- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-1102-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16738-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“
- Atsakovas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kauno rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“, atsakovo P. G. ir trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl naudojimosi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Giraitės vandenys“ (toliau – ir ieškovė), 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nustatyti, kad ieškovė neatlygintinai valdys ir naudosis atsakovui P. G. (toliau – atsakovas) priklausančiais vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) šiomis sąlygomis ir tvarka: 1. Vandentiekio tinklai ir įrenginiai (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklai ir įrenginiai (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), perduodami ieškovei neatlygintinai valdyti ir naudotis iki 2056 m. liepos 26 d.; 2. Ieškovė valdys ir naudosis vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), tik pagal jų tiesioginę paskirtį, tiekiant vandenį ir šalinant nuotekas vartotojams; 3. Ieškovė tvarkingai eksploatuos vandentiekio tinklus ir įrenginius (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklus ir įrenginius (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), išlaikys jų būklę tokią, kokios jie buvo perduoti ieškovei, atsižvelgiant į natūralų šių tinklų ir įrenginių nusidėvėjimą; 4. Ieškovė naudosis vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, laikantis priešgaisrinių, sanitarijos, darbo saugos taisyklių bei gamtos ir aplinkos apsaugos reikalavimų; 5. Ieškovė savo sąskaita vykdys vandentiekio tinklų ir įrenginių (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklų ir įrenginių (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir einamąjį remontą; 6. Ieškovė savo lėšomis apdraus vandentiekio tinklus ir įrenginius (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklus ir įrenginius (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 7. Ieškovė mokės nekilnojamojo turto mokestį, tenkantį vandentiekio tinklams ir įrenginiams (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklams ir įrenginiams (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini). Atsakovas nevaržys ieškovės naudojantis vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), teisėtai vykdomos veiklos; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. 05/10/26 šalys susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklų ir įrenginių (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) eksploatavimo. Šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais, prie kurių yra prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. birželio 25 d. raštais atsakovas įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. 2012 m. spalio 2 d. atsakovas, ieškovei nesutikus su jo siūloma atlygintine ginčo tinklų naudojimosi tvarka, techninėmis priemonėmis bandė nutraukti ieškovės naudojimąsi jam priklausančiais ginčo tinklais. Vykdydama 2018 m. rugpjūčio 9 d. trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-1494, ieškovė parengė ginčo tinklų panaudos sutartį ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. lydraščiu Nr. S18-0553 pasiūlė atsakovui pasirašyti šią sutartį. Esant pagrindui manyti, kad atsakovas atsisakys pasirašyti ginčo tinklų panaudos sutartį, ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl naudojimosi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais sąlygų ir tvarkos nustatymo. Atsakovas jam priklausančius ginčo tinklus sukūrė siekdamas komercinių tikslų, t. y. padidinti prie ginčo tinklų prijungtų žemės sklypų, kuriuos atsakovas ketino parduoti tretiesiems asmenims, vertę ir gauti pajamas už šių žemės sklypų pardavimą su juose esančia ginčo tinklų infrastruktūra. Ieškovės veikla, teikiant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas ginčo tinklais, yra nepelninga. Ieškovė, tiekdama vandenį (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams per atsakovui priklausančius ginčo tinklus, iš esmės atlieka socialinę funkciją ir nėra laisva pasirinkti nei dėl jos vykdymo, nei dėl kainų nustatymo, nes jos yra reguliuojamos valstybės. Dėl to būtų neteisinga, kad pati negaudama pelno, ieškovė mokėtų atlyginimą ginčo tinklų savininkui ir dirbtų nuostolingai. Atlyginimo mokėjimas atsakovui už jam priklausančių ginčo tinklų naudojimą įtakotų ir kainų už teikiamas vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams didėjimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašė nustatyti, kad ieškovė neatlygintinai valdys ir naudosis atsakovui priklausančiais ginčo tinklais tam tikromis sąlygomis ir tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovas nurodė, kad nei Kauno rajono savivaldybė, nei ieškovė nepateikė pasiūlymo ir nevedė derybų dėl tinklų išpirkimo ar naudojimo sąlygų nustatymo. Nepateikti Kauno rajono savivaldybės tarybos įgaliojimai ieškovei pateikti atsakovui pasiūlymą ar teismui ieškinį. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. balandžio 18 d. pažymoje Nr. 05-87 ieškovei nustatė 3,42 proc. amortizacinius atskaitymus ir 5 proc. grynąjį pelną. Kadangi tinklų eksploatacinis laikas yra 50 metų, tai 5 proc. grynasis pelnas suteikia ieškovei teisę gauti 2,5 karto turto vertės pelną (turto grąžą), todėl tokia situacija diskriminuoja atsakovo ūkinę veiklą ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pagal minėtą pažymą ginčo tinklai jau yra įtraukti į kainos skaičiavimą, todėl ieškovė gauna pelną, nes pagal įstatymą ji jau turėjo pareigą perskaičiuoti kainas vartotojams, kad būtų užtikrintas sąnaudų susigrąžinimo principas. Ieškovės teiginys, kad atsakovas jau gavo materialinę naudą iš žemės sklypų su juose esančiais ginčo tinklais pardavimo neatitinka tikrovės, nes sklypai buvo parduoti 2005 metais, o inžineriniai tinklai pastatyti ir priduoti eksploatacijon tik 2006 m. liepos 26 d.
4. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė teismo patenkinti ieškinį. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovei ir kitoms bylos šalims nėra pareigos išpirkti iš atsakovo ginčo tinklus, sprendimai inicijuoti ginčo tinklų išpirkimo procedūrą (net nenumačius tam lėšų) nėra priimti. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovas iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo gavo materialinę naudą, todėl tolimesnis pelno gavimas ieškovės ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sąskaita pažeistų ieškovės ir viešąjį interesą. Tuo pagrindu trečiasis asmuo palaikė ieškovės siūlomas ginčo tinklų naudojimosi sąlygas.
5. Kitų atsiliepimų į 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikslintą ieškinį negauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovui 425,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 556,9 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės 40,61 Eur, iš atsakovo 20 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendime: nurodė, kad patikslintas ieškinys yra atmestas, priteisė iš ieškovės atsakovui 634,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 60,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, esanti (duomenys neskelbtini). Šalys 2005 m. spalio 26 d. sudarė sutartį Nr. 05/10/26, kurioje nustatė, kad, pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamasis vanduo, šalinamos ir valomos nuotekos pagal vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles; atsakovo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus) perduodamas ieškovei pagal sutartį eksploatuoti. Šios sutarties pagrindu ieškovė, neatlygintinai naudodamasi ginčo tinklais, tiekia geriamąjį vandenį, šalina ir valo nuotekas Ginėnų kaimo gyventojams. Atsakovas 2012 m. birželio 25 d. raštu įspėjo ieškovę dėl sutarties nutraukimo nuo 2012 m. rugsėjo 25 d., o 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu siūlė įteisinti atlygintinį tinklų naudojimą. Ieškovė su atsakovo siūlymais nesutiko. Nutraukęs sutartį, atsakovas uždraudė naudotis ieškovei jam priklausančiais tinklais. Ieškovė, atsižvelgdama į aukštesnių instancijų teismų nutartis, patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas ir tvarką.
8. Teismas konstatavo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 16 straipsnio 10 punktu, prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, šis reikalavimas yra imperatyvus. Teismas nurodė, kad ieškinį dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos ir sąlygų nustatymo teismui gali teikti Kauno rajono savivaldybė, atstovaujama mero, arba jos įgaliota institucija (pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius). Teismas pažymėjo, kad jis du kartus išaiškino ir pasiūlė Kauno rajono savivaldybei perimti šioje byloje ieškovės teises, tačiau Kauno rajono savivaldybės meras pranešė, kad nesutinka šioje byloje perimti ieškovės pareigas. Teismas konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybės taryba, atstovaujama mero, atsisakė perimti byloje ieškovės teises ir reikšti prašymą dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos ir sąlygų nustatymo.
9. Teismas pažymėjo, kad UAB „Giraitės vandenys“ yra ne institucija, o Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. ĮS-1494, neturėjo tarybos įgaliojimo atstovauti tarybą sprendžiant šį klausimą, todėl neturėjo teisinio pagrindo jį pavesti spręsti ir UAB „Giraitės vandenys“, be to, minėtame įsakyme UAB „Giraitės vandenys“ yra pavesta tik parengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, šių sąlygų pagrindu siūlymą atsakovui sudaryti sutartį, tačiau bendrovė nebuvo įgaliota kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimą „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas įgyvendinti savivaldybės turtines ir neturtines teises, turi išimtinę teisę veikti bendrovėse, kuriose vienintelis akcininkas yra savivaldybė, tačiau šiuo atveju klausimas nėra susijęs su savivaldybės teisių įgyvendinimu UAB „Giraitės vandenys“, o sprendžiamas klausimas dėl privačiam asmeniui priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo. Kreipimosi į teismą subjektą šiuo atveju imperatyviai nustato aukštesnę galią turintis aktas – GVTNTĮ, todėl savivaldybės administracijos direktorius, neturėdamas tarybos įgaliojimų, neturėjo teisės įgalioti atitinkamai veikti ir UAB „Giraitės vandenys“.
10. Kauno rajono savivaldybės tarybai atsisakius perimti byloje ieškovės teises ir tinkamai neįgaliojus kitos institucijos kreiptis į teismą, teismas atmetė ieškinį kaip pareikštą netinkamos ieškovės. Vadovaudamasis GVTNTĮ 16 straipsnio 6–10 dalių nuostatomis, teismas sprendė, kad Kauno rajono savivaldybė neišreiškė valios, jog būtina kreiptis į teismą dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, o UAB „Giraitės vandenys“ neturi reikalavimo teisės šioje byloje, todėl laikoma netinkamu subjektu pateikti prašymą teismui nustatyti infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalis, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1261-658/2018).
11. Teismas, sprendime konstatavęs, kad ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus, iš kurių vienas patenkintas ir du atmesti, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pažeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 įtvirtintas įpareigojimas nustatyti infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarką ir sąlygas. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-299-259/2018, pirmosios instancijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytas pasiūlymas Kauno rajono savivaldybei perimti ieškovės pareigas iš UAB „Giraitės vandenys“ yra rekomendacinio pobūdžio. Kauno rajono savivaldybei nesutikus perimti ieškovės pareigas iš UAB „Giraitės vandenys“, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje įvardintą įpareigojimą, kuriuo ieškovei ir Kauno rajono savivaldybei buvo nustatytas terminas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikti teismui prašymą, kad teismas priimtų sprendimą nustatyti atsakovui priklausančios vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką. Ieškovė parengė ginčo tinklų panaudos sutartį ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. lydraščiu Nr. S18-0553 pasiūlė atsakovui pasirašyti sutartį. Be to, ieškovė, siekdama įvykdyti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą ieškovei, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurio tikslas – nustatyti atsakovui priklausančių ginčo tinklų naudojimosi sąlygas ir tvarką.
1.2. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovė nebuvo tinkamai įgaliota ir neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ieškovės naudojimosi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais sąlygų ir tvarkos nustatymo. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė pavedė ieškovei atlikti jai priklausančias funkcijas ir pareigas, kurios trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi. Net pripažinus, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ĮS-1494 turi kokių nors formos ar turinio trūkumų, akivaizdu, jog trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė tokiu būdu išreiškė valią įgalioti ieškovę atlikti Kauno rajono savivaldybei pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pavestas pareigas. Be to, įstatymų leidėjo nustatytą pareigą užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą Ginėnų kaimo gyventojams trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė įgyvendina per ieškovę, kuri naudoja atsakovui priklausančius ginčo tinklus teikdama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Ginėnų kaimo gyventojams. Kadangi ieškovė yra geriausiai susipažinusi su tinklų būkle ir naudojimosi tinklais faktine situacija, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė negalėjo pasirinkti kitos institucijos tam, kad įgalioti ją išspręsti naudojimosi atsakovui priklausančiais tinklais sąlygų ir tvarkos nustatymo klausimą.
1.3. Nenagrinėti ir nevertinti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai ir aplinkybės, reikalavimas nustatyti ieškovės naudojimosi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais sąlygas ir tvarką, netirti bylos medžiagoje esantys įrodymai, dėl jų sprendime nepasisakyta.
Šalies argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteistos 425,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, padidinant atsakovui priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 634,43 Eur; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo ieškovei priteistos 2 556,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, valstybei priteistos 20 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; pirmosios instancijos teismo neišnagrinėto reikalavimo nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros – inžinierinių tinklų: Vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų inžinierinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką ir sąlygas GVTNTĮ nustatyta tvarka klausimą dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo tvarkos ir sąlygų išspręsti apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė šioje byloje buvo pareiškusi tris reikalavimus, iš kurių vienas patenkintas ir du atmesti. Šioje byloje nei pradiniai, nei patikslinti ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata ir visas valstybės ar atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Be to, ieškovei atsisakius vykdyti jai privalomus teismų nurodymus ir įstatymo reikalavimus dėl tinkamo ieškinio reikalavimų pareiškimo, darytina išvada, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, tai sudaro savarankišką pagrindą priteisti iš ieškovės visas atsakovo ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2.2. Neatskleista bylos esmė, neapgintas viešasis interesas (viešojo vandens tiekimo užtikrinimas). Pagal kasacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, lietaus nuotekų tinklų naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo. 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. nutartimis pirmosios instancijos teismas pasiūlė trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei perimti šioje byloje ieškovės pareigas, tačiau trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei ir ieškovei atsisakius tai daryti, nesiėmė priemonių įgyvendinti įstatyminius reikalavimus, kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų privalomų nurodymų. Ieškovei ir trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei piktybiškai nevykdant GVTNTĮ 16 straipsnio reikalavimų, kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų privalomų nurodymų, t. y. piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas galėjo skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas baudas ar nuobaudas (X skyrius), taip užtikrindamas įstatymo ir teismų reikalavimų įgyvendinimą, tačiau to nepadarė. Ieškovei ir trečiajam asmeniui atsisakius užtikrinti viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo, nuotekų ir lietaus nuotekų šalinimo) nenutrūkstamą tiekimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 49 straipsnio 3 dalies nuostata, privalėjo nutartimi apie tai pranešti prokurorui, kad šis įstotų į bylą ir ieškovo ar trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės vardu pateiktų pasiūlymą bylą nagrinėjančiam teismui nustatyti atsakovui priklausančios infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, tačiau to nepadarė. Kadangi klausimas dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas du kartus, atsakovo nuomone, netikslinga trečią kartą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
14. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, prijungti prie apeliacinio skundo pridėtus įrodymus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pažeistos CPK 263, 270 straipsnių nuostatos, kadangi nepagrįstai konstatuota, jog Kauno rajono savivaldybė byloje išliko pasyvi ir neišreiškė valios, kad būtina kreiptis į teismą dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo. 2018 m. birželio 13 d. Kauno rajono savivaldybės mero atsiliepimas patvirtina savivaldybės valią, tikslą ir interesą nustatyti atsakovui priklausančių tinklų naudojimosi sąlygas ir tvarką. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aktyvų Kauno rajono savivaldybės administracijos dalyvavimą byloje.
3.2. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje įtvirtintam įpareigojimui, pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje nustatytam įpareigojimui.
3.3. Netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, klaidingai konstatuota, kad ieškovė nebuvo tinkamai įgaliota ir byloje neturi reikalavimo teisės. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius pagrįstai ir teisėtai, įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarose akcinės bendrovėse“ suteiktas teises, pavedė ieškovei veikti savivaldybės interesais ir parengti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką bei atlikti kitus veiksmus.
3.4. Kauno rajono savivaldybės taryba 2019 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. TS-135, kuriuo dar sykį įgaliojo UAB „Giraitės vandenys“ atstovauti tarybą sprendžiant klausimą dėl tinklų naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Giraitės vandenys“ yra tinkamai įgaliota atstovauti tarybą sprendžiant klausimą dėl ginčo tinklų naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo ir yra tinkama ieškovė šioje byloje.
3.5. Neatsižvelgus į byloje vyraujantį viešąjį interesą, netirtos bylai svarbios aplinkybės, dėl jų nepasisakyta, nevertinta ieškovės pateikta ginčo tinklų naudojimosi tvarka, tokiu būdu neatskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
3.6. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, išskyrus jo dalį, kuria prašoma nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką ir sąlygas, klausimą dėl atsakovui priklausančių inžinerinių tinklų naudojimo tvarkos ir sąlygų išsprendžiant apeliacinės instancijos teisme, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, nutardamas sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra patenkintas 33 procentais, ištaisyti, nurodant, kad patikslintas ieškinys yra atmestas, ir sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti pagal atsakovo prašymą.
Atsiliepimas
3.8. Atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, kad trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė ir ieškovė atsisakė įvykdyti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą ir pateikti teismui prašymą, kad teismas priimtų sprendimą nustatyti atsakovui priklausančios ginčo tinklų infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką.
3.9. Ieškovė, pareikšdama patikslintą ieškinį, nepiktnaudžiavo savo turimomis procesinėmis teisėmis.
3.10. Ieškovė, įvertinusi ginčo tinklų paskirtį, aplinkybes, kad atsakovas ginčo tinklus sukūrė siekdamas komercinių tinklų ir gavo materialinę naudą iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) su juose esančiais tinklais pardavimo, ginčo tinklai negeneruoja pelno, o tokio turto išlaikymas ir eksploatavimas yra daug brangesnis nei iš jo gaunama nauda, patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad ieškovė neatlygintinai valdys ir naudosis atsakovui priklausančiais ginčo tinklais tam tikromis sąlygomis ir tvarka. Šis patikslinto ieškinio reikalavimas atitinka GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatas, kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų išaiškinimus.
3.11. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomiems lietaus nuotekų tinklams nebuvus perduotiems eksploatuoti ieškovei pagal 2005 m. spalio 26 d. sutartį, ieškovas neeksploatuoja šių tinklų.
3.12. Siekiant užtikrinti tinkamą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugą Ginėnų kaimo gyventojams, ieškovei yra reikalingi tik jos pagal 2005 m. spalio 26 d. sutartį eksploatuojami vandentiekio tinklai ir įrenginiai (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų tinklai ir įrenginiai (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
15. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės ir trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pagal byloje esantį prašymą.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Apeliantai nevykdė įstatymu ir teismų sprendimais nustatytos pareigos – nepateikė ginčo tinklų savininkui infrastruktūros išpirkimo sutarties.
4.2. Nesant ginčo dėl tinklų išpirkimo, negali būti teikiamas ieškinys dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų nustatymo, juo labiau neatlygintino naudojimo (turto konfiskavimo).
4.3. Neteisėtą UAB „Giraitės vandenys“ ieškinio pateikimą patvirtina Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. TS-135, priimtas po ieškovės apeliacinio skundo pateikimo.
16. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus prašo patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Klausimas dėl tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo jau yra išspręstas, pirmosios instancijos teismui 2019 m. kovo 18 d. nutartimi ištaisius sprendime esantį apsirikimą ir nutarus atsakovui iš ieškovės priteisti 634,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5.2. Atsakovas iš žemės sklypų, esančių Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų k., pardavimo gavo materialinę naudą, tad tolimesnis pelno gavimas ieškovės ir Ginėnų kaimo gyventojų sąskaita pažeistų ieškovės ir viešąjį interesą. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti Ginėnų kaimo gyventojų interesus, yra pagrindas byloje nustatyti neatlygintinę ginčo tinklų naudojimosi tvarką ir sąlygas.
5.3. 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikslintą ieškinį ieškovė pateikė vykdydama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje įtvirtintą įpareigojimą.
5.4. Kauno rajono savivaldybės administracija tinkamai įgaliojo ir pavedė ieškovei atlikti jai priklausančias funkcijas ir pareigas, kurios trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi.
5.5. Pirmosios instancijos teismas, netirdamas bylos medžiagoje esančių įrodymų, dėl jų nepasakydamas, pažeidė procesinės teisės normas.
17. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
20. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygų bei tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui P. G. nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūra, esanti (duomenys neskelbtini). Šalys 2005 m. spalio 26 d. sudarė sutartį Nr. 05/10/26, kurioje nustatė, kad, pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamasis vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles; atsakovo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus) perduodamas ieškovei pagal sutartį eksploatuoti. Šios sutarties pagrindu ieškovė, neatlygintinai naudodamasi ginčo tinklais, tiekia geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas Ginėnų kaimo gyventojams. Atsakovas 2012 m. birželio 25 d. raštu įspėjo ieškovę dėl sutarties nutraukimo nuo 2012 m. rugsėjo 25 d., o 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu siūlė įteisinti atlygintinį tinklų naudojimą. Ieškovė su atsakovo siūlymais nesutiko. Nutraukęs sutartį, atsakovas uždraudė naudotis ieškovei jam priklausančiais tinklais. Ieškovė, atsižvelgdama į aukštesnių instancijų byloje priimtas nutartis, patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, t. y. kad ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ neatlygintinai valdys ir naudosis atsakovui P. G. priklausančiais vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); spaudiminių nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), jos nurodytomis sąlygomis bei tvarka iki 2056 m. liepos 26 d.
22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šioje byloje ieškovė neturi reikalavimo teisės, patikslintą ieškinį atmetė.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).
24. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Lapių sen. Ginėnų k., geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas organizuoja ieškovė - UAB „Giraitės vandenys”.
25. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, yra Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas –nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (įstatymo 1 straipsnis).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015 m. liepos 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-445-695/2015) panaikinęs Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą, perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įpareigodamas bylos šalis ir pirmosios instancijos teismą ginčą spręsti pagal aptartas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 ir 18 straipsnių nuostatas, nustatant infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarką ir sąlygas, jei dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ar perdavimo savivaldybei susitarti nepavyksta. Šiuo metu galiojantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas iš esmės taip pat reglamentuoja tokius pat santykius.
27. Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta infrastruktūros naudojimo įteisinimo tvarka bei būdai yra pritaikyti situacijai, kuomet savivaldybės institucijoms ir/ar viešajam vandens tiekėjui, privalantiems užtikrinti viešųjų paslaugų – geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo tiekimą, infrastruktūros objektai dar nėra perduoti naudojimui ir jie vienu iš šiame straipsnyje nustatytu būdu siekia įgyti infrastruktūros objektų faktinį naudojimą. Esant tokiai situacijai nei viena iš šalių iš anksto nėra suteikusi kitai šaliai ekonominės naudos, pvz., savininkas dar nėra perdavęs infrastruktūros objektus naudojimui, o savivaldybės institucijos ar/ir viešasis vandens tiekėjas nėra jų priėmęs bet apmokėjęs savininkui už jų naudojimą ar išpirkimą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovui priklausančius inžinerinius tinklus faktiškai naudoja nuo 2005 m. jai įstatymų priskirtų funkcijų vykdymui.
28. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-336-221/2017, CPK 179 straipsnio 3 dalis) konstatuotos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ yra Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri faktiškai naudoja atsakovui priklausančius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius viešajam vandens tiekimui bei nuotekų šalinimui. Taigi faktinis ginčo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui. Teismas vertino, kad ieškovei faktiškai vykdant viešąjį vandens tiekimą, ta aplinkybė, kad jos, kaip viešojo vandens tiekėjo, statusas įstatymo nustatyta tvarka neįformintas, nėra lemiama sprendžiant byloje kilusį ginčą. Pažymėjo, kad tokia išvada padaryta ir kasacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016. Ieškovė, turinti pareigą teikti vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, esant sugadintai nuotekų siurblinei, šias paslaugas teikia alternatyviu būdu, t. y. nuotekas išvežant asenizacinėmis mašinomis, dėl to patiriant papildomas išlaidas.
29. Taigi, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra naudojami. Dėl to darytina išvada, kad tarp šalių egzistuoja civilinis teisinis santykis dėl inžinerinių tinklų naudojimo ir abi ginčo šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl šių santykių pakeitimo, pvz. dėl naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatą aiškino kaip ieškovės teisės kreiptis į teismą su analogišku prašymu ribojančią nuostatą.
31. Iš esmės teisi ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad byloje nenagrinėti ir nevertinti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai ir aplinkybės, reikalavimas nustatyti ieškovės naudojimosi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais sąlygas ir tvarką, netirti bylos medžiagoje esantys įrodymai, dėl jų sprendime nepasisakyta. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis vien faktu, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Byloje susidariusi procesinė situacija dėl neištirtų aplinkybių gausos vertintina kaip bylos esmės neatskleidimas, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neatkleistos bylos esmės ir perduoti bylą tam teismui nagrinėti iš naujo, neanalizuodama ir nevertindama kitų apeliacinių skundų argumentų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 185 straipsnis).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo nagrinėjant bylą, tiek šalys, tiek ir pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį ir į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią šalims nepavykus geranoriškai susitarti, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir atlyginimo už naudojimąsi nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012 ir kt.). Tai patvirtina ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 16 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.