- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-1755-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00849-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- R. A. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. P., E. Č., M. Č.
- Pareiškėjas
- A. Č., S. Č., Z. P., L. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-191-418/2018 pagal pareiškėjų A. Č., S. Č., Z. P., A. Č., L. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), R. A. V., A. P., E. Č., M. Č. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos E. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad motina visą nekilnojamąjį turtą padalijo įpėdiniams savo nuožiūra dar būdama gyva ir pakankamai sveika. Pareiškėjai 2017 metų balandžio mėnesį sužinojo, jog Druskininkų miesto apylinkės teisme yra gautas R. A. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl jo neva faktiškai valdomo žemės sklypo, kuris Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 15-3444 grąžintas pareiškėjų motinai, atkūrus jai nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,29 ha žemės natūra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,33 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas priimtas mažiau nei prieš 4 mėnesius iki pareiškėjo motinos E. Č. mirties, kai ji sunkiai sirgo, todėl pareiškėjai mano, jog apie priimtą sprendimą žinojo tik vienas pirmos eilės įpėdinis – R. A. V., kuris kitų įpėdinių apie motinai E. Č. valstybės grąžintą žemės sklypą neinformavo (nuslėpė), turėdamas tikslą šį sklypą perimti vienas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. A. V. prašė pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teisių į ginčijamą žemės sklypą atkūrimas vyko tik jo vieno iniciatyva, A. Č. bei kitiems pareiškėjams apie E. Č. atkurtas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą buvo gerai žinoma. Jis beveik 9 metus šiuo žemės sklypu rūpinosi vienas, žemės sklypą dirbo, prižiūrėjo ir apsodino vaiskrūmiais. Nei vienas iš pareiškėjų iki 2017 m. kovo 8 d. (R. A. V. kreipimosi į Druskininkų miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti) ginčo žemės sklypu nesidomėjo ir pretenzijų jam nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjų A. Č., Z. P., S. Č., A. Č. ir L. Č. pareiškimą tenkino, atnaujino praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po E. Č., mirusios 2008 m. gegužės 9 d., mirties, priimti; priteisė iš pareiškėjų į valstybės biudžetą po 39,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų motina E. Č., kuri mirė (duomenys neskelbtini), savo mirties dieną nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – 0,33 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas pareiškėjai A. Č., Z. P. ir S. Č. yra pirmos eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po motinos E. Č. mirties likusį turtą, A. Č. (E. Č. mirusio sūnaus V. Č. dukra) ir L. Č. (E. Č. mirusio sūnaus L. Č. sūnus) pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra antros eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po močiutės E. Č. mirties. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-629-418/2017 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. priėmė jam priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po savo motinos E. Č. mirties. Likusioje dalyje pareiškimą atmetė.
5. Iš suinteresuoto asmens R. A. V. pateikto žemės sklypų situacijos plano (2012 m. – 13 m ortofotografinio plano nomenklatūra 57/19) teismas nustatė, kad ginčo sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jokių sodinių nėra. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo žemės sklype vaismedžių sodinimo darbus galėjo vykdyti jau prasidėjus teismo procesui. Teismas sprendė, kad pareiškėjai savo teisių į palikimą laiku tinkamai neįgyvendino dėl suklydimo, kadangi sąžiningai manė, jog visas E. Č. turtas yra padovanotas, o apie E. Č. vardu įregistruotą ginčo žemės sklypą nežinojo. Įvertinęs pareiškėjų sužinojimo apie paveldėtiną žemės sklypą aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjai buvo nesąžiningi ar elgėsi aplaidžiai. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų, jog atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams dėl to kiltų neigiamos pasekmės.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. A. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai pareiškėjų nurodomą aplinkybę, kad jie neva nežinojo apie E. Č. atkurtas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą laikė svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti. Teismas vertino tik tas faktines aplinkybes, kurios yra palankios pareiškėjams, ir neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad vien vidinis pareiškėjų įsitikimas apie palikėjos turimą ar neturimą turtą nėra ir negali būti laikoma reikšminga aplinkybe atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėjai, kaip mirusiosios E. Č. vaikai ir tiesioginiai paveldėtojai, turėjo būti aktyvūs ir imtis veiksmų palikimui priimti iškart po motinos mirties nepriklausomai nuo to, kokios jų buvo žinios apie motinos turtą.
6.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patys pareiškėjai nematė prasmės pareikšti notarui apie palikimo priėmimą. Nesant išreikštos pareiškėjų valios nuo palikimo atsiradimo momento, tolimesni jų veiksmai, susiję su palikimo priėmimo atnaujinimo terminu, nėra ir negali būti laikomi pakankamu pagrindu palikimo priėmimo terminui atnaujinti.
6.3. Teismas nevertino ir netyrė apelianto paaiškinimų dėl 2006 m. rugsėjo 28 d. atliktų sklypo geodezinių matavimų. Bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad atliekant geodezinius matavimus dalyvavo ir suinteresuoto asmens A. P. sutuoktinis. A. P. sutuoktinis ir pareiškėjos Z. P. sutuoktinis yra broliai, todėl pareiškėja Z. P. teigdama teismui, kad apie E. Č. priklausantį ginčo žemės sklypą nieko nežinojo iki 2017 metų pavasario, galimai sakė netiesą. Teismo posėdžio metu atsakydama į klausimus A. P. patvirtino faktą, kad jai 2016 m. pavasarį buvo skambinta ir kalbėta apie sodinukų sodinimą mamos sklype.
6.4. Pareiškėjas A. Č. siekė į bylą įtraukti kuo daugiau pareiškėjų, bandydamas įtikinti teismą, kad visiems pareiškėjams nebuvo žinoma apie E. Č. palikimą. Būtent A. Č., siekdamas atnaujinti terminą palikimui priimti, elgiasi nesąžiningai, t. y. pasinaudodamas brolio S. ir sesers Z. patiklumu bei palankumu siekia didesnės naudos sau, nes pareiškėjai S. Č. ir Z. P., duodami paaiškinimus teismui yra pareiškę, kad jiems palikimas nereikalingas ir nuo jo pareiškėjai atsisakys, kadangi palaiko savo brolį A..
6.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi apeliantui teigiant, kad jis ginčo žemės sklype vykdo žemės ūkio veiklą, t. y. sklypas yra užsodintas įvairiais vaismedžiais, aptvertas tvora, pastatyta pašiūrė avims laikyti, ir prašant nuvykti apžiūrėti sklypą, tokį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad tai nesusiję su byla. Todėl, remdamasis ortografiniu planu (nuotrauka), iš kurios negalima nieko nustatyti, teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą dėl sklypo apsodinimo ir jame vykdomos ūkinės veiklos.
6.6. Pareiškėjas L. Č. palikėjos E. Č. mirties dieną buvo nepilnametis, todėl dėl palikimo priėmimo į notarą turėjo kreiptis jo motina arba sulaukęs pilnametystės – pats pareiškėjas. Jeigu pareiškėjas būtų sąžiningas bei atidus ir savo vardu rašęs prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, dėl ginčo turto jis būtų nurodęs apelianto minėtas aplinkybes.
6.7. Paveldimas žemės sklypas yra 0,33 ha ploto, paveldėtojų yra 11 asmenų, todėl kiekvienam asmeniui paveldėjus minėtą turtą tektų po 3 arus. Šiai dienai visas 0,33 ha žemės sklypo plotas apsodintas svarainių krūmais (2000 vnt.), obelaičių sodinukais bei serbentų krūmais, todėl atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti po 9 metų ir 11 mėnesių, atsirastų neigiamos pasekmės apelianto teisėms bei teisėtiems interesams, nes nei vienas iš pareiškėjų neatsakė į klausimą, kaip būtų kompensuota apelianto patirta turtinė žala dėl pasodintų vaiskrūmių.
6.8. 2016 metų vasarą – rudenį apeliantas buvo nuvykęs pas pareiškėjus A. Č., S. Č., Z. P. ir suinteresuotą asmenį A. P. atsiklausti, ar jie neprieštarauja dėl palikimo priėmimo. Visi, išskyrus A. Č., kuris paprašė už sutikimą 3000 eurų, nes tokia yra sklypo vertė, o jam yra sudegęs sodo namelio stogas, geranoriškai sutiko, nes visiems buvo žinoma, kad po motinos mirties apeliantas ginčo sklype vykdo ūkinę veiklą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
11. Bylos duomenimis, pareiškėjai A. Č. 2017 m. rugpjūčio 22 d., o S. Č., Z. P., A. Č. ir L. Č. – 2018 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo motinos ir močiutės E. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškimai buvo grindžiami tuo, kad pareiškėjams buvo žinoma, jog jų motina ir močiutė dar iki mirties visą savo nekilnojamąjį turtą buvo padalinusi, taigi pareiškėjai buvo įsitikinę, kad po jos mirties nėra jokio paveldimo turto, todėl per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tik 2017 m. balandžio mėnesį jie sužinojo, kad E. Č. iki jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės sklypą ir į visą šį sklypą pretenduoja vienas iš paveldėtojų – suinteresuotas asmuo R. A. V..
12. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
13. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad E. Č. turėjo 9 vaikus: R. A. V., J. Č. (miręs), D. Č. (miręs, jo vaikai – R. Č., A. Č. K., G. Č.), S. Č., A. Č., V. Č. (miręs, jo vaikai – A. Č.), L. Č. (miręs, jo vaikai – L. Č., M. Č., E. Č.), Z. P., A. P.. Pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė penki įpėdiniai, t. y. pareiškėjai.
14. Pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų motina bei močiutė E. Č. iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę, jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą dar 2005 m. padovanojo sūnui (apeliantui) R. A. V. ir dukrai (suinteresuotam asmeniui) A. P., su kuria iki mirties gyveno.
15. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 15-Ž-142 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo naudotis Druskininkų savivaldybėje“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 15-3444 E. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
16. E. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad E. Č. vardu jos mirties dieną įregistruotas ginčo nekilnojamasis turtas galėjo būti paveldėtojų priimtas pagal įstatymą (CK 5.2 str. 2 d., 5.11 str.), nes testamento mirusioji nebuvo palikusi.
17. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
18. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, nuo 2008 m. gegužės 9 d. pareiškėjams atsirado teisė priimti mirusiosios E. Č. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
19. Testamentų registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.) ir byloje esantis Druskininkų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. L. liudijimas patvirtina, kad po E. Č. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Šios aplinkybės neneigia ir patys pareiškėjai, nurodydami, jog buvo įsitikinę, kad mirusioji jokio nekilnojamojo turto neturi. Minėti pareiškėjų argumentai leidžia spręsti, kad jiems buvo žinoma apie E. Č. mirtį, tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarą jie nesikreipė sąmoningai.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
21. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, analizavo, kada pareiškėjams tapo žinoma apie turto, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, egzistavimą, tačiau pagal minėtą teismų praktiką buvo būtina nustatyti, kokius po palikėjos mirties veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, atliko pareiškėjai, ar terminas palikimui pagal įstatymą priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti šį terminą.
22. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti terminą palikimui priimti, iš esmės nurodė vienintelę priežastį –jie nežinojo, jog mirusiajai E. Č. jos mirties dieną priklausė ginčo nekilnojamasis turtas – 0,33 ha ploto žemės sklypas, kad šią aplinkybę nuo paveldėtojų nuslėpė suinteresuotas asmuo R. A. V., o apie šį žemės sklypą jiems tapo žinoma tik 2017 m. balandžio mėnesį.
23. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
24. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 19 punkte nustatė, jog visiems galimiems mirusiosios E. Č. turto paveldėtojams apie teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikėjos mirties buvo žinoma, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo jie tiesiog nesikreipė, nesiaiškino, ar palikėja turėjo kokio nors paveldimo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kito turto, t. y. nė vienas iš palikėjų nepasidomėjo, ar yra apskritai kokio nors paveldimo turto.
25. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai tinkamai neįgyvendino savo teisių į palikimą sąžiningai klysdami, nes žinodami, kad visą turtą E. Č. buvo padovanojusi, jie nieko nežinojo apie dar vieną turto vienetą – ginčo žemės sklypą.
26. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 str. 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
27. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais paveldėjimo bylose, su šios nutarties 25 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi šiuo atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog visi įpėdiniai turėjo vienodas galimybes pasinaudoti įstatyme suteikta teise ir priimti palikimą po E. Č. mirties, tačiau turėdami apsisprendimo laisvę, sąmoningai nepareiškė noro priimti palikimą. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos ir senelės mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi pareiškėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjos mirties nebuvo suvaržyta.
28. Pareiškėjų nurodyti argumentai, kad suinteresuotas asmuo R. A. V. nuslėpė nuo jų faktą, kad palikėjai mirties dieną priklausė 0,33 ha ploto žemės sklypas, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes, kaip teisingai nurodė apeliantas savo atskirajame skunde, apeliantui nebuvo ką slėpti, kadangi ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė E. Č. dar esant jai gyvai, o pareiškėjai jos turtine padėtimi tiesiog nesidomėjo ir nesirūpino.
29. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti būtų praleidę dėl svarbių, objektyvių ir nuo jų nepriklausančių aplinkybių, todėl atnaujinti šio termino nėra pagrindo.
30. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-629-418/2017 yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. V. priėmė jam priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti po savo motinos E. Č. mirties (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas iš esmės patvirtina apelianto nurodomą aplinkybę, kad beveik dešimt metų jis vienas rūpinosi ir prižiūrėjo ginčo žemės sklypą, apsodino įvairiais vaismedžiais, dėl to patyrė išlaidų. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjams atnaujinus terminą palikimui priimti nebus pažeisti apelianto interesai.
31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotas teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų A. Č., S. Č., Z. P., A. Č. ir L. Č. pareiškimai dėl palikimo priėmimo termino po E. Č. mirties atnaujinimo atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo R. A. V. su tokiais prašymais nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus, atsiliepimus į pareiškimus, atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Apeliacinės instancijos teismui priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo pareiškimai dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atmesti, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos, turėtos abiejų instancijų teismuose, priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis.
34. Apeliantas R. A. V. pateikė rašytinius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 772,50 Eur, kurios susidėjo iš atsiliepimų į pareiškimus rengimą, už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose (vyko 6 teismo posėdžiai). Apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – tai sumokėtas valstybei 50 Eur žyminis mokestis.
35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Atsižvelgus į bylos pobūdį, į byloje dalyvaujančių asmenų gausą, papildomų prašymų ir atsikirtimų į juos rengimą, į teismo posėdžių skaičių, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2., 8.16., 8.17., 8.19., 9. punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos teisme atitinka minėtas rekomendacijas ir mažinti jų nėra pagrindo.
36. Taigi, iš viso apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos abiejų instancijų teismuose yra 822,50 Eur (772,50 Eur + 50 Eur), kurios priteistinas iš pareiškėjų A. Č., S. Č., Z. P., A. Č. ir L. Č. po lygiai – po 164,50 Eur iš kiekvieno (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
37. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 196,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų pareiškimai atmesti, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjų po lygiai – po 39,33 Eur iš kiekvieno (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų A. Č., S. Č., Z. P., A. Č. ir L. Č. pareiškimus dėl palikimo priėmimo termino po E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atnaujinimo, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjų A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 164,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui R. A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš pareiškėjų A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 39,33 Eur (trisdešimt devynis eurus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.