Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, esanti (duomenys neskelbtini) Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė, kad, pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamasis vanduo, šalinamos ir valomos nuotekos pagal vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles; atsakovo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus) perduodamas ieškovei pagal sutartį eksploatuoti. Šios sutarties pagrindu ieškovė, neatlygintinai naudodamasi ginčo tinklais, tiekia geriamąjį vandenį, šalina ir valo nuotekas Ginėnų kaimo gyventojams. Atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu įspėjo ieškovę dėl sutarties nutraukimo nuo (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) raštu siūlė įteisinti atlygintinį tinklų naudojimą. Ieškovė su atsakovo siūlymais nesutiko. Nutraukęs sutartį, atsakovas uždraudė naudotis ieškovei jam priklausančiais tinklais. Ieškovė, atsižvelgdama į aukštesnių instancijų teismų nutartis, patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas ir tvarką.

Dėl neatlygintinio naudojimosi ginčo tinklais sąlygų ir tvarkos nustatymo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių vandens tiekimo tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių bei spaudiminių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti neatlygintinę naudojimosi tinklais tvarką, atsakovas su reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog ginčo tinklai turi būti išpirkti Registrų centro pažymoje nurodyta atkuriamosios vertės kaina.

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė konfliktinė situacija, dėl kurios šalims nepavyksta susitarti dėl naudojimosi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais, prie kurių yra prisijungę (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Šalys nesutaria nei dėl išpirkimo tvarkos, nei dėl naudojimosi ginčo tinklais sutarčių sudarymo. Dėl naudojimosi infrastruktūra ginčai tarp šalių vyksta jau nuo 2009 metų, dėl šalių keliamų reikalavimų yra išnagrinėtos trys civilinės bylos. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje pradinis ieškinys buvo pareikštas 2012 m. gruodžio 17 d., šalys kelis kartus bandė ginčą spręsti taikiai, tačiau nepavyko. Sprendžiant susiklosčiusį ginčą kasacinėje instancijoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, konstatavo, kad šalių „<...> ginčas spręstinas pagal aptartas įstatymo nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo <...>“. Bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinėje instancijoje, Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-299-259/2018, konstatavo, kad „Pirmosios instancijos teismas ignoravo <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir nurodymus, <...> nustatyti atsakovui <...> priklausančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas, bei tvarką“ ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2019 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teismo priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1102-480/2019, teismas konstatavo, kad „<...> vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra naudojami. Dėl to darytina išvada, kad tarp šalių egzistuoja civilinis teisinis santykis dėl inžinerinių tinklų naudojimo ir abi ginčo šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl šių santykių pakeitimo, pvz. dėl naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo <...>“. Taip pat teismas pažymėjo „<...>, kad iš naujo nagrinėjant bylą, tiek šalys, tiek ir pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį ir į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią šalims nepavykus geranoriškai susitarti, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir atlyginimo už naudojimąsi nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012 ir kt.). Tai patvirtina ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 16 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama...>“.

Jeigu nustatomos įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant kyla savivaldybės pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų tiekimą, savivaldybė ar šias paslaugas teikiantis jos kontroliuojamas viešasis tiekėjas turi siekti perimti nuosavybėn ar teisėtai naudotis jų funkcijoms vykdyti būtina infrastruktūra, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis ar valia ji buvo sukurta. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio nuostatų taikymo, yra nurodęs, kad šios teisės normų nuostatos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013).

Klausimas dėl kitiems asmenims priklausančių tinklų naudojimo ar perėmimo savivaldybės nuosavybėn turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į privačios nuosavybės teisės apsaugos reikalavimus. Privatus asmuo, įrengdamas geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri įgauna viešąjį pobūdį, prisideda prie pirmiau aptartos savivaldybės funkcijos užtikrinti viešojo vandens tiekimą vykdymo, todėl pripažintina, kad savivaldybės kontroliuojamas viešųjų paslaugų tiekėjas, neatlygintinai naudodamas tokią infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje, nepagrįstai praturtėtų inžinerinių tinklų statytojo sąskaita. Sprendžiant teisingo atlyginimo už naudojimąsi privačiam asmeniui priklausančiais inžineriniais tinklais viešajai paslaugai teikti ar tinklų išpirkimo klausimus, būtina atsižvelgti ir į aplinkybes, kad tinklų savininkas įrengdamas geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, siekė turtinės naudos – brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą. Komercinis inžinerinių tinklų įrengimo pobūdis turi būti įvertintas proporcingumo principo pagrindu kartu su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikšmingą funkciją įgavusių inžinerinių tinklų naudojimo šiai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo, būtina atrasti pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių pusiausvyrą: viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifiką, infrastruktūrą sukūrusio asmens indėlį įgyvendinant šią viešųjų paslaugų tiekimo pareigą, kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) parduodant turtą, kuriam ta infrastruktūra ir buvo sukurta. Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir teisingai atlyginti už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą. Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikšti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlyginant.

Įvertinus nurodytas aplinkybes byloje nustatyta, jog nagrinėjant įvairiose teisminėse instancijose tarp šalių ginčą dėl išpirkimo ar naudojimosi ginčo tinklais, ne kartą buvo akcentuota aplinkybė, jog atsakovas „<...> nusprendė savo lėšomis ir iniciatyva sukurti gyvenamąjį kvartalą ir šio kvartalo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, šis projektas siekiamų tikslų prasme buvo komercinis, t. y. suformuoti sklypai gyvenamųjų namų statybai, sukurta tinkama gyventi aplinka, įrengiant inžinerinę infrastruktūrą ir šie objektai buvo perduoti kitiems asmenims <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010, 1 t., b. l. 137-142). Pažymėtina aplinkybė, jog šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų, juose esančių inžinerinių įrenginių paėmimo ir išpirkimo visuomenės poreikiams, tačiau atsakovo nurodytoje byloje pareikštas ieškinys buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje byloje pagal atsakovo ieškinį dėl atlyginimo už naudojimąsi ginčo tinklais konstatuota, jog „Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus projekto komercinis pobūdis pasireiškė siekiu sukurti kuo didesnės vertės nekilnojamojo turto objektus – sklypus gyvenamųjų namų statybai su visa reikalinga infrastruktūra – ir gauti pelno juos pardavus“ (1 t., b. l. 43). Taip pat nagrinėjant teismuose bylą dėl įpareigojimo atsakovui vykdyti (duomenys neskelbtini) sutartį, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą, buvo nustatyta, jog prie ginčo tinklų „<...> atsakovas yra leidęs prisijungti (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypų savininkams ir tokia sąlyga buvo sulygta šiems perkant minėtame kaime žemės sklypus iš atsakovo <...>; <...> įsigydami žemės sklypus su teise prisijungti prie vandentvarkos tinklų, vadinasi, jais naudotis, nes pats prisijungimas be teisės ir galimybės tais tinklais naudotis būtų beprasmis ir betikslis, asmenys turėjo pagrįstus lūkesčius tuose sklypuose statyti gyvenamuosius namus ar naudotis jau pastatytais su atitinkančiais šiuolaikinį supratimą patogumais – vandentiekiu ir kanalizacija, o nesant tokių tinklų neabejotinai įsigyjamų sklypų vertė būtų buvusi ženkliai mažesnė <...> (1 t., b. l. 127). Nurodytų teismų nagrinėjamose bylose konstatuotos aplinkybės laikytinos šioje byloje turinčiomis prejudicinę reikšmę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė ir prašo nustatyti neatlygintinę ginčo tinklais naudojimosi tvarką, kadangi atsakovui už ginčo tinklus buvo atlyginta parduodant žemės sklypus, kuriuose ginčo tinklai buvo įrengti. Teismas neturi pagrindo nesutikti su įvairiose instancijose nagrinėjant bylas dėl ginčo tinklų naudojimo padarytomis išvadomis, todėl ieškovės nurodytus argumentus, jog atsakovui buvo atlyginta bei nesąžininga būtų gauti atlyginimą už tą patį daiktą du kartus, laiko pagrįstais. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė anksčiau teismų padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai yra deklaratyvūs, pateikti procesiniuose dokumentuose paskaičiavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atmestini atsakovo argumentai, kad žemės sklypai, kuriuose įrengti ginčo tinklai, buvo parduoti anksčiau negu įrengta ginčo tinklų infrastruktūra, todėl už juos atsakovas atlyginimo gauti negalėjo. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų tarp šalių nagrinėjant ginčą teismų nustatytų aplinkybių, parduodant žemės sklypus ginčo tinklai buvo įrengti. Šią aplinkybę byloje taip pat patvirtina ir esanti byloje tarp atsakovo ir pirkėjo (duomenys neskelbtini) sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatyta sąlyga, kad „P. G. sutinka, kad žemės sklypo <...>, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas prisijungtų prie (duomenys neskelbtini), jo vardu nutiestų inžinerinių (vandentiekio, buitinės ir lietaus kanalizacijos) tinklų <...>“ (4 t., b. l. 110). 2014 m. vasario 25 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad visose sutartyse yra ta pati sąlyga dėl neatlygintinio prisijungimo (4 t., b. l. 122). Kaip minėta atsakovo teiginiai, jog už ginčo tinklus jis atlyginimo negavo, jokiais įrodymais byloje nepagrįsti (CPK 178 str.).

Atmestini ieškovės argumentai, jog ieškovės veikla yra nuostolinga, todėl būtų neteisinga nustatyti atlygintinę naudojimosi ginčo tinklais tvarką. Ieškovė šių argumentų byloje rašytiniais įrodymais nepagrindė, byloje teikiamos ataskaitos apie ieškovės pajamas, nuostolius, gaunamą pelną yra pateiktos už ankstesnius laikotarpius. Teismo nuomone, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, reikšmingi gali būti šiuo metu esantys ieškovės finansiniai pajėgumai (CPK 178 str., 185 str.).

Atsižvelgiant į nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka teismų padarytas išvadas, jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina taikyti įstatymų nuostatas dėl infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo bei spręsti atlygintinumo klausimą už naudojimąsi infrastruktūra, ieškovė ir pateikė teismui patikslintą ieškinį su reikalavimais nustatyti neatlygintinio naudojimosi ginčo tinklais sąlygas ir tvarką.

Atsakovas iš esmės nesutiko su ieškovės siūloma ginčo tinklų naudojimosi tvarka ir turėjo procesinę galimybę nagrinėjamoje byloje pateikti priešieškinį su savarankiškais reikalavimais. Siekiant byloje ginčą išspręsti iš esmės, atsakovui ši teisė bylos eigoje buvo išaiškinta du kartus, sudaryta galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau atsakovas šiuos teismo išaiškinimus ignoravo. Pažymėtina ir tai, jog teisė reikšti byloje priešieškinį atsakovui buvo išaiškinta teismui nagrinėjant jau pradinį ieškinį, tačiau šia teise atsakovas taip pat nepasinaudojo.

Tam, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir faktines bylos aplinkybes, CPK nustatyti tiek teismo, tiek bylos dalyvių procesiniai veiksmai, kurie leidžia teisingai išspręsti teisinį ginčą. Civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva; bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdžiui, teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar netvirtinti šalių taikos sutarties, gali atmesti faktų pripažinimą, jeigu šie pripažinti ne savanoriškai (CPK 42, 187 straipsniai), taip pat tik įstatyme nustatytais atvejais teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.).

Vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugos yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Viešasis interesas civiliniame procese ginamas: pirma, įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, kuris pasireiškia teismo pareiga rūpintis sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu, antra, kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumais, kai ribojamas rungimosi principas, suteikiant teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ar skundų ribas ir kt., trečia, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinti prokuroro, tam tikrų valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimai ginti viešąjį interesą, jo gynimo priemonės (teisė pareikšti ieškinį, teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, tam tikrų institucijų teisė teikti išvadas bylose, kuriose yra išreikštas viešasis interesas). Taigi, civiliniame procese numatytos viešojo intereso gynimo priemonės yra procesinė garantija, kad dispozityvumo principo išimtis nebus išplėsta nei subjektams, turintiems pareigą ginti viešąjį interesą, nei taikomais gynybos būdais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityvumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Minėta, kad teismas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo, teismas negali grįsti sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Nagrinėjama byla dėl naudojimosi vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo infrastruktūra įstatymo nėra priskirta tokiai bylų kategorijai, kai teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.).

Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, vykdo viešąją funkciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktą geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška įstatyme nustatyta savivaldos institucijų funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje. Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešomis paslaugomis, tarp jų nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-135/2012).

Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) tiekia vandenį ir šalina nuotekas (duomenys neskelbtini) atsakovo pastatytam (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalui, atsakovui P. G. priklausančiais vandentiekio ir nuotekų tinklais (4 t., b. l. 54-59), yra tiesiogiai sudariusi sutartis su vartotojais. Ieškovė faktiškai vykdo viešąjį vandens tiekimą. Jos statusas ir veikla atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą, todėl ieškovės pareigoms ir teisėms dėl ginčo infrastruktūros naudojimo taikytinos Geriamojo vandens įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje 3K-3-135/2012). Tokios įstatymo nuostatos dėl infrastruktūros formavimo tvarkos ir sąlygų, jų imperatyvusis pobūdis – užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą reiškia, kad tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra ir abonento (vartotojo) geriamojo vandens įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens teikimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas, geriamojo vandens tiekimas turi būti vykdomas nepriklausomai nuo to, ar vandens tiekimo infrastruktūra perimta viešojo tiekėjo. Todėl ieškovas neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas prijungtiems vartotojams, nes privalomas paslaugų teikimas jam numatytas įstatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje 3K-3-135/2012 taip pat konstatuota, kad „Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Geriamojo vandens įstatymo tikslus (1 straipsnis), vartotojams (abonentams) turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir kokybiškas („geros kokybės“) nuotekų šalinimas. Tai reiškia, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat. Neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas. Ginčas dėl sutarčių sudarymo, nesusitarimas dėl jų sąlygų, tvarkos, atsiskaitymo ar kitų aplinkybių nėra pagrindas vienašališkai nutraukti šių paslaugų teikimą.“

Nustatant ginčo tinklais naudojimosi sąlygas ir tvarką, taip pat atsižvelgtina ir į vartotojų interesų užtikrinimą. Daug metų šalims nepavykstant susitarti dėl ginčo tinklų naudojimo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams nėra užtikrinimas teisinis saugumas dėl vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugų tęstinumo, pažeidžiami gyventojų teisėti interesai, neužtikrinamas teisėtas lūkestis naudotis paslaugomis, kurias, beje, atsakovas garantavo sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje nustatyti faktai, jog siekdamas savo tikslų atsakovas buvo sugadinęs nuotekų siurblinę, dėl ko siekiant išvengti aplinkos užteršimo, (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojų nuotekos ilgą laiką buvo išvežamos asenizacinėmis mašinomis, dėl ko nebuvo užtikrintas naudojimasis kokybiškomis, atitinkančiomis šiuolaikinį supratimą vandentiekio paslaugomis, priverčiant juos naudotis kitais abejotinos kokybės bei patogumo, nors ir techniškai įmanomais būdais (nuotekų individualus išvežimas, savavališkas šalinimas) (1 t., b. l. 53-70). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas elektroniniu paštu įspėjo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus, kad „laikas kasti šulinius, norint turėti vandenį po kovo 30 dienos“.

Todėl ir dėl aukščiau nurodytų priežasčių išimtinai svarbu, kad nebūtų pažeidžiamas viešasis interesas ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams būtų toliau teikiamos vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugos, nustatant naudojimosi ginčo tinklais sąlygas ir tvarką.

Dėl ginčo tinklų valdymo teisės nustatymo. Ieškovė ieškiniu prašo taip pat nustatyti ginčo tinklų valdymo teisę.

Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.30 straipsnį ir valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CK 4.22 straipsnį daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju arba savininku pripažįsta kitą asmenį. Valdymo teisė kaip savarankiška daiktinė teisė pripažįstama tik tokiam asmeniui, kuris daiktą valdo kaip savą. Tokiu valdytoju gali būti pats savininkas arba asmuo, kuris valdo daiktą kaip savo nebūdamas savininku, t. y. sąžiningas ir teisėtas bešeimininkio turto valdytojas, siekiantis įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą įgyjamąja senatimi. Visi kiti valdytojai savo valdymo negali laikyti kaip savarankiškos daiktinės teisės.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, į nurodytą teisinį reglamentavimą, valdymo teisės atsiradimo pagrindus, į tai, jog CK nuostatos nenumato, jog valdymo teisė gali būti nustatyta teismo sprendimu, reikalavimas ieškovei nustatyti valdymo teisę į ginčo tinklus atmestinas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie nelaikytini reikšmingais šios bylos aplinkybėms.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos nustatymo, į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo civilinių santykių reglamentavimo principais, į tai, kad ieškovės prašoma nustatyti ginčo tinklais naudojimosi tvarka ir sąlygos neprieštarauja galiojančioms teisės normoms bei atitinka Geriamojo vandens įstatymo nuostatas, ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatytina neatlygintinė naudojimosi atsakovui P. G. priklausančiais vandentiekio tinklais ir įrenginiais, nuotekų tinklais ir įrenginiais bei spaudiminių nuotekų tinklais, esančiais (duomenys neskelbtini) sąlygos ir tvarka. Dalyje dėl valdymo teisės į ginčo tinklus nustatymo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė šioje byloje pateikė du prašymus priteisti iš atsakovo patirtas 1 331 Eur ir 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 1 754,50 Eur sumai, tačiau, jog realiai nurodytas bylinėjimosi išlaidas patyrė, įrodymus pateikė tik dėl 423,50 Eur (12 t., b. l. 136, 13 t., b. l. 145-147), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos įrodytos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė advokatė Giedrė Subačiūtė-Dulinskienė teismui pateikė 2020 m. liepos 23 d. prašymą priteisti 484 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Advokato Dariaus Matulevičiaus 2020 m. liepos 22 d. prašyme nurodytos ieškovės patirtos 423,50 Eur bei advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės teismui pateiktame 2020 m. liepos 23 d. prašyme nurodytos 484 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos pagrįstomis, neviršijančiomis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į tai, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 211,75 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Kauno rajono savivaldybės administracijai 242 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

Valstybė patyrė 14,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus 50 procentų valstybei iš atsakovo priteistina 7,48 Eur, iš ieškovės priteistina 7,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“ neatlygintinai naudosis atsakovui P. G. priklausančiais vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), spaudiminių nuotekų tinklais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (išskyrus atsakovui priklausančią nuotekų siurblinę), esančiais (duomenys neskelbtini) šiomis sąlygomis bei tvarka:

-vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); spaudiminių nuotekų tinklais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) ieškovė „Giraitės vandenys“ neatlygintinai naudosis iki (duomenys neskelbtini);

-ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ naudosis vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); spaudiminių nuotekų tinklais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) tik pagal jų tiesioginę paskirtį, tiekiant vandenį ir šalinant nuotekas vartotojams;

-ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ tvarkingai eksploatuos vandentiekio tinklus ir įrenginius (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklus ir įrenginius (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); spaudiminių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) išlaikys jų būklę tokią, kokios jie buvo perduoti ieškovui, atsižvelgiant į natūralų šių tinklų ir įrenginių nusidėvėjimą;

-ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ naudosis vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); spaudiminių nuotekų tinklais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, laikantis priešgaisrinių, sanitarijos, darbo saugos taisyklių bei gamtos ir aplinkos apsaugos reikalavimų;

-ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ savo sąskaita vykdys vandentiekio tinklų ir įrenginių (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklų ir įrenginių (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); spaudiminių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) priežiūrą ir einamąjį remontą;

-ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ savo lėšomis apdraus vandentiekio tinklus ir įrenginius (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklus ir įrenginius (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); spaudiminių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)

-ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ mokės nekilnojamojo turto mokestį, tenkantį vandentiekio tinklams ir įrenginiams (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklams ir įrenginiams (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); spaudiminių nuotekų tinklams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini)

-atsakovas P. G. nevaržys ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ naudojantis vandentiekio tinklais ir įrenginiais (vandentiekio tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuotekų tinklais ir įrenginiais (nuotekų tinklų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); spaudiminių nuotekų tinklais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) teisėtai vykdomos veiklos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“, įmonės kodas 159702357, buveinės adresas Topolių g. 5, Giraitė, Kauno r., atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS, 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų,

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybės administracijai, įmonės kodas 188756386, buveinės adresas Savanorių per. 371, Kaunas, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 7,48 Eur (septynis eurus 48 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“, įmonės kodas 159702357, buveinės adresas Topolių g. 5, Giraitė, Kauno r., atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS, 7,48 Eur (septynis eurus 48 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.