Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-362-1121/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
AN2-362-1121/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01650-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Teisėjas
Paulius Veršekys (pirm.)
Pažeidėjas
Š. Č.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
Advokatai
Aleksandras Vancevičius, Aleksandras Vancevičius Vilnius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-362-1121/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01650-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.2.4; 21.11.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. Č. atstovo advokato Aleksandro Vancevičiaus (toliau – advokatas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. (duomenys neskelbtini) D. Š. 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes Š. Č. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Nutarimu taip pat nutarta dėl Š. Č. veiksmų T. Č. akivaizdoje informuoti (duomenys neskelbtini), kadangi Š. Č. veiksmuose galimai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, todėl būtina atlikti administracinio nusižengimo teiseną objektyviai tiesai nustatyti.

2. (duomenys neskelbtini) K. S. 2021 m. gegužės 28 d. Š. Č. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą jame nurodant, kad nustatytos šios aplinkybės: Š. Č., 2021 m. gegužės 4 d. apie 12 val., atvykęs pas O. S. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktinę situaciją, t. y. bute girdint vaikui, įžeidinėjo vaiko motiną O. S. ir savo veiksmais išgąsdino bei sukėlė psichologinį stresą savo mažametei dukrai, tokiais veiksmais Š. Č. netinkamai naudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. 1-234 8 ir 43 straipsniuose numatytą vaiko teisę į sveiką ir saugią aplinką. 2021 m. gegužės 28 d. administracinio nusižengimo protokolu Š. Č. buvo inkriminuotas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

3. (duomenys neskelbtini) D. Ž. 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu konstatavo visas 2021 m. gegužės 28 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes ir pripažino Š. Č. kaltu padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu, advokatas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, skundu prašydamas panaikinti 2021 m. gegužės 28 d. administracinio nusižengimo protokolą ir 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą bei nutraukti Š. Č. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi iš dalies tenkino 2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu pareikštą O. S. atstovo advokato padėjėjo T. J. prašymą ir pripažino mažametę T. Č. nukentėjusiąja bei paskyrė O. S. jos įstatymine atstove. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas mažametę T. Č. pripažinti nukentėjusiąja.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

6. Atskiruoju skundu advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį dalyje, kurioje mažametė T. Č. pripažinta nukentėjusiąja, ir grąžinti šį klausimą svarstyti teismui iš naujo.

7. Atskirajame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tik formaliai nurodė, jog nagrinėjamu atveju tariamai buvo ir yra pagrindas mažametę T. Č. pripažinti nukentėjusiąja, t. y. šis sprendimas skubotas, nepagrįstas, priimtas neįvertinus ir neišreikalavus visų tokiam procesiniam sprendimui priimti ir jį tinkamai pagrįsti būtinų objektyvių duomenų (įrodymų). Be to, institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki priimant byloje administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, nebuvo gauta bei surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog T. Č. (ar bet kuriam kitam asmeniui) buvo padaryta kokia nors žala.

Žemesnės instancijos teismas

8. Atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad mažametė T. Č. pripažinta nukentėjusiąja vien dėl to, jog Š. Č. buvo nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nors dėl institucijos priimtų procesinių dokumentų nepagrįstumo ir neteisėtumo yra pateiktas skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nereikalavo, nerinko ir netyrė jokių kitų duomenų (įrodymų), kurie leistų daryti išvadą, kad mažametei realiai būtų padaryta kokia nors žala, t. y. asmens nubaudimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nereiškia, jog vaikui iš tiesų buvo padaryta žala. Jeigu žala nėra padaryta, o yra tik numanoma arba daroma prielaida, kad ji galimai kils ateityje, tokiu atveju negalima konstatuoti, jog administraciniu nusižengimu buvo padaryta žala. Pažymėtina ir tai, kad mažametė T. Č. nukentėjusiąja pripažinta remiantis vien tik advokato padėjėjo T. J. žodiniu prašymu ir formaliu nurodymu, jog tariamai mažametei buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, kas tik patvirtina, jog skundžiama nutartis buvo priimta skubotai, nesiėmus visų veiksmų išsiaiškinti svarbias tokiam procesiniam sprendimui priimti aplinkybes bei tinkamai tokį sprendimą pagrįsti.

9. Pasak advokato, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad žalos padarymo faktas yra skundo nagrinėjimo dalykas. Pagal ANK 642 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, negali būti pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis. Nusprendus, kad dėl tiriamo įvykio tariamai buvo pagrindas mažametę pripažinti nukentėjusiąja, apylinkės teismas privalėjo spręsti ir pasisakyti dėl Š. Č. atžvilgiu vykusio proceso neteisėtumo. Skundžiamų administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo priėmimo metu galiojęs ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktas numatė išimtinę teismų kompetenciją pirmąja instancija nagrinėti administracinio nusižengimo bylas, kuriose nukentėjusieji yra nepilnamečiai. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai, priimdami Š. Č. atžvilgiu nutarimą ir pripažindami jį tariamai padarius administracinį nusižengimą, pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas dėl administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo ir teismingumo, kas skundžiamus procesinius sprendimus (administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą) daro neteisėtais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo pareigą svarstyti klausimą dėl institucijos priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir jų panaikinimo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu (duomenys neskelbtini) M. Š. prašo atmesti advokato atskirąjį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, objektyvi ir teisinga, joje detaliai aprašyti bei pakomentuoti advokato skundžiami argumentai ir nurodyti motyvai, dėl kurių buvo priimta nutartis.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Advokato atskirasis skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

11. ANK 656 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo (past. – nagrinėjamu atveju advokato atskirojo skundo, siejant tai su ANK 656 straipsnio 2 dalimi), patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Įvertinus advokato atskirajame skunde nurodytus argumentus ir prašymą, apygardos teismas skundžiamą nutartį patikrins teisėtumo ir pagrįstumo kontekste dėl priimto procesinio sprendimo pripažinti mažametę T. Č. nukentėjusiąja, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo procesinę stadiją ANK prasme.

14. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį Š. Č. atstovaujantis advokatas Aleksandras Vancevičius Vilniaus miesto apylinkės teismui (past. – per 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą priėmusią instituciją (duomenys neskelbtini)) pateikė (duomenys neskelbtini) skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. gegužės 28 d. priimtus administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą bei nutraukti Š. Č. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Kitų prašymų skunde nenurodyta, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo pateikta kitų proceso dalyvių skundų.

15. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Kita vertus, ANK 642 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

17. Įvertinus minėtas teisės normas ir susipažinus su bylos medžiaga, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas liudytojos O. S. atstovo advokato padėjėjo T. J. 2021 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) val. įvykusio teismo posėdžio metu pareikštą žodinį prašymą (b. l. 68-69, tą taip pat patvirtina ir į „LITEKO“ informacinę sistemą įkeltas minėto teismo posėdžio garso įrašas) pripažinti nukentėjusiąja mažametę T. Č., padarė šiurkštų procesinį pažeidimą, nes peržengė nagrinėjamo skundo ribas, dėl to priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas procesine prasme apskritai negalėjo nagrinėti tokio prašymo, nes ANK nenumato teisės liudytojui (taip pat ir jo atstovui) teikti teismui prašymus, susijusius su bylos nagrinėjimo esme (ANK 583 straipsnis).

18. Susipažinus su institucijos administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu matyti, kad institucija, atlikusi tyrimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo ir formuluodama kaltinimą Š. Č., taip pat ir išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nenustatė, jog dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų būtų kažkas nukentėjęs, t. y. institucija nesurinko pakankamai objektyvių duomenų ir nenustatė, kad buvo padaryta turtinė, neturtinė, fizinė ar kitokio pobūdžio žala O. S. ar kitam asmeniui, o mažametė T. Č. net nebuvo konkrečiai įvardinta nei 2021 m. gegužės 28 d. administracinio nusižengimo protokole, nei 2021 m. gegužės 28 d. nutarime.

Žemesnės instancijos teismas

19. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

20. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada, pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir panašias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

22. Atsižvelgiant į tai, kad mažametė T. Č. skundžiama nutartimi pripažinta nukentėjusiąja, apylinkės teismas (past. – palikus galioti skundžiamą nutartį nepakeistą) pateikto skundo nagrinėjimo metu privalės sukonkretinti jai galimai padarytą žalą, t. y. ar buvo padaryta fizinė, turtinė, neturtinė ar kitokio pobūdžio žala, kuri, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes galėtų būti įvertinta ir galimai konkrečia pinigine suma, kas jau savaime kardinaliai keistų 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu institucijos nustatytas faktines aplinkybes (kurių ribose turi būti nagrinėjamas skundas) ir akivaizdžiai apsunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį gynybos prasme. Susiklosčius tokiai situacijai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiktų ruošti gynybą iš naujo, nes skundas dėl 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo buvo paduotas konkrečiai apeliuojant į nutarime nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis nebuvo konstatuota, jog byloje nustatyti nukentėję asmenys, t. y. Š. Č. reiktų gintis ne tik dėl institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, bet papildomai dar ir dėl to, jog jis nepadarė žalos T. Č.. Be to, mažametę T. Č. pripažinus nukentėjusiąja, o O. S. jos įstatymine atstove, susidarytų pagrįstas teisinis pagrindas šioje bylos stadijoje (past. – apylinkės teismui nagrinėjant tik institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste) pateikti prašymą dėl žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo, kas akivaizdžiai būtų teisine prasme ydinga ir formuotų tam tikro pobūdžio nihilizmą, nes susidarytų situacija, kai apylinkės teismas peržengtų savo kompetencijos ribas bei nagrinėtų prašymą, kuris nebuvo sprendžiamas bylą nagrinėjant ne teismo tvarka institucijoje.

23. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Š. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu galiojęs ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nurodė, kad teismas nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis.

24. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pripažinus, kad šioje byloje dėl 2021 m. gegužės 28 d. nutarime nurodytų Š. Č. padarytų veiksmų galimai nukentėjo mažametė T. Č. ir buvo padarytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, būtų akivaizdžiai pažeistas ANK įtvirtintas administracinių nusižengimų bylų priskirtinumas, kadangi tokiu atveju bylą pirmąja instancija ir joje priimti baigiamąjį aktą privalėjo ne institucija (past. – kurios nutarimas yra skundžiamas), o būtent apylinkės teismas.

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas advokato pateiktą skundą dėl institucijos 2021 m. gegužės 28 d. priimto nutarimo turėjo išnagrinėti jame nurodytų argumentų ribose, ir tik išsamiai išnagrinėjęs skundą bei įvertinęs visas svarbias bylai aplinkybes, išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei duomenis, konstatavęs reikšmingas faktines aplinkybes, daryti abejonių nekeliančias išvadas, ar nagrinėjamu atveju institucija pagrįstai nukentėjusiąja nepripažino mažametės T. Č., arba spręsti klausimą dėl bylos grąžinimo institucijai tinkamam administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

26. Konstatavus, kad skundžiama nutartimi mažametė T. Č. pripažinta nukentėjusiąja, pažeidus proceso taisykles, naikintina ir nutarties dalis dėl O. S. pripažinimo mažametės įstatymine atstove, nes pagal ANK 584 straipsnį atstovu pagal įstatymą asmuo gali būti tik tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. Č. atstovo advokato Aleksandro Vancevičiaus atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti nenagrinėtą Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) val. vykusio teismo posėdžio metu pareikštą liudytojos O. S. atstovo advokato padėjėjo T. J. prašymą pripažinti liudytoją O. S. ir jos mažametę dukrą T. Č. nukentėjusiosiomis, taip pat leisti liudytojai O. S. administracinio nusižengimo byloje dalyvauti kaip T. Č. įstatyminei atstovei.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys