Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „F&L Logistics“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Way 2 go“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „F&L Logistic“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

15. Apeliantė 2024 m. birželio 25 d. teikė ieškovei pranešimą dėl tarpusavio mokėjimų įskaitymo. Iš šio dokumento matyti, kad ieškovei buvo pateikti reikalavimai atlyginti žalą, padarytą jai gabenant automobilius, t. y. 1) pagal sutartį Nr. 03749 sugadintas ieškovės gabentas automobilis (VIN JMZKF6WMA90366779) (žalai atlyginti 2 175,87 Eur); 2) pagal sutartį Nr. 07601 sugadintas ieškovės gabentas automobilis VIN VF3VFEHS7P7859055 (žalai atlyginti 18 151,99 Eur); 3) pagal sutartį Nr. 07101 sugadintas ieškovės gabentas automobilis (VIN VF3VFEHTMPZ082394) (31 167 Eur); 4) pagal sutartį Nr. 03582 sugadintas ieškovės gabentas automobilis (VIN VFlRHN00271337625) (žalai atlyginti 437,56 Eur); 5) pagal sąskaitą (serija Nr. 558) reikalavimas atlyginti 45 Eur žalos administravimo išlaidas, atsiradusias apgadinus pagal sutartį Nr. 00807 ieškovės gabentą automobilį (VIN UU1DJF00770488728); 6) pagal PVM sąskaitą faktūrą FLLI (serija Nr. 1618) pateiktas reikalavimas sumokėti 4 800 Eur už krovinio pervežimo paslaugą, kurią suteikė UAB ,,F&L Logistic“. Iš viso padaryti nuostoliai pagal PVM sąskaitas faktūras A195 (neapmokėtas likutis 1 039,36 Eur), A196 (neapmokėtas likutis 3 760,64 Eur), A197, A203, A201, A198, A205 (neapmokėtas likutis 4 304,86 Eur), A207 (neapmokėtas likutis 482,56 Eur) siekia 56 777,42 Eur (DOK-24166).

16. Ieškovės atstovas advokatas 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdyje atsisakė 47 672,56 Eur ieškinio reikalavimo ir prašė nutraukti bylą dėl šios reikalavimo dalies. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „F&L Logistic“ ieškinį atsakovei UAB „Way 2 go“ dėl krovinio praradimo ir sugadinimo, ieškinio suma – 84 630,24 Eur.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo sustabdymo: 2023 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. A173 ir 2024 m. vasario 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. A243, nes ieškovė su sąskaitomis nepateikė CMR važtaraščių originalų, ir 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr.: A210, A211, 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. A218, 2024 m. sausio 5 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. A225–A239, 2024 m. vasario 3 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. A241, A242, nes apeliantė patyrė nuostolių dėl kitų ieškovės vykdytų pervežimų. Taigi, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalies.

Dėl teisės sustabdyti prievolės įvykdymą aiškinimo ir vertinimo

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės įvykdymo sustabdymą. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.58 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-313/2023, 28 punktas).

21. Pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014, 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018, 40 punktas; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-313/2023, 28 punktas).

23. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė krovinių pervežimo sutartis. Sutarčių 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinta užsakovės teisė sustabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimą, jeigu vežėja nepateikia užsakovei užsakymo ar krovinio važtaraščių originalų (CMR). Apeliantė teigia, kad pasinaudojo nurodyta savigynos teise, t. y. sustabdė 420 Eur mokėjimą pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 3 007,09 Eur mokėjimą pagal 2024 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A243, nes ieškovė nepateikė CMR važtaraščių originalų.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prievolių vykdymo pareigos turi būti priešpriešinės, susijusios, vykdomos vienu metu arba viena po kitos, o prievolės sustabdymas adekvatus kitos šalies neįvykdytai ar netinkamai įvykdytai prievolei ar jos daliai.

26. Byloje nekilo šalių ginčo, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus (pervežė krovinius 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d.), apeliantei 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. vasario 3 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. A197, A243 ir pareikalavo jas apmokėti. Apeliantė turėjo apmokėti sąskaitas per 30–60 dienų (sutarčių 4 straipsnio 3 punktas). Apeliantė nurodytų sąskaitų neapmokėjo, nes ieškovė pateikė CMR važtaraščių kopijas, bet ne jų originalus. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovė pažeidė sutarčių 3 straipsnio 4 punktą. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į tai, kad pateiktose CMR važtaraščių kopijose (nuotraukose) užfiksuota, kad krovinio gavėjas gavo krovinį. Apeliantė šių aplinkybių neginčija. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė įvykdė esminį sutarties įsipareigojimą ir įgijo teisę gauti sutartą užmokestį, nepaisant pirmiau nurodyto sutarties pažeidimo.

27. Nesant duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė netinkamai įvykdė kitus sutartinius įsipareigojimus (nepervežė krovinio, pervežimo metu buvo apgadinti ar prarasti kroviniai, todėl ieškovė turėtų atlyginti žalą), PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo sustabdymas nelaikytinas adekvačiu apeliantės savigynos būdu. Ieškovės neįvykdytas įsipareigojimas pateikti CMR važtaraščių originalus (ieškovė pateikė dokumentų kopijas ir nurodė, kad negali pateikti jų originalų) taip pat nėra proporcingas apeliantės neįvykdytai prievolei sumokėti už krovinių pervežimo paslaugas. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės padarytas sutarties pažeidimas nėra pagrindas nemokėti jai už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visos šalių sudarytos sutartys yra standartinės, skiriasi sutarčių krovinių duomenys ir sutarties kaina. Be to, šalys sudarė atskiras sutartis dėl kiekvieno krovinio pervežimo. Pirmiau nurodyta sutarčių nuostata, kurioje įtvirtinta apeliantės teisė sustabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimą, sietina su konkrečia sutartimi, bet ne su ilgalaikiu šalių bendradarbiavimu ar nuostoliais, kurie atsirado, vykdant kitas tų pačių šalių sudarytas skirtingas sutartis. Taigi, apeliantė gali pasinaudoti savigynos teise sulaikyti tik konkretaus užmokesčio už konkretų krovinio pervežimą mokėjimą, bet neturi teisės sustabdyti užmokesčio už bet kurį kitą krovinio pervežimą sumokėjimą.

30. Aiškinimas, kad apeliantė turi teisę stabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimą pagal kitas sutartis, kurias vežėja įvykdė tinkamai, neatitinka pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių teisės (ieškovės teisė reikalauti užmokesčio už krovinių pervežimą ir apeliantės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo) ir pareigos kildinamos iš skirtingų sutarčių, t. y. jos nėra betarpiškai susiję. Ieškovė prašo priteisti jai užmokestį už kitu laikotarpiu (vėliau) įvykdytus krovinio pervežimus. Prievolės taip pat nėra vykdytinos vienu metu ar viena po kitos. Apeliantės užmokesčio apmokėjimo sustabdymas nesietinas su krovinių pervežimu, už kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti. Dėl to šiuo konkrečiu atveju prievolės vykdymo sustabdymas nelaikytinas adekvačiu kitos šalies neįvykdytai prievolei, o pasirinkta tokia savigynos forma nevertintina kaip protinga ir sąžininga (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis).

31. Kitos ieškovės prašomos priteisti sumos sudaro užmokestį už kitu laikotarpiu ir (ar) kitomis transporto priemonėmis vykdytus pervežimus. Visa tai suponuoja išvadą, kad apeliantės atliktas prievolių įvykdymo sustabdymas nebuvo nukreipti į konkrečius apeliantės vykdytus pervežimus, kaip tai iš esmės numatyta bendradarbiavimo sutarties 7.4 papunktyje. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės argumentai nepaneigia pareigos apmokėti sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai yra suėję.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

32. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai 2 dalis).

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė apeliantei ieškinį, kuriuo prašė priteisti 119 729,81 Eur skolą. Vėliau ieškovė sumažino ieškinio reikalavimo dydį iki 72 057,25 Eur ir atsisakė 47 672,56 Eur reikalavimo, nes atsakovė įskaitė nurodytą sumą. Apeliantė išsiuntė pranešimą apie atliktą įskaitymą ieškovei ir jos buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei 2024 m. birželio 25 d. elektroniniu laišku, t. y. iki ieškinio pareiškimo teisme. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ji apie apeliantės atliktą įskaitymą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepatenkino ieškovės reikalavimo priteisti 4 304,86 Eur skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. A209. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškinio patenkintų atmestų reikalavimų proporcijos, neįvertinta pradinio ieškinio atsisakytų ir atmestų bei patenkintų reikalavimų proporcija. Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nes apeliantė juos įskaitė iki ieškovės kreipimosi į teismą. Ieškovė apie tai buvo informuota. Dėl to, įvertinus ieškovės procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių ieškovė atsisakė reikalavimų, aplinkybes, dėl kurių šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, ši ieškinio reikalavimų dalis (t. y. reikalavimai, kurių ieškovė atsisakė bylos nagrinėjimo metu) turi būti vertinama ieškovės nenaudai ir apeliantės naudai. Taigi, apskųstu sprendimu teismas patenkino 57 proc. ieškinio reikalavimų (67 752,39 Eur x 100 proc. : 119 729,81 Eur). Dėl to ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (57 proc.), o apeliantė – proporcingai ieškovės atsisakytų ir atmestų reikalavimų daliai (43 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodytoje nuostatoje taip pat įtvirtintas draudimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

37. Teismas spręsdamas dėl bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis ne tik pateiktais duomenimis (išrašytomis sąskaitomis faktūromis, mokėjimo patvirtinimais, atliktų darbų aktais), bet ir šalių procesiniu elgesiu, Rekomendacijose patvirtintais kriterijais. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

39. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 2 448,68 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (konsultacija, ieškinio paruošimas ir pateikimas teismui) ir 1 248,68 Eur žyminio mokesčio.

40. Patenkinus 57 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš apeliantės priteistina 1 396 Eur (2 448,68 x 57 : 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovei taip pat grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už 47 672,56 Eur reikalavimą, t. y. 275 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

41. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad ji pirmosios instancijos teisme patyrė 6 035,70 Eur bylinėjimosi išlaidas: 35,70 Eur vertimo išlaidų ir 6 000 Eur už teisines paslaugas. Apeliantė pridėjo nurodytas išlaidas pagrindžiančius duomenis: PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymą ir 2024 m. gruodžio 17 d. ir 2025 m. sausio 16 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad advokatės Aurelijos Vingrienės sąskaitose faktūrose nurodytos tokios apeliantei suteiktos teisinės paslaugos: procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme, konsultacijos. Apeliantė nepateikė duomenų, kokio dydžio išlaidas ji patyrė už advokatės suteiktas konkrečias paslaugas.

42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė 2024 m. spalio 22 d. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, 2024 m. gruodžio 23 d. atsiliepimą į ieškovės paaiškinimą (pažymą) dėl atsiskaitymo, taip pat dalyvavo 2024 m. gruodžio 2 d., 2025 m. sausio 20 d ir 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 1 val. 35 min. (26 min. + 21 min. + 48 min). Apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidas 2024 metų IV ketvirtį ir 2025 metų V ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2024 metų II ketvirtį buvo 2 196,40 Eur, 2024 metų III ketvirtį – 2 237,90Eur. Dėl to maksimalus priteistinas užmokestis už advokatės suteiktas paslaugas apeliantei būtų toks: už prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo – 1 866,94 Eur (2 196,40 x 0,85 = 1 866,94 Eur); atsiliepimą į ieškovės paaiškinimą – 895,16 Eur (2 237,90 x 0,4 = 895,16); už atstovavimą teisme – 447,58 Eur (2 237,90 x 0,1 x 2 = 447,58) (Rekomendacijų, 7, 9 punktas, 8.5, 8.16, 8.19 papunkčiai).

43. Apeliantė taip pat pateikė kitus prašymus: suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, atidėti teismo posėdį, sudaryti galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, priimti papildomus anksčiau pateiktų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už nurodytus prašymus apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes jos susijusios išskirtinai su apeliantės procesiniu elgesiu. Dėl to maksimalus apeliantei priteistinas bylinėjimosi išlaidų bendras dydis yra 3 245,38 Eur (1 866,94 +895,16 + 447,58 + 37,70 = 3 245,38).

44. Apeliantė įgijo teisę į 43 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai iš ieškovės priteisiamas 1 396 Eur (3 245,38 Eur x 43 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

45. Atlikus ieškovės ir apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (1 396 – 1 396 = 0).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

46. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų išsamiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

47. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuota skolininkės savigynos teisė, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, teisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai yra pagrindas pakeisti galutinio sprendimo dalį, kuria išspręstas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

48. Ieškovė nepateikė duomenų pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1 241 Eur žyminį mokestį ir 2 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliantės patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlygintino bylinėjimosi išlaidų dydžio (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.10 papunkčiai).

49. Apeliacinės instancijos teismas nepatenkino apeliacinio skundo materialiojo reikalavimo, pagal kurio galutinį išsprendimo rezultatą turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme), bet patenkino procesinį reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į priežastis dėl kurių apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (didelė apeliacinio skundo argumentų dalis skirta bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo ginčijimui), apeliantė teise į apeliaciją naudojosi sąžiningai. Dėl to nagrinėjamoje byloje skirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei apeliantei iš ieškovės priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Way 2 go“ (juridinio asmens kodas 305932374) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „F&L Logistic“ (juridinio asmens kodas 302481507) 67 752,39 Eur (šešiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 39 ct) skolos, 11,5 proc. (vienuolika su puse procento) dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (67 752,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „F&L Logistic“ (juridinio asmens kodas 302481507) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Way 2 go“ (juridinio asmens kodas 305932374) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinis instancijos teisme.