- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-623-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16738-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybei
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1663-752/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G., trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį, draudžiant vienašališką sutarties nutraukimą, nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį su ieškove dėl geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo Ginėnų kaimo gyventojams pagal prie ieškinio pridedamą sutarties projektą, įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė su atsakovu 2005 m. spalio 26 d. pasirašiusi 67 gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo sutartį, pagal kurią atsakovui priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai perduoti eksploatuoti ieškovei, kuri jais tiekia vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugas kaimo gyventojams. Sutartyje nenumatyta ieškovės pareiga mokėti kokius nors mokesčius už naudojimąsi tinklais, todėl sutartis kvalifikuotina kaip panaudos sutartis. Atsakovo inicijuoti teisminiai ginčai dėl tinklų išpirkimo visuomenės poreikiams ir nuostolių atlyginimo baigėsi jam nepalankiai, taip pat buvo patenkintas prevencinis ieškinys dėl įpareigojimo atsakovui vykdyti šalis siejančią sutartį. Ieškovė siekė ginčus išspręsti siūlydama atsakovui pasirašyti panaudos sutartį, tačiau atsakovas pareikalavo nuomos mokesčio, kelis kartus viršijančio ieškovės pajamas iš tinklų eksploatavimo. Nepasiekus susitarimo, atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. įspėjimu informavo apie ketinimą nutraukti sutartį po 9 mėnesių, t.y. 2013 m. kovo 24 d. Vėliau, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012 nurodė, kad kita šalis apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą turi būti įspėjama prieš 3 mėnesius, 2012 m. birželio 25 d. raštu pranešė nutraukiantis sutartį nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. Toks terminas nelaikytinas protingu, jis nepakankamas alternatyviam paslaugų teikimui užtikrinti. 2012 m. spalio 1 d. atsakovas pranešė, jog sutartis nutraukta ir tinklų eksploatavimas bus techninėmis priemonėmis nutrauktas 2012 m. spalio 2 d. Vienašališkai nutraukęs tinklų eksploatavimo sutartį atsakovas privalėtų pats juos eksploatuoti, o ne nutraukti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. 2012 m. spalio 29 d. atsakovas informavo ieškovę apie atliktus veiksmus- siurblinės darbo nutraukimą, jos panaikinimą, dėl ko nuotekos teka į Neries upę. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui bet kokiomis techninėmis priemonėmis riboti ar trikdyti vandens tiekimą abonentams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 iki bus nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygos bei tvarka pagal naujai sudarytą panaudos sutartį, įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo ieškinio gavimo dienos atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, reikalingą efektyviam nuotekų tinklų eksploatavimui. Ieškovė nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė vartotojų sveikatai ir gyvenimo kokybei, kyla rizika dėl nuotekų patekimo į gamtinę aplinką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę- draudimą atsakovui bet kokiomis techninėmis priemonėmis riboti ar trikdyti vandens tiekimą abonentams, esantiems (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius tam tikrą grėsmę užtikrinant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeidžiant vartotojų interesus. Prašymą dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė nurodydamas, jog tai yra ieškinio reikalavimų nagrinėjimo dalykas, dėl kurio bus pasisakoma išnagrinėjus bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais motyvais:
1. Techninėmis priemonės nutraukti paslaugų tiekimą apeliantas grasino dar iki tol, kai trečiasis asmuo pareiškė prevencinį ieškinį. Vėliau apeliantas tokių grasinimų nereiškė, nuo pat tinklų įrengimo neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų kliudoma tinklus eksploatuoti.
2. Ginčijama nutartimi pažeidžiami proporcingumo ir ekonomiškumo principai. Pareikšdama ieškinį ieškovė tik imituoja ginčą. Jeigu ginčo tinklai reikalingi vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, ieškovė turi inicijuoti jų išpirkimą ar naudojimo teisės įgijimą, tačiau tam reikalingų veiksmų neatlieka. Ieškovė tesiekia pasipelnyti komercinėje veikloje neatlygintinai naudodamasi apeliantui priklausančiu turtu, tokiu būdu neproporcingai ribodama apelianto nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir, palaikydama prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, papildomai nurodo, kad atskirojo skundo argumentų pagrįstumą paneigia faktas, jog pats apeliantas 2012 m. spalio 29 d. raštu yra kreipęsis į ieškovę dėl drastiškų priemonių, susijusių su siurblinės darbo nutraukimu, siurblinės panaikinimu bei sudarymu sąlygų nuotekoms tekėti į Neries upę. Tame pačiame rašte grasinama, kad nepatenkinus apelianto reikalavimų, artimiausiu metu bus nutrauktas vandens tiekimas. 2012 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog apeliantas neapsiribojo grasinimais, jis faktiškai suniokojo nuotekų siurblinę. Tokiu savo elgesiu apeliantas siekia pasipelnyti iš viešąjį interesą tenkinančios bendrovės pareigos užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nedaro jokios neigiamos įtakos apelianto gyvenimui, todėl, atsižvelgiant į saugomą interesą, pritaikytos priemonės vertintinos kaip proporcingos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė prašo skundą atmesti ir, sutikdama su ginčijamos nutarties motyvais, papildomai nurodo, jog skundo argumentai dėl to, kad apeliantas nesudaro kliūčių ieškovei naudotis tinklais, prieštarauja ieškovės pateiktai medžiagai apie suniokotą siurblinę bei apelianto raštams apie paslaugų teikimo nutraukimą techninėmis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio, kuriuo siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Tokiu atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažintinas pagrįstu nustačius, kad atsakovo veiksmai gali sukurti negrįžtamų padarinių, dėl kurių galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų. Nagrinėjamu atveju ginčijama nutartimi pritaikytas suvaržymas- draudimas apeliantui bet kokiomis techninėmis priemonėmis riboti ar trikdyti vandens tiekimą abonentams, esantiems (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu vykdyti vandens ir nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį. Tuo atveju, jeigu apeliantas nurodytų priemonių imtųsi iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, tiek tolesnis atitinkamo reikalavimo nagrinėjimas, tiek ir teismo procesinio sprendimo nurodytu klausimu priėmimas galėtų netekti prasmės, kiltų naujo teisminio ginčo, susijusio su priemonių taikymo pasekmių likvidavimu, grėsmė.
Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl draudžiamų veiksmų grėsmės realumo nurodant, jog apeliantas neatliko ir neketina atlikti veiksmų, kurie yra uždrausti ginčijama nutartimi. Iš vienos pusės, kaip teisingai nurodoma atsiliepimuose į atskirąjį skundą, nurodytas skundo argumentas neatitinka tikrovės, kadangi 2012 m. spalio 4 d. ir 2012 m. spalio 31 d. ieškovės komisijos Sugadintos nuotekų siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių aktuose, taip pat antstolio M. P. 2012 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos techninių priemonių, kurių buvo imtasi prieš nuotekų sistemą, pasekmės, apelianto ieškovei adresuotuose 2012 m. spalio 1 d. ir 2012 m. spalio 29 d. raštuose nurodytas ketinimas techninių priemonių imtis ir vandens tiekimo sistemos atžvilgiu. Iš kitos pusės, tuo atveju, jeigu, kaip nurodo apeliantas, jis neketina imtis ginčijama nutartimi uždraustų veiksmų, akivaizdu, jog taikomi suvaržymai niekaip neapriboja jo veiksmų laisvės, t.y. toks teiginys pats savaime prieštarauja kitam atskirojo skundo argumentui- apelianto teiginiui, kad ginčijama nutartimi neproporcingai apribojamos jo nuosavybės teisės.
Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones vertinant per proporcingumo principo prizmę, dėmesys atkreiptinas į tai, jog ribojimų būtinybė siejama su vartotojų interesų gauti komunalines paslaugas apsauga ir ieškovės pareigos tokius interesus užtikrinti įgyvendinamumu, tuo tarpu apeliantas savo teisių pažeidimą sieja su išskirtinai finansiniu interesu, t.y. teise gauti piniginį atlygį už jam priklausančio turto naudojimą. Be to, proceso šalių teisių pusiausvyrai užtikrinti CPK įtvirtinta ne tik teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisė kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ar panaikinimo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu tokia priemonė taikoma, teisė reikalauti užtikrinti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo bei teisė reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius teismui atmetus reikalavimus, kuriems užtikrinti ribojimai buvo taikomi. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantas nepaneigė ginčijama nutartimi nustatyto pagrindo suvaržymams taikyti, neįrodė disproporcijos tarp nutartimi ginamų interesų ir ribojamų teisių.
Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.