažiavo toliau, apsisuko ir savo priekabos ratais užvažiavo ant stiebo, kuris tuo metu buvo horizontalioje pozicijoje. Vienas stiebo galas gulėjo ant grindinio, o kitas jo galas buvo virvėmis, trosais prirakintas prie laivo, todėl liudytojas su sūnumi negalėjo jo paprastai patraukti, jis nėra lengvas. Stiebas yra tamsiai pilkos, juodos spalvos, o grindinys – smėlio spalvos, rudos. Tuo metu oras buvo geras. Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes tai yra jo ir jo sūnaus laivas.

Skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kita vertus, ANK 642 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

10. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui per Instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą, pateikė skundą, kuriuo jis nesutinka su Skundžiamu nutarimu ir jam paskirta administracine nuobauda. Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo pateikta kitų proceso dalyvių skundų.

11. ANK 579 straipsnio 1 ir 2 dalyje reglamentuotos nukentėjusiojo teisės ir pareigos. Pagal ANK 579 straipsnio 4 dalį, asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Kaip matyti iš formuojamos teismų praktikos, apie galimą administracinį nusižengimą pranešęs asmuo, jei dėl nusižengimo jam buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, turi visas nukentėjusiojo asmens teises ir yra laikomas pranešėju (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-17-576/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-557/2019 ir kt.). ANK 578 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju, gali būti apklaustas kaip liudytojas.

12. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pranešė R. R., savo 2023 m. kovo 22 d. paaiškinime nurodydamas, kad jam dėl laivo stiebo apgadinimų buvo padaryti apie 1 500 Eur dydžio nuostoliai, jų dydį patikslins susisiekęs su tiekėjais, Lietuvoje tokių dalių nėra (b. l. 13). Susipažinus su E. P. surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir Skundžiamu nutarimu matyti, kad institucija, atlikusi tyrimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo ir formuluodama kaltinimą E. P., taip pat ir išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nenustatė, jog dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų būtų kažkas nukentėjęs ir R. R. nukentėjusiuoju nepripažino. Teismas, atsižvelgdamas į nutarties 11 punkte aptartą teisinį reglamentavimą ir 12 punkte aptartas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad R. R. šioje byloje yra laikomas pranešėju, turinčiu visas nukentėjusiojo teises, be kita ko, ir teisę reikšti prašymus (ANK 579 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo posėdžio metu, kaip tai numato ANK 578 straipsnio 2 dalis, R. R. buvo apklaustas liudytoju ir pareiškė prašymą būti pripažintas nukentėjusiuoju.

13. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Taigi, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principas reikalauja, kad institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, be kita ko, surinktų duomenis, leidžiančius priimti sprendimą, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė žala ir ar pagal bylos aplinkybes galima nustatyti jos dydį (ANK 578 straipsnio 2 dalis), o institucijos atsisakymas pripažinti asmenį nukentėjusiuoju turi būti aiškiai išreikštas ir gali būti skundžiamas.

14. Šiuo atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas E. P. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tenkintų R. R. prašymą ir pripažintų jį nukentėjusiuoju, bylos nagrinėjimo metu privalėtų sukonkretinti ir galimai jam padarytą žalą, t. y. ar buvo padaryta turtinė, neturtinė ar kitokio pobūdžio žala, kuri, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galėtų būti įvertinta ir galimai konkrečia pinigine suma, kas jau savaime keistų administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir Skundžiamu nutarimu nustatytas faktines aplinkybes, kurių ribose turi būti nagrinėjamas skundas, ir apsunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį gynybos prasme. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, susiklosčius tokiai situacijai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikėtų ruošti gynybą iš naujo, nes skundas buvo paduotas apeliuojant į nutarime nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis nebuvo konstatuota, jog byloje nustatyti nukentėję asmenys. Šioje bylos stadijoje nukentėjusiajam pateikus prašymą dėl žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo, susidarytų teisine prasme ydinga situacija, kai apylinkės teismas peržengtų savo kompetencijos ribas bei nagrinėtų prašymą, kuris nebuvo sprendžiamas bylą nagrinėjant ne teismo tvarka institucijoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-362-1121/2021).

15. Teismų praktikoje nurodoma, kad tokiose situacijose teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą turėtų išnagrinėti jame nurodytų argumentų ribose, ir tik išsamiai išnagrinėjęs skundą bei įvertinęs visas svarbias bylai aplinkybes, daryti abejonių nekeliančias išvadas, ar nagrinėjamu atveju institucija pagrįstai nepripažino tam tikro asmens nukentėjusiuoju, arba spręsti klausimą dėl bylos grąžinimo institucijai tinkamam administracinio nusižengimo protokolo surašymui (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-362-1121/2021). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į R. R. pareikštą prašymą, į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu visiškai nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl galimos žalos padarymo fakto bei jos galimo dydžio, nors R. R. buvo nurodęs, kad turtinė žala jam yra padaryta, teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad laivo, kurio stiebas galimai buvo apgadintas E. P. veiksmais, savininkas yra ir dar vienas asmuo – R. R., siekdamas neperžengti savo kompetencijos ir paduoto skundo ribų, sprendžia, kad yra tikslinga grąžinti bylą institucijai, nurodytų aplinkybių tyrimui atlikti ir pareikštam prašymui spręsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

16. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad iš Skundžiamo nutarimo ir E. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad šie dokumentai jam buvo surašyti už tai, kad jis, vairuodamas atitinkamą transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, užvažiavo ant kliūties ir ją apgadino, t. y. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

17. KET 9 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

18. ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Kadangi šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketines teisės normas, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017).

20. ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalimi, ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog KET 9 punkto reikalavimas yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-182-360/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-10/2012 taip pat yra pažymėjęs, jog KET 9 punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagrindas.

21. Taigi iš šių aplinkybių visumos matyti, kad E. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokius konkrečius KET punktus šiuo atveju pažeidė E. P. Šių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų nėra galimybės ištaisyti teisme. Apylinkės teismui savarankiškai nurodžius KET punktą/-us, kurio/-ių reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų pažeista E. P. teisė į gynybą, todėl administracinio nusižengimo byla ir dėl šios priežasties turi būti grąžinta tyrimą atlikusiai institucijai.

22. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog E. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, bylos medžiaga nėra išsami ir tai trukdo išnagrinėti bylą teisme. Išklausęs E. P. ir R. R. paaiškinimus, atsižvelgdamas į R. R. pareikštą prašymą jį pripažinti nukentėjusiuoju, teismas vertina, kad, siekiant operatyvaus proceso, tolesnis bylos nagrinėjimas teisme nėra tikslingas. Dėl minėtų priežasčių Skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10498-2023 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Atšaukti 2023 m. liepos 26 d. 9.00 val. numatytą teismo posėdį.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.